Ekstremalūs šalčiai – išbandymas energetikams

2021-01-21

AB „Klaipėdos energija“ 2021 m. sausio 20 d. informacija

Ekstremalūs šalčiai – išbandymas energetikams

Likti be šildymo, kai už lango spaudžia 20 C° šaltis, būtų tikra katastrofa, todėl miestui šią paslaugą užtikrinantys energetikai roges ruošia vasarą – atlieka hidraulinius bandymus, rekonstruoja šilumos trasas, tvarko katilus bei pagalbinius įrenginius, vykdo darbuotojų mokymus. Praėjusį savaitgalį, kai šeštadienio vakarą temperatūra lauke nukrito iki -20,5 C°, Klaipėda buvo šildoma įprastai, bet incidentų neišvengta.

Pagrindinis krūvis – municipalinei bendrovei

Kai šeštadienį lankėmės AB „Klaipėdos energija“ katilinėse, termometras už lango rodė 7 laipsnius šalčio, o energetikai jau ruošėsi šalčiausiai per dešimtmetį nakčiai – paskutinįkart žemiau 20 laipsnių temperatūra Klaipėdoje buvo kritusi 2012-ųjų vasarį.

Bendrovė turi savo meteorologinę stotelę, seka temperatūros pokyčius ir prognozes. Pasirodo, kad miestui patiekti reikiamą kiekį šilumos, būtina iš anksto žinoti oro temperatūrą, vėjo greitį, lauko drėgmės kiekio rodiklius. Pagal  besikeičiančias oro sąlygas yra skaičiuojama, kokiu galingumu teks dirbti įrangai, kiek ir kokio kuro naudoti, kiek šilumos pagaminti.

Nuotraukoje bendrovės inžinierius ir tuo pačiu darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Robertas Paulauskas

„Darbui paruošti visi padaliniai, visos katilinės. Pagrindinėje mūsų katilinėje Šilutės plente pilnu pajėgumu dirba keturi biokuro katilai, užkurtas rezervinis dujinis katilas, „mankštinama“ mazuto tiekimo įranga, jei šio kuro prireiktų. Nes kuo didesni šalčiai, tuo daugiau šilumos turime pagaminti patys ir tuo mažiau šilumos miestui patiekia nepriklausomi gamintojai. Iš esmės, mažosios pramonės įmonių katilinės šildo tik save ir į mūsų tinklus patiekia atliekinę šilumą. O per didelius šalčius nieko ten nebelieka“, – pasakojo Lypkių rajoninės katilinės inžinierius Robertas Paulauskas, rodydamas į duomenis kompiuterio ekrane.

Iš AB „Klaipėdos energija“ centrinio valdymo pulto yra reguliuojami šilumos gamybos ir perdavimo procesai, tad kompiuterių ekranuose akivaizdžiai matėsi, kad iš 195 megavatų miestui tiekiamos šilumos energijos daugiau nei 100 megavatų gamina AB „Klaipėdos energija“. Temperatūrai krentant iki rekordinių žemumų dalis nepriklausomų gamintojų visai atsijungia nuo miesto centralizuoto tinklo ir „Klaipėdos energijai“ priklausiančios katilinės gamina bei patiekia didžiąją dalį uostamiesčiui būtinos šilumos.

„Šalčiausią šeštadienio naktį miesto poreikis buvo apie 270 megavatų. Iš nepriklausomų šilumos gamintojų gavom apie 80. Tik kai Klaipėdoje lauko temperatūra svyruoja apie 0, miestui pakanka nepriklausomų gamintojų ir mūsų bendrovės biokuro katilų šilumos. O esant rimtesniems šalčiams, gelbsti mūsų rezerviniai dujiniai katilai“, – sakė Vilius Buinevičius, AB „Klaipėdos energija“ technikos direktorius.

Per šalčius dingo dujos

Šalčiausias savaitgalis energetikams neapsiėjo be incidentų. Šeštadienio vakare išsijungė Šilutės plento katilinės dujinis katilas, gaminęs bemaž pusę miestui būtinos šilumos.

„Mūsų katilai ir įranga automatizuoti. Jeigu kyla kokia nors techninė problema, suveikia apsaugos sistemos, gamybos procesai automatiškai stabdomi. Būtent tai ir įvyko šaltąjį savaitgalį – staiga nukrito tiekiamų gamtinių dujų slėgis ir katilas išsijungė“, – pasakojo V. Buinevičius.

Dar aiškinamasi, kokia buvo tikroji incidento priežastis. Energetikų turimais duomenimis, dujų tiekėjo sistemoje atsitiko kažkas nenumatyto, nes palaipsniui slėgis dujų vamzdyne vėl atsistatė. Bet šilumos gamybą pagrindiniame katile visa apimtimi pavyko atnaujinti tik po poros valandų.

„Mus išgelbėjo Danės gatvėje esantys rezerviniai dujiniai katilai. Miesto šilumos trasos yra sužiedintos, todėl į šiaurinę miesto dalį daugiausia šilumos tiekiame iš Šilutės plente esančios katilinės. Danės katilinės pajėgumų prireikia retai ir nedaug. Artėjant šalčiams dėl visa ko buvome užkūrę katilus, gaminome šilumą. Kai sustojo Šilutės plente esančios katilinės dujinis katilas, daugiau galios pridėjome iš Danės gatvės katilinės ir išsisukome iš keblios situacijos – nepalikome šiaurinės miesto dalies be šilumos“, – pasakojo bendrovės technikos direktorius.

Batsiuvys – be batų, o šilumininkas?

Ekstremalioms šalčio sąlygoms energetikai ruošia ne tik įranga, bet ir žmones. Apie pusę bendrovės kolektyvo sudaro vairuotojai, šaltkalviai, operatoriai. Tai tie žmonės kurie tikrina ir prižiūri šilumos tinklus, vežioja biokurą ir atlieka kitus darbus lauke.

Kaip pasakojo bendrovės inžinierius ir tuo pačiu darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Robertas Paulauskas, lauke dirbantiems specialistams yra nupirkti specialūs individualūs šiltos aprangos ir avalynės komplektai.

„Be šalmo mūsų teritorijoje negalima būti. Bet žiemą juos pakeitėme specialiomis šiltomis sustiprintomis kepurėmis, pošalmiais. Tiems remontininkams, kurie vyksta dirbti lauke, autobusiukuose įrengtas autonominis šildymas, kad sąlygos būtų komfortiškesnės“, – pasakojo R. Paulauskas.

Sirgusiems darbuotojams profesinė sąjunga iš savo fondo išmoka kompensacijas vaistams ir gydymo paslaugoms. Šia paslauga pasinaudojo ir keli korona virusu persirgę kolegos.

„Ekstremalios darbo sąlygos mums ne naujiena, esam joms pasiruošę. Dauguma darbuotojų patyrę, ne pirmą dieną dirba, yra matę ir šilto, ir šalto. Reguliariai vyksta personalo instruktažai, mokymai, atestacijos, nes technika keičiasi, procesai valdomi visai kitaip. Atlaikysim. Ne pirma ir ne paskutinė tokia šalta žiema“, – tvirtino bendrovės inžinierius Robertas Paulauskas.

Rūksta trys kaminai – per šalčius Šilutės plente katilinė dirba visu pajėgumu.
Automatizuota šilumos gamyba ir tiekimas: vienas specialistas su keturiolika kompiuterių valdo situaciją Klaipėdoje ir Gargžduose.
Didžiulio diametro vamzdžiais atitekančios dujos paverčiamos šiluma klaipėdiečių namams.