Aktualijos nariams

2021 m. balandžio 14 d.

BALTPOOL: Nuo šiol galima prekiauti SBP (Sustainable Biomass Program) sertifikuotu biokuru
Nuo balandžio 13 d. tarptautinės „Baltpool“ biokuro biržos dalyviai galės vykdyti prekybą ir biokuro produktais, turinčiais SBP sertifikatą. Biokuro tvarumą pagrindžiantis SBP sertifikatas žinomas ir pripažįstamas visame pasaulyje, jis taip pat plačiai naudojamas Europoje, ypač Skandinavijoje, kur ypač didelis tvarių biokuro produktų poreikis.
Daugiau apie tai ČIA.

2021 m. balandžio 12 d.

2021 m. kovo 29 d. Lietuvos energetikos instituto kartu su Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacija (LIŠTIA) organizuoto nuotolinio seminaro „Žemos temperatūros CŠT sistemos“ pranešimus galima rasti ČIA.

2021 m. balandžio 12 d.

Jūsų žiniai informuojame apie praeitą savaitę gautus /  išsiųstus raštus:

  • 2021-04-06 Energetikos ministerijos atsakymas Dėl rezervinio kuro saugojimo ne įmonės teritorijoje reikalavimų. Ministerija pasisakė dėl rezervinio kuro kaupimo teisinio reglamentavimo, įskaitant prekybą biokuro rezervo produktais pagal Prekybos biokuro rezervo produktais taisykles.
  • 2021-04-06 Energetikos ministerijos atsakymas Dėl kaupiamo biokuro energetinės vertės sumažėjimo. Energetikos ministerijai pristačius probleminę situaciją, kuomet iš anksto įsigytas biokuras kaupiamas įmonių teritorijose praranda energetinę vertę, kuri nėra įvertinama įmonių reguliuojamose sąnaudose, ministerija siūlo rinktis kitus biokuro įsigijimo būdus, numatytus teisės aktuose.
  • 2021-04-07 Konkurencijos tarybos raštas Dėl Konkurencijos tarybos priimto nutarimo. Atsisakė pradėti tyrimą dėl LR aplinkos ministro 2020 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. D1-303 „Dėl Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų saulės energijos technologijų, šilumos siurblių ir šilumos saugyklų panaudojimas šilumos energijai gaminti, karštam vandeniui ruošti ir (ar) elektros energijai gaminti atnaujintuose (modernizuotuose) daugiabučiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šildymo sistemos, siekiant nulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo lygio, skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo nuostatų atitikties Konkurencijos įstatymui.
  • 2021-04-08 VERT raštas Dėl informacijos pateikimo. Prašoma pateikti informaciją apie beviltiškas skolas.
  • 2021-04-08 VERT atsakymas Dėl prašymo nagrinėjimo. VERT pasisakė, kad į šilumos kainas negali būti įtraukiami šilumos ir vandens pastatų šildymo sistemų papildymui tinklo vandeniu kiekiai, atitinkamai ir su šiais kiekiais susijusios šilumos tiekėjo patiriamos sąnaudos (apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros, remonto, metrologinės patikros, šilumos ir vandens sąnaudos) kurios, vykdant šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą, negali būti priskiriamos reguliuojamai šilumos tiekimo veiklai.
  • LŠTA 2021-04-08 raštas Nr. 35 Šilumos tiekėjams Teismas pasisakė dėl šilumos tiekėjams priklausančių šilumos punktų priežiūros ir eksploatavimo sąnaudų apmokėjimo reglamentavimo. LVAT konstatavo, kad reglamentavimas Šilumos punktų kartu su šildymo ir karšto vandens sistemomis eksploatavimo sąnaudos, įskaitant remonto darbams reikalingas medžiagas, atsargines dalis ir įrengimus, kurios nėra įskaičiuotos į šilumos ir karšto vandens sistemos eksploatavimo tarifą, apmoka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendroje dalinėje nuosavybėje prieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktui.
  • LŠTA 2021-04-09 raštas Energetikos ministerijai Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-03-31 sprendimo įgyvendinimo. LŠTA kreipėsi į ministeriją, prašydama atlikti pakeitimą Šilumos ūkio įstatyme, kad šilumos punktų eksploatacinės sąnaudos būdų dengiamos nepriklausomai nuo šilumos punkto nuosavybės formos.

2021 m. balandžio 9 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad po Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 „Dėl Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 priedo 17 ir 18 lentelėmis esančių pastraipų antri sakiniai tiek, kiek jais nustatyta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareiga apmokėti šilumos punkto, kuris nuosavybės teise priklauso šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, priežiūros ir eksploatavimo sąnaudas, įskaitant remonto darbams reikalingas medžiagas, atsargines dalis ir įrengimus, kurios nėra įskaičiuotos į šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros ir (ar) eksploatavimo tarifus, prieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktui. Tai reiškia, kad atitinkamos nuostatos nebegali būti taikomos. Su sprendimu susipažinti ČIA.

2021 m. balandžio 8 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo UAB „Palangos šilumos tinklai“ apeliacinį skundą dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) 2019 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. O3E-534 „Dėl 2016 metais UAB „Palangos šilumos tinklai“ iš UAB „Litesko“ perimto turto“ teisėtumo bei pagrįstumo. Teismas pripažino, kad į reguliuojamas kainas draudžiama įtraukti nesuderinto ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas ir nuo šio turto likutinės vertės apskaičiuotą investicijų grąžą. Nurodyta, kad reguliuojamai paslaugai vykdyti būtino turto poreikis taip pat vertinamas taikant nurodytą taisyklę, t. y. vertinant, kiek sąnaudų reikia būtent reguliuojamai veiklai vykdyti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuomininko (UAB „Litesko“) nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu reguliuojamoje šilumos tiekimo veikloje įsigytas ir pasibaigus nuomos sutarčiai aktu perduotas ilgalaikis turtas (atliktos investicijos) padengė nuomininko pareiškėjui nesumokėtą nuomos mokestį. Teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad nuomos mokesčio sąnaudos (išsinuomoto turto nusidėvėjimo sąnaudos) buvo dengiamos vartotojų per šilumos kainą iki 2019 m. gruodžio 31 d. Todėl VERT pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad pareiškėjo prašomų derinti investicijų bendrovės nurodyta verte, kuri atitinka nuomos mokesčio sąskaitų sumą, VERT suderinimo atveju, tos pačios sąnaudos, t. y. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos ir investicijų grąža, kurios jau kartą buvo įtrauktos į šilumos tiekėjo (UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“) centralizuotai tiekiamos šilumos bazines kainas, pakartotinai būtų įtrauktos nustatant pareiškėjo teikiamų paslaugų kainas ir tai reikštų, kad šilumos vartotojas, mokėdamas už šildymą, šias sąnaudas padengtų du kartus. Su nutartimi susipažinti ČIA.

2021 m. balandžio 6 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimas „Baigtas AB „Klaipėdos energija“ neplaninis patikrinimas„. Siekiant įsitikinti, ar AB „Klaipėdos energija“ laikosi nustatytų reikalavimų šilumos supirkimui iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG), Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) atliko bendrovės neplaninį patikrinimą: nustatyta, kad šilumos supirkimas iš NŠG nebuvo ribojamas, sistemoje veikiantiems NŠG nebuvo sudaromos diskriminacinės sąlygos tiekti šilumą į tinklą. Daugiau skaitykite ČIA.

2021 m. balandžio 6 d.

LŠTA į lietuvių kalbą išvertė AGFW nariams prieinamą informacinį dokumentą aktualų besidomintiems šalčio ir vėsumos gamyba. AGFW FW 301 „Šalčio gamyba iš šilumos – Technologija ir ekonominis efektyvumas

Primename, LŠTA yra įsigijusi iš Vokietijos šilumininkų asociacijos AGFW didelės apimties techninių taisyklių paketą. Kadangi Lietuvoje daugumos techninių teisės aktų, reglamentuojančių šilumos ūkį, atnaujinimo procesas vyksta lėtai, iki šiol dar galioja pasenę sovietinių laikų standartai ir normos. Ankščiau vykusios apklausos būdų nustatyta prioriteto tvarka planuojama išversti gautus dokumentus iš vokiečių į lietuvių kalbą ir naudoti kaip rekomendacijas, taip pat pritaikyti, teikiant siūlymus Energetikos ministerijai, kitoms valdžios institucijoms dėl galiojančių CŠT teisės aktų atnaujinimo.

Visą informaciją apie tai rasite: Nariams->Naudinga_INFO-> AGFW techninės taisyklės. Tiesioginė nuoroda: https://lsta.lt/agfw-technines-taisykles/

2021 m. balandžio 1 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Teismas) priėmė nutartį byloje, kurioje konstatavo, kad Prienų rajono savivaldybės administracija, atsisakiusi tenkinti pareiškėjo prašymą išimties tvarka apskaičiuoti kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį vien tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra įsiskolinęs už būsto šildymą, geriamąjį ar karštą vandenį ir nėra sudaręs sutarties dėl dalies įsiskolinimo apmokėjimo, priėmė nepagrįstą sprendimą. Nurodyta, kad būtent atsakovui kyla pareiga įgyvendinti savo paties priimtus ir galiojančius (teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintus ir nenuginčytus) prieš tai buvusius sprendimus. Piniginę socialinę paramą skiria Prienų rajono savivaldybės administracija, tai jau buvo padaryta sprendimais. O konkrečią kompensaciją apskaičiuoja juridinis asmuo, šiuo atveju – akcinė bendrovė „Prienų šilumos tinklai“. Teismas nurodė, kad atsakovas Prienų rajono savivaldybės administracija įpareigojama pavesti akcinei bendrovei „Prienų šilumos tinklai“ apskaičiuoti pareiškėjui būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensaciją. Su nutartimi susipažinti ČIA.

2021 m. kovo 31 d.

VERT pranešimas „AB „Panevėžio energija“ skirta bauda už reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimą„. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) konstatavo, kad AB „Panevėžio energija“ nesilaikė Šilumos ūkio įstatyme įtvirtinto reikalavimo užtikrinti rezervinius šilumos gamybos pajėgumus Kupiškio miesto šilumos tiekimo sistemoje – už reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimą bendrovei skirta 3 501 Eur bauda*. Visą pranešimą rasite ČIA.

2021 m. kovo 31 d.

LVAT priėmė sprendimą administracinėje byloje, kurioje nuspręsta pripažinti, kad po Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto LR energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1‑229, 3 priedo 17 ir 18 lentelėmis esančių pastraipų antri sakiniai tiek, kiek jais nustatyta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareiga apmokėti šilumos punkto, kuris nuosavybės teise priklauso šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, priežiūros ir eksploatavimo sąnaudas, įskaitant remonto darbams reikalingas medžiagas, atsargines dalis ir įrengimus, kurios nėra įskaičiuotos į šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros ir (ar) eksploatavimo tarifus, prieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktui. Sprendimas ČIA.

2021 m. kovo 30 d.

„VERT: keisis Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros techninė užduotis“. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), atsižvelgdama į rinkos dalyvių ir Lietuvos auditorių rūmų (LAR) pastebėjimus, patvirtino Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros techninės užduoties pakeitimus:
panaikinti reikalavimai tikrinti suskystintų naftos dujų (SND) veiklą vykdančių ūkio subjektų reguliuojamosios veiklos ataskaitas – jų teikiamų ataskaitų patikrą reglamentuotų atskira Elektros energetikos ir gamtinių dujų įmonių reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros techninė užduotis;
nustatytas reikšmingumo lygis (1 000 Eur) pajamų ir sąnaudų (pagal sąnaudų grupes) pokyčiams, kai auditoriai privalo gauti iš ūkio subjektų paaiškinimus, detalizuojančius pokyčių priežastis;
šilumos sektoriaus ūkio subjektams nereiks rengti reguliuojamos apskaitos sistemos (RAS) turto sąrašo – jis teikiamas VERT pagal Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašą;
vandens sektoriaus ūkio subjektams bus taikoma patikros procedūra dėl ilgalaikio turto paskirstymo verslo vienetams ir paslaugoms – draudžiama reguliuojamųjų kainų paslaugoms ir atitinkamiems verslo vienetams, į kurių sudėtį įeina reguliuojamųjų kainų paslaugos, priskirti ilgalaikį turtą (ar jo dalį), įsigytą įgyvendinus investicijas, kurios nesuderintos su VERT;
– taip pat vandens sektoriaus ūkio subjektams bus taikoma patikros procedūra dėl sąnaudų paskirstymodraudžiama reguliuojamųjų kainų paslaugoms ir atitinkamiems verslo vienetams, į kurių sudėtį įeina reguliuojamųjų kainų paslaugos, priskirti beviltiškas skolas, išskyrus kai abonentai įtraukti į VMI nukentėjusių nuo COVID-19 infekcijos.
Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros techninės užduoties pakeitimai bus taikomi reguliuojamų ūkio subjektų ataskaitų patikrai už 2021 metus.Išsamiai susipažinti su VERT 2021-03-30 posėdžio medžiaga galite ČIA.

2021 m. kovo 25 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimai:
VERT: keisis tvarka, kaip nustatomas geriamojo vandens ir karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), atsižvelgdama į 2020 m. birželio 4 d. Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus dėl atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo nuotoliniu būdu, patvirtino Geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodikos ir Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos pakeitimus. Visą pranešimą rasite ČIA.
UAB „Molėtų šiluma“ investuoja į patikimą ir saugų šilumos tiekimą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino UAB „Molėtų šiluma“ 2019 ir 2020 metų investicijas, kurių bendra vertė sudaro apie 63 tūkst. Eur.
Bendrovė rekonstravo susidėvėjusią 60,28 m ilgio šilumos trasą – šilumos tiekimo įvadą į Molėtų progimnaziją, dėl ko vidutiniškai 3,4 MWh per metus sumažės patiriami  šilumos nuostoliai ir atitinkamai 0,06 tūkst. Eur mažės šilumos gamybos sąnaudos. Visą pranešimą rasite ČIA.

2021 m. kovo 18 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimai:
VERT suderino UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ investicijas. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ 2019 m. investicijas, kurių bendra vertė beveik 318 tūkst. Eur. Investicijos iš dalies finansuojamos Apyvartinių taršos leidimų pardavimų pajamomis bei vartotojų lėšomis. Daugiau skaityklite ČIA.
UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ investuoja į patikimą ir saugų šilumos tiekimą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ 2019−2022 m. investicijas, kurių bendra vertė beveik 2,1 mln. Eur. Investicijos bus iš dalies finansuojamos ES struktūrinių fondų bei Klimato kaitos programos lėšomis. Daugiau skaitykite ČIA.

2021 m. kovo 18 d.

Atlikus apklausą apie bazinių kainų projektų teikimą VERT iki ir po rugpjūčio 1 d., nustatyta:

  • Iki rugpjūčio bazinių kainų projektą teiks dvi įmonės: kovo pabaigoje Lazdijų šiluma ir iki liepos mėn. Kauno energija.
  • Taip pat apklausos metu, iš 14 įmonių, kurios pateikė atsakymus, nustatyta, kad dviem įmonėms, kurios pernai pateikė bazinių kainų projektus VERT, vėluojama nustatyti bazinę kainą ir vienai įmonei – perskaičiuoti. Bazinę kainą pateikė Tauragės š.t. 2020 m. liepą, o Ukmergės šiluma 2020 m. balandį. Elektrėnams kom. ūkio kaina neperskaičiuota nuo 2019 gruodžio.

2021 m. kovo 17 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimas Skelbiamas atnaujintas šilumos bazinės kainos perskaičiavimo modelis„.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) parengė ir paskelbė šilumos bazinės kainos perskaičiavimo modelį, kuriuo ūkio subjektai gali naudotis rengdami perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus.
Modelis parengtas atsižvelgiant į 2021 m. vasario 1 d. įsigaliojusią naują Šilumos kainų nustatymo metodikos redakciją.
Modelyje pagal aktualią Šilumos kainų nustatymo metodiką atnaujinti skaičiavimai, automatiškai generuojami VERT būtini pateikti priedai, ištaisytos žinomos klaidos.
Kviečiame ūkio subjektus aktyviai naudotis paskelbtu modeliu, taip pat teikti pastebėjimus ir pasiūlymus dėl modelio tobulinimo.

2021 m. kovo 16 d.

LŠTA parengė pažymą „Šilumos punktuose naudojamų karšto vandens skaitiklių, kurie yra skirti namo vidaus šildymo sistemų papildymui tinklo vandeniu apskaitai, nuosavybės reglamentavimas ir apskaityto tinklo vandens sąnaudų padengimas„. Pažymoje įvertintas esamas teisės aktų reglamentavimas, skirtas karšto vandens skaitiklių, kurių paskirtis yra namo vidaus šildymo sistemų papildymui sunaudoto tinklo (termofikaciniu) vandens apskaita, nuosavybės formos reglamentavimas bei apskaityto tinklo (termofikacinio) vandens papildymo sąnaudų padengimas. Taip pateikti siūlymai, kas būtina keisti, tobulinant teisės aktus.

2021 m. kovo 15 d.

2021 m. vasario 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Šilumos kainų nustatymo metodika. Visais šios metodikos privalumais įmonės jau gali naudotis, tame tarpe ir didesne leistina gauti investicijų grąža (viršpelniu).

Lyginamieji rodikliai, pritaikyti šiai metodikos redakcijai yra paskelbti čia.

Naujos redakcijos WACC metodika galioja nuo 2021 m. sausio 1 d., tačiau visais šios metodikos privalumais tiek šilumos tiekėjai, tiek kitų sektorių dalyviai galės naudotis nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. Taip yra nes:

  1. visų sektorių ūkio subjektai duomenis faktinei skolinto kapitalo kainai nustatyti bei perskaičiuoti VERT pateikia kasmet iki liepos 10 d., o VERT naujus rodiklius paskelbia iki rugpjūčio 1 d.;
  2. VERT iki rugpjūčio 1 d. turi parengti ir patvirtinti tiek Šilumos kainų nustatymo metodikos, tiek kitų reguliuojamų sektorių metodikų pakeitimus tam, kad šios metodikos pilnai veiktų su 2021 m. sausio 1 d. galiojančia WACC metodika. Detalesnį reglamentavimą dėl įsigaliojimo ir taikymo rasite čia.

WACC metodikos 10 punkte numatyta, kad įmonės gali gauti 1 proc. investicijų grąžos priedą investicijoms, prisidedančioms prie klimato kaitos mažinimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo. WACC metodikos įsigaliojimo nutarime numatyta, kad 10 punktas įsigalioja nuo 2021-08-01. Todėl VERT parengs įgyvendinamuosius teisės aktų projektus, kurie yra būtini Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos 10 punkto ir kitų Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos nuostatų taikymui ir įgyvendinimui, įskaitant Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo punktų, susijusių su palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų skaičiavimu, numatant naudoti Europos valstybių žaliosios ir atsinaujinančios energijos (angl. Green and renewable energy) veiklos finansinio sverto neturinčios beta (βU) aritmetinį vidurkį, nustatytą viešai prieinamoje A. Damodaran duomenų bazėje, pakeitimo projektą.

Lyginamuosius rodiklius, vadovaujantis Šilumos gamybos, perdavimo, pardavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašu, VERT turi patvirtinti ne vėliau kaip iki kiekvienų metų rugsėjo 1 d. VERT šiemet planuoja Lyginamosios analizės aprašo tobulinimą ir šiuo metu rengia dokumentus viešajam pirkimui, kadangi tobulinant aprašą VERT nori pasitelkti ir ekspertų iš šalies. Tačiau šios procedūros dar negarantuoja, kad nauji lyginamieji rodikliai už 2020 m. bus skaičiuojami vadovaujantis nauju aprašu.

Siekiant įvardinti problematiškiausias Lyginamosios analizės aprašo vietas, kurios turi būti keičiamos pirmiausiai, kadangi dėl jų patiriamos faktinės sąnaudos nėra pripažįstamos arba lyginamieji rodikliai yra nelogiški ir negali būti taikytini tai pačiai įmonių grupei, KVIEČIAME šilumos tiekimo įmonių specialistus teikti savo siūlymus galiojančio Lyginamosios analizės aprašo pakeitimui. Taip pat labai lauktume bet kokios informacijos ne tik apie keistinus rodiklius, bet ir galimai naujų, objektyvesnių rodiklių patvirtinimą.

2021 m. kovo 12 d.

VERT pranešimai:
VERT: vidutinė kovo mėn. šilumos kaina yra 2,5 proc. mažesnė nei pernai.
Vidutinė šilumos kaina
Kovo mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 4,38 ct/kWh (be PVM) – skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Palyginus su vasario mėn., kilovatvalandės kaina didėjo 2,82 proc., per metus (2021 m. kovas / 2020 m. kovas) – kilovatvalandės kaina mažėjo 2,45 proc. Plačiau skaitykite ČIA.
VERT suderino UAB „Alytaus šilumos tinklai“ investicijas. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino UAB „Alytaus šilumos tinklai“ 2020−2022 metų investicijas, kurių bendra vertė siekia beveik 5,4 mln. Eur. Plačiau skaitykite ČIA.

2021 m. kovo 10 d.

