Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
„Baltpool“ biokuro biržoje – du nauji tvarumo sertifikatai
Baltpool rugpjūčio 4 d. pranešimas baltpool.lt
Tarptautinėje biokuro biržoje „Baltpool“ nuo šiol galima prekiauti ir Europos komisijos patvirtintus tvarumo sertifikatus SURE bei KZR turinčiu biokuru. Tai leis plėsti tarptautinių biokuro prekybos sandorių geografiją ir paskatins tvaraus biokuro prekybą biokuro biržoje.
„Mūsų siekis – būti Nr. 1 pasirinkimu tvaraus biokuro prekybai Europoje, todėl biržos dalyviams norime suteikti visus įrankius leidžiančius vykdyti prekybą tvariu biokuru“, – teigia Andrius Smaliukas.
„Baltpool“ biokuro biržoje, be ką tik tvarumo sertifikatų sąrašą papildžiusių sertifikatų, taip pat galima prekiauti biokuro produktais, turinčiais SBP, FSC bei „ENplus“ sertifikatus.
Šiemet energijos išteklių operatorius „Baltpool“ buvo paskirtas REDII nacionalinės schemos administratoriumi. Iki 2023 m. gegužės 1 d. „Baltpool“ bendrovė yra įsipareigojusi sukurti sistemą, kuri leistų Lietuvoje biokuru prekiaujantiems tiekėjams lengvai įrodyti produkto atitikimą RED II tvarumo reikalavimams.
Neseniai „Baltpool“ biržos dalyviams pristatė ir naują paslaugą – galimybę sudaryti ilgalaikius indeksuotus biokuro prekybos sandorius. Taip siekiama dalyvius paskatinti iš anksto sudaryti ilgalaikius biokuro pirkimo-pardavimo sandorius ir užtikrinti, jog tokių sandorių kaina būtų koreguojama atsižvelgiant į tiekimo metu vyraujančias rinkos kainos tendencijas.
Kitos naujienos
Lietuvą vėl aplankius žiemiškiems orams, Vilniaus miesto savivaldybė sostinėje atnaujino šildymo sezoną. Tačiau dalis gyventojų tuo nėra patenkinti ir renkasi savo namus šildyti elektriniais radiatoriais, mat tikisi sutaupyti. Visgi, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, jog ilgalaikėje perspektyvoje toks šildymas gali ne tik kainuoti brangiau, bet ir sukelti kitokių problemų.
Atvėsus orams Vilniaus miestas ir didelė dalis kitų šalies savivaldybių atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia. Šia tema – Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio ir Vilniaus savivaldybės atstovo Kęstučio Karoso komentarai.
Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, o Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis net nebuvo nutrauktas. Tačiau dabar didžioji dauguma savivaldybių skelbia, kad šildymo sezoną atnaujina. Tarp jų ir Vilnius, kuris priverstas teisintis, mat bjaurių orų nesitikėjo.
Nepaisant labai permainingų orų, Lietuvoje neužilgo baigsis dar vienas šildymo sezonas, kuris palyginus su ankstesniaisiais metais pasižymėjo švelnesne žiema ir nebešokinėjančiomis, o stabiliai mažėjančiomis šilumos kainomis. Dėl šių priežasčių šildymo sąskaitos gyventojams buvo vidutiniškai apie 18 proc. mažesnės lyginant su 2022/2023 metų šildymo sezonu. Šių metų patirtis parodė, kad „šildymo sezono“ skelbimo reliktas – tikra atgyvena ir nekorektiška priemonė šildymo technologijoms pasikeitus iš esmės.