www.alfa.lt, 2020-09-25 Arvydas Jockus | Alfa.lt

Rudenį planuotą Kauno kogeneracinės jėgainės (KKJ) veiklos pradžią temdo dviejų rangovų – Prancūzijos bendrovės LAB SA ir Alytaus „Traidenio“ – nesutarimai.

Jėgainėje sumontuota moderni teršalų išmetimo į aplinkos orą valymo sistema, kurią pagal LAB SA užsakymą pagamino „Traidenis“. Tačiau pastaroji, nors užsakymą įvykdė ir maždaug 1 mln. eurų vertės gaminį pristatė į Kauną, iki šiol negauna apmokėjimo pagal sutarties sąlygas. Kol už įrenginį prancūzai nesumokėjo, lietuvių verslininkai atsisako atiduoti dūmų valymo įrenginių techninę dokumentaciją.

Ekspertų nuomone, be šios dokumentacijos atsakingos valstybės institucijos negali patikrinti aplinkosaugai svarbių įrenginių kokybės ir kartu išduoti leidimo eksploatuoti jėgainę, kurioje deginant komunalines ir pramonės atliekas bus gaminama elektros ir šilumos energija.

Daugiau kaip 25 metus valymo įrenginius gaminančios, į Vakarų Europos ir Azijos valstybes tiekiančios bendrovės „Traidenis“ vadovai teigia pirmą kartą susidūrę su rangovais, kurie atsisako vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

KKJ atstovai teigia, kad turi visą reikalingą dokumentaciją jėgainės bandymams ir derinimo darbams, taip pat, kad įrenginys yra saugus ir nedarantis neigiamo poveikio žmonių sveikatai.

KKJ per parą turėtų būti utilizuojama ir energija paverčiama apie 800 tonų atliekų, kurios iki šiol patekdavo į perpildytus sąvartynus. Per metus KKJ planuoja energija paversti apie 200 tūkst. tonų išrūšiuotų ir perdirbti netinkamų komunalinių atliekų, taip pat nepavojingų pramoninių atliekų bei nuotekų dumblo.

Anksčiau skelbta, kad jėgainėje bus įdiegta šiuolaikinė moderniausia ir efektyviausia dūmų valymo įranga. Ji turėtų užtikrinti, kad normatyviniai taršos reikalavimai niekada nebus viršijami. Be to, jėgainė technologiškai turėjo būti suprojektuota taip, kad būtų eliminuotas bet koks žmogiškosios klaidos faktorius – įvykus mažiausiam gedimui, jėgainė turėtų būti automatiškai stabdoma.

Skelbta, kad, pradėjus eksploataciją, bus vykdomas reguliarus KKJ oro taršos monitoringas, o emisijų rodiklių stebėjimas Kauno miesto savivaldybės aplinkosaugos specialistams bei visuomenei bus prieinamas tiesiogiai internetu bet kuriuo paros metu.

Perspėjo apie pavojingus padarinius
Dėl susidariusios padėties Kauno kogeneracinėje jėgainėje į Aplinkos apsaugos agentūrą (AAA), Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos rugpjūčio mėnesį kreipėsi Inžinerinės ekologijos asociacijos (IEA) prezidentas dr. Rimantas Pranas Budrys.

„Iš spaudoje pateikiamos informacijos žinome, kad 2020 m. rudenį savo veiklą turi pradėti Kauno kogeneracinė jėgainė, kurioje šiuo metu vykdomi paleidimo derinimo darbai. Tai labai svarbus Lietuvai aplinkosauginis projektas. Sudeginus komunalines ir pramonines nepavojingas atliekas, taip pat nuotekų valymo įrenginiuose susidariusį dumblą, kuris užterštas sunkiaisiais metalais, bus gaunama šilumos ir elektros energija. Taip pat deginimo procese susidaro išlakos ir atliekos, kurias reikia atsakingai sutvarkyti. Degimo procese susidarys teršalų, kurie bus išleidžiami į aplinkos orą. Labai svarbi dalis jėgainėje yra išmetamų teršalų valymo įrenginiai, kurie turi užtikrinti taršos į aplinkos orą emisijas, atitinkančias galiojančių teisės aktų reikalavimus. Nors jėgainėje sumontuota moderni teršalų išmetimo į aplinkos orą valymo sistema, kuri privalo užtikrinti minimalias taršos emisijas, o jėgainės operatoriai ir kontroliuojančių institucijų specialistai šias emisijas turės stebėti nepertraukiamu režimu, būtent dėl šių valymo įrenginių mums kyla daugiausia abejonių. Mūsų žiniomis, jėgainėje sumontuota kai kuri į aplinkos orą išmetamų teršalų valymo įranga, pavyzdžiui, dūmų valymo įrenginiai, kuriai įrangos gamintojas iki šiol nepateikė techninės dokumentacijos, kuri privalo būti pateikta objekto pridavimo komisijai. Taip pat, mūsų žiniomis, nėra pateikta surinktų teršalų ir pelenų (galimai pavojingų) tvarkymo detalizacija. Mums nesuprantama, kaip įrenginys (Kauno kogeneracinė jėgainė) gavo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, neišsprendus daugybės aplinkosaugos reikalavimų“, – teigiama asociacijos pareiškime.