Biokuro ir šilumos prekybos statistika. 2021 m. vasaris.
– BWCS (Baltpool Wood Chips SPOT) LT indekso vertė siekė 12,74 Eur/MWh. Per mėnesį fiksuotas 16,8 % indekso vertės augimas, o per metus – 33,6 % augimas.
– Bendra biržos apyvarta siekė 429 020 MWh. Lyginant su sausio mėnesiu, fiksuojamas 39,9 % apyvartos augimas.
– Trumpalaikių sandorių dalis siekė 88,7 %. Iš viso pagal biržoje sudarytus sandorius buvo pristatyta 685 978 MWh biokuro.
– Lyginant su sausio mėnesiu, biokuro tiekimas sumažėjo 7,8 %, o lyginant su 2020 metų vasario mėnesiu – išaugo 35,2 %.
– Įsibėgėjus šildymo sezonui, pagal ilgalaikius kontraktus biokuro buvo pristatyta 45,6 % (26,6 % pagal pusmetinius ir 19 % pagal ketvirtinius kontraktus). Lyginant su 2020 metų vasario mėnesiu, kuro, tiekto pagal ilgalaikius kontraktus, buvo pristatyta 7,3 % mažiau.

2021 m. kovo 10 d.

Artimiausiu metu LR energetikos ministerija paskelbs teisės aktų projektų paketą, kuriuo bus perkeltos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją nuostatos. Direktyvos nuostatas planuojama perkelti pažodžiui, nacionaliniuose teisės aktuose nebus griežtinama labiau nei direktyvos nuostatų reikalaujamas minimumas. Perkėlimo terminas – iki 2021-06-30. CŠT įmonėms tai sukels papildomą administracinę naštą, naujus įpareigojimus, reikės suvedinėti nurodytus duomenis į akredituotą sertifikavimo sistemą ir pan., todėl turime tam pradėti aktyviai ruoštis ir bendradarbiauti, nes laiko mažai, o darbų daug. CŠT sektoriaus įmonės turi aktyviai ruoštis ir gamybos diversifikavimui, didžioji dalis paramos ateityje bus skiriama kitiems nei biokuras atsinaujinantiems energijos ištekliams. Europos Komisijos planai ilgainiui atsisakyti biomasės energetikos sektoriuje tampa vis aktualesni. Europos Komisijos tvaraus finansavimo ir Taxonomy paketas nubrėžia kai kurias gairės dėl biomasės tvarumo traktavimo (raginama didinti biomasės tvarumo kriterijus lyginant su jau įtvirtintais 2018 m. atnaujintoje AEI direktyvoje). Šiuo metu vyksta AEI direktyvos (REDII) ir kitų reglamentų peržiūra, kuriuose, pagal dabartinę Europos Komisijos poziciją, bus ketinama judėti link biomasės kiekio mažinimo energetikoje („Using biomass for energy should be the absolutely last thing after all other uses have been exhausted“). Š. m. kovo 22 d. Europos Komisijoje įvyks suinteresuotų šalių susitikimas, kuriame bus sprendžiami klausimai dėl papildomo griežtinimo biomasės naudojimui energetikos sektoriuje.

2021 m. kovo 9 d.

VERT pranešimas „Išplatinta bendra ACER ir CEER pozicija dėl TEN-E reglamento peržiūros. 2021 m. kovo mėn. reguliuotojai, bendradarbiaujantys ES energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūroje (angl.  European Union Agency for the Cooperation of Energy Regulators – ACER) ir Europos energetikos reguliuotojų taryboje (angl. Council of European Energy Regulators – CEER), patvirtino savo poziciją dėl prioritetinių sričių, kurias rekomenduoja peržiūrėti keičiant Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių (TEN-E reglamentas). Plačiau skaitykite ČIA.

2021 m. kovo 3 d.

LŠTA parengė Savivaldybių (socialinio) būsto nuomininkų skolų šilumos tiekėjams problemos sprendimo galimybių pažymą, kurioje apžvelgtos teisinio reglamentavimo pokyčių galimybės, siekiant CŠT įmonėms efektyviai susigrąžinti savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio socialinio būsto nuomininkų skolas už patiektą šilumą ir karštą vandenį. Susipažinti ČIA.

2021 m. kovo 2 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimai:
VERT skelbia PSO perkrovos pajamų ataskaitą už 2020 metus. Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID AB 2020 m. gautos  perkrovos* pajamos sudaro beveik 32,4 mln. Eur (2019 m. – 27,4 mln. Eur) – skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) parengtoje 2020 m. perkrovos pajamų ataskaitoje (atsisiųskite).
VERT: kuriamas mechanizmas, esant poreikiui užtikrinti patikimą energetikos sistemos veikimą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino elektros perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID AB parengtus Pajėgumų aukcionų nuostatus.
„Patvirtinus Pajėgumų aukcionų nuostatus, Lietuvoje iš anksto sukuriamas mechanizmas pajėgumų aukcionų organizavimui, kurio diegimas Lietuvoje būtų pradėtas tik esant jo poreikį pagrindžiančiai atnaujintai Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumo studijai ir Europos Komisijos suderinimui dėl valstybės pagalbos“, – sako VERT pirmininkas Renatas Pocius.
Kaip apskaičiuojamas suvartotos elektros energijos kiekis, jei apskaitos prietaisas veikė netinkamai? Valstybinė  energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi nebuitinio vartotojo ir AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ginčą, įpareigojo operatorių perskaičiuoti priskirtą apmokėti elektros energijos kiekį už laikotarpį, kai netinkamai veikė apskaitos prietaisas.
Prijungiant naujus vartotojus prie gamtinių dujų sistemos taikomi tuo metu galiojantys įkainiai. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi buitinio vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ginčą, patvirtino, kad ESO prijungimo įmoką apskaičiavo teisingai ir pagrįstai.
Kokiais atvejais vartotojas, nutraukdamas sutartį, privalo atlyginti nuostolius ESO? Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi ginčą tarp vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), nutarė, jog vartotojo reikalavimas įpareigoti ESO grąžinti visą jo sumokėtą prijungimo įmoką pagal prijungimo sutartį yra nepagrįstas.

2021 m. kovo 1 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimai:
„Žalioji energetika: pasiekta elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių numatyta skatinimo riba“. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) informuoja, kad pasiekta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatyta 5 TWh riba* elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių skatinti, todėl pagal LR Vyriausybės patvirtintą tvarkaraštį turėję įvykti aukcionai nebus organizuojami. Plačiau ČIA.
„Viešoji konsultacija dėl Energetikos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių energetikos inovacijas, įgyvendinimo. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) parengė ir teikia teisės aktų projektų paketą, kurių nuostatos skatintų ūkio subjektus veikti bandomojoje ir ne bandomojoje*energetikos inovacijų aplinkoje. Viešoji konsultacija vyks iki kovo 31 d. (imtinai).
Teisės aktų projektai ČIA.

2021 m. vasario 26 d.

VERT pranešimas „Elektros energijos tiekimo rinkos apžvalga„.
2021 m. sausio mėn. elektros energijos tiekimo veiklą vykdė 23 nepriklausomi tiekėjai ir 1 visuomeninis tiekėjas, t. y.  1 tiekėju daugiau, nei 2020 m. gruodžio mėn., skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) parengtoje elektros energijos tiekimo rinkos apžvalgoje (apžvalgąatsisiųskite).
Bendras elektros vartotojų skaičius 2021 m. sausio mėn. sudarė 1 800 737 (gruodžio mėn. 1 799 025), iš jų 91 proc. buitiniai vartotojai.
Visą pranešimą rasite ČIA.

2021 m. vasario 25 d.

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas – nauja ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija.
Naujausi darbiniai Europos Komisijos dokumentai ČIA.

2021 m. vasario 25 d.

VERT pranešimas „UAB „Utenos šilumos tinklai“ investuoja į šilumos tiekimo patikimumą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino 2019–2021 metų UAB „Utenos šilumos tinklai“ investicijas, kurių bendra vertė yra apie 712,31 tūkst. Eur. Investicijos iš dalies finansuojamos Klimato kaitos programos bei Lietuvos ateities ekonomikos DNR plano lėšomis.

2021 m. vasario 24 d.

LITBIOMA straipsnis spaudoje „Šaką įkirtome stipriai. Tik ar bus skiedrų?
Baltarusiškas biokuras vis dar kursto aistras. Energetikos ministerija deklaruoja sieksianti, kad iš trečiųjų šalių importuojamas biokuro kiekis nesudarytų daugiau nei 20 proc. Lietuvos biokuro rinkos. Tuo tarpu šalies biokuro gamintojai tvirtina, kad pažadų prisiklausė ir iš ankstesnės valdžios, o kalbos taip ir nevirto darbais. Per tą laiką bankrutavo didžioji dalis smulkiųjų gamintojų, o stambieji pripažįsta, kad šaką, ant kurios sėdime, įkirtome stipriai. Tik ar bus skiedrų?

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

2021 m. vasario 23 d.

LŠTA, prisidėdama prie Lietuvos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytų procesų, parengė jo ir Europos Komisijos vertinimo CŠT aspektu apžvalgą, kurioje nurodyti ilgo laikotarpio lūkesčiai CŠT sektoriuje, prioritetinės kryptys, kurių link kartu dirbsime. Susipažinti ČIA.

2021 m. vasario 22 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimas „VERT: per metus biokuro kaina biržoje mažėjo 20 proc.“
Biokuro kainos
Vidutinė energijos išteklių biržoje suprekiauto biokuro kaina* 2020 m. IV ketv. siekė 117,30 Eur/tne ir, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., mažėjo 20,1 proc. – skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) parengtoje 2020 m. IV ketv. biokuro rinkos stebėsenos ataskaitoje (atsisiųskite). Energijos gamintojams 2020 m. IV ketv. biržoje įsigyjamas biokuras vidutiniškai kainavo 5,7 proc. brangiau nei perkant pagal dvišales sutartis. Plačiau ČIA.

2021 m. vasario 19 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos praneimai apie priimtus sprendimus:
UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ investuoja į patikimą šilumos tiekimą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ investicijas, kurių vertė apie 45 tūkst. Eur. Plačiau rasite ČIA.
VERT: atnaujintas Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), įgyvendindama Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus dėl gaminančių vartotojų, suderino atnaujintą AB „Litgrid“ Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą. Plačiau ČIA.
Suderinti 2020–2029 m. strateginiai investiciniai projektai į Lietuvos elektros perdavimo sistemą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), siekdama užtikrinti skaidrią bei pagrįstą elektros energetikos sektoriaus plėtrą, kuri tenkintų rinkos dalyvių poreikius, suderino LITGRID AB parengtą 2020–2029 m. Lietuvos elektros energetikos sistemos 400–110 kV tinklų plėtros planą. Plačiau ČIA.

2021 m. vasario 19 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Trakų energija“ ieškinį atsakovėms Prienų rajono savivaldybei ir AB „Prienų šilumos tinklai“ dėl 178 034,36 Eur baudos priteisimo, nes kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas. Galutinė nutartis ČIA.

2021 m. vasario 17 d.

Valstybinės energetikos regulaivimo tarybos pranešimai:
Vilniaus kogeneracinei jėgainei antrą kartą pratęstas leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimas. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi UAB Vilniaus kogeneracinės jėgainės pateiktą prašymą, priėmė sprendimą iki 2021 m. rugpjūčio 17 d. pratęsti bendrovei išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimą. VERT bendrovei leidimo galiojimą pratęsė antrą kartą – 2020 m. spalio 13 d. leidimas buvo pratęstas iki 2021 m. vasario 17 d.
CEER kviečia pateikti nuomonę dėl viešinimo strategijos. Europos energetikos reguliuotojų taryba (angl. Council of European Energy Regulators – CEER) kviečia pateikti nuomonę konsultacijoje dėl CEER viešinimo strategijos. CEER prašo išsakyti savo nuomonę trumpame klausimyne (iki 5 minučių), kad galėtų pagerinti organizacijos veiklos viešinimą.

2021 m. vasario 17 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį byloje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui UAB „GECO-Taika“ iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus apie patirtas išlaidas, kurias pareiškėjas patyrė siekdamas įeiti į šilumos ūkio rinką Šiauliuose, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas patyrė atsakovo ginčijamas išlaidas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Su neskundžiama nutartimi galima susipažinti ČIA.

2021 m. vasario 15 d.

VERT, išnagrinėjusi ginčą ir įvertinusi galiojančias teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias šilumos tiekėjų ir NŠG tarpusavio santykius, patvirtino, kad NŠG katilinės (įrenginių) bandomosios eksploatacijos užbaigimo akto pasirašymas yra būtinas žingsnis šilumos pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Kol šis aktas nebus pasirašytas, nėra pagrindo įpareigoti šilumos tiekėją pasirašyti sutartį su NŠG. Plačiau ČIA.

2021 m. vasario 15 d.

LŠTA parengė Katilines ir katilus eksploatuojančių darbuotojų minimalaus ir optimalaus būtino skaičiaus poreikio konsultacinę pažymą, kurioje pateikta reglamentavimo ir gerosios praktikos apžvalga, siekiant padėti nustatyti minimalų ir optimalų katilines ir katilus aptarnaujančio (valdančio) personalo poreikį šilumos tiekimo įmonėse. Susipažinti galima ČIA.

2021 m. vasario 10 d.

Baltpool 2021-02-10 pranešimai apie BK kainas ir kalnų indeksus.

2021 m. vasario 8 d.

AB „Kauno energija“ laimėjo bylą Lietuvos Aukščiausiame Teisme dėl skolos už suteiktą šilumos energiją priteisimo, teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai padarė teisiškai pagrįstą išvadą, jog atsakovas neteisėtai atjungė jam nuosavybės teise priklausantį butą nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, todėl jis, iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo sistemų atjungimą, išlieka ieškovės AB „Kauno energija“ tiekiamos šilumos buitinis vartotojas ir jam tenka pareiga mokėti už šilumos energiją. Su įsiteisėjusia, galutine ir neskundžiama LAT nutartimi galima susipažinti ČIA.

2021 m. vasario 5 d.

LŠTA parengė analitinę – konsultacinę pažymą ŽEMOS KOKYBĖS BIOKURO NAUDOJIMO CŠT SEKTORIUJE TECHNOLOGINĖS IR EKONOMINĖS GALIMYBĖS BEI PERSPEKTYVOS, kurioje apžvelgtos esamos biokuro tiekimo problemos, įvertinta praktinė ir teisinė galimybė naudoti žemarūšį kurą esamuose įrenginiuose, suformuluoti pasiūlymai valdžios įstaigoms.

2021 m. vasario 5 d.

VERT pranešimas „VERT: sudarytos sąlygos pradėti veiklą nepriklausomiems elektros energijos paklausos telkėjams„. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), atsižvelgdama į Elektros energetikos įstatymo pakeitimus dėl naujos veiklos rūšies elektros energetikos sektoriuje – elektros energijos paklausos telkimo, patvirtinodeklaracijos formą*, kurią VERT turės pateikti norintys vykdyti veiklą nepriklausomi elektros energijos paklausos telkėjai.
Daugiau informacijos ČIA.

2021 m. vasario 4 d.

VERT pranešimas „UAB „Pakruojo šiluma“ investuoja į sistemos modernizavimą„. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino UAB „Pakruojo šiluma“ planuojamus 2020–2021 m. investicijų projektus ir 2018–2019 m. faktiškai atliktas investicijas. Bendra visų investicijų vertė yra apie 111 tūkst. Eur. Daugiau informacijos rasite ČIA.

2021 m. vasario 3 d.

LR Vyriausybės pranešimasVyriausybė dekonstruoja Ateities ekonomikos DNR planą.
Vyriausybė patvirtino Finansų ministerijos teiktą nutarimą „Dėl Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimo“ pripažinimo netekusiu galios“, kuriuo iš esmės naikinamas ankstesnės Vyriausybės pristatytas Ateities ekonomikos DNR planas.
Antruoju nutarimu „Dėl Europos Sąjungos fondų lėšomis tikslingų finansuoti veiksmų ir projektų“, tvirtinama nauja projektų vertinimo, atrankos, finansavimo, įgyvendinimo ir atsiskaitymo už veiksmų ir projektų įgyvendinimo rezultatus tvarka bei tvirtinimas įgyvendintinų projektų sąrašas.
Visą pranešimą skaitykite ČIA.

2021 m. vasario 2 d.

Š.m. vasario 1 d., pirmadieninio LŠTA narių, ekspertų nuotolinio pasitarimo metu, aptarti klausimai:
1) Dėl pasiūlymų Aplinkos ministerijos formuojamam 2021 m. Klimato kaitos programos sąmatos planui: esamos 1.2.6 priemonės tęstinumo, ORC technologijų diegimas; elektros naudojimo CŠT įmonėse mažinimo įrangos keitimui (susidėvėję tinklo siurbliai).
2) Dėl atnaujinto kvietimo pagal LAAIF programos priemonę Nr. 3.2.1 „Projektai, susiję su eksploatuojamų 1 MW ir didesnės, bet ne didesnės kaip 50 MW šiluminės galios vidutinių kurą deginančių įrenginių išmetamų dujų valymo įrenginių ar kitų taršos mažinimui skirtų technologijų diegimu ir (ar) modernizavimu“: Kvietimas teikti paraiškas pagal laaif programos aplinkos oro apsaugos kryptį – aplinkos projektų valdymo agentūra (apva.lt)
Susitikime dalyvavo ir savo įžvalgomis pasidalino Kęstutis Buinevičius (dėl aplinkosauginių klausimų (pranešimas)),  TES atstovai: Robertas Puodžius, Jurij Astafjev (dėl ORC technologijų pritaikymo ir kt. klausimais (pranešimas)).
ORC skaičiuoklė: http://bit.do/ORCvertinimas
Susitikimo vaizdo įrašas:  LŠTA pasitarimas (meeting)-20210201_140133-Susitikimo įrašas.mp4

2021 m. vasario 2 d.

EUROPOS KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS „Lietuvos galutinio nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano vertinimas“ (Briuselis, 2020 10 14).
Lietuvos galutiniame integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (toliau–NEKSVP)1nustatytas tikslas iki 2030m. 9proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau–ŠESD) kiekį(palyginti su 2005m. išmestu kiekiu) sektoriuose, kuriems netaikoma ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (toliau–sektoriai, kuriems netaikoma ATLPS), laikantis Pastangų pasidalijimo reglamento (toliau–PPR2). Įgyvendinus visą planuojamą politiką pagal šį planą, tuose sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS (t.y. transportas, žemės ūkis ir pramonės sektoriai, kuriems netaikoma ATLPS), išmetamas ŠESD kiekis bus iki 2030m. sumažintas 21proc. Planuojama transporto sektoriaus politika yra tinkamai apibūdinta; nepaisant to, prognozuojama, kad artėjant 2030m. transporto sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis didės. Lietuva planuoja, jei reikės, pasiekti iki 6,5mln. tonų CO2ekv. ŠESD kiekio sumažinimą pastangų pasidalijimo sektoriuose naudodama žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriaus kreditus pagal PPR.
Visą dokumentą rasite ČIA.

2021 m. vasario 1 d.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, išnagrinėjusi ūkio subjekto ir UAB „Ignitis“ bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ginčą, patvirtino, kad gamtinių dujų vartojimo pajėgumai ūkio subjektui buvo apskaičiuoti teisingai, todėl nėra pagrindo atlikti sumokėtų sumų perskaičiavimo. Daugiau informacijos rasite ČIA.

2021 m. vasario 1 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patenkino VERT apeliacinį skundą, pareiškėjo UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ skundas atmestas byloje dėl VERT 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. O3E-397, kuriuo konstatuota, kad UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ pažeidė LR energijos išteklių rinkos įstatymo 191 straipsnio 1 dalies reikalavimus (teikti pirmenybę energijos išteklių biržai įsigyjant šilumos energijai gaminti reikalingą biokuro kiekį) ir kuriuo bendrovei paskirta 4 557 Eur bauda, pagrįstumo ir teisėtumo. Su neskundžiamu sprendimu galima susipažinti ČIA.

2021 m. sausio 27 d.

Dėl kandidatų į UAB „Plungės šilumos tinklai“ valdybos narių vietas atrankos
UAB „Plungės šilumos tinklai“ skelbimas į dvi laisvas vietas į nepriklausomus valdybos narius. Jei kiltų papildomų klausimų, prašome kreiptis tiesiogiai į UAB „Plungės šilumos tinklai“ tel. (8 448) 72077 arba rašyti el. paštu info@plungessiluma.lt
Šią informaciją taip pat rasite bendrovės interneto svetainėje www.plungessiluma.lt, tiesioginė nuoroda https://www.plungessiluma.lt/naujienos/del-kandidatu-i-uab-plunges-silumos-tinklai-valdybos-nariu-vietas-atrankos1/.

2021 m. sausio 27 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildino iš neteisėtų atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos veiksmų (neveikimo), nagrinėjant pareiškėjos kreipimusis dėl į jos butą netiekiamo šildymo. Su neskundžiama nutartimi galima susipažinti ČIA.

2021 m. sausio 25 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti A. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl sutarties pripažinimo nutraukta ir įpareigojimo atlikti veiksmus (dėl neteisėto buto šildymo įrenginių atjungimo nuo namo šildymo sistemos). Teismas nurodė, kad šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas kasacijos pagrindo egzistavimas. Kasacinė nutartis ČIA. Apeliacinė nutartis ČIA.

2021 m. sausio 25 d.

LŠTA paskelbė naujausią šilumos ūkio sektoriaus teisėkūros ir teisės aktų taikymo praktikos informacijos suvestinę. Su suvestine susipažinti galite ČIA.

2021 m. sausio 22 d.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, išnagrinėjusi ginčą, kilusį tarp vartotojo ir šilumos tiekėjo dėl sąskaitų pagal faktinius šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis perskaičiavimo, nutarė, jog vartotojo prašymas nepagrįstas bei įpareigojo įmonę mokėjimus už karštą vandenį apskaičiuoti laikantis perskaičiavimo tvarkos. Daugiau informacijos rasite ČIA.

