Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Vilniaus šilumos tinklai ir Energetikos ministerija pasirašė susitarimą dėl pilotinio energijos taupymo projekto
Siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų, Energetikos ministerija pasirašė susitarimą su įmone „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl priemonių, kurios padės taupyti energiją, įgyvendinimo.
Tai pirmasis susitarimas su šilumos tiekimo įmone, kuris orientuotas į konkrečių energijos taupymo priemonių diegimą.
„Vilniaus šilumos tinklai“ pilotiniam projektui pasirinko modernizuoti vieną šilumos punktą Vilniaus centre esančiame pastate. Planuojama, kad modernizavus šilumos punktą iki 2020 m. pabaigos bus sutaupyta 42,6 MWh energijos. Vėlesniuose etapuose planuojama modernizuoti daugiau šilumos punktų – konkretūs objektai bus parinkti artimiausiu metu.
Tikimasi, kad tokiu pavyzdžiu paseks ir kitos šilumos sektoriaus įmonės. Šie susitarimai su šilumos įmonėmis yra viena iš priemonių energijos efektyvumui didinti, numatytų Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme.
Įgyvendindama ES reikalavimus, Lietuva yra įsipareigojusi iki 2020-ųjų pabaigos sutaupyti beveik 12 TWh energijos.
2017 m. Energetikos ministerija pasirašė panašius energijos taupymo susitarimus su didžiosiomis energetikos įmonėmis – „Ambergrid“, ESO bei „Litgrid.
Energijos vartojimo mažinimas yra viena iš prioritetinių ES krypčių energetikoje. Efektyvaus energijos vartojimo skatinimas yra numatytas ir atnaujintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje. Siekiama, kad iki 2030 metų pirminės ir galutinės energijos intensyvumas būtų 1,5 karto mažesnis, o iki 2050 metų – apie 2,4 karto mažesnis negu 2017 metais
Kitos naujienos
Finansų ministerija kartu su Energetikos ministerija ir Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pristatė beveik 800 mln. eurų vertės rekordinę paramą, skirtą gyventojų, verslo ir viešojo sektoriaus energetiniam savarankiškumui ir efektyvumui didinti.
Seime energetikos ministro buvo pristatyta naujai parengta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija. Ministras vardijo Lietuvos energetikos sektoriaus tikslus iki 2050 m., infrastruktūros plėtros perspektyvas ir investicijų poreikį ir t.t.
Užuot renovavus senus daugiabučius, Aplinkos ministerija siūlo juos griauti. Kodėl, jų manymu, toks sprendimas yra geresnis? Ar artėja daugiabučių griovimo vajus? Apie tai buvo kalbama LNK žiniose.
Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ir energijos gamybos bei naudojimo situacija skirtingose šalies savivaldybėse yra nevienoda. Vienas gerųjų pavyzdžių – Šilutės rajono savivaldybė, kurioje atsinaujinančios energijos dalis bendrose energijos sąnaudose jau sudaro 90,5 proc., o užsibrėžtas tikslas – kad šis rodiklis iki 2030 m. pasiektų 95 proc.