Artėjant šildymo sezonui socialdemokratai Seime ragina didesnį dėmesį skirti biokurui, ekspertai pasiūlymams turi pastabų

2022-08-08

Straipsnis publikuotas 2022 m. rugpjūčio 8 d. lrt.lt

Valstybinės miškų urėdijos turėtų ruošti ne tik biokuro žaliavą, bet ir produkciją, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) turėtų suvienodinti keliamus reikalavimus, o pati valstybė turėtų labiau įsitraukti į procesus – tokius siūlymus Seime surengtoje spaudos konferencijoje pateikė socialdemokratai. Nors Lietuvos biomasės energetikos asociacija taip pat ragina skirti daugiau dėmesio biokurui, ne su visais pateiktais siūlymais sutinka.

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos direktorė Vilma Baturo spaudos konferencijoje pabrėžė, kad Lietuvoje biokuras naudojamas gana gausiai. Vis dėlto, anot jos, laiku nesutvarkius dabartinio ūkio, ateityje esą gali kilti didesnių problemų.

„Mes naudojame biokurą nuo 2002–2003 m. Tų katilinių, kurios naudojamos nuo 2009 m., laikas baigiasi. Jas reikės atnaujinti 2023–2024 m. (…) Iš energetikos ministerijos dar neturime programų, kaip tai bus padaryta“, – teigė V. Baturo.

Anot jos, nespėjus laiku atnaujinti katilų, gali augti dujų vartojimas, kas lems ir didėsiančias kainas vartotojams. „Investicijos yra gana įkandamos mums. Tai galima padaryti per kelerius metus“, – patikino asociacijos vadovė.

Ji sutiko, kad biokuro naudojimas valstybės mastu yra palaikomas, tačiau dėl konkrečių programų susitarti esą sunku. V. Baturo taip pat svarstė, kad situaciją galbūt lemia populiarumas – saulės ir vėjo energetika šiuo metu, jos teigimu, populiari, nors biokuras esą taip pat yra atsinaujinanti ir vietinė žaliava.

Energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas teigia, kad, sprendžiant su šildymu susijusias problemas, reikėtų kalbėti ne tik apie biokurą.

„Mūsų daugiabučiai pastatai yra labai blogi energetine prasme, o niekas apie tai praktiškai nekalba. 4 iš 5 daugiabučių turbūt neturi ir termostato ant radiatorių. Saulutė pašvietė į kambarį, termostatas turi uždaryti radiatorių“, – kalbėjo R. Zabarauskas.

Jo vertinimu, Lietuvoje turėtų būti keliami reikalavimai pastatams, kuriuos kiekvienas pastatas privalėtų atitikti.

„Mes neturime iš galvos išleisti vartojimo pusės. (…) Dabar visur yra saulės elektrinės, bet ant daugiabučių jų neturime, nors tai – labai dėkinga vieta, aukštai. Bet mes daugiausia turime laukuose ir ant privačių pastatų“, – tvirtino R. Zabarauskas.

Energetikos ekspertai taip pat įsitikinęs, kad VERT turėtų supaprastinti šilumos kainos nustatymo metodiką.

„Jau esu siūlęs tokių dalykų, kad šilumos tiekėjų atlyginimai turėtų būti atvirkščiai proporcingi kainoms. (…) Suprantu, kad yra tokių force majeur faktorių, kurių jie negali įveikti, bet, jeigu paimsime Vilnių, visi rodo vienas į kitą“, – tvirtina R. Zabarauskas.

Socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas siūlė, kad valstybinė miškų urėdija turėtų gaminti ne žaliavą, o produkciją. Anot parlamentaro, tokiu būdu galėtų būti sukurta ir didesnė konkurencija. Taip pat, anot jo, valstybė turėtų įsikišti dėl sutarčių sudarymo ilgesniam laikotarpiui, įsigyjant biokurą, nes šiuo metu esą sudaromi vos savaitės trukmės sandoriai.

Socialdemokratai taip pat ragina aktyviau įsitraukti ir kontrolės institucijas, kurios vertintų situaciją rinkoje. Be to, esą turėtų būti suvienodinti ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) keliami reikalavimai.

„Mažas akmenukas į PAGD, (…) jie kelia labai didelius reikalavimus savivaldybėms, kurios turi katilines (…), deja, gamintojams tokių reikalavimų nekelia“, – kalbėjo A. Sysas.

V. Baturo antrino, kad yra galimybė vykdyti ilgesnio laikotarpio pardavimus, tačiau jie praktiškai nėra atliekami.

„Žaliavos kaina yra labai smarkiai pakilusi ir toliau. (…) Sudarius ilgą kontraktą, jis nežino, kokia bus žaliavos kaina po trijų mėnesių. Gali būti, kad jis prekiaus „į minusą“, – tvirtino V. Baturo.

„Supraskime, jie bijo rizikuoti“, – apibendrino asociacijos vadovė.

Reaguodama į siūlymą miškų urėdijoms gaminti ne žaliavą, o produkciją, V. Baturo teigė, kad asociacija laikosi pozicijos, jog urėdijos liktų prie dabar taikomos valstybinės strategijos – paruošti žaliavą.

„Tiesiog problema yra tai, kad tos žaliavos paruošti reikia gerokai daugiau, nei šiuo metu jie paruošia. Jeigu valstybiniai miškai nori ir prekiauti žaliava, atsiranda tam tikrų situacijų rinkoje, kurias reikia kažkaip išspręsti, bet mes nelabai įsivaizduojame, kaip tai turėtų būti“, – argumentavo V. Baturo.

Pirmiausia, atkreipė dėmesį ji, urėdijoms reikėtų įsigyti įrangos, kurios kaštai – itin dideli, o tai turėtų būti dengiama mokesčių mokėtojų pinigais.

„Biokuro tiekėjų „Baltpool“ sistemoje turime virš 200. Tikrai ne 6, ne 10, ne 20. Žinoma, ne visi jie yra aktyvūs, bet tai tikrai nėra toks skaičius, kad jie visi galėtų pasiskambinti ir kažką susitarti. Tuo labiau tam yra išvystyta „Baltpool“ sistema“, – kalbėjo V. Baturo.

Ji taip pat patikino, kad PAGD taiko tokius pat reikalavimus visiems – tiek biokuro tiekėjams, tiek šilumos gamintojams.

Daugiau skaityti: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1756098/artejant-sildymo-sezonui-socialdemokratai-seime-ragina-didesni-demesi-skirti-biokurui-ekspertai-pasiulymams-turi-pastabu

Kitos naujienos