2021 m. sausio 21 d.

Gautas LR Vyriausybės kanceliarijos atsakymas dėl LŠTA prašymo sudarant prioritetinių ir tikslinių grupių sąrašus skiepijant COVID-19 vakcina, prioritetą suteikti ir CŠT įmonių operatyviniam personalui. Panašus prašymai buvo gauti ir iš kitų organizacijų, LRVK informuoja,  kad visi siūlymai yra perduoti svarstyti Nepriklausomų ekspertų patariamajai tarybai, o Sveikatos apsaugos ministerijos prašoma išnagrinėti ir, įvertinus patariamosios tarybos nuomonę bei numatomus vakcinų pristatymo terminus, informuoti apie tolesnius veiksmus.

2021 m. sausio 20 d.

Š.m. sausio 18 d. vyko LŠTA narių ir ekspertų nuotolinis pasitarimas, kuriame atstovai iš UAB Labbis pristatė verslo valdymo sistemų sprendimus, apimant : RAS (reguliuojamos apskaitos) sprendimo demonstraciją, personalo apskaitos, dokumento valdymo sistemos, sąskaitų galutiniam vartotojui (Billing), infrastruktūros aptarnavimo (Service) sprendimų pristatymus. Pranešimų medžiagą rasite ČIA. Vaizdo įrašą galite peržiūrėti ČIA.

2021 m. sausio 20 d.

Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbė atnaujintą kvietimą teikti paraiškas, pagal LAAIF programos lėšų naudojimo 2020-2022 m. finansavimo Aplinkos oro apsaugos kryptį Nr. 3.2.1 „Projektai, susiję su eksploatuojamų 1 MW ir didesnės, bet ne didesnės kaip 50 MW šiluminės galios vidutinių kurą deginančių įrenginių išmetamų dujų valymo įrenginių ar kitų taršos mažinimui skirtų technologijų diegimu ir (ar) modernizavimu“: Kvietimas teikti paraiškas pagal laaif programos aplinkos oro apsaugos kryptį – aplinkos projektų valdymo agentūra (apva.lt)
-Kvietimo suma 2,4 mln. EUR.
-Paraiškos bus priimamos nuo 2021 m. vasario 1 d. iki kovo 31 d.
-Tinkamos finansuoti išlaidos: kondensacinis ekonomaizeris, elektrostatinis filtras, rankovinis filtras, ciklonas, selektyvi nekatalitinė redukcija, degiklių keitimas.
-Išplėstas galimų pareiškėjų sąrašas, įtraukiant ir kitas kuro rūšis (ne tik kietojo kuro) deginančių įrenginių naudotojus
Priminsime, kad 2020 m pagal šį kvietimą paraiškas pateikė tik 2 CŠT įmonės. Artimiausiu metu planuojamas LŠTA narių pasitarimas šiuo klausimu (dėl datos informuosime atskirai). Atskirą nuotolinį pristatymą dėl paraiškų teikimo taip pat planuoja ir APVA (APVA raštas).

2021 m. sausio 19 d.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naujos redakcijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo ir įkainius už teikiamą paslaugą reglamentuojančius teisės aktus: 1) VERT atstovų dalyvavimo statybos užbaigimo komisijose ir pažymų apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą išdavimo tvarkos aprašo pakeitimą; 2) VERT teikiamų energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo ir pažymų apie energetikos įrenginių techninę būklę išdavimo paslaugų kainų ir mokėjimo tvarkos pakeitimą. Daugiau informacijos VERT pranešime.

2021 m. sausio 19 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo bylą ir atmetė apeliacinį skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos atsisakymo leisti keisti gyvenamojo namo šildymo būdą iš centralizuoto šilumos tiekimo į dujinį šildymą. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju gyvenamajame name, dėl kurio kilo ginčas, prašoma leisti naudoti kuro rūšis (gamtinės dujos) nėra alternatyvi kuro rūšis centralizuoto aprūpinimo zonoje, jis nėra numatytas rekonstruoti, o įrengiant autonominį dujinį šildymą, atliekamas paprastas remontas, todėl Specialiajame plane numatytos išimtys, priešingai nei teigė pareiškėjos, negali būti taikomos. Pareiškėjos skunde nurodė, kad yra susidėvėjusi namo šildymo sistema. Tačiau, teismo konstatuota, kad tai nelaikytina pagrindu pakeisti namo šildymo būdą naudojant gamtines dujas, kadangi teritorijoje, kurioje yra gyvenamasis namas, šilumos būdo keitimas galimas tik į ekologiškai švarius šilumos šaltinius. Plačiau susipažinti su nutartimi galima ČIA.

2021 m. sausio 18 d.

Su LVAT nutartimi byloje tarp buitinio šilumos vartotojo ir VERT dėl šilumos paskirstymo metodo taikymo susipažinti galima ČIA. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu skundu), prašydama panaikinti VERT 2019 m. lapkričio 5 d. raštą dėl metodo Nr. 16V taikymo. LVAT nusprendė perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui bylą nagrinėti iš naujo.

2021 m. sausio 18 d.

Su LAT nagrinėta civiline byla pagal ieškovės UAB „Teisininkas LT“ ieškinį atsakovei UAB „Grinda“ dėl teisės naudoti ir eksploatuoti turtą nustatymo bei fiksuoto mėnesinio mokesčio priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, galima susipažinti ČIA. Ieškovė prašė teismo nustatyti teisę UAB „Grinda“ neterminuotai naudoti ir eksploatuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus; nustatyti UAB „Grinda“ pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti naudojamus tinklus pagal teisės aktų, kuriais reglamentuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimas bei priežiūra, reikalavimus. LAT panaikino žemesnių instancijų teismų sprendimus ir byla grąžinta Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

2021 m. sausio 18 d.

Atkreipiame dėmesį, kad 2021-01-01 įsigaliojo Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynas NTK 2021. Susipažinti galima ČIA.

2021 m. sausio 18 d.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2021-01-15 nutarimu Nr. O3E-33 patvirtino 2019 metų šilumos gamybos, perdavimo, mažmeninio aptarnavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklos technologinius, darbo našumo ir kitus lyginamuosius rodiklius.
Šie duomenys naudojami skaičiuojant bazines šilumos ir karšto vandens kainas, atliekant kasmetinius šilumos kainų perskaičiavimus, taip pat apskaičiuojant atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, kurį nustato savivaldybių tarybos, ir kt.
Kasmet skelbiami lyginamieji rodikliai leidžia didinti šilumos gamybos ir perdavimo efektyvumą, ekonominį skaidrumąmažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos ir karšto vandens tiekimą vartotojams.

2021 m. sausio 14 d.

Vakar (sausio 13 d.) LŠTA išsiuntė raštą Seimo ekonomikos komitetui, kuriuo prašoma inicijuoti įstatymų pakeitimus, panaikinant ribojimus dėl to paties vadovo darbo veiklos trukmės (pagal galiojantį reglamentavimą bendrovių vadovų darbo kadencija – 5 metai, o tas pats vadovas negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės).

2021 m. sausio 13 d.

Viešosios nuomonės formuotojas Žygimantas Mauricas vėl prikėlė daug kartų girdėtą siūlymą –  panaikinti PVM lengvatą gyventojams, centralizuotai apsirūpinantiems šiluma ir karštu vandeniu. LŠTA išplatino komentarą, reaguojant į tokį Ž. Maurico siūlymą viduryje žiemos didinti šilumos kainas. Daugiau informacijos rasite ČIA

2021 m. sausio 12 d.

Asociacija pateikė Energetikos ministerijai patikslintą informaciją kiek CŠT darbuotojų (operatyvinis personalas) būtų poreikis skiepyti prioriteto tvarka (lenetelė pagal įmones). Informaciją Energetikos ministerija teiks Sveikatos apsaugos ministerijai ir Vyriausybės kanceliarijai.

2021 m. sausio 12 d.

Š.m sausio 11 d. LŠTA nuotolinio pasitarimo metu, dalyvaujant Fusebox atstovams, buvo aptartos elektros rinkos balansavimo galimybės. Daugiau informacijos ČIA

Žemiau pateiktose nuorodose rasite daugiau informacijos apie elektros rinkos balansavimą:
Elektros rinkos balansavimo apžvalga 2021-01
Fusebox elektros rinkos balansavimo galimybių pristatymas
Straipsnis apie lankščių kogeneracinių jėgainių teikiamą balansavimą (EN)
Elektros rinkos balansavimas su kogeneracinėmis jėgainėmis Vokietijoje (EN)

2021 m. sausio 11 d.

Š.m. gruodžio 10 d. LŠTA Tarybos nuotolinio pasitarimo metu buvo aptartas Energetikos ministerijos neoficialiam derinimui (tik Šilumos tarybos nariams) pateiktas Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektas. Buvo konstatuota, jog Ministerijos teikiamas įstatymo variantas iš esmės nesprendžia pagrindinių CŠT sektoriaus problemų ir nepadės pereiti nuo esamo pasenusio reguliavimo prie skatinamosios reguliacinės aplinkos, aktyvios konkurencijos dėl vartotojų ir naujų paslaugų teikimo, kas įtakotų inovacijų diegimą, CŠT sistemų plėtrą ir t.t. Kadangi dabar, keičiantis valdžios įstaigų vadovams, yra tinkamas laikas formuoti ir inicijuoti principinius šilumos ūkio reformos pokyčius, buvo nuspręsta sudaryti LŠTA ŠT įmonių atstovų darbo grupę, kuri paruoštų esminį ŠŪĮ atnaujinimo projektą, įvertinant jau turimą įdirbį ir medžiagą , t.y ankščiau ruoštus tiek advokatų kontoros TGS Baltic, tiek LŠTA ir įmonių siūlymus, principines nuostatas įstatymo koncepcijai.
Informuojame apie suformuotos darbo grupės sudėtį:

  1. Rasa Gudė – AB Vilniaus šilumos tinklai Finansų departamento direktorė (pakaitinė: Žiedūnė Ramonaitė– finansų kontrolierė)
  2. Rita Morozovienė – AB „Panevėžio energija“ Finansų direktorė (pakaitiniai: Robertas Kerežis – Technikos direktorius, Rolandas Bitcheris – Gamybos direktorius)
  3. Audronė Čepulienė – AB  „Šiaulių energija“ Finansų ir ekonomikos direktorė (pakaitinis: Justas Gurejevas – vyriausiasis buhalteris)
  4. Vilma Skinderytė – AB „Kauno energija“ Ekonomikos skyriaus vadovo pavaduotoja (pakaitiniai: Vaidas Šleivys Gamybos direktorius, Loreta Miliauskienė – Ekonomikos skyriaus vadovė
  5. Vydas Paknys – UAB „Ukmergės šiluma“ Direktorius
  6. Laurinas Banaitis – UAB „Pakruojo šiluma“ direktorius
  7. Margarita Charitonova – UAB „Plungės šilumos tinklai“Generalinė direktorė
  8. Giedrė Juršėnė – UAB „Palangos šilumos tinklai“ Direktorė

Š.m. sausio 8 d. įvyko nuotolinis pasitarimas, kurio metu aptartos Šilumos energetikos įstatymo projekto nuostatos REGULIAVIMO bei KAINODAROS srityje bei galimos jų alternatyvos.

2021 m. sausio 11 d.

CŠT įmonės gali gauti subsidijas už darbuotojus, kurie išleisti į prastovas. Ekstremalios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu darbdaviui paskelbus prastovą, darbuotojams, kuriems yra paskelbta prastova, mokamas ne mažesnis nei minimalus mėnesio atlyginimas, kurį kompensuoja valstybė. Kompensuojama 100 proc. nuo darbdavio apskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 1,5 MMA (963 Eur). Jeigu darbuotojui prastova DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam darbuotojo prastovos laikui.
Subsidija darbo užmokesčiui bus mokama, kol tęsiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija bei karantinas ir užimtam asmeniui Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, taip pat dar mėnesį po ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo, kai asmeniui Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova.
Kreipiantis dėl subsidijos skyrimo Užimtumo tarnybai teikiami šie dokumentai (iki mėnesio pabaigos už praėjusį mėnesį):
a) užpildytas ir pasirašytas nustatytos formos Pasiūlymas įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti. Forma čia;
b) užpildytas ir pasirašytas nustatytos formos Prašymas išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova. Forma čia;
c) dokumentų, patvirtinančių prastovos paskelbimą, patvirtinta kopija;
d) darbo užmokesčio už praėjusį mėnesį išmokėjimą kiekvienam darbuotojui pagrindžiantys dokumentai (banko išrašas arba pavedimo elektronine bankininkyste kopija, patvirtinta darbdavio parašu, mokėjimo pavedimo kopija, mokėjimus atliekant ne elektroninėmis priemonėmis, arba kasos išlaidų orderio kopija, mokėjimus atliekant grynaisiais pinigais). 

2021 m. sausio 7 d.

Eurostat paskelbė 2019 metų tyrimo duomenis apie šalių narių gyvenamąjį būstą „Housing in Europe“. Apklausoje „Ar būsto paslaugos prieinamos?“ net  26,7 % Lietuvos gyventojų atsakė, kad negali būsto palaikyti pakankamai šilto. Tuo tarpu Latvijoje analogiškai atsakė 8 %, o Estijoje tik 2,5 % gyventojų. Labiau negu Lietuvoje nepatenkinti tik Bulgarijos piliečiai (30,1 %). Reaguojant į viešai žniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, LŠTA išplatino pranešimą spaudai „Lietuviams namuose šalta: kodėl Lietuvoje daugiausia ES nepatenkintų būsto šildymu?“ (atsisiųsti)

2021 m. sausio 6 d.

LŠTA į Aplinkos ministerijos ES ATLPS darbo grupę (Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos įgyvendinimo klausimams nagrinėti skirta darbo grupė) delegavo naują atstovą AB Vilniaus šilumos tinklai Darbuotojų saugos ir aplinkosaugos skyriaus vadovą Ramūną Štreimikį.

2021 m. sausio 5 d.

Sausio 4 d. LŠTA šilumos tiekimo įmonių ir ekspertų nuotoliniame pasitarime buvo diskutuojama apie CŠT tinklų vandens paruošimo būklę, apžvelgti Vokietijoje ir Lietuvoje taikomo reglamentavimo aspektai. Susitikimo metu Gintaras Paluckas (Termolink atstovas) pristatė į lietuvių kalbą išverstas AGFW taisykles  „Reikalavimai cirkuliaciniam vandeniui pramoninėse ir centralizuotose šildymo sistemose ir rekomendacijos dėl sistemų darbo“ (Atsisiųsti pranešimą).
Šio susitikimo vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia:  LŠTA pasitarimas (meeting) 210104.mp4
Kaip informavome susitikimo metu, LŠTA yra įsigijusi iš Vokietijos šilumininkų asociacijos AGFW didelės apimties techninių taisyklių paketą. Kadangi Lietuvoje daugumos techninių teisės aktų, reglamentuojančių šilumos ūkį, atnaujinimo procesas vyksta lėtai, iki šiol dar galioja pasenę sovietinių laikų standartai ir normos. Prioriteto tvarka planuojama išversti gautus dokumentus iš vokiečių į lietuvių kalbą ir naudoti kaip rekomendacijas, taip pat pritaikyti, teikiant siūlymus Energetikos ministerijai, kitoms valdžios institucijoms dėl galiojančių CŠT teisės aktų atnaujinimo.
Visą informaciją apie tai rasite: Nariams->Naudinga_INFO-> AGFW techninės taisyklės. Tiesioginė nuoroda: https://lsta.lt/agfw-technines-taisykles/

2021 m. sausio 4 d.

2021-01-01 įsigalioja nauji teisės aktų pakeitimai:
ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 2, 3, 6, 7, 8, 81, 10 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS. Pakeitimai susiję su strateginiu planavimu energetikos srityje, įskaitant ir savivaldybių šilumos ūkio specialiųjų planų rengimą, nebelieka nuorodų į Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją bei Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą. Vietoje to – Nacionalinis pažangos planas. Daugiau apie šį planą žr. ČIA . Šilumos ūkio įstatymo suvestinė redakcija;
– 2020 m. gruodžio 7 d Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pakeitimas. Šiuo pakeitimu įgyvendinama Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostata, susijusi su privalomu šilumos skaitiklių ir daliklių įrengimu, jei tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai naudinga. Taisyklių suvestinė redakcija
Aplinkosaugos sektoriaus teisės aktų pakeitimai Aplinkos ministerijos pranešime.
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE TYRIMO IR APSKAITOS NUOSTATAI, patvirtinti 2004 m. rugsėjo 2 d. LRV nutarimu Nr. 1118. Suvestinė redakcija.
– VERT 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. O3E-878 patvirtintos ENERGETIKOS OBJEKTŲ IR ĮRENGINIŲ EKSPLOATAVIMO IR TECHNINĖS BŪKLĖS PATIKRINIMO AKTŲ FORMOS ;
– VERT 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. O3E-1511 patvirtintas Šilumos kainų nustatymo metodikos pakeitimas.

2020 m. gruodžio 31 d.

VERT patvirtino naujos redakcijos Investicijų grąžos normos nustatymo metodiką. Metodikoje VERT išskyrė šiuos pagrindinius principus:

• Skolinto kapitalo kainos skatinimas: bus vertinama, ar ūkio subjektas skolinasi pigiau nei Lietuvos banko skelbiamų paskolų palūkanų vidurkis, jeigu bus skolinamasi pigiau skolinto kapitalo kaina bus padidinama dalimi, lygia skirtumui.
• Skolinto ir nuosavo kapitalo struktūra: bus taikoma optimali 50 proc./50 proc. skolinto / nuosavo kapitalo struktūra.
• Nuosavybės rizikos premija: bus taikoma fiksuota 5 proc. nuosavybės rizikos premija.
• Santykinis rizikos matmuo: bus naudojamas atitinkamos veiklos finansinio sverto neturinčios nuosavybės „beta“ aritmetinis vidurkis.
• Atsinaujinantys ištekliai: elektros ir konkurencinei šilumos gamybai panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius, bus naudojamas atskiras A. Damodoran duomenų bazės Žalios ir atsinaujinančios energijos šaltinis.
• Investicijų, prisidedančių prie klimato kaitos mažinimo tikslų, skatinimas: galės taikyti 1 proc. investicijų grąžos premiją.
• Skatinimo priemonių pagal Investicijų projektų papildomų reguliacinių paskatų ir rizikų vertinimo metodiką taikymas: elektros energetikos ir gamtinių dujų sektoriaus įmonėms gali taikyti ir kitokias reguliavimo priemones.

Naujos redakcijos Metodikos nuostatos įsigalios įmonėms ne anksčiau nei nuo 2021-08-01.
Daugiau informacijos VERT pranešime.

2020 m. gruodžio 31 d.

Šilumos tiekėjai ne kartą yra perspėję, kad dėl netolygaus šilumos poreikio sunku įgyvendinti veiksmingą konkurenciją šilumos gamybos srityje. Konkurencija veiksminga šiltuoju laikotarpiu, kai yra santykinis šilumos gamintojų perteklius, tačiau šaltuoju laikotarpiu, kai visi gamintojai gali parduoti savo šilumą ir visi siekia atsiimti negautas vasarą pajamas, šiluma brangsta. Tokia „konkurencija“ labai skausminga šilumos vartotojams, nes žiemos mėnesiais ir šilumos poreikis išauga kelis kartus, ir šilumos kaina padidėja miestuose, kur veikia „vasarinė“ konkurencija. Todėl šildymo sąskaitos šaltuoju laikotarpiu tampa labai „skausmingos“ daugeliui vartotojų. Tokias tendencijas iliustruoja čia pridedamas straipsnis.

2020 m. gruodžio 30 d.

Pažyma dėl suinteresuotų institucijų ir asmenų pateiktų pastabų ir pasiūlymų dėl energetikos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius įrengiančių ir (ar) eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto Nr. 20-14722 įvertinimo  

2020 m. gruodžio 30 d.

Asociacija š.m. gruodžio 30 d. išsiuntė Energetikos ministerijai raštą, prašydama pateikti informaciją, kaip šilumos tiekėjai, turėdami nedideles biokogeneracines elektrines gali prisidėti prie elektros energijos sisteminių paslaugų schemų ir, ar galėtų gauti papildomų pajamų.

2020 m. gruodžio 28 d.

Asociacija š.m. gruodžio 23 d. kreipėsi į Vyriausybę, Sveikatos apsaugos, Energetikos ministerijas ir Lietuvos savivaldybių asociaciją su prašymu įvertinti šilumos tiekimo patikimumo svarbą ir sudarant prioritetinių ir tikslinių grupių sąrašus pagal vakcina nuo COVID-19 skiepijimo organizavimo tvarką, prioritetą suteikti ir CŠT įmonių operatyviniam personalui: elektrinių ir katilinių operatoriams, dispečeriams ir kitiems sunkiai pakeičiamiems darbuotojams (atsisiųsti).

2020 m. gruodžio 23 d. Euroheat&Power prezidento Birger Lauersen šventinis sveikinimas (atsisiųsti)

2020-ieji bus tikrai tie metai, kuriuos prisiminsime!
Metų pradžioje žinojome, kad buvo susitarta dėl naujos sistemos, kuri palengvins perėjimą nuo iškastinio kuro prie švaresnės energetikos gamybos, ir apsisprendėme, kaip ši sistema bus įgyvendinta. Darbą pradėjo nauja ES komisija ir tai turėjo būti tarpinis laikotarpis, kol bus nuspręsta, ką daryti toliau. Ir mes ruošėmės. Kartu mes, Europos centralizuoto šilumos tiekimo sektorius, stengėmės priimti pokyčius ir iššūkius, kuriuos matėme artėjant. Mes dar kartą patvirtinome savo įsipareigojimą bendradarbiauti su politikos formuotojais, klientais ir bendruomenėmis, kad sumažintume anglies dioksido kiekį ir pertvarkytume savo sektorių tokiu mastu, kuris atitiktų mūsų bendrą iššūkį.
Ir tada prasidėjo „Covid-19“ pandemija. Ji nužudė milijonus, užkrėtė dar milijonus žmonių, paveikė pasaulio ekonomikas, pakeitė darbo vietą, daugelį siųsdama dirbti iš namų, ir įvedė daug kitų pokyčių. Metams einant į pabaigą, daugumoje savo šalių vėl susiduriame su infekcijų banga ir dauguma priversti vėl namuose praleisti tradicines šventes, neturėdami galimybės susitikti su artimaisiais.
Bet, jau dabar man rašant šį laišką, pradėtos platinti pirmosios vakcinos, uždegančios vilties žvakę, kad pasaulis netrukus gali normalizuotis. Tačiau tai bus „naujas normalumas“, su kuriuo susidursim, nes „Covid-19“ nėra vienintelis rimtas mūsų iššūkis. Kita didelė krizė yra nekontroliuojami šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai ir vis pavojingesnės pasekmės. Energija – svarbiausias iššūkis, o 40 proc. ES suvartojamos energijos sunaudojama būtent pastatuose – daugiausia šildymui. Europos Sąjunga didina savo ambicijas ir naudojasi finansiniu poreikiu, Europos ekonomikai atsigauti po Covid-19 recesijos, pristatydama didžiulį ekonomikos atkūrimo paketą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama Europos Sąjungos perėjimui link klimato neutralumo 2050 m.
2021 metai atneš laviną teisėkūros iniciatyvų, kad įgyvendinti būsto, transporto, energetikos sektorių integracijos strategijas perkeliant naujas ir patikslintas direktyvas. Mes visi dirbome sudėtingomis aplinkybėmis. Ypač Belgija smarkiai nukentėjo nuo Corona viruso, o EHP biuras liko uždarytas nuo kovo pradžios, administracijos darbuotojai dirba iš namų. Nebeliko narių vizitų, pasitarimų, nei susitikimų su politikos formuotojais. Tai buvo iššūkis mums visiems.
Dėl esamų nuotolinių susitikimų formatų nuoširdžiai trūksta susitikimo su EHP nariais asmeniškai, kad galėtume išspręsti visas CŠT keistenybes!

EHP prezidentas Birger Lauersen padėkojo kiekvienam EHP komandos darbuotojui, direktorių tarybos nariams, taip pat visiems nariams už pasitikėjimą jį išrenkant 2020 metų pavasarį EHP prezidentu ir apgailestavo, kad dėl pandemijos neturėjo galimybių su daugeliu pasikalbėti gyvai, tačiau išreiškė viltį vėl susitikti 2021 m. gegužės pradžioje vyksiančiame EHP kongrese Vilniuje.
Prie sveikinimo laiško, Birger Lauersen taip pat pridėjo Danijos CŠT sektoriaus 2020 metų apžvalgą (atsisiųsti).

2020 m. gruodžio 23 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimas „Keičiasi Šilumos kainų nustatymo metodika“. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), siekdama suvienodinti energetikos sektorių kainų nustatymo principus, patvirtino Šilumos kainų nustatymo metodikos pakeitimus.
Esminis pakeitimas: šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo projektams, pateiktiems iki 2021 m. gruodžio 31 d., pratęsiamas investicijų grąžos skaičiavimas nuo atitinkamo verslo vieneto reguliuojamo turto likutinės vertės, taip pat vidutinės svertinės kapitalo kainos (WACC) bei investicijų grąžos skaičiavimas – naudojant ūkio subjekto ataskaitinio laikotarpio balanso (ne pagal atskirus verslo vienetus) rodiklius.
Pakeitimai įsigalios 2021 m. sausio 1 d.
Išsamiai susipažinti su VERT  2020-12-23 posėdžio medžiaga galite ČIA.

2020 m. gruodžio 23 d.

Gruodžio 21 d. vyko pasitarimas tarp Prezidentūros, VERT, Energetikos ministerijos, Vilniaus šilumos tinklų ir kitų atstovų. Pasitarimo metu aptarta šilumos ūkio reguliavimo pertvarka, Lietuvos „Žaliojo kurso“ kryptys ir kiti svarbūs klausimai.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

2020 m. gruodžio 22 d.

Š.m. gruodžio 21 d. vyko LŠTA narių ir ekspertų nuotolinis pasitarimas apie Kogeneracijos aktualijas. Pasitarimo vaizdo įrašą peržiūrėsite paspaudę ant šios nuorodos:  LŠTA pasitarimas (meeting) 201221.mp4 (Video įrašo peržiūrėjimas skirtas tik LŠTA nariams, todėl prašome jo neplatinti.)
TES projektų vadovas Jurij Astafjev plačiau pristatė ORC technologijos panaudojimą bei pateikė papildomą Againity įmonės prisistatymą su „reference“ projektais.
Pranešimo metu pristatytą ORC skaičiuoklę rasite adresu: http://bit.do/ORCvertinimas Atkreipiame dėmesį, kad ši skaičiuokle yra preliminari ir paruošta taip, kad tiktų visam spektrui šilumos tinklų. Ji labiau skirta tik tam, kad įsivertinti ORC įrenginio patrauklumą, tačiau galutinis skaičiavimas turėtų būti detalesnis, atsižvelgiant į nagrinėjamos katilinės ir tinklų specifiką. Kilus klausimas kreipkitės tiesiogiai į TES atstovus: jurij@tes.lt; robertas@tes.lt

2020 m. gruodžio 22 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimai:
VERT: ESO turėtų pasidalinti duomenimis apie nebuitinius elektros energijos vartotojus. Valstybinė energetikos reguliavo taryba (VERT), siekdama užtikrinti konkurenciją elektros energijos rinkoje ir sklandų liberalizavimo procesą, kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dėl informacijos apie nebuitinius vartotojus paskelbimo bendroje duomenų kaupimo ir apsikeitimo platformoje.
2021 m. sausio mėn. keičiasi tarifai: kaip deklaruoti ir apmokėti už gruodį suvartotas gamtines dujas bei elektros energiją? Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), reaguodama į vartotojų paklausimus, kaip teisingai atsiskaityti už 2020 m. gruodžio mėn. suvartotas gamtines dujas ir elektros energiją (2021 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji elektros ir gamtinių dujų tarifai), parengė informaciją apie gamtinių dujų ir elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenų deklaravimą bei atsiskaitymo tvarką.  
VERT: į ką būtina atkreipti dėmesį, jei elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma nuotoliniu būdu? Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), atsižvelgdama į tai, kad šiuo laikotarpiu nemažai  buitinių vartotojų elektros energijos pirkimo−pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis sudaro nuotoliniu būdu, parengė rekomendacijas dėl svarbiausių nuotoliniu būdu sudaromų sutarčių aspektų, į ką vartotojai turėtų atkreipti dėmesį.

2020 m. gruodžio 22 d.

Baltpool 2020-12-22 BK kainos ir kainų indeksai

2020 m. gruodžio 21 d.

Šiandien LR Seimo Aplinkos apsaugos komitete, apsvarsčius LR šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1564 1, 4 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr.: XIIIP-5211), kuriuo siekiama griežtai riboti pigaus kokybiško kuro, importuojamo iš trečiųjų šalių, naudojimą Lietuvos CŠT sektoriuje, buvo nuspręsta paprašyti LR Vyriausybės išvados, nes kilo daug neaiškumų po suinteresuotų institucijų (inter alia LŠTA ir LSA) išvadų, prašymų ir pastabų.

Tai reiškia, kad bent jau šį šildymo sezoną CŠT įmonės gali drąsiai pirkti reikiamos kokybės kurą.

LŠTA pateikti argumentai ČIA.

2020 m. gruodžio 18 d.

Naujausi darbiniai Europos Komisijos dokumentai.
EUROPOS KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Europos klimato paktas

2020 m. gruodžio 18 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimai.
1. VERT: energijos gamintojai biokurą įsigyja ekonomiškai naudingiausiu būdu. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), įvertinusi energijos gamintojų biokuro įsigijimo sandorius 2019 metais, pažeidimų nenustatė.
2. Patvirtintas prašymas atidėti 15 minučių atsiskaitymo už disbalansą laikotarpio taikymą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vadovaudamasi 2017 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamento (ES) 2017/2195, kuriuo nustatomos elektros energijos balansavimo gairės (toliau – Reglamentas), 53 straipsnio 1 dalimi, patvirtino AB „Litgrid“ kartu su kitais Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriais (PSO) parengtą prašymą iki 2025 m. atidėti Reglamento nuostatų, kuriomis įtvirtinta, kad per tris metus nuo Reglamento įsigaliojimo, šalys narės turi pradėti taikyti 15 minučių atsiskaitymo už disbalansą laikotarpį. Šiuo metu taikomas 60 minučių atsiskaitymo už disbalansą laikotarpis.

2020 m. gruodžio 17 d.

Komentarai CŠT įmonėms karantino metu aktualiais klausimais pateikti ČIA.

2020 m. gruodžio 15 d.

Baltpool 2020-12-15 pranešimai apie BK kainas ir kainų indeksus

2020 m. gruodžio 14 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimas Viešoji konsultacija dėl informacijos teikimo taisyklių pakeitimo„. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teikia viešajai konsultacijai Energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių informacijos teikimo taisyklių pakeitimo PROJEKTĄ –  pastabas ir pasiūlymus teikite iki 2020-12-17 (imtinai).

2020 m. gruodžio 14 d.

BIOKURO BIRŽOS APŽVALGA – 2020 M. LAPKRITIS.
2020 metų biokuro importas mažėjo
Muitinės informacinių sistemų centro duomenimis, biokuro importas nuo 2020 metų sausio iki lapkričio mėnesio siekia 913 070 tonų. Tai yra 16 % mažiau lyginant su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu. Visus šių metų mėnesius buvo fiksuojamas mažesnis importo kiekis tonomis, lyginant su praėjusiais metais, išskyrus lapkričio mėnesį, tai importas padidėjo 12 %. Galime teigti, kad pasibaigus 2020 metams turėsime mažesnį biokuro importo kiekį nei 2019 metais, tačiau suma vis dar turėtų viršyti 1 milijono tonų ribą. Tai gali siekti apie 25-30 % šalyje sunaudojamo biokuro.
Pagrindinės medienos importo kilmės trečiosios šalys išlieka tos pačios, tai yra Baltarusija su 87 % 2020 metų importo dalimi, Rusija – 13 % dalimi ir Ukrainai tenka – 1% dalis.
Importuojantys rinkos dalyviai dažniausiai biokurą perka ilgalaikiais fiksuotos kainos kontraktais, todėl jiems reikalingas ilgalaikis kainos fiksavimas ir pardavimo pusėje. Šių metų ilgalaikiai sandoriai sudaryti maždaug 15 % mažesne kaina nei praėjusiais metais, todėl natūralu, kad tai kažkiek mažino importo apetitą. Skaityti toliau

2020 m. gruodžio 11 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimas VERT: vidutinė gruodžio mėn. šilumos kaina yra 11 proc. mažesnė nei pernai.
Vidutinė šilumos kaina
Gruodžio mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 4,16 ct/kWh (be PVM) – skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Palyginus su lapkričio mėn., kilovatvalandės kaina didėjo 4,52 proc., per metus (2020 m. gruodis / 2019 m. gruodis) – kilovatvalandės kaina mažėjo 10,73 proc.

2020 m. gruodžio 8 d.

2020-12-02 EUROPOS KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI „Kaip apsisaugoti nuo COVID-19 žiemą“
PRIEDAS prie KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI „Kaip apsisaugoti nuo COVID-19 žiemą“

2020 m. gruodžio 8 d.

Baltpool 2020-12-08 pranešimai apie BK kainas ir BK kainų indeksus
Daugiau informacijos ČIA

2020 m. gruodžio 4 d.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija išplatino socialiniams partneriams (Energetikos ministerijai, Finansų ministerijai, LSA, LITBIOMA, LNŠGA ir kt.) pažymą (rasite ČIA) dėl Energetikos ministerijos dalies (siūlomų finansuoti priemonių) RRF plano projektui.

Kviečiame įsigilinti į Lietuvos energetikos struktūrą, įvertinti jos vystymosi perspektyvas ir atsižvelgiant į viešąjį bendrą interesą, pagal Šiaurės šalių pavyzdį, decentralizuotą energetiką tvariai derinti su energetikos sektorių optimizavimu bei integravimu. Tuo tikslu siūlomos RRF plano pagrindinės remiamos investicinės kryptys energetikoje: 

  1. Vietinis elektros generavimas ir susijusios elektros infrastruktūros vystymas – prasmingas ir skatintinas visų rūšių objektuose.
  2. Lietuvoje centralizuotai tiekiama šiluma atitinka ES nustatytus efektyvumo kriterijus, gaminama daugiausiai iš atsinaujinančių išteklių ir tinka net A++ klasės pastatams, todėl jos pakeitimas kitais atsinaujinančiais ištekliais neracionalus ir beprasmis viešojo intereso požiūriu.
  3. Šilumos gamyba ir karšto vandens ruošimas iš atsinaujinančių išteklių remtinas tik pastatuose, kurie neprijungti prie CŠT sistemų, tačiau keičiant jų aprūpinimo šiluma būdą, kaip ir kiti atsinaujinantys energijos ištekliai vienodomis sąlygomis turi būti remiama ir prijungimo prie efektyvių CŠT sistemų alternatyva. 

Siūloma atitinkamai pakoreguoti EM teikimus pasiūlymus Nacionalinio RRF plano investicines kryptis.

2020 m. gruodžio 3 d.

Baltpool pranešimas „API (Aplikacijų programavimo sąsaja)“.
BALTPOOL UAB siūlo programų programavimo sąsaja (toliau – API) efektyviai integruoti biokuro elektroninės prekybos sistemos (toliau – EPS) į esamas klientų sistemas ir pagerinti vartotojų patirtį užtikrinant patogumą,  operatyvumą bei tikslias ataskaitas.
Visą pranešimą rasite BALTPOOL interneto svetainėje www.baltpool.eu/lt, tiesioginė nuoroda https://www.baltpool.eu/lt/api-aplikaciju-programavimo-sasaja/

2020 m. gruodžio 3 d. Geriausia dovana – sveikinimas, padėka žodžiu arba raštu

Norėtume priminti, kad š.m. rudenį vykusių Specialiųjų tyrimų tarnybos mokymų metu buvo pateiktos rekomendacijos, kad viešojo sektoriaus įmonės turėtų parengti veiklos skaidrumo politikos gaires. Artėjant didžiosioms metų šventėms ir įvairių sveikinimų bei dovanų kampanijai, siekiant skaidrumo ir interesų nesupainiojimo galėtų būti rekomenduojami elgesio su dovanomis principai. Išsamesnes rekomendacijas rasite ČIA.
LŠTA kviečia susilaikyti nuo dovanų teikimo, o jei norite pasveikinti su šventėmis arba pastebite gerai atliktą darbą pakanka tai išreikšti geru žodžiu.

2020 m. gruodžio 2 d.

ORC technologijos apžvalga
Paspaudę ant žemiau pateiktos nuorodos rasite informacijos iš vieno didžiausių ORC sistemų gamintojo tinklalapio.
Informaciją: https://www.turboden.com/products/2463/orc-system

2020 m. gruodžio 1 d.

Baltpool 2020-12-01 pranešimai apie BK kainas ir indeksus

2020 m. gruodžio 1 d.

Mobilios katilinės nuoma.
UAB „Vilniaus energija“ praneša apie galimybę išsinuomoti modernią, skystu kuru kūrenamą, pilnai automatizuotą 3,0 MW šiluminės galios mobilią katilinę, kuri skirta šiluminės energijos gamybai ir tiekimui į pastatą ar daugiabučių namų rajoną arba rezervinės šiluminės galios užtikrinimui. Mobilią katilinę galima transportuoti standartiniu vilkiku. 
Daugiau informacijos prisegtuose bukletuose bei mobilios katilinės aprašyme.
Informaciją taip pat rasite https://www.vilniausenergija.lt/lt/apie/mobilios-katilines-nuoma 

2020 m. lapkričio 30 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimai apie priimtus sprendimus:
Nustatyta SGD terminalo saugumo dedamoji 2021 metams. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino 346,11 Eur/(MWh/parą/metus) gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (Saugumo dedamoji)*, kuri galios nuo 2021 m. sausio 1 d.
ESO vystys ir diegs bendrą duomenų talpinimo ir keitimosi jais platformą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), siekdama užtikrinti sklandų elektros rinkos liberalizavimo procesą, suderino AB „Energijos skirstymo operatorius“ investicinį projektą – bendrovė vystys ir diegs bendrą duomenų talpinimo ir keitimosi jais platformą.  
VERT: keisis prijungimo prie ESO gamtinių dujų skirstymo sistemos įkainiai. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naujus buitinių vartotojų prijungimo prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ gamtinių dujų sistemos įkainius*, kurie įsigalios 2021 m. sausio 1 d.
VERT patvirtino 2021 m. I pusm. gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams. Nuo 2021 m. sausio 1 d. buitiniai vartotojai, gamtines dujas naudojantys maistui ruošti, už suvartotą 1m3 gamtinių dujų mokės 0,50 Eur/m3 su PVM, pastovioji tarifo dalis (mokama kas mėnesį, nepriklausomai nuo dujų suvartojimo) nesikeis – 0,56 Eur/mėn. su PVM.
Nustatyti mažųjų gamtinių dujų tiekėjų tarifai buitiniams vartotojams. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), patikrinusi, ar AB agrofirmos „Josvainiai“, UAB „Intergas“ ir UAB „Fortum Heat Lietuva“ pateikti gamtinių dujų tarifai nediskriminuoja atskirų vartotojų grupių, patvirtino gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams, kuriuos bendrovės taikys nuo 2021 m. sausio 1 d.
Pratęstas elektros įrenginių prijungimo prie ESO tinklų įkainių galiojimas. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) iki 2021 m. sausio 31 d. pratęsė šiuo metu taikomų elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros skirstomųjų tinklų įkainių galiojimą (rasite ČIA).
Patvirtintos standartinės balansavimo paslaugų ir disbalanso pirkimo–pardavimo standartinių sutarčių sąlygos. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), atsižvelgdama į Europos Komisijos reglamento, kuriuo nustatomos elektros energijos balansavimo gairės, reikalavimus, patvirtino LITGRID AB parengtas Balansavimo paslaugų pirkimo−pardavimo sutarties standartines sąlygasirDisbalanso pirkimo–pardavimo sutarties standartines sąlygas.
Gaminantiems vartotojams nustatytos paslaugų kainos ir procentinis dydis už pasinaudojimą elektros tinklais. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino gaminantiems vartotojams paslaugų kainas ir procentinį dydį, kuris bus taikomas atsiskaitant už pasinaudojimą AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“, UAB „Dainavos elektra“ ir AB „Lifosa“ elektros tinklais. Įkainiai galios nuo 2021 m. sausio 1 d. (šiuo metu galiojančias paslaugų kainas ir proc. dydžius rasite čia).

2020 m. lapkričio 27 d.

VšĮ Lietuvos energetikos agentūros pranešimas ATLIKTAS SAVIVALDYBIŲ DARNIOS ENERGETIKOS PLĖTROS PAŽANGOS VERTINIMAS 2020 M. Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra (toliau – Agentūra) 2020 metais atliko antrąjį Lietuvos savivaldybių darnios energetikos plėtros pažngos vertinimą pagal savivaldybių pasiektą pažangą atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityse. Visą pranešimą rasite ČIA

2020 m. lapkričio 27 d.

Baltpool pranešimas ĮVYKO 2020 M. II PUSMEČIO MEDIENOS AUKCIONAI. Skelbiame, kad įvyko 2021 metų I pusmečio aukcionai pusmetinėms bei ilgalaikėms sutartims sudaryti.  Abiejuose aukcionuose valstybinė įmonė Valstybinė miškų urėdija (VMU) pardavė beveik visą pardavimui pasiūlytą medieną, pusmetiniame – 99%, ilgalaikiame – 97%. Palyginimui, 2020 metų II pusmečio aukcione pusmetinėms sutartims sudaryti, kuris įvyko praėjusių metų gegužę, buvo parduota vos 75% medienos. Bendras siūlomas parduoti medienos kiekis šiuose aukcionuose buvo virš 1,2 mln. ktm. Ilgalaikiame aukcione dalyvavo 121, pusmetiniame – 252 dalyviai, tai yra 20 % daugiau nei prieš pusmetį. Visą pranešim rasite ČIA.

2020 m. lapkričio 27 d.

Lapkričio 24-25 dienomis Švedijos šilumininkų kvietimu LŠTA prezidentas dalyvavo ir skaitė pranešimus dvejose tarptautinėse nuotolinėse konferencijose – tai Linnaeus universiteto organizuotoje mokslinėje konferencijoje Eco-Tech ir tarptautinėje centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo konferencijoje „Šilumos tinklų ateitis“ (angl. The Future of Thermal Grids). Buvo pristatyti Lietuvos CŠT sektoriaus pasiekimai ir problemos, kartu buvo gera proga tiesiogiai išgirsti apie švedų kolegų aktualijas, naujausias technologijas ir ateities planus. Plačiau apie tai skaitykyte LŠTA informaciniiame straipsnyje apie Švedijos CŠT vamzdynų eksploatavimo aktualijas (ČIA)

2020 m. lapkričio 26 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimai apie priimtus sprendimus:
VERT: keičiasi Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos aprašas„. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pakeitė Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos aprašą.
Nustatytos izoliuoto darbo ir totalios avarijos prevencijos paslaugų kainų viršutinės ribos 2021 m. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) 2021-iems metams nustatė AB „Ignitis gamyba“ padalinių Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugos pajamų viršutinę ribą –  80  tūkst. Eur be PVM.
Keičiasi Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodika. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), atsižvelgdama į Elektros energetikos įstatymo pakeitimus – nuo 2021-02-01 keičiasi prijungimo prie tinko įmokų apskaičiavimo kriterijai, pakeitė Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodiką.
Keičiasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), reaguodama į reguliuojamą ūkio subjektų pateiktą informaciją bei siekdama užtikrinti galimybę įmonėms turėti aukštos kvalifikacijos specialistus, pakeitė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką.

2020 m. lapkričio 25 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimas VERT: 2020 m. I pusm. gamtinės dujos importuotos už vidutiniškai 54 proc. mažesnę kainą„. Vidutinė svertinė importuojamų gamtinių dujų kaina 2020 m. I pusm., palyginus su  2019 m. I pusm., mažėjo 54,06 proc. ir siekė 10,12 Eur/MWh – skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) 2020 m. I pusm. gamtinių dujų stebėsenos ataskaitoje (atsisiųskite čia). 
Iš viso 2020 m. I pusm. gamtines dujas importuojantys rinkos dalyviai importavo 15 145 GWhgamtinių dujų, t. y. 19,38 proc. daugiau nei 2019 m. I pusm. Importuojamų gamtinių dujų sąnaudos mažėjo 30,69 proc. ir siekė 82,719 mln. Eur.

2020 m. lapkričio 24 d.

Baltpool 2020-11-24 pranešimai apie BK kainas ir kainų indeksus.

2020 m. lapkričio 24 d.

Š.m. lapkričio 23 d. LŠTA vyko šilumos tiekimo įmonių ir ekspertų nuotolinis pasitarimas dėl svarstytinų (galimų) CŠT investicijų ir paramos priemonių formavimo bei lėšų poreikio identifikavimo laikotarpiui 2021-2030 m., pagal planuojamas remtinų veiklų kryptis. Susitikime taip pat dalyvavo atstovai iš KTU, VGTU, LEI, UAB Ekotermija, UAB Teisingi energetikos sprendimai, UAB Energy Advice, UAB Terma. Susitikimo medžiagą rasite ČIA (atsisiųsti pranešimus).
Neturėjusiems galimybės dalyvauti, susitikimo įrašą galite parsisiųsti ČIA (pradžia nuo 6:00 min.)
Dėkojame Vilniaus, Kauno, Utenos, Kazlų Rūdos įmonių atstovams pristačiusiems savo planuojamus/įdiegtus inovatyvius projektus. Kviečiame ir kitas įmones aktyviau dalintis patirtimi ir informacija apie įdirbį, investicinius planus artimiausio laikotarpio perspektyvoje.
Primename, kad iki lapkričio 26 d. (ketvirtadienio) el.p. ramune@lsta.lt laukiame užpildytos apklausos lentelės, kurioje prašome (pagal galimybes) pateikti Jūsų įmonės planuojamas ilgalaikes investicijas, projektus pagal šiuo metu formuojamas (galimas) remtinų veiklų kryptis.
Taip pat pridedame kitą aktualią informaciją:

2020 m. lapkričio 23 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimai apie priimtus sprendimus:
UAB „Orion Global Pet“ – bauda už šilumos pardavimą ne šilumos aukciono būdu. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) konstatavo, kad nepriklausomas šilumos gamintojas UAB „Orion Global Pet“, nuo 2018 m. birželio mėn. pagamintą šilumą parduodamas ne šilumos aukciono būdu, kaip numatyta Šilumos ūkio įstatyme, pažeidė reguliuojamos veiklos sąlygas – už tai bendrovei skirta 289,37 Eur bauda
ESO įpareigota iš naujo apskaičiuoti prijungimo įmoką vartotojui. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi ginčą tarp vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), kilusį dėl apskaičiuotos prijungimo įmokos, nutarė, jog ESO nepagrįstai vartotojui į priskaičiuotą sumą įtraukė tinklų rekonstrukcijos darbus.
Nustatytos SGD pakartotinio dujinimo ir perkrovos paslaugų kainos 2021 metams. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), patikrinusi, ar AB „Klaipėdos nafta“ pateiktos suskystintų gamtinių dujų (SGD) pakartotinio dujinimo kainos* neviršija nustatyto leistino pajamų lygio, patvirtino konkrečias paslaugų kainas, kurios galios nuo 2021 m. sausio 1 d.:
– SGD pakartotinio dujinimo kainos pastovioji dalis151,38 Eur/(MWh/parą/metus) be PVM, kintamoji dalis0,41 Eur/MWh be PVM.
ACER atnaujino gaires dėl atitikimo ir įgyvendinimo terminų pagal REMIT. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), kuri dalyvauja Europos Sąjungos Energijos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūros (ACER) veikloje, informuoja, kad ACER lapkričio 20 d. paskelbė atnaujintą didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (REMIT) taikymo gairių versiją.

2020 m. lapkričio 20 d.

Baltpool pranešimas „Patvirtinta ataskaitos kaina“.
Operatorius, vadovaudamasis BALTPOOL UAB generalinio direktoriaus 2020-11-13 įsakymu Nr. IS-200035 patvirtintų „Prekybos biokuro rezervo produktais taisyklių“ 1.7.1 papunkčiu, nustatė biržoje sudarytiems biokuro rezervo produktų pirkimo-pardavimo sandoriams, vykdomiems 2019-2020 m. šaltuoju metų periodu, atitinkamo konkretaus biržoje prekiaujamo biokuro produkto atskaitos kainą:

Produkto kodasSM1SM1WSM2SM3MG1MG2
Atskaitos kaina, Eur/MWh (be PVM)10,98 11,57 10,53 9,82 23,08 24,16

Atsiskaitymas už biokuro rezervo produktų pirkimo-pardavimo sandorius vykdomas dalimis. Atskaitos kaina naudojama nustatant Sandorio kainos dalį, skirtą minimaliems pardavėjo patiriamiems biokuro rezervo produktų sandėliavimo ir saugojimo iki šių produktų pristatymo pirkėjui kaštams padengti, kurią pirkėjas pardavėjui moka kas mėnesį iki biokuro rezervo produktų faktinio pristatymo dienos, ir nustatant likusią mokėti Sandorio kainos dalį, pardavėjui pristačius biokuro rezervo produktus pirkėjui.
Daugiau informacijos apie atsiskaitymo nuostatas rasite Prekybos biokuro rezervo produktais taisyklėse.
Įsakymas:„Dėl biokuro produkto atskaitos kainos patvirtinimo

2020 m. lapkričio 20 d.

Informuojame apie pastarąją savaitę išsiųstus raštus:
2020-11-16 LŠTA raštas Nr. 128 LR energetikos ministerijai „DĖL ĮSAKYMO PROJEKTO DERINIMO“ (dėl 2017 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo Nr. 1-310 „Dėl kietojo biokuro kokybės reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo projekto).
2020-11-17 LŠTA raštas Nr. 129 LR energetikos ministerijai „DĖL ENERGETIKOS MINISTRO ĮSAKYMO PROJEKTO TEIKIMO IŠVADOMS GAUTI“ (dėl LR energetikos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius įrengiančių ir (ar) eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto).
2020-11-18 LŠTA raštas Nr. 130 „DĖL  BENDROS ENERGETIKOS DARBUOTOJŲ ATESTAVIMO SCHEMOS PROJEKTO DERINIMO“.

2020 m. lapkričio 19 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimai:
VERT: patikslinta šilumos ir vandens įmonių investicijų derinimo tvarka. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), siekdama aiškesnio teisinio reglamentavimo bei atsižvelgdama į šilumos ir vandens įmonių teikiamas pastabas investicijų derinimo metu, patvirtino Šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje tvarkos aprašo pakeitimus.
Patvirtintos AB „Energijos skirstymo operatorius“ gamtinių dujų skirstymo kainos 2021 m. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), patikrinusi, ar AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktos gamtinių dujų skirstymo paslaugų kainos neviršija nustatytos reguliuojamos gamtinių dujų skirstymo veiklos pajamų apimties – 39 661 616 Eur, nediskriminuoja atskirų vartotojų grupių, patvirtino gamtinių dujų skirstymo paslaugų kainas atskiroms vartotojų grupėms – naujos kainos įsigalios 2021 m. sausio 1 d.
Pratęstas biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifų galiojimas. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), atsižvelgdama į tai, kad Lietuvoje nėra prie gamtinių dujų sistemos prijungtų ir biodujas tiekiančių gamintojų, 2021 m. pratęsė nustatytų biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifų galiojimą.
Reguliuotojai patvirtino poziciją dėl sąnaudų paskirstymo tarp PSO ir biržos operatorių. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) kartu su kitų Europos šalių energetikos reguliavimo institucijomis, pritarė sprendimui dėl Tranzitinio gabenimo sąlygų, taikomų energijos mainams, ir finansinių atsiskaitymų, kuriuos lemia bendras einamosios paros prekybos rinkų susiejimas, vykdomas visose Europos prekybos zonose. Atitinkamai VERT patvirtino Sąlygas nacionaliniu lygmeniu (susipažinti galite čia).
ACER grąžino taisymui Baltijos pajėgumų skaičiavimo regiono ilgalaikio pralaidumo skaičiavimo metodiką. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), kuri dalyvauja Europos Sąjungos Energijos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūros (ACER) veikloje, informuoja, kad ACER lapkričio 18 d. paskelbė sprendimą, kuriuo grąžino taisymui Baltijos pralaidumo skaičiavimo regiono (Latvijos, Lietuvos, Estijos, Suomijos ir Švedijos) teiktą ilgalaikio pralaidumo skaičiavimo metodiką (toliau – Pasiūlymas), kuri parengta vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 26 d. Komisijos reglamento (ES) 2016/1719, kuriuo nustatomos prognozuojamo pralaidumo paskirstymo gairės (toliau – FCA tinklų kodeksas) 10 straipsnio nuostatomis.

2020 m. lapkričio 18 d.

LRV 2020-11-18 informacija. Su COVID-19 susiję ribojimai (informacija atnaujinta 2020 m. lapkričio 18 d.). Nutarimą Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo galite rasti čia (suvestinė redakcija nuo 2020-11-12 iki 2020-11-19). 
Operacijų vadovo sprendimai

2020 m. lapkričio 18 d.

Naujausi darbiniai Europos Komisijos dokumentai
EUROPOS KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI „Europos anglies dioksido rinkos veikimo ataskaita“

2020 m. lapkričio 18 d.

2020-11-16 LŠTA pasitarimo metu Lietuvos energetikos agentūros Energijos vartojimo efektyvumo skyriaus vadovas dr. Karolis Janusevičius apžvelgė 2019 m. šilumos tiekėjų vykdytą vartotojų švietimo ir konsultavimo veiklą, trūkumus ir gerąją praktiką.
Pranešimą galima atsisiųsti ČIA.
Agentūra laukia įmonių pastabų ir pasiūlymų, kaip būdų galima švietimo ir konsultavimo veiklą dar labiau optimizuoti, kad visos įmonės kasmet pasiektų 1 proc. sutaupymus.

2020 m. lapkričio 17 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos parnešimai:
Nustatytos elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinės ribos 2021 metams. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) AB „Ignitis gamyba“, UAB Kauno termofikacijos elektrinė, AB „Panevėžio energija“ ir AB „ORLEN Lietuva“, kurie, esant VERT rinkos tyrime nustatytoms sąlygoms, pripažinti turinčiais didelę įtaką asmenimis tretinio aktyviosios galios rezervo rinkoje, nustatė rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutines ribas 2021-iems metams.
Baigtas elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimas. Komisija, siekdama ištirti konkurencijos veiksmingumą ir nustatyti, ar elektros energijos gamintojai turi didelę įtaką rezervinės galios rinkoje ir dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo gali taikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, atliko elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimą (ataskaitą atsisiųskite).

2020 m. lapkričio 17 d.

Dėl techninių sąlygų išdavimo.
Šilumos punktų projektavimo metu šilumos tiekėjų išduodamose techninėse sąlygose yra nurodomi slėgiai, tačiau nenurodomas jų grupavimas tam, kad nustatyti slėgio skirtumą įvade. Tarp projektuotojų ir ekspertų kyla ginčai – kuriuos slėgius sugrupuoti ir apskaičiuoti slėgio perkrytį įvade.
Projektuotojai prašo, išduodant technines sąlygas įvade nurodyti didžiausią ir mažiausią slėgio perkrytį įvade, kad nebeliktų spėliojimų ir klaidų projektuose. Jei šilumos tiekėjai papildytų technines sąlygas slėgio perkryčiu vasaros metu, būtų galima įvertinti ar įrenginiai dirbs kokybiškai vasarą.
Daugiau info ČIA.

2020 m. lapkričio 13 d.

EM 2020 11 12 pranešimas. Energetikos ministerija teikia siūlymus dėl SGD terminalo būtinojo kiekio mažinimo

Atsižvelgiant į rekordinį suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo komercinį išnaudojimą ir siekiant sumažinti būtinojo kiekio tiekimo sąnaudas gamtinių dujų vartotojams, Energetikos ministerija Vyriausybei siūlys nustatyti 2021 metams 1,9 TWh SGD  terminalo būtinąjį kiekį, kurio reikia užtikrinti SGD terminalo nepertraukiamai veiklai. Šis kiekis atitinka du standartinio dydžio SGD krovinius per metus.
<…>
Taip pat Vyriausybei pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma nustatyti, kad paskirtajam tiekėjui būtų kompensuojamas ne didesnis nei 10 proc. kainos skirtumas tarp SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir vidutinės gamtinių dujų importo į Lietuvą kainos. Šiais pakeitimais siekiama užtikrinti, kad gamtinių dujų vartotojų apmokama SGD būtinojo kiekio tiekimo ir SGD terminalo būtinosios veiklos užtikrinimo paslauga būtų teikiama konkurencingomis rinkos kainomis, SGD terminalo būtinasis kiekis įsigyjamas ekonomiškai naudingiausiu būdu.
<…>
Energetikos ministerija pažymi, kad 2020 m. SGD terminalo išlaikymas Lietuvos dujų vartotojams ir gamtinių dujų sistemos naudotojams kainavo apie 58 mln. eurų, iš jų apie 25 mln. eurų sudarė SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo veiklos sąnaudos bei paskirtojo tiekėjo veiklos nuostolių kompensavimas.

2020 m. lapkričio 13 d.

EM 2020-11-12 pranešimas. Pristatytos energetikos srities artimiausio dešimtmečio investicinės kryptys

Energetikos ministerijos organizuotoje nuotolinėje diskusijoje „Kur investuosime ir kaip transformuosime Lietuvos energetikos sektorių per ateinantį dešimtmetį“ socialiniams ir ekonominiams partneriams, energetikos įmonėms ir visoms suinteresuotoms pusėms pristatytos Energetikos ministerijos parengtos investicijų kryptys ir priemonės, kurias siūloma finansuoti per Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondą (angl. RRF) ir kitus ES finansavimo šaltinius.
<…>
Beveik 2 mlrd. eurų bus investuojami į 5 pagrindines sritis – energetinį efektyvumą, AEI plėtrą transporto, elektros ir šilumos srityse bei elektros sistemos patikimumo užtikrinimą. Planuojama, kad 75 proc. šių lėšų bus iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo, 23 proc. – ES struktūrinės paramos investicijų, dar 5 proc. – iš React-EU fondo. Yra numatyta pasiekti, kad atsinaujinančių išteklių dalis energetikoje 2030 m. siektų 45 proc., o 2050 m. – 80 proc. Planuojama, kad net 90 proc. centralizuoto šilumos tiekimo energijos 2030 m. bus pagaminta iš AEI, o iki 2050 m. visa ši energija bus iš AEI. Numatyta ženkliai padidinti AEI dalį transporto sektoriuje, iki 2030 m. ji sudarys 15 proc., o 2050 m. – 50 proc. Taip pat planuojama, kad AEI dalis galutiniame elektros suvartojimo balanse 2030 m. sudarys 45 proc., o 2050 m. – 100 proc.

Su pristatymu susipažinti galima čia

2020 m. lapkričio 12 d.

Nustatyti reikalavimai dulkėtumui mažinti padės saugoti aplinką nuo taršos

Aplinkos ministerija nustatė Minimalius reikalavimus dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias birias medžiagas (kietąjį biokurą, kuro durpes, akmens anglis, metalų rūdą, koksą, mineralines trąšas, pelenus, suodžius, šlaką ir kt.). Jie skirti užtikrinti, kad ūkio subjektai neterštų aplinkos už savo veiklos sklypo, kuriame laikomos, kraunamos palaidos kietosios medžiagos, ribų. Iki šiol teisės aktai nenumatė reikalavimų veikloms, susijusioms su biriomis kietosiomis medžiagomis, trūko teisinių priemonių kontroliuoti tokią veiklą ir pareikalauti įmonių atsakomybės už aplinkos taršą.
Nustatytieji reikalavimai numato, kokių priemonių turi imtis veiklos vykdytojai dulkėjimui sumažinti. Atvirose aikštelėse laikomas medžiagas reikia apdengti, drėkinti, apsaugoti nuo vėjo, riboti kaupų aukštį, naudoti įrangą dulkėms sugaudyti, uždaro tipo konvejerius, krauti sandariu griebtuvu, pilti iš griebtuvo ar krautuvo kuo lėčiau ir kuo arčiau kaupo, kuo mažiau kartų perkrauti iš vietos į vietą, uždengti laikant transporto priemonėse ir vežant, plauti arba valyti transporto priemonių padangas, nekeliant papildomo dulkėjimo, gyvenamojoje vietovėje valyti medžiagomis užterštus kieta danga padengtus kelius ir kt.

2020 m. lapkričio 11 d.

LŠTA parengė saulės elektrinės techninę-ekonominę studija, kurią galite parsisiųsti ČIA.

Jeigu Jūsų įmonė planuoja įsirengti saulės elektrinę, galime padėti pildant paraišką APVA ir atliekant paramai gauti reikalingą techninę studiją. Galime numatyti optimalų saulės elektrinės dydį pagal turimą laisvą plotą atlikti racionaliausią išdėstymą ir tiksliai nustatyti planuojamą generaciją.

2020 m. lapkričio 9 d.

Europos Komisijos (EK) planai ilgainiui atsisakyti biomasės energetikos sektoriuje tampa vis aktualesni. Europos Komisijos tvaraus finansavimo ir Taxonomy paketas nubrėžia kai kurias gairės dėl biomasės tvarumo traktavimo.  2021 m. planuojama AEI direktyvos (REDII) ir kitų reglamentų peržiūra, kuriuose, pagal dabartinę EK poziciją, bus bandoma judėti link biomasės atsisakymo energetikoje („Using biomass for energy should be the absolutely last thing after all other uses have been exhausted”).

Šiuo metu Europos komisarai turi priimti sprendimą dėl papildomo griežtinimo biomasės naudojimui energetikos sektoriui. Neatsižvelgiant į tai, kad RED II direktyvoje numatyti griežtinimai dar nėra perkelti į nacionalinę teisę, Europos Komisija nori priimti papildomus griežtinimus ypatingai greitai – kelių metų bėgyje, kas neigiamai paveiktų visą biomasės energetikos sektorių, biokuro kainas bei tolimesnes vystymo galimybes.

Tokiems ES tikslams priešinasi besiformuojanti ES narių valstybių grupė. Š.m. lapkričio 5 d. Europos komisijai buvo išsiųstas bendras Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos neoficialus pranešimas (rasite ČIA) apie biomasės ir bioenergijos aspektus ES taksonomijoje. Tikimasi, kad ateityje prie palaikančių šalių prisijungs ir Suomija su Švedija.

Š. m. lapkričios 3 d. atsakingiems Europos Komisarams išsiųsta šešių Lietuvoje veikiančių Konfederacijų ir Asociacijų pozicija dėl biomasės energetikos svarbos ir galimų grėsmių šį sektorių nepamatuotai ar nepagrįstai ribojant. Kreipimesi biomasės išteklių naudojimas Lietuvoje pateikiamas kaip pavyzdys Europos šalims, apžvelgiami teigiami pokyčiai atsiradus biomasės energetikai. Laiške prašoma skirti laiko nuotoliniam susitikimui, kurio metu Lietuvos asociacijų atstovai galėtų išsamiau pristatyti savo poziciją. (Raštą rasite ČIA)

Taip pat Jūsų žiniai dalinamės straipsniu „Ar turi ateitį biomasės deginimas?“, publikuotu š.m. lapkričio 3 d. portale www.manoukis.lt , kuriame pateikiama bendra Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos ir asociacijos LITBIOMA pozicija, jog biomasė turėtų išlikti pagrindiniu šilumos gamybos kuru.

2020 m. lapkričio 4 d.

