Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
AB „KLAIPĖDOS ENERGIJA“ NAUJOVĖS JAU TARNAUJA KLAIPĖDIEČIAMS
2021 m. lapkričio 29 d. AB „Klaipėdos energija” pranešimas.
Prasidėjus šildymo sezonui pagrindinėje AB „Klaipėdos energija“ rajoninėje katilinėje Šilutės plente instaliuotas ir pradėtas naudoti absorbcinis šilumos siurblys su ekonomaizeriu. Šis techninio išsilavinimo neturinčiam žmogui sunkiai suprantamas pavadinimas slepia išties dar Klaipėdoje nenaudotą technologiją: iš biokuro katilų dūmų išgaunama šilumos energija bendrovei ir jos klientams kasmet padės sutaupyti šimtus tūkstančių eurų.
Mažins ir vizualinę taršą
„Deginant biokurą į dūmtraukių sistemą patenka karštas oras, ant kurio mes purškiame vandenį. Taip iš dūmų išplauname kenksmingas daleles ir pagaminame šiltą vandenį, kurį vėl panaudojame gamybos procesuose. Anksčiau iš katilinės kamino į orą kildavo maždaug 45-50 laipsnių karštumo baltas vandens garas. O mūsų įsigytas absorbcinis šilumos siurblys iš to garo srauto dar papildomai gali „ištraukti“ apie 25 laipsnius šilumos“, – technologinius niuansus aiškino Marius Prelgauskis, AB „Klaipėdos energija“ technikos direktorius.
Paskaičiuota, jog prijungtas prie centralizuotą šilumą miestui gaminančių biokuro katilų absorbcinis šilumos siurblys per metus papildomai pagamins virš 5360 megavatvalandžių energijos.
Tiek bendrovė, tiek aplinkosaugininkai yra sulaukę klausimų iš šalia rajoninės katilinės esančių Kauno gatvės daugiabučių gyventojų, ar iš palyginti neaukšto kamino sklindantys garai nėra kenksmingi. Ir nors technologiškai ir aplinkosauginiu požiūriu viskas yra gerai, vaizdas kėlė klaipėdiečiams nerimą.
„Kai lauke apsiniaukę dėl žemo atmosferos slėgio vandens garai išties nekyla stačiai į viršų, o sklaidosi kamino lygyje – maždaug 20 metrų aukštyje. Kadangi absorbcinis šilumos siurblys dvigubai sumažina iš kamino išeinančio dūmų temperatūrą, tų garų dabar bus dvigubai mažiau. Mažės ir vizualinė tarša“, – sakė M. Prelgauskis.
Investicija – 25 metams
Absorbcinis šilumos siurblys uostamiesčio bendrovės užsakymu pagamintas Pietų Korėjoje. Jo įsigijimas ir instaliavimas AB „Klaipėdos energija“ kainavo apie 1 mln. eurų. Penktadalį šios sumos, kaip ES paramą projektui, finansavo Aplinkos projektų valdymo agentūra. Visgi ši investicija atsipirks su kaupu per keletą metų, o įprastas tokio šilumos siurblio tarnavimo laikas svyruoja apie 25 metus.
„Absorbcinis šilumos siurblys yra tik viena iš bendrovėje įdiegtų technologinių naujovių, nukreiptų į energijos taupymą ir gamybos kaštų mažinimą. Tik brangstančios žaliavos, statybų darbai nedžiugina – numatytas investicijas turime nuolat tikslinti, perskaičiuoti, tačiau kito kelio nėra. Matant pasaulines tendencijas, kad kuras brangsta, didėja kitos verslo sąnaudos ir mokesčiai, patikimiausia šilumos kainos stabilizavimo galimybe išlieka modernių technologijų ir įrenginių diegimas“, – pasakojo Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.
Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintą investicijų planą AB „Klaipėdos energija“ yra numačiusi išplėsti saulės elektrinių parką, pastatyti 3000 m3 akumuliacinę talpą, kurioje bus kaupiamas karštas vanduo, pagamintas iš pigesnio kuro. Taip pat bus tęsiama šilumos tinklų rekonstrukcija, leisianti sumažinti šilumos tiekimo nuostolius bei oro taršą. 2021 m. AB „Klaipėdos energija“ į atsinaujinimo projektus yra numačiusi investuoti virš 8,5 mln. eurų.
Kitos naujienos
Atvėsus orams Vilniaus miestas ir didelė dalis kitų šalies savivaldybių atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia. Šia tema – Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio ir Vilniaus savivaldybės atstovo Kęstučio Karoso komentarai.
Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, o Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis net nebuvo nutrauktas. Tačiau dabar didžioji dauguma savivaldybių skelbia, kad šildymo sezoną atnaujina. Tarp jų ir Vilnius, kuris priverstas teisintis, mat bjaurių orų nesitikėjo.
Nepaisant labai permainingų orų, Lietuvoje neužilgo baigsis dar vienas šildymo sezonas, kuris palyginus su ankstesniaisiais metais pasižymėjo švelnesne žiema ir nebešokinėjančiomis, o stabiliai mažėjančiomis šilumos kainomis. Dėl šių priežasčių šildymo sąskaitos gyventojams buvo vidutiniškai apie 18 proc. mažesnės lyginant su 2022/2023 metų šildymo sezonu. Šių metų patirtis parodė, kad „šildymo sezono“ skelbimo reliktas – tikra atgyvena ir nekorektiška priemonė šildymo technologijoms pasikeitus iš esmės.