Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
AB „Kauno energija” pranešimas „KĄ DARYTI, JEI NEŠYLA RADIATORIAI”
2020-10-19
2020 m. spalio 19 d., www.kaunoenergija.lt
Kiekvienais metais, prasidėjus šildymo sezonui, šilumos tiekėjai sulaukia gyventojų klausimų dėl nešylančių ar prastai šylančių radiatorių. Dažniausia to priežastis – nenuorinti stovai arba gedimai pastatų šildymo ir karšto vandens sistemose. Už tinkamą sistemų veikimą atsako pastato administratoriai bei šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai.
Jei, prasidėjus šildymo sezonui, nešyla dalis radiatorių arba juose girdimi įvairūs garsai, greičiausiai, radiatorius riekia nuorinti (išleisti iš sistemos susikaupusį orą). Oras šildymo sistemoje susikaupia vykdant sistemų remonto ar paruošimo šildymo sezonui darbus.
Radiatoriai nuorinami atsukant nuorinimo čiaupus, dažniausiai sumontuotus viršutinių namo butų radiatoriuose ir išleidžiant susikaupusį orą. Tą gali padaryti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai arba patys viršutinių aukštų butų gyventojai. Sistemą nuorinus, radiatoriai pradeda šilti normaliai.
Tačiau labai dažnai atsitinka taip, kad viršutinio buto savininkas arba gyventojas suserga arba išvyksta į užsienį ir radiatorių nuorinti nėra kam. Pasitaiko netgi atvejų, kai viršutinių butų savininkai tiesiog neįsileidžia sistemų prižiūrėtojų nuorinti radiatorių.
Susidaro kuriozinės situacijos, nes be savininko leidimo į butą patekti niekas negali, o savininko arba nėra, arba jis neįsileidžia. Rezultatas – nešylantys kurių nors butų radiatoriai ir šąlantys gyventojai.
Ieškodami išeities, gyventojai kreipiasi į šilumos tiekėją, į žiniasklaidą, tačiau vienintelis patarimas šioje situacijoje gali būti tik vienas – kreiptis į pastato administratorių ar į bendrijos pirmininką, kuris ir turėtų padėti spręsti susidariusią situaciją.
Šilumos tiekimo įmonės didžiuosiuose miestuose tokių situacijų išspręsti negali, nes pastatų viduje jokios veiklos nevykdo. Jos tik tiekia šilumą į pastatus. O už tinkamą šildymo ir karšto vandens sistemų veikimą atsako pastatų administratoriai (valdytojai) ir pastatų šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai.
Bet kuriuo atveju, netinkamai veikiant šildymo ar karšto vandens sistemai ar pastebėjus gedimą, pirmiausiai reikia pranešti savo pastato administratoriui, bendrijos pirmininkui arba kitam Jūsų išrinktam atsakingam asmeniui. Taip pat galite pranešti ir pastato šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojui. Jūsų pastato administratoriaus ar šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojo kontaktai turi būti pateikti prie laiptinių durų esančiose informacinėse lentelėse.
Daugiau informacijos apie tai, ką reikia daryti pastebėjus gedimus yra čia: http://www.kaunoenergija.lt/bendroji-informacija/ka-daryti-ivykus-gedimui/
Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus yra čia: http://www.kaunoenergija.lt/gyventojams/duk/
Kitos naujienos
2023
Gruodžio
06
Žiemai įgaunant pagreitį ir temperatūrai nukritus žemiau nulio, pastatams šildyti reikia didesnio šilumos kiekio, o tai reiškia ir didesnes šildymo sąskaitas.