IEA prezidentas R. P. Budrys prašo atsakingų valstybės institucijų atlikti patikrinimą ir įsitikinti, ar visos įrenginio sudedamosios dalys turi gamintojų techninę dokumentaciją ir ar įrenginys gali būti pripažintas tinkamas saugiai eksploatacijai nedarant neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.

Nesumokėjo pinigų už pagamintą įrenginį
Dėl dūmų valymo įrenginių KKJ konfliktas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir atsiskaitymo už atliktus darbus kilo tarp jėgainės dūmų valymo įrenginių projektavimo, gamybos ir įrengimo darbus turėjusios atlikti Prancūzų kompanijos LAB SA ir dūmų valymo įrenginių gamintojos Alytaus bendrovės UAB „Traidenis“.

Pastaroji teigia, kad LAB SA nesumokėjo paskutinės dalies, sudarančios apie 10 proc. įrenginio vertės, arba maždaug 100 tūkst. eurų, už pagamintą ir į statybos vietą pristatytą įrangą. Todėl įrangos gamintojas atsisakė pateikti valymo įrenginių, kurie sumontuoti ir yra bandomi, techninę dokumentaciją.

Alfa.lt duomenimis, be tokios dokumentacijos kompetentingos valstybinės institucijos negalės patikrinti, ar dūmų valymo įrenginys atitinka projektinius reikalavimus, gamintojo teikiamas garantijas bei galiojančius aplinkosaugos reikalavimus, todėl negalės išduoti leidimo saugiai eksploatuoti Kauno kogeneracinę elektrinę. Dėl to gali strigti svarbios Lietuvai ir Kaunui energetikos ir aplinkosaugos jėgainės paleidimas.

2017 m. tarp Kauno kogeneracinės jėgainės pagrindinių statybos darbus vykdysiančių rangovų buvo išrinkta ir Prancūzijos kompanija LAB SA. Ji turėjo atlikti jėgainės dūmų valymo įrenginių projektavimo, gamybos ir įrengimo darbus. Šiems įrenginiams gaminti prancūzai pasirinko šioje srityje pasižymėjusią Alytaus įmonę „Traidenis“.

„Traidenio“ eksporto vadovas Vytenis Leonavičius Alfa.lt sakė, kad jau 8 metus dirba šioje srityje ir yra atsakingas už įmonės projektus Vakarų šalyse. „Tiesą pasakius, per mano karjerą tokių atvejų nepasitaikė. Visa istorija nuo pat pradžių keistoka. Projekte dalyvavau nuo pat pradžių. Siuntėme pirminį pasiūlymą pagal jų projektą. Paskaičiavome visas kainas. Važiavome į jų centrinę būstinę Lione. Vyko derybos. Susitarėmes dėl gamybos, dėl produkto. Viskas buvo suderinta“, – sakė V. Leonavičius.

Tačiau toliau plėtojant projektą, pasak V. Leonavičiaus, pirminis projektas iš esmės pasikeitė ir esmingai išaugo, tačiau pirminės kainos užsakovai keisti nesutiko. „Tarpininkaujant „Fortum Heat Lietuva“ ir dialogo būdu kartu su prancūzų vadovybe pavyko kainą pasikeisti, nes 2019 m. vasarą produktas jau buvo visiškai kitoks. Kainą pasikeitėme, persirašėme sutartį ir dirbome toliau. Produktą pristatėme, ir jie staiga sugalvojo, kad reikėtų iš naujo pasirašyti sutartį ir grįžti prie pirminio produkto. Turbūt labai pravartu gauti didesnį ir geresnį produktą, o susimokėti tiek, kiek buvo pradžioje numatę. Sakyčiau, negirdėta, nematyta“, – pasakojo V. Leonavičius.

Pašnekovo nuomone, rangovai pasinaudojo proga, kad sunkiai transportuojamas gaminys buvo atvežtas į vietą, pastatytas ir įjungtas, o gamintojas, negavęs žadėto užmokečio, vargu ar ryžtųsi jį parsivežti atgal į Alytų. „Sunku ką nors komentuoti, kodėl su mumis neatsiskaitoma, nes aš logikos neįžvelgiu. Dirbame ir su „Fortum Heat Lietuva“ pagrindine įmone „Fortum“, ir su „General Electric“, – visur yra ir logika, ir etika, ir supratimas, bet šiuo atveju viso šito pasigendu, tai pirmas toks kartas“, – prisipažino įmonės eksporto vadovas.

Kalbama, kad panašiai nuo šio rangovo yra nukentėjusios ir kitos įmonės.

Siūlė gaminti be suderintų brėžinių
Sutartį dėl dūmų valymo įrenginių gamybos LAB ir „Traidenis“ pasirašė 2018 m. pabaigoje, pristatymas buvo numatytas 2019 m. vasarą. Tačiau galutinius brėžinius ir projektą prancūzai patvirtino tą pačią 2019 m. vasarą. Taigi, pagal pirminę sutartį Alytaus įmonė faktiškai sudėtingą ir modernų valymo įrenginį būtų turėjusi pagaminti per porą savaičių. „Ir darželinukui aišku, kad tai prasilenkia su logika“, – sakė V. Leonavičius.

Pasak jo, projektavimas vėlavo, nes klientas nelabai žinojo, ko jam reikia, ir buvo keičiamas įrenginių dizainas.

Pavyzdžiui, pirminiame etape užsakovai neturėjo nei brėžinių, nei projekto, tik apytikrę vizualizaciją. Pagal tai lietuvių verslininkai sumodeliavo įrenginio prototipą, kiek galėtų sverti, kiek kainuoti.

Galutinai baigus projektuoti ir suderinus konkrečius brėžinius, paaiškėjo, kad vien gaminio masė išaugo nuo 40 iki 110 tonų, pasikeitė vidus, dedamosios dalys, jungtys – galutinis projektas daugiau kaip 2 kartus viršijo prototipą. „Sutartyje buvo numatytos konkrečios kiekvieno etapo datos, bet jie traktavo, kad galima gaminti be brėžinių. Jau tai buvo pirmas signalas, nes pas mus įmonėje nuo senų laikų vadovaujamės auksine taisykle, kad gamyba nepradedama be brėžinių suderinimo, be aiškių sprendimų. O čia siūlo gaminti, bet kažką keičia. Tai ir užsitęsė. Tai tas „gaminkite be brėžinių“ nepasiteisino, ačiū mūsų patyrusiems inžinieriams, kurie derino brėžinius“, – sakė V. Leonavičius.

Jis stebisi, kad į jėgainę jau vežamos ir deginamos atliekos. „Jeigu jiems normalu gamybą vykdyti be suderintų brėžinių, tai dabar vyksta deginimas neturint techninės dokumentacijos. Man visa tai kelia abejonių“, – stebėjosi V. Leonavičius.

Iš pirmo žvilgsnio LAB SA, pasak jo, atrodė solidi, rimta, patyrusi kompanija, bet vėliau esą kilo daug klaustukų. „Paskui tik sužinojome, kur įsivėlėme“, – sakė V. Leonavičius.

Pagal sutartį LAB SA inžinieriai turėjo atlikti įrenginio, kuris 2019 m. rugsėjį buvo specialia techninka iš Alytaus atvežtas į KKJ teritoriją, apžiūrą, tačiau, pasak V. Leonavičiaus, tai nebuvo padaryta. „Labai aplaidus požiūris į tokį svarbų gaminį, kuris tik dėl mūsų inžinierių pasišventimo yra kokybiškai pagamintas ir veikia. Tik labai apmaudu, kad nežinome, kas jį prižiūri ir kaip eksploatuoja“, – stebėjosi V. Leonavičius.

Jis baiminasi, kad panašiai be techninės dokumentacijos gali būti priimami ir bandomi įrenginiai ir iš kitų gamintojų. „Vaizdžiai tariant, dūmų valymo įrenginiai Kaune eksploatuojami neturint nei vairuotojo pažymėjimo, nei privalomosios techninės priežiūros lipduko, nei draudimo, – pastebėjo V. Leonavičius. – Natūralu, kad reikia atsiskaityti su gamintoju ir tada gaminio nuosavybės teisė pereina pirkėjui. Šiuo atveju norima nemokėti ir turėti produktą. Vakarų įmonei taip tikrai nedera.“

V. Leonavičiaus nuomone, neturint techninės dokumentacijos, negalima patikrinti, ar gaminys atitinka nustatytus parametrus.

2020 m. vasario 18 d. Kauno kogeneracinė jėgainė šiluma pavertė pirmąsias atliekas, o pagamintą šilumos energiją patiekė į Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemą.

Šių metų gegužės 28 d. jėgainė į Lietuvos elektros energijos perdavimo tinklą patiekė pirmąsias iš atliekų pagamintas elektros energijos kilovatvalandes. „Elektros energijos gamyba jėgainėje yra vienas paskutinių žingsnių prieš pradedant jėgainės komercinę veiklą“, – sakė KKJ generalinis direktorius Ramūnas Paškauskas.

„Ignitis grupė“ skelbia, kad naujojoje jėgainėje sumontuota moderni dūmų valymo sistema, kuri užtikrina minimalias emisijas ir kurios „atskirais atvejais nuo kelių iki keliolikos kartų mažesnės nei visoje Europos Sąjungoje taikomi normatyvai“.

Jėgainės operatoriai ir Aplinkos apsaugos departamentas emisijas stebi nepertraukiamu režimu, o gyventojams kas dieną pateikiama jų ataskaita, su kuria galima susipažinti KKJ svetainėje. Visi jėgainės emisijų duomenys yra archyvuojami specialiuose serveriuose ir saugomi penkerius metus.

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusios jėgainės projektą kartu įgyvendina bendra „Ignitis grupės“ ir „Fortum“ įmonė – Kauno kogeneracinė jėgainė. Bendra projekto vertė siekia iki 160 mln. eurų. Projektas pradėtas įgyvendinti 2016 m., o komercinę veiklą turėjo pradėti 2020 m. viduryje. Kauno kogeneracinės jėgainės projektą Vyriausybė yra pripažinusi valstybei svarbiu ekonominiu projektu. 

KKJ: turime visus dokumentus, jėgainė saugi
UAB „Fortum Heat Lietuva“ atstovas viešiesiems ryšiams Andrius Kasparavičius Alfa.lt teigė, kad „Fortum Heat Lietuva“ yra mažasis UAB Kauno kogeneracinė jėgainė akcininkas.

Vis dėlto A. Kasparavičius atsiunė komentarą, jį suderinęs su Kauno kogeneracinės jėgainės generaliniu direktoriumi R. Paškausku. „Viena iš pasaulinių lyderių dūmų valymo srityje Prancūzijos gamintoja LAB SA yra kompleksinės dūmų valymo technologijos kūrėja ir technologinių žinių, apimančių technologinius brėžinius bei eksploatavimo instrukcijas, rengėja. Kauno kogeneracinė jėgainė turi visą jai reikalingą dokumentaciją jėgainės bandymams ir derinimo darbams, ir pasiruošusi pateikti ją visoms kompetentingoms institucijoms susipažinti“, – teigė A. Kasparavičius.

Pasak jo, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas UAB Kauno kogeneracinė jėgainė išduotas vadovaujantis aplinkos ministro įsakyme „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo 2013 m. liepos 15 d. Nr. D1-528“ numatytomis nuostatomis ir taisyklėmis.

Į klausimą, ar „Fortum“ bando tarpininkauti sprendžiant kilusį konfliktą dėl atsiskaitymo už pagamintus dūmų valymo įrenginius tarp dūmų valymo įrenginių generalinio rangovo ir subrangovo, A. Kasparavičius atsakė: „Fortum“ nuolat domisi, kaip jėgainei sekasi įgyvendinti iškeltus tikslus ir, jei reikia, visuomet prisideda savo turima kompetencija.“

A. Kasparavičius pabrėžė, kad Kauno kogeneracinė jėgainė turi visą reikalingą dokumentaciją jėgainės bandymams ir derinimo darbams. „Įrenginys yra saugus ir nedarantis neigiamo poveikio žmonių sveikatai. Atkreipiu dėmesį, kad šiuo metu vykdomi įprasti tokioms kompleksinėms sistemoms paleidimo ir derinimo darbai, siekiant nustatyti optimalius darbo režimus, įrangos technologinius kriterijus ir kitas priemones, užtikrinančias galimai mažesnes emisijas į aplinką“, – teigė jis.

Pasak jo, šiuo metu jėgainė dirba bandomuoju režimu, vykdomi derinimo darbai, tam yra gauti visi reikalingi leidimai. „Pabaigus visus derinimo darbus ir atlikus statybos užbaigimo procedūrą, jėgainė gaus leidimą nuolatinei veiklai. Planuojama, kad toks leidimas bus gautas šių metų ketvirtą ketvirtį“, – teigė A. Kasparavičius.

Jis pripažino, kad paleidžiant bet kurią jėgainę visuomet kyla įvairių iššūkių. „Kauno kogeneracinė jėgainė yra valdoma profesionalių inžinierių, kurie visus iššūkius įveikė ir šiuo metu jėgainė veikia be jokių problemų. Didžiausias iššūkis, žinoma, buvo COVID-19 pandemija, kurios metu reikėjo imtis netradicinių ir nenumatytų priemonių darbui organizuoti. Tačiau ir su šiuo iššūkiu buvo susitvarkyta, tai turėjo tam tikros įtakos statybos darbų organizavimui“, – teigė A. Kasparavičius.