Informuojame apie pastarąją savaitę išsiųstus LŠTA raštus valdžios institucijoms:

  1. 2020-10-30 d. raštas Nr. 118 VERT‘ai „DĖL ŠILUMOS KAINŲ NUSTATYMO METODIKOS PAKEITIMO PROJEKTO DERINIMO “.
  2. 2020-11-03 d. raštą Nr. 119 Aplinkos ministerijai (kopija: Energetikos ministerijai) „DĖL PASTATų ŠILUMOS PUNKTŲ IR Įrenginių FINANSAVIMO GALIMYBIŲ PRISIJUNGIANT PRIE CŠT SISTEMŲ

2020 m. spalio 29 d.

Š.m. spalio 26 d. vyko LŠTA mokymų seminaras „Įmonių finansinių rodiklių analizė ir vertinimas“.
Lektorius: Tomas Dacys
Seminaro medžiagą raiste ČIA
Dėl techninių nesklandumų vaizdo įrašas MS Teams platformoje nesusigeneravo, todėl negalim jo atsiųsti.
Būtume dėkingi, jeigu pateiktumėte savo nuomonę apie įvykusį seminarą, užpildžius trumpą APKLAUSĄ
Dalyvių (iš anksto užsiregistravę įmonių darbuotojai) pažymėjimus apie išklausytus mokymus rasite ČIA

2020 m. spalio 21 d.

Latvija priėmė naujus radiacinės saugos reikalavimus įvežamam į Latviją biokurui. Plačiau Baltpool pranešime ČIA

2020 m. spalio 20 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimai apie priimtus sprendimus:
VERT nustatė elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2021 metams. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) elektros energijos visuomeniniam tiekėjui UAB „Ignitis“ nustatė 0,397 ct/kWh elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2021-iems metams buitiniams vartotojams, kurie per metus suvartoja mažiau kaip 5000 kWh ir nepasirinko nepriklausomo elektros energijos tiekėjo.
ACER patvirtino Europos Sąjungos elektros išteklių adekvatumo metodikas. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), kuri dalyvauja Europos Sąjungos Energijos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūros (ACER) veikloje, informuoja, kad ACER spalio 2 d. paskelbė sprendimus dėl Europos išteklių adekvatumo vertinimo metodikos (ERAA) ir metodikos dėl prarastos apkrovos vertės, įėjimo į rinką kainos ir patikimumo standarto skaičiavimo.

2020 m. spalio 19 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimai apie priimtus sprendimus:
UAB „Miesto energija“ skirta bauda už šilumos supirkimą ne aukciono būdu.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) konstatavo, kad UAB „Miesto energija“, nuo 2018 m. birželio mėn. nevykdydama šilumos supirkimo aukciono būdu, kaip numatyta Šilumos ūkio įstatyme, pažeidė reguliuojamos veiklos sąlygas – už tai bendrovei skirta 531,28 Eur bauda*.
VERT: UAB „Ignitis“ bei AB „ESO“ vartotojui pagrįstai apskaičiavo mokėtiną sumą už suvartotą, tačiau neapskaitytą elektros energiją. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi ginčą, kilusį tarp vartotojo ir UAB „Ignitis“ bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dėl priskirto apmokėti elektros energijos kiekio ir išrašytos sąskaitos sumažinimo, nutarė, jog tiek ESO elektros energijos kiekį apskaičiavo, tiek UAB „Ignitis“ sąskaitą už elektros energiją išrašė pagrįstai.
VERT: ESO elektros įrenginių prijungimo įmoką vartotojui apskaičiavo pagrįstai. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi ginčą tarp vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), konstatavo, kad ESO elektros įrenginių prijungimo įmoką už prijungimo paslaugą objekte apskaičiavo pagrįstai.
VERT: ESO pagrįstai įrengė komercinę apskaitos spintą kitoje vietoje nei vartotojas pageidavo. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi tarp vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kilusį vartojimo ginčą dėl komercinės elektros apskaitos spintos įrengimo vietos prijungiant objektą prie ESO elektros tinklų, nustatė, kad ESO elektros apskaitos spintą įrengė vadovaudamasi Prijungimo sutarties nuostatomis.

2020 m. spalio 13 d.

Baltpool 2020-10-13 pranešimai apie BK kainas ir kainų indeksus

2020 m. spalio 12 d.

Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų (LBR) narių nuomone, atliekant Pastato vidaus šildymo sistemų, įskaitant žemų parametrų šil umos tinklus tarp šilumos punkto ir pastato, hidraulini u s bandymu s prieš šildymo sezono pradžią, nereikalingas nei Tarybos nei Šilumos tiekėjo atstovų dalyvavimas. Šiuos bandymus atlieka atestuoti specialistai bei atestuotos
įm o nės, todėl kitos įmonės atst ovo dalyvavimas tikrai nebūtinas. Toks Projekto koregavimas sumažintų sąnaudas įmonėms.

Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų 2020 m. spalio 12 d. raštas LR energetikos ministerijai „Lietuvos Būsto rūmų Pasiūlymas Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo pakeitimo Projekto 20-13390 koregavimui“

2020 m. spalio 9 d.

Biokuro biržos „Baltpool“ parengtos 2020 m. rugsėjo mėnesio apžvalgos:
– Biokuro biržos apžvalga – 2020 m. rugsėjis. Pasiruošimas šildymo sezonui
Paskutinį pasiruošimo žiemos sezonui mėnesį, kai buvo galimybė sudaryti pusmetinius ar ketvirto ketvirčio sandorius, buvo sudaryta sandorių tiekimui už 441 210 MWh ir bendras kiekis mėnesio pabaigoje siekė 2 089 972 MWh už 10,53 Eur/MWh kainą. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius buvo užsitikrina 10 % mažiau biokuro nei praėjusiais metais tuo pačiu metu (2019.01-09 – 2 333 234 MWh). Skaityti toliau.
– Medienos biržos apžvalga – 2020 m. rugsėjis
Aukcionuose pastebimas gan didelis pirkėjų aktyvumas, parduota 76,93% (43 395 ktm) pardavimui pasiūlytos medienos – tai aukščiausias rodiklis nuo 2018 metų spalio, kai buvo parduota 86,41% medienos. Per pastaruosius 5 metus vidutiniškai trumpalaikiuose aukionuose yra parduodama 56,96% medienos. Skaityti toliau
– Šilumos prekybos apžvalga – 2020 m. rugsėjis
„Lapkričio mėnesio aukcionas atskleidė “Ignitis” atliekų deginimo projektų galimą įtaką Vilniaus ir Kauno miestų šildymo sezonams.  Kaune 2019 m. šilumos gamintojų pasiūlyta kaina buvo 30 % mažesnė už palyginamųjų suformuotą kainos kepurę, šiemet 57 %. Kai tuo tarpu Vilniuje šiemet susiformavusi kaina yra tik 2 % nuolaida nuo palyginamosios kainos, ir tai iš esmės atitinka praėjusių metų lygį. Akivaizdu, kad Vilniuje konkurencija žiemos mėnesiais prasidės tik pabaigus Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro projektą.“, – teigia „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.
Pilną 2020m. rugsėjo mėnesio šilumos prekybos apžvalgą rasite čia.

2020 m. spalio 9 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimas „VERT: vidutinė spalio mėn. šilumos kaina yra 15 proc. mažesnė nei pernai“.
Vidutinė šilumos kaina
Spalio mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 3,66 ct/kWh (be PVM) – skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Palyginus su rugsėjo mėn., kilovatvalandės kaina didėjo 7,65 proc., per metus (2020 m. spalis / 2019 m. spalis) – kilovatvalandės kaina mažėjo 15,08 proc.
VERT duomenimis, tai žemiausia spalio mėn. šilumos kaina nuo 2012 m.: 2020 m. spalio mėn., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2012 m., vidutinė šilumos kilovatvalandės kaina yra 53 proc. mažesnė.
Daugiau skaitykite ČIA

2020 m. spalio 8 d.

Didžiųjų raidžių rašymas bei kitos rašybos ir skyrybos nuostatos – VALSTYBINĖ LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO N U T A R I M A SDĖL LIETUVIŲ KALBOS RAŠYBOS IR SKYRYBOS
Suvestinė redakcija nuo 2016-06-04

2020 m. spalio 7 d.

Š.m. liepos mėn. LŠTA įstojo į Vokietijos šilumininkų asociaciją AGFW ir gavo priėjimą prie Vokietijos kompetentingtų specialistų parengtų, ES standartus atitinkančių techninių gairių ir taisyklių. Dokumentacija yra nemažos apimties, parengta vokiečių kalba. Pradiniame etape svarbu atsirinkti, kurie dokumentai iš turimo paketo būtų aktualūs Lietuvos CŠT įmonėms. Išvertus į lietuvių kalbą, planuojame pritaikyti, teikiant siūlymus Energetikos ministerijai ir kt. institucijom dėl galiojančių CŠT teisės aktų atnaujinimo, naujų rengimo. Todėl kreipiamės norėdami pasiteirauti, ar Jūsų įmonėje yra technikos srities inžinierių, specialistų, mokančių vokiečių kalbą ir galinčių padėti išversti  arba suredaguoti galutinius dokumentų tekstus (techninę terminologiją). CŠT įmonių praktikų, įvairių technikos srities specialistų pagalba būtų labai naudinga, todėl bandytume atskirai susitarti dėl darbo organizavimo ir kitų sąlygų.
Atsakymų dėl Jūsų deleguojamų darbuotojų laukiame iki spalio 9 d. (penktadienio) el.p. ramune@lsta.lt
Taip pat AGFW dažnai organizuoja ir siunčia kvietimus dalyvauti vietiniuose on-line tiksliniuose seminaruose, kurie organizuojami tik vokiečių kalba. Jeigu Jūsų įmonės specialistai pageidautų dalyvauti, vėliau pagal galimybes pasidalindami trumpa informacija apie renginyje pristatytas naujoves su kitais LŠTA nariais, taip pat informuokite.

2020 m. spalio 7 d.

LŠTA išplatino pranešimą spaudai „LŠTA: nepaisant rizikos faktorių, šilumos kainos išliks stabilios“. Prasidedant naujam šildymo sezonui LŠTA prognozuoja, kad didžiojoje dalyje šalies miestų centralizuoti šildymo tinklu tiekiamos šilumos kaina išliks bemaž nepakitusi, o atskiruose miestuose vyksiančias korekcijas lems techninio pobūdžio faktoriai. Didžiausią įtaką šilumos kainai šiame sezone galėtų turėti biokuro kaina, tačiau neprognozuojama, kad šį sezoną ši prekė  brangs, be to, dalis tiekėjų jau apsirūpino biokuru visam sezonui. Informaciją taip rasite: https://lsta.lt/aktualijos/lsta-nepaisant-rizikos-faktoriu-silumos-kainos-isliks-stabilios/

2020 m. spalio 7 d.

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų ES masto vertinimas Žaliosios pertvarkos plėtojimas ir ekonomikos atsigavimo skatinimas integruotai planuojant energetikos ir klimato srities veiksmus
Komunikatas anglų kalba ČIA

2020 m. spalio 7 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimas „Viešoji konsultacija dėl Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos pakeitimo.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teikia viešajai konsultacijai Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos pakeitimo PROJEKTĄ – pastabas ir pasiūlymus teikite iki spalio 16 d. (imtinai).

Esminiai pakeitimai:
– suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatoriui, pateikus sprendimo ekonominį pagrindimą, sudaryti galimybę ilgalaikes nuomos sutartis drausti naudojant finansines išvestines priemones;
– tikslinamas SGD perkrovos kainos skaičiavimas, numatant galimybę SGD terminalo operatoriui diferencijuoti perkrovos kainą;
– numatyta, kad skaičiuojant gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (Saugumo dedamoji) paskirtojo tiekimo dalyje susidarę skirtumai, kurie didintų Saugumo dedamąją, gali būti išdėstomi laike, o vertinant paskirtojo tiekėjo gamtinių dujų įsigijimo kainą ateinantiems metams – gali būti įvertinami neįprasti veiklos nuokrypiai;
– detaliau reglamentuotas SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudų skaičiavimas: SGD terminalo lėšų administravimo operacinės, nusidėvėjimo, darbo užmokesčio ir mokesčių sąnaudos bus skaičiuojamos taikant tas pačias Metodikos nuostatas, kurios yra taikomos skaičiuojant gamtinių dujų skirstymo ir SGD pakartotinio dujinimo paslaugų pajamų viršutines ribas, taip pat atsižvelgiant į numatomus sąnaudų nuokrypius bei faktiškai SGD terminalo lėšų administratoriaus patirtas pagrįstas sąnaudas, kai jos neviršija 144,81 tūkst. Eur ribos;
nustatant palūkanas, taikomas nenutrūkstamo dujų tiekimo buitiniams vartotojams sąnaudoms, bus taikomas vienodas šaltinis, kaip ir bendrovės gautoms papildomoms pajamoms dėl importo kainų skirtumo, grąžinamoms vartotojams per ilgesnį nei vieno pusmečio laikotarpį;
– siekiant mažinti administracinę naštą, siūloma supaprastinti prognozuojamo gamtinių dujų produkto kainos skaičiavimą, eliminuojant prognozuotos ir faktinės šiluminės vertės skirtumo, taip pat skirtumo dėl vartojimo pajėgumų pokyčio ir kitą aktualią, pagrįstą informaciją, turinčią įtakos gamtinių dujų produkto kainos dydžiui, vertinimą.

Pastabas ir pasiūlymus teikite paštu Verkių g. 25C-1, Vilnius, LT-08223, faksu (8 5) 213 5270, el. p. info@vert.lt arba per LR Seimo teisės aktų projektų informacinę sistemą. Pastabų ir pasiūlymų teikimo terminas – iki 2020 m. spalio 16 d. (imtinai).

2020 m. spalio 7 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimas „Viešoji konsultacija dėl atnaujinto Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teikia viešajai konsultacijai AB LITGRID atnaujinto Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo PROJEKTĄ – pastabas ir pasiūlymus teikite iki spalio 20 d. (imtinai).
Esminis pakeitimas: numatyta galimybė gamintojams, pageidaujantiems perkelti ar rekonstruoti perdavimo tinklo operatoriui priklausančius energetikos objektus, savo lėšomis įrengti, ir (ar) rekonstruoti, ir (ar) perkelti, ir (ar) statyti, šiuos elektros tinklus ir organizuoti jų statybos darbus (anksčiau tai galėjo atlikti tik LITGRID AB parinktas rangovas).

2020 m. spalio 6 d.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 765 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą“ pakeitimo“ projektą.
Projekto tikslas – Vyriausybei įgalioti Ministeriją patvirtinti Kompensacijos už rezervinę galią nustatymo sveikatos priežiūros įstaigose metodiką.
Projekto nauda – bus sudarytos teisinės prielaidos optimizuoti (sumažinti) sveikatos priežiūros įstaigų skiriamas lėšas kompensacijoms už rezervinę galią mokėti, o sutaupytos lėšos bus nukreipiamos sveikatos priežiūros įstaigų pagrindiniam tikslui – asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir prieinamumui gerinti.
LR Sveikatos apsaugos ministerijos teikimas „DĖL Lietuvos ResPublikos  VYRIAUSYBĖS NUTARIMO PROJEKTO DERINIMO“

2020 m. spalio 2 d.

STT pradėjo tyrimą dėl bandymo papirkti „Šilalės šilumos tinklų“ darbuotoją.
www.tv3.lt, Verslas / 2020.10.02 12:51 / Šaltinis: BNS

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) penktadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl bandymo papirkti „Šilalės šilumos tinklų“ darbuotoją.
Šiuo metu tyrime įtarimai korupcija pareikšti keturiems asmenims. Trys privačių statybos bendrovių atstovai įtariami papirkimu ir dokumentų klastojimu, vienas asmuo – techninis prižiūrėtojas – įtariamas kyšininkavimu, manoma, kad jis priėmė kyšį už projektinių, didesnės apimties statybos darbų patvirtinimą.
Tyrime aiškinamos aplinkybės, kai privačių statybos bendrovių atstovai „Šilalės šilumos tinklų“ darbuotojui siūlė kyšius. „Už siūlytą neteisėtą atlygį, kaip įtariama, buvo siekiama, kad darbuotojas dokumentuose nurodytų ne faktiškai atliktus, o projektinius, didesnės apimties statybos darbus, dėl ko savivaldybė ir gyventojai būtų patyrę finansinių nuostolių“, – teigia STT. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai. Tyrimas pradėtas „Šilalės šilumos tinklų“ darbuotojo pranešimo pagrindu.
Taip pat apie tai skaitykite – www.aina.lt – „Gavus pranešimą apie bandymą papirkti – pradėtas ikiteisminis tyrimas“.

2020 m. spalio 2 d.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos pranešimai:
„VERT: per metus biokuro kaina biržoje mažėjo beveik 18 proc.Biokuro kainos. Vidutinė energijos išteklių biržoje suprekiauto biokuro kaina* 2020 m. II ketv. siekė 106,38 Eur/tne ir, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., mažėjo 17,6 proc. – skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) parengtoje 2020 m. II ketv. biokuro rinkos stebėsenos ataskaitoje (atsisiųskite).
Energijos gamintojams 2020 m. II ketv. biržoje įsigyjamas biokuras vidutiniškai kainavo 24,9 proc. pigiau nei perkant pagal dvišales sutartis.
VERT 2020-10-02 pranešimas. VERT nustatė 11 proc. mažesnę elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) 2021-iems metams AB „Litgrid“ nustatė 0,721 ct/kWh ct/kWh perdavimo paslaugos kainos viršutine ribą, t. y. 11,35 proc. mažesnę, palyginus su nustatyta 2020  m. (0,814 ct/kWh). AB „Litgrid“ 2021 m. nustatytos leidžiamos pajamos – beveik 72,2 mln. Eur, t. y. apie 16  proc. mažiau nei  2020 m. (86,35 mln. Eur).
Daugiau VERT pranešimų rasite www.vert.lt

2020 m. spalio 1 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje www.vert.lt publikuojami 2020 m. spalio 1 d. pranešimai:
VERT įvertino gamtinių dujų perdavimo sistemos plėtrą 2020–2029 metais. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išanalizavusi AB „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo sistemos dešimties metų (2020–2029 m.) tinklo plėtros planą (susipažinti galite čia), konstatavo, kad Plane numatytos ir ateityje įgyvendintos investicijos užtikrins pagrįstą gamtinių dujų perdavimo sistemos plėtrą, kuri tenkintų rinkos dalyvių poreikius, taip pat patikimą bei efektyvų perdavimo sistemos veikimą, kas leis vartotojams garantuoti kokybiškas paslaugas.
UAB „Trakų energija“ investuoja į veiklos efektyvinimą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino UAB „Trakų energija“ investicijas, kurių bendra vertė – 694 tūkst. Eur. Dalis investicijoms įgyvendinti reikalingų lėšų bus finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų (ESSF) ir Klimato kaitos programos.
VERT: elektros energetikos sektoriaus įmonių finansinis pajėgumas yra pakankamas reguliuojamai veiklai vykdyti. Elektros energetikos sektoriaus įmonių – LITGRID AB, UAB „Dainavos elektra“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, „Ignitis gamyba“ AB, AB „Akmenės cementas“, AB „Achema“, AB „Lifosa“, UAB „Ignitis“ – finansinis pajėgumas yra pakankamas reguliuojamai veiklai vykdyti.
Tai konstatavo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), atlikusi 2019 m. finansinio pajėgumo vertinimą. 
Išsamiai susipažinti su VERT 2020-10-01 posėdžio medžiaga galite ČIA.

2020 m. rugsėjo 30 d.

VERT teikia Projektų paketą:
– Pakartotinė viešoji konsultacija Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. O3E-231 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovų dalyvavimo statybos užbaigimo komisijose ir pažymų apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1497682)
– Pakartotinė viešoji konsultacija Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. O3E-301 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos teikiamų energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo ir pažymų apie energetikos įrenginių techninę būklę išdavimo paslaugų kainų ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1497684)

Esminiai pakeitimai:
naujos redakcijos Atstovų dalyvavimo statybos užbaigimo komisijoje ir pažymų apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą išdavimo tvarkos aprašo PROJEKTE:
– suteikti galimybę pareiškėjams gauti paslaugą skubos tvarka: energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimas bus atliekamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo visų reikiamų dokumentų pateikimo dienos (įprastai 7-10 darbo dienų), pažyma bus išduodama per 1 darbo dieną (įprastai per 2 darbo dienas)  nuo mokėjimą patvirtinančio dokumento pateikimo dienos;
– paslaugą suteikiant skubos tvarka, pateikti dokumentai dėl jų atitikties teisės aktų reikalavimams bus įvertinami per 2 darbo dienas (įprastai – per 5 darbo dienas).
naujos redakcijos VERT teikiamų energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo ir pažymų apie energetikos įrenginių techninę būklę išdavimo paslaugų kainų ir mokėjimo tvarkos pakeitimo PROJEKTE:
– nustatyti įmokų objektai pagal energetikos įrenginių galios rėžiai, atitinkamai nustatant fiksuotas kainas;
– numatyti objektus pagal tinklų ilgių rėžius ir atitinkamai nustatyti jiems fiksuotas kainas;
– už skubos tvarka VERT teikiamas energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo ir pažymų apie energetikos įrenginių techninę būklę išdavimo paslaugas, nustatymam įmokos dydžiui bus taikomas koeficientas, lygus 2.

2020 m. rugsėjo 29 d.

VERT pranešimas „Keičiasi Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodika

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), atsižvelgdama į tai, kad  AB „LITGRID“ ir AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ 1 metams pratęstas reguliavimo periodas, taip pat į prasidėjusį elektros energijos tiekimo rinkos liberalizavimo procesą, priėmė sprendimą pakeisti Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodiką.
Išsamiai susipažinti su VERT 2020-09-25 posėdžio medžiaga galite ČIA.

2020 m. rugsėjo 29 d.

LR Aplinkos ministerija parengė ir teikia pataisytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą  „Dėl Modernizavimo fondo projektų atrankos komisijos sudarymo ir Modernizavimo fondo projektų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Nutarimo projektas pataisytas pagal papildomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos teisės grupės ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pastabas ir teikiamas LR Vyriausybei.

2020 m. rugsėjo 29 d.

UAB „Pakruojo šiluma“ informuoja, kad š.m. rugsėjo 18 d. bendrovę tikrino Valstybinė darbo inspekcija, o rugsėjo 23 d. pasiekė žinia, kad vienas iš tikrinusių asmenų buvo užsikrėtęs COVID-19 virusu.
Visi įmonės darbuotojai, tūrėję tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiais, šiuo metu yra saviizoliacijoje.

2020 m. rugsėjo 28 d. LŠTA pasitarimo pranešimai

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijoje 2020 m. rugsėjo 28 d. (pirmadienį) vyko šilumos tiekimo įmonių, LŠTA ir ekspertų pasitarimas nuotoliniu būdu, kurio metu buvo aptartas klausimas apie artėjančio šildymo sezono tendencijas ir prognozes, pastatų paruošimą šildymo sezonui, apžvelgti 2019 metų šilumos ūkio sektoriaus techninių-ekonominių rodiklių rezultatai.
LŠTA vykusio nuotolinio pasitarimo pranešimai:
* Biokuro rinkos apžvalga ir artėjančio šildymo sezono kuro kainų tendencijos ir prognozės (Baltpool atstovas Vaidotas Jonutis)
*Lietuvos CŠT 2019 tolimesni iššūkiai ir sprendimai (LŠTA prezidentas Valdas Lukoševičius)

2020 m. rugsėjo 28 d.

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2020 m. rugsėjo 28 d. ĮSAKYMAS Nr. D1-576 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2016 M. LAPKRIČIO 11 D. ĮSAKYMO NR. D1-754 „DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.01.02:2016 „PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO PROJEKTAVIMAS IR SERTIFIKAVIMAS“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“

2020 m. rugsėjo 28 d.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba parengė ir pakartotinai teikia viešajai konsultacijai Tarybos nutarimo „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. O3E-93 „Dėl Šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą (toliau – Projektas). Projektas patikslintas pagal viešosios konsultacijos metu (konsultacija vyko nuo 2020-04-08 iki 2020-05-08) pateiktas pastabas.
Pastabas ir pasiūlymus VERT prašo pateikti per 10 kalendorinių dienų nuo teisės akto paskelbimo TAIS el.paštu info@vert.lt arba per TAIS.

2020 m. rugsėjo 28 d.

VERT pranešimas „AB „Energijos skirstymo operatorius“ investuoja į išmanų elektros tiekimą.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pateiktas derinti investicijas, t. y. 2020–2022 m. projektą „Elektros skirstomųjų tinklų modernizavimas ir plėtra diegiant išmaniuosius sprendimus (IV etapas)“, kurio vertė 13,013 mln. Eur be PVM.
Išsamiai susipažinti su VERT 2020-09-25 posėdžio medžiaga galite ČIA

2020 m. rugsėjo 28 d.

VERT pranešimas „Keičiami rezervinės galios ir izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo principai

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teikia viešajai konsultacijai Elektros energijos kainos, rezervinės galios ir izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos pakeitimo PROJEKTĄ – pastabas ir pasiūlymus teikite iki spalio 2 d. (imtinai).

2020 m. rugsėjo 28 d.

VERT pranešimas Energijos išteklių biržos reglamentas: nauja biokuro aukcionų vykdymo tvarka įsigalios 2021 m. gegužės 1 d.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), atsižvelgusi į BALTPOOL UAB pateiktus argumentus, numatė vėlesnį naujos redakcijos Energijos išteklių biržos reglamente įtvirtintos biokuro aukcionų vykdymo tvarkos įsigaliojimą – 2021 m. gegužės 1 d. (ne 2020 m. spalio 1 d.).
Išsamiai susipažinti su VERT 2020-09-25 posėdžio medžiaga galite ČIA.

2020 m. rugsėjo 25 d.

LR aplinkos ministerija parengė ir derinimui teikia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. D1-231 „Dėl Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų skyrimo ir prekybos jais tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą.
Įsakymo projektu siekiama įgyvendinti 2019 m. spalio 31 d. Komisijos įgyvendinamojo reglamento (ES) 2019/1842, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB taikymo taisyklės, susijusios su tolesne nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo koregavimo dėl veiklos lygio pokyčių tvarka, nuostatas.
Pastabas ir pasiūlymus prašome siųsti asociacijai iki spalio 6 d. (antradienio) el.paštu info@lsta.lt .

2020 m. rugsėjo 23 d.

Pakartotinė viešoji konsultacija dėl Šilumo kainų nustatymo metodikos pakeitimo.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), siekdama užtikrinti aiškesnį šilumos kainų nustatymo reglamentavimą ir efektyvinti šilumos sektorių, pakartotinei viešajai konsultacijai teikia Šilumos kainų nustatymo metodikos pakeitimą (2009 m. redakcija ir 2018 m. redakcija)  – pastabas ir pasiūlymus teikite iki lapkričio 2 d. (imtinai).
Esminiai pakeitimai po pirmosios viešosios konsultacijos:
Detalizuotas suminis pastoviųjų sąnaudų vertinimas bazinės kainos nustatymo metu: aiškiai aprašyti suminio pastoviųjų sąnaudų vertinimo žingsniai, nurodyta, kaip vertinimas atliekamas planuojamoms sąnaudoms, neviršijant pagal lyginamuosius rodiklius apskaičiuoto dydžio ir kaip – šį dydį viršijant, paaiškintas atskirų sąnaudų grupių vertinimas, kai bendra planuojamų sąnaudų suma viršija pastoviųjų sąnaudų sumą, ir kt.).
Suvienodintos leistinos gauti investicijų grąžos ir leistinų gauti pajamų, dalyvaujant šilumos supirkimo aukcione, ribos (leistinas viršpelnis): pirmoji riba yra nuo 2 proc. punktų, bet ne daugiau kaip 6 proc. punktai, antroji riba – daugiau kaip 6 proc. punktai.
• Papildomai numatyta, kaip apskaičiuojamos rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugos dvinarės kainos kintamosios dedamosios reguliuojamiems NŠG, kurie teikia tokią paslaugą.
• Patikslinta šilumos kainos apskaičiavimo ir nustatymo procedūra konkurenciniams šilumos vartotojams, nustatant galimos taikyti žemiausios kainos ribą.

2020 m. rugsėjo 19 d.

Primename, kad š.m. rugsėjo 23 d. (trečiadienį) vyks STT, VŠT ir LŠTA organizuojamas renginys „Antikorupcinių situacijų simuliacija“.
Vieta: Lietuvos Energetikos muziejus, Rinktinės gatvė 2,  Vilnius (http://www.etm.lt/)
Renginys skirtas CŠT įmonių vadovams arba juos pavaduojantiems darbuotojams.
Pradžia 10:00 val. Pabaiga: 15:00 val.
Kadangi renginys vyks muziejuje bei vyks grupinės simuliacijos, techniškai bus neįmanoma filmuoti, todėl tiesioginės renginio transliacijos (kaip kad buvo planuota anksčiau) nebus.
Mokymai tikrai turėtų būti įdomus, interaktyvus, rengėjai ruošia, modeliuoja aktualias (į CŠT sektorių orientuotas) antikorupcines situacijas. Todėl visus dar kartą kviečiame susitikti gyvai Vilniuje, kitą trečiadienį (rugsėjo 23 d.).
Kurie dar neužsiregistravote, primename, kad apie dalyvavimą reikia pranešti el.p. aurimas.kudukis@chc.lt (renginio koordinatorius Aurimas Kudūkis mob. +370 688 36317)
Daugiau informacijos apie renginį rasite ČIA

2020 m. rugsėjo 18 d.

Informuojame apie išsiųstus LŠTA raštus valdžios institucijoms:
1) 2020-09-17 d. išsiųstas raštas Nr. 100 Energetikos ministerijai (kopija VERT, Seimo Ekonomikos komitetui taip Energetikos ir darnios plėtros komisijai) „DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS ŠILUMOS TIEKIMO TINKLŲ MODERNIZAVIMO IR PLĖTROS PROJEKTAMS“.
2) 2020-09-15 d. išsiųsta raštas Nr. 99 Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai „DĖL BEVILTIŠKŲ SKOLŲ PRISKYRIMO.
3) 2020-09-11 d. išsiųstas raštas Nr. 98 Finansų ministerijai (kopija: Energetikos ministerijai) „DĖL 2021–2027 M. ES FONDŲ INVESTICIJŲ PROGRAMOS LIETUVAI
4) 2020-09-10 d. išsiųstas raštas Nr. 97 Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai „DĖL ENERGETIKOS ĮMONIŲ TECHNOLOGINIO, FINANSINIO IR VADYBINIO PAJĖGUMO ĮVERTINIMO TVARKOS APRAŠO PAKEITIMO PROJEKTO
Visus Asociacijos siunčiamus/gaunamus raštus taip pat galite peržiūrėti ČIA

2020 m. rugsėjo 17 d.

LŠTA baigė rengti Lietuvos šilumos tiekimo bendrovių 2019 metų ūkinės veiklos apžvalgą.
Šiemet kaip ir pernai leidinys bus padalintas į 2 dalis:
CŠT sektoriaus 2019-aisiais apžvalga. Viešai prieinamas leidinys, kuriame pateikiami pagrindiniai apibendrinti 2019 metų statistinių duomenų analizės rezultatai ir tendencijos. Identifikuojami ir aprašomi reikšmingiausi ataskaitinių metų įvykiai, turėję įtaką sektoriaus raidai. Apžvalga bus atspausdinta atskirame žurnalo „Šiluminė technika“ numeryje ir artimiausiomis savaitėmis išplatinta valdžios institucijoms, savivaldybėms, vartotojų organizacijoms ir kt.
2019 m. techniniai-ekonominiai rodiklių suvestinės pagal įmones (lentelės). Ši informacija bus prieinama tik LŠTA nariams.
Daugiau informacijos bei ankstesnių metų apžvalgas rasite ČIA

2020 m. rugsėjo 16 d.

Būsto energijos taupymo agentūra yra paskelbusi kvietimą teikti paraiškas priemonei „Privačių juridinių asmenų visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatų atnaujinimas (modernizavimas)“ (finansuojama iš Klimato kaitos programos lėšų).  
Pagal šią priemonę šilumos tiekimo įmonės turi galimybę atnaujinti tiek savo administracinius tiek gamybinės paskirties (katilines ir pnš.) pastatus. Svarbu, kad pagal nuosavybės teisę pastato savininkas būtų ŠT įmonė, reikės tik gauti savivaldybės kaip akcininko sutikimą/pritarimą modernizavimui. Jeigu tik dalis pastato priklauso pačiai įmonei ar kitam juridinam asmeniui, o likusi – savivaldybei ar valstybei, tokiu atveju BETA paramą duos tik tai daliai kuri priklauso įmonei, t.y. privačiam juridiniam asmeniui.
Paramos intensyvumas: kompensuojama iki 30 proc. investicijų, tenkančių energinį efektyvumą didinančioms priemonėms – šildymo ir karšto vandens sistemos modernizavimui, atitvarų (sienų, lubų, grindų, cokolio), stogo, vidinių pertvarų šiltinimui, vėdinimo sistemos įrengimui ar modernizavimui, taip pat  atsinaujinančių energijos šaltinių elektros ar šilumos energijos gamybai įdiegimui.
Kvietimo suma: 12 mln. eur. Atrankos būdas: tęstinis. Paraiškos gali būti teikiamos Būsto energijos taupymo agentūrai  iki 2020 m. gruodžio 31 d. Visą informaciją rasite čia: http://www.betalt.lt/klimato-kaitos-programa/privaciu-juridiniu-asmenu-visuomenines-ir-gamybines-paskirties-pastatu-atnaujinimas/255
Kilus klausimų dėl paraiškų teikimo, kreipkitės į BETA specialistą Tomą Giedrį el. paštu t.giedris@betalt.lt arba mob. tel. Nr. +370 659 67 414.
Kviečiame pasinaudoti teikiama parama, LŠTA žiniomis, kai kurios ŠT įmonės jau ruošia paraiškas.

2020 m. rugsėjo 16 d.

Dalinamės UAB „Utenos šilumos tinklams“ atsiųstu Valstybinės mokesčiu inspekcijos atsakymu į užduotus klausimus dėl Pelno mokesčio įstatymo taikymo šilumos punktų nurašymo ir perdavimo gyventojams atvejais. VMI pateikta nuomonė apie mokestines prievoles nurašant turtą ar jį parduodant gali būti aktuali ir kitoms šilumos tiekimo įmonėms.

2020 m. rugsėjo 16 d.

VERT pranešimas Elektros energijos vartotojų dėmesiui: dėl teikiamų pasiūlymų pasirinkti nepriklausomą tiekėją

2020 m. rugsėjo 14 d.

LŠTA organizavo šilumos tiekimo įmonių ir ekspertų nuotolinį pasitarimą, kurio metu buvo aptartas klausimas dėl šilumos perdavimo tinklų patikimumo reikalavimų, avarijų prevencijos ir hidraulinius bandymus reglamentuojančių teisės aktų pakeitimo

LŠTA pranešimas – Hidrauliniai bandymai – Spausti ar nespausti?

2020 m. rugsėjo 14 d.

VERT pranešimas. Įsigijus naują būstą, jo savininkas privalo atsiskaityti už suvartotą elektros energijos kiekį

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi ginčą, kilusį tarp vartotojo ir UAB „Ignitis“ dėl atsiskaitymo už elektros energiją, pripažino, kad šiuo atveju UAB „Ignitis“ pagrįstai reikalauja apmokėti už suvartotą elektros energijos kiekį. Vartotojas nurodė, jog nesutinka su jam pateikta sąskaita už elektros energiją, nes tuo metu name, kuriame suvartota elektros energija, jis negyveno (ankstesnis savininkas nesutiko išsikraustyti). Todėl vartotojas nesutinka apmokėti UAB „Ignitis“ pateiktos sąskaitos. Tačiau VERT, išnagrinėjusi faktines ginčo aplinkybes, nustatė, jog vartotojas, tapęs objekto savininku, turėjo su buvusiu savininku pasirašyti susitarimą dėl įsipareigojimų vykdymo, t. y. atsiskaitymo už elektros energiją. Nesant rašytinio susitarimo, UAB „Ignitis“ pagrįstai objekte suvartotą, bet neapmokėtą elektros energijos kiekį išdalino buvusiam savininkui ir naujajam vartotojui pagal nuosavybės teisės buvimo laikotarpį.
Daugiau sužinoti apie VERT nagrinėjamus ginčus galite ČIA.

2020 m. rugsėjo 14 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimas VERT: aktyvėja nepriklausomų elektros energijos tiekėjų veikla
2020 m. liepos mėn. keturi didžiausi elektros energijos tiekėjai (kartu su visuomeniniu tiekėju) užėmė 85,3 proc. tiekimo rinkos, arba 6,3 proc. mažiau nei birželį – skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) parengtoje elektros energijos tiekimo rinkos apžvalgoje (atsisiųskite).
Tai rodo, kad didėjo kitų nepriklausomų elektros energijos tiekėjų aktyvumas – iš viso 2020 m. liepos mėn. elektros energijos tiekimo veiklą vykdė 21 tiekėjas*.
1 pav. Elektros energijos tiekimo rinkos pasiskirstymas 2020 m. liepos mėn., proc.

Skirstymo sistemos operatorių pateiktais duomenimis, bendras elektros energijos vartotojų skaičius 2020 m. liepos mėn. buvo 1 789 055, iš jų 91 proc. – buitiniai vartotojai. Per 2020 m. liepos mėn. vartotojams iš viso patiekta 766 300,7 MWh elektros energijos, arba 2,2 proc. daugiau nei birželį.
Komerciniai vartotojai
Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai daugiausia elektros patiekia komerciniams vartotojams – šis vartotojų segmentas nuo 2013 m. elektros energiją įsigyja iš nepriklausomų tiekėjų.
Liepos mėn. komerciniams vartotojams iš viso elektrą tiekė 20 tiekėjų – 19 nepriklausomų tiekėjų ir visuomeninis tiekėjas. Komercinių vartotojų rinkoje 4 didžiausi tiekėjai – UAB „Ignitis“, UAB „Enefit“, UAB „Elektrum Lietuva“ ir „Inter RAO Lietuva“ AB – užėmė 86,8 proc. rinkos.
Liepos mėn. komerciniams vartotojams paskirstyta 537 266,6 MWh elektros (65,4 proc. nuo bendro kiekio) arba 4,5 proc. daugiau nei birželio mėn.
Buitiniai vartotojai
Buitinių vartotojų segmentui liepos mėn. elektros energiją tiekė 5 tiekėjai*: UAB „Ignitis“ (visuomeninis tiekėjas), UAB „Elektrum Lietuva“, UAB „Enefit“, UAB „Ignitis“ ir UAB „ Abotis“. Didžiausia rinkos dalis – 99,78 proc. – teko visuomeniniam tiekėjui UAB „Ignitis“.
Liepos mėn. buitiniams vartotojams paskirstyta 229 034,1MWh elektros energijos (29,9 proc. nuo bendro kiekio) arba 2,7 proc. mažiau nei birželį.
VERT siekia informuoti vartotojus apie situaciją tiekimo rinkoje, skatinti aktyviau domėtis ir tinkamai pasiruošti elektros energijos rinkos liberalizavimui – buitiniams vartotojams, suvartojantiems daugiau nei 5000 KWh elektros per metus, iki 2021 m. pradžios reikės pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją.
* UAB „Ignitis“ skaičiuojamas ir kaip visuomeninis tiekėjas, ir kaip nepriklausomas tiekėjas.

2020 m. rugsėjo 8 d.

LR energetikos ministerijos pranešimas „Patvirtintas Lietuvos energetikos inovacijų planas – pažangiam energetikos sektoriui“.
Siekiant Nacionalinėje energetikos strategijoje įtvirtintų tikslų, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtintas Lietuvos energetikos inovacijų ekosistemos stiprinimo veiksmų planas. Jame numatyta daugiau nei 50 priemonių, kurios sudarys sąlygas plėtoti ir stiprinti energetikos inovacijų ekosistemą infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių, produktų ir paslaugų, reguliacinės aplinkos, mokslo ir technologijų srityse. Didžiąją dalį šių priemonių planuojama įgyvendinti jau 2020-2023 metais.
LR energetikos ministro 2020 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. 1-283 „DĖL Lietuvos energetikos srities inovacijų ekosistemos sustiprinimo veiksmų plano patvirtinimo“

2020 m. rugsėjo 2 d.

VšĮ Lietuvos energetikos agetntūros pranešimas „AEI svarbiausi rodikliai“

Lietuva yra parengusi nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą 2021 – 2030 metams, laikantis Energetikos sąjungos valdymo reglamente nurodytų reikalavimų. Lietuvos Eneregetikos Agentūra (LEA) prisideda prie Nacionalinio plano įgyvendinimo pristatydami aktualias statistikas susijas su atsinaujinančiais energetikos ištekliais (AEI). Juos galite rasti mūsų pagrindio puslapio AEI aktualios statistikos arba nuoroda.

2020 m. rugsėjo 1 d.

Atsinaujinančios energijos technologijoms įdiegti iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos skirtas finansavimas dviem centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms – „Klaipėdos energijai“ ir „Šiaulių energijai“.
„Klaipėdos energija“ subsidiją panaudos 199,2 kW galingumo saulės elektrinei ir šilumos akumuliavimo vandens saugykloms, o „Šiaulių energija“ – 665,6 kW galios kompresoriniam šilumos siurbliui įrengti. Bendra abiejų projektų vertė – 1,03 mln. eurų. Trečdalį šios sumos (332 tūkst. eurų) sudarys Klimato kaitos programos parama.
Įgyvendinus šiuos projektus, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas turėtų sumažėti 62 676 tonomis (per projektų vertinamąjį laikotarpį). Paraiškas paramai, skirtai atsinaujinančios energijos technologijoms diegti, šilumos tiekimo įmonės ir nepriklausomi šilumos gamintojai pagal Aplinkos projektų valdymo agentūros paskelbtą kvietimą gali teikti nuo birželio 1 d. iki gruodžio 31 d. arba iki kol bus paskirstyta visa šiam tikslui skirta suma – 6 mln. eurų.

2020 m. rugpjūčio 31 d.

LŠTA pranešimas šilumos tiekimo įmonėms „CŠT konkurencingumo aktualijos

2020 m. rugpjūčio 31 d.

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja Energijos išteklių biržos reglamento, Prekybos biokuro produktais sąlygų ir Biokuro tiekimo tipinių sąlygų pakeitimai. Žemiau pateikiame santrauką, ką būtina žinotis kiekvienam biržos dalyviui.
Žr. Baltpool pranešimą.

2020 m. rugpjūčio 25 d.

Finansų ministerija viešajai konsultacijai su visuomene pateikė 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai projektą (e.pilietis tinklalapyje). Šis strateginis dokumentas nustato, kurioms kryptims ir veikloms artėjančiu ES finansavimo laikotarpiu bus skiriamas didžiausias dėmesys. 2020 m. kovo 13 d. pirminis Programos projektas pateiktas neformaliai derinti Europos Komisijai. 2020 m. balandžio 8 d. EK pateikė pastabas Programos projektui. Atsižvelgus  į pastabas š. m. liepos mėnesį atsakingos institucijos Europos Komisijai pristatė antrąjį Programos projektą, su kuriuo ir kviečia susipažinti (pridedamas).
CŠT sektoriui aktualūs uždaviniai numatyti 2 Prioritete „Žalesnė Lietuva“ pagal konkrečius uždavinius:
2.1. Skatinti naudoti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones ir mažinti šiltnamio dujų išmetimus (žr. 44-45 psl.)
Įgyvendinama veikla  – Didinti centralizuoto šilumos, karšto vandens ir vėsumos tiekimo sistemų energijos vartojimo efektyvumą bei plėsti sistemas: siekiant užtikrinti šilumos tiekimo sistemų patikimumą, lankstumą ir prieinamumą, šilumos ūkio srityje bus diegiamos modernios ir aplinkai palankios technologijos, naudojančios vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius. 2020 m. AEI dalis CŠT sektoriuje sudaro beveik 70 proc., tad siekiant iki 2030 metų mažiausiai 20 proc. padidinti AEI dalį centralizuotos šilumos tiekime, planuojama diegti naujas ir (ar) modernizuoti esamas nedidelės galios AEI naudojančias technologijas (pvz.: biokuro katilai, biokuro kogeneracinės jėgainės), keisti nusidėvėjusius biokuro katilus kitomis AEI naudojančiomis technologijomis (pvz. efektyviomis nedidelės galios biokuro kogeneracinėmis jėgainėmis, naujais biokuro katilais su šilumos talpyklom ar kt.), prioritetą teikiant AEI deginančių kogeneracinių jėgainių bei biokuro katilų su šilumos talpyklom diegimui. Bus skatinamos CŠT sistemos, kuriose AEI dalis šilumos gamyboje sudaro mažiau nei 90 proc.. Taip pat bus skatinamas aplinkos energijos panaudojimas CŠT sistemose, diegiant saulės energiją naudojančias technologijas, įrengiant šilumos siurblius ir trumpalaikio bei ilgalaikio saugojimo šilumos talpyklas, kurios padės labiau išnaudoti šilumos gamybos pajėgumų potencialą. Bus skatinamas liekamosios energijos (atliekinės šilumos ir vėsumos, susidarančios pvz.: pramonėje, vandenvalos ar atliekų sektoriuje, vėsinimo sistemose ar elektrinėse), panaudojimas centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje. Veikla įgyvendinama visoje Lietuvoje.
2.2. Skatinti naudoti atsinaujinančiąją energiją (žr. 46-49 psl.)
Įgyvendinama veikla: – Didinti AEI panaudojimą šilumos ir vėsumos gamybai CŠT sektoriuje: siekiant mažinti išmetamų ŠESD kiekį centralizuoto šilumos, karšto vandens ir vėsumos tiekimo sektoriuje, bus skatinamas integruotų centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo bei trumpalaikių šilumos akumuliavimo bei saugojimo sistemų kūrimas, siekiant efektyviai panaudoti liekamąją ir aplinkos energiją (atliekinę šilumos ir vėsumos energiją). Taip pat bus skatinama modernizuoti ir plėsti centralizuoto energijos tiekimo vamzdynų sistemas, diegiant žemesnės temperatūros režimus bei technologijas, integruojant žemos temperatūros šaltinius bei skirtingus energetikos sektorius ir sukuriant jų sinergiją (pvz.: pramonės ir energetikos objektų liekamosios energijos panaudojimas šildymui bei vėsinimui, elektros sistemos balansavimui, energetinės infrastruktūros efektyvus panaudojimas naujų pramonės ir kitų objektų vystymui). Efektyvių integruotų energetinių sistemų kūrimui ir valdymui bus investuojama į išmaniųjų šilumos tinklų valdymo diegimą, įskaitant naudojamos šilumos, karšto vandens bei vėsumos duomenų nuotolinio nuskaitymo sistemų, energijos apskaitos, vartojimo reguliavimo prietaisų ir sistemų diegimą energetikos objektuose bei pastatuose, siekiant efektyviai naudoti energiją ir lanksčiai derinti vartojimo, generavimo bei tiekimo režimus.Veikla įgyvendinama visoje Lietuvoje.
Konkrečios priemonės pagal veiklų aprašymus bus formuojamos vėlesniame etape
Viešoji konsultacija raštu vyksta iki rugsėjo 11 d.,  todėl kviečiame susipažinti ir jei turite pastabų/komentarų, atsiųskite asociacijai iki rugsėjo 9 d. el. p. ramune@lsta.lt  

2020 m. rugpjūčio 24 d.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos Tarybos sprendimu, LŠTA nuo š.m. rugpjūčio 20 d. priimta į Vokietijos šilumos, vėsumos ir kogeneracijos efektyvios energetikos asociaciją AGFW (www.agfw.de). Ši organizacija, gyvuojanti beveik 40 metų, yra viena iš stipriausių ir pažangiausių Europoje techninių taisyklių ir rekomendacijų rengimo ir leidybos srityje. Asociacija vienija daugiau kaip 500 Vokietijos įmonių bei nemažai Europos šalių organizacijų ir asocijuotų struktūrų (Švedijos, Estijos, Olandijos, Šveicarijos, Austrijos). Kadangi Lietuvoje daugumos techninių teisės aktų, reglamentuojančių šilumos ūkį, atnaujinimo procesas vyksta lėtai, iki šiol dar galioja pasenę sovietinių laikų standartai ir normos, todėl, būnant AGFW nariu, LŠTA bus suteikta galimybė susipažinti ir įsigyti Vokietijos kompetetingtų specialistų parengtas, ES standartus atitinkančias gaires ir taisykles, išversti į lietuvių kalbą ir pritaikyti, teikiant siūlymus Energetikos ministerijai ir kt. institucijom dėl galiojančių CŠT teisės aktų atnaujinimo. Taip pat nuolatos dalyvauti Vokietijos šilumininkų organizuojamuose susitikimuose, mokymuose, dalintis patirtimi ir informacija. AGFW pažymėjimas apie priėmimą

2020 m. rugpjūčio 21 d.

Asociacija išsiuntė atsakymą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų teikimo mišrias (kombinuotas) sistemas turinčių daugiabučių nepasiturintiems gyventojams. Kaip parodė įmonių apklausa, alternatyvius šilumos ir/ar karšto vandens gamybos šaltinius yra įsirengę tik 34 daugiabučiai namai, kuriuose yra apie 1,6 tūkst. vartotojų (butų). LŠTA nuomone, visiems vartotojams, prijungtiems prie CŠT, taikytina viena teisės aktais nustatyta kompensacijų skyrimo ir skaičiavimo tvarka, todėl vartotojai su alternatyviais gamybos šaltiniais turėtų turėti teisę gauti kompensaciją tik už išlaidas šiluminei energijai, įsigytai iš CŠT tinklų. Tokie vartotojai patys nusprendė įsirengti alternatyvius šilumos šaltinius, nors tam nei technologinio, nei ekonominio pagrindo nėra. O valstybė dar papildomai kompensuoja kredito bei banko palūkanų įmokas už tokius namo renovacijos darbus. LŠTA nuomone, dviguba, dubliuojanti ir konkuruojanti parama tam pačiam tikslui pasiekti nėra nei teisėta, nei racionali. LŠTA raštą rasite ČIA

2020 m. rugpjūčio 19 d.

Š.m. rugpjūčio 10 ir 17 d. asociacija organizavo savo nariams mokymų seminarus apie skolų administravimą ir dokumentų valdymą.
Mokymų medžiaga:
– 2020-08-10 d. (lektorė Justina Ramašauskaitė) mokymai „Ikiteisminis skolų išieškojimas ir supaprastintas teismo procesas“ Video: aktuali nuoroda iki 2020-08-26
-2020-08-17 d. (lektorė Rasa Grigonienė) mokymai „Nauji dokumentų valdymo reikalavimai privačiam sektoriui. Rengimas, tvarkymas ir apskaita. Pakeitimai ir aktualijos nuo 2020-06-30 Video: aktuali nuoroda iki 2020-08-25

2020 m. rugpjūčio 14 d.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) informuoja, kad pagal Energetikos įstatymą VERT teritorinių padalinių specialistams suteikta teisė savarankiškai (be svarstymo VERT posėdyje) atlikti šiuos veiksmus:

  • surašyti energetikos objektų, energetikos įrenginių techninės saugos, įrengimo ir eksploatavimo, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumo ir vartojimo efektyvumo patikrinimų aktus, faktinių aplinkybių nustatymo aktus ir privalomus vykdyti nurodymus bei pateikti šiuos dokumentus tikrintai įmonei (įstaigai) ar fiziniam asmeniui;
  • priimti sprendimus dėl energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymų išdavimo ir išduoti VERT teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo pasirašytą energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą statytojui (arba jo įgaliotas asmeniui) arba VERT teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo pasirašytą naujai sumontuotų (rekonstruotų) energetikos įrenginių trūkumų aktą;
  • dalyvauti tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir buityje, susijusius su energijos vartojimu, ir pagal VERT priskirtą kompetenciją teikti išvadas.

2020 m. rugpjūčio 11 d.

VERT pristato svarbiausius energetikos ir geriamojo vandens sektorių rodiklius
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia energetikos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sektorių apžvalgą (atsisiųskite), kurioje pristatomos svarbiausios 2019 m. sektorių tendencijos: pajamos, pardavimų apimtys, vartojimo pokyčiai, investicijos ir kt.
Šilumos sektorius
2019 m. šildymo sezonas buvo šiltesnis nei 2018 m., todėl į tinklą patiekta 4,4 proc. mažiau šilumos energijos – apie 8,6 TWh. Nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG) pardavė 3,0 TWh šilumos (iš viso 2019 m. veikė 27 NŠG).
2019 m. šilumos energijos gamyboje daugiausia buvo sunaudota biokuro, t. y. biokuras šilumos gamyboje naudojamo kuro struktūroje sudarė 60 proc., dujos – 36,5 proc.
2019 m. licencijuojamų šilumos tiekėjų ir nepriklausomų šilumos gamintojų nupirktas biokuro kiekis sudarė 497,6 tūkst. tne ir buvo 22,7 proc. didesnis nei 2018 m. Didžiausią dalį 2019 m. biokuro struktūroje sudarė medienos kilmės biokuras – 98,6 proc.
Vidutinė svertinė šilumos kaina 2019 m. buvo 4,70 ct/kWh be PVM. Už mažiausią kainą vartotojams šilumą tiekė UAB „Utenos šilumos tinklai“ – 3,89 ct/kWh be PVM.
Šilumos sektoriuje faktiškai atliktos investicijos 2019 m. sudarė 99,61 mln. Eur (2018 m. – 64 mln. Eur). Daugiausia investuota į šilumos perdavimą – 78,77 mln. Eur. Investicijų augimą iš esmės lėmė su ES parama įgyvendinami projektai: šilumos tiekimo sistemų modernizavimas, susidėvėjusių trasų rekonstrukcija, investicijos į iškastinio kuro mažinimą šilumos gamyboje ir kt.

2020 m. rugpjūčio 7 d.

Ką tik gavome informaciją iš Energetikos ministerijos, jog priimtas sprendimas šiemet nebeskelbti kvietimų pagal 2020-05-06 d. Vyriausybė patvirtintą  Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/6a19d1e0904d11ea9515f752ff221ec9 numatytoms priemonėms ir sumoms, t.y :
– Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra, rezervinių katilinių įrengimas (2,7 mln. eur)
– Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas (mažoji renovacija) bei nuotolinės duomenų nuskaitymo nuo šilumos apskaitos prietaisų sistemos įdiegimas pastatuose (1,8 mln. eur)
Tačiau kvietimai abejoms priemonėms bus skelbiami š.m. pabaigoje, pagal 2020-06-10 d. Vyriausybės protokoliniu sprendimu patvirtintam Finansų ministerijos parengtam Lietuvos ateities ekonomikos DNR plano, 1 priede numatytas sumas, t.y.:
– Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra (šilumos tinklų rekonstrukcijos + rezervinės katilinės) 10,8  mln. eur
– Nuotolinis duomenų nuskaitymas: šilumos įvadinės apskaitos ir karšto vandens atsiskaitomųjų skaitiklių modernizavimas 7,2 mln. eur
Paraiškas vertins Aplinkos projektų valdymo agentūra (š.m. rugsėjį FM ir LRV turėtų oficialiai paskirti ir suteikti šiai agentūrai funkcijas administruoti valstybės pagalbos lėšas)
Finansavimo intensyvumas ir kitos sąlygos išliks tokios pačios kaip buvo numatyta dabar derintuose priemonių PFSA aprašų projektuose, tik reikalavimas pilnai įgyvendinti projektus bus nukeltas iki 2021 m. pabaigos.  
Galutinis sprendimas dėl šių priemonių vykdymo eigos ir apimties turėtų būti priimtas ateinančios savaitės viduryje.

2020 m. rugpjūčio 7 d.

Š.m. rugpjūčio 3 d. LŠTA organizavo šilumos tiekimo įmonių ir ekspertų nuotolinį pasitarimą, kurio metu buvo aptartas klausimas dėl rezervinių šilumos gamybos įrenginių įsigijimo galimybių pagal numatomas COVID-19 priemonės finansavimo sąlygas.
Susitikime dalyvavo potencialūs tokios įrangos rinkos gamintojai/tiekėjai (Artakija, Axis Industries, Kalvis, Frostera, Viessman, Termolink), aptartos galimos technologijos/paslaugos/sprendimai, gamybos terminai.
Gamintojų kontaktinę informaciją ir prezentacijas rasite ČIA

2020 m. rugpjūčio 6 d.

Nuo š.m. rugsėjo 1 d. įsigalioja energetikos ministro 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymas Nr. 1-233 Dėl kietojo biokuro apskaitos taisyklių pakeitimo.

Pagrindiniai pakeitimai:
• Keičiami energetiniai matavimo vienetai (iš tne į MWh);
• Nustatoma papildoma procedūra jeigu įmonėje sugedo svarstyklės;
• Nustatoma galimybė įmonės pasirinkimu medienos briketų ir granulių kokybę nustatyti pagal pardavėjo pateiktą partijos kokybės tyrimą;
• Nustatoma biokuro pardavėjų teisė reikalauti iš karto atiduoti atsarginius ėminius;
• Kokybės tyrimų lyginimo taisyklės yra sprendimo taisyklės pagal Lietuvos standartą LST EN ISO 17025 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“

2020 m. rugpjūčio 5 d.

Būsto energijos taupymo agentūra nuo š. m. rugpjūčio 3 d. iki 2021 m. vasario 1 d. vėl priima paraiškas daugiabučių namų (pastatytų iki 1993 metų) vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui (finansuojama iš Klimato kaitos programos lėšų). Pagal šį kvietimą planuojantiems įsidiegti energinio efektyvumo didinimo priemones numatyta 30 proc. valstybės parama. Kvietimo suma: 5 mln. eur.
Paraiškas kaip ir ankščiau gali teikti daugiabučio namo administratoriai/valdytojai, šilumos tiekimo įmonės, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų.
Gyventojai, siekiantys gauti valstybės paramą, privalo pasikeisti elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus šilumos punktus ar atnaujinti senus susidėvėjusius automatizuotus šilumos punktus.
Pagal naująjį kvietimą į valstybės paramą gali pretenduoti ir tie daugiabučiai, kuriuose šilumos punktas yra pakeistas (modernizuotas), bus galima įsidiegti papildomai tokias priemones, kaip vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų subalansavimas, radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas.
Kaip jau esame informavę anksčiau, papildomai patvirtinta galimybė paramos gavėjams įsirengti ir AEI įrenginius, skirtus karštam vandeniui ruošti. Daugiau infomacijos bei LŠTA rekomendacijas šilumos tiekimo įmonėms, neprandant vartotojų ir pajamų, siūlyti patiems įgyvendinti alternatyvių AEI šaltinių projektus daugiabučiuose, rasite ČIA

2020 m. rugpjūčio 4 d.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT) parengė Asmenų prašymų leisti veikti bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje pateikimo ir nagrinėjimo bei veiklos bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje vykdymo tvarkos aprašo projektą (toliau – Projektas), kuris įsigalios artimiausiu metu. Projekte minima bandomoji energetikos inovacijų aplinka (angl. regulatory sandbox) yra skirta energetikos inovacijų diegimui Lietuvos energetikos sektoriuje palengvinti. Asmenys VERT nustatyta tvarka laikinai turi teisę veikti bandomojoje aplinkoje. Bandomoji aplinka skirta palengvinti energetikos inovacijų diegimą energetikos sektoriuje, ypač, kai inovatyvių energetikos veiklų reguliavimas nėra numatytas, ar esamas reguliavimas yra nepakankamas arba neaiškus.
Bandomojoje aplinkoje taikomos šios priemonės:
1. aktyvus asmenų konsultavimas;
2. energetikos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų išimčių taikymas;
3. sankcijų ir papildomų poveikio priemonių netaikymas, jeigu tai nėra būtina;
4. asmenims, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos, vadovaudamasi VERT teisės aktų nuostatomis, VERT gali taikyti energetikos inovacijų skatinimo mechanizmus.
Teisė veikti bandomojoje aplinkoje numatyta asmenims, kurių siekiama išbandyti energetikos inovacija atitinka visus šiuos kriterijus: 1. Nauda; 2. Bandymo reikalingumas; 3. Pritaikomumas; 4. Naujumas/esminis patobulinimas; 5. Pasirengimas; 6. Trukmė.
VERT neatliks energetikos įmonių, veikiančių energetikos inovacijų bandymo aplinkoje, planinių patikrinimų, susijusių su veikla energetikos inovacijų bandymo aplinkoje, išskyrus atvejus, kai nustatoma, kad priežiūros tikslams pasiekti ar užkirsti kelią potencialiai pažeidimų rizikai būtina atlikti planinį patikrinimą. Su teisės aktu galite susipažinti čia.

2020 m. rugpjūčio 3 d.

LŠTA parengė mobilių šilumos generavimo įrenginių analizę, vidutiniam 60 butų daugiabučio namo šilumos poreikiui karštam vandeniui tenkinti, kurią galite parsisiųsti paspaudę žemiau esančia nuorodą.

Apžvalga – Mobilių šilumos gamybos įrenginių vidutinio 60 butų daugiabučio namo karšto vandens poreikiui tenkinti

2020 m. liepos 28 d.

Aplinkos ministras 2020-07-27 d. patvirtino  Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo tvarkos aprašo pakeitimus (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/4f3893820a0a11eaa727fba41f42a7e9/asr?positionInSearchResults=4&searchModelUUID=a4a90b84-b170-4fd8-b590-c41ddff186fc)

Bus galima atlikti šildymo ir karšto vandens sistemos modernizavimo darbus ir tuose daugiabučiuose, kuriuose jau yra atnaujinti (modernizuoti) šilumos punktai, t. y. įsidiegti papildomas energetinio efektyvumo priemones. Tačiau papildomai patvirtinta galimybė paramos gavėjams įsirengti ir AEI įrenginius, skirtus karštam vandeniui ruošti. Deja, Aplinkos ministerija neatsižvelgė į LŠTA prieštaravimą ir siūlymus  atsisakyti šių ketinimų t.y  skirti paramą nemodernizuotiems daugiabučiams pakeisti apsirūpinimą karštu vandeniu iš centralizuotai ruošiamo šilumos punkte į individualų, įsirengiant alternatyvius šaltinius (saulės elementus ar šilumos siurblius).

Naujas kvietimas teikti paraiškas pagal šią „mažosios renovacijos“ priemonę turėtų būti paskelbtas š.m. rugpjūčio mėn.

2020 m. liepos 28 d.

LŠTA š.m. liepos 27 d. organizavo nuotolinį narių pasitarimą dėl skaitmenizacijos CŠT ūkyje perspektyvų ir ilgalaikės strategijos formavimo (pridedamos LŠTA pradinės įžvalgos).  Artimiausiu metu bus skelbiami kvietimai teikti paraiškas pagal valstybės DNR plano priemonę „Įvadinių šilumos buitinių karšto vandens skaitiklių su nuotolinių duomenų nuskaitymu diegimas“, taip pat parama CŠT išmaniųjų tinklų valdymo ir nuotolinės duomenų apskaitos projektams numatoma ES SF 2021-2027 m. perspektyvoje. Energetikos ministerija svarsto galimybes kaip integruoti nuotolinės šilumos, geriamojo ir karšto vandens apskaitos duomenų nuskaitymo sistemas į išmaniųjų elektros energijos ir gamtinių dujų apskaitos prietaisų sistemas (kaip numatyta NENS priemonių plane). Tampa aktualu suprasti skaitmenizacijos proceso tikslus, galimybes ir poreikius bei nuosekliai daryti atitinkamus žingsnius.

Susitikimo metu UAB „Artakija“ atstovai pristatė šiuo metu taikomus sprendimus (pranešimas ČIA), o UAB AXIOMA Service atstovai supažindimo su baigiamais kurti ir netrukus rinkoje pasirodysiančius inovatyvius sprendimus šilumos tiekėjams (pranešimas ČIA).

2020 m. liepos 24 d.

Energetikos ministerija š.m. liepos 22 d. organizavo nuotolinį pasitarimą bendrai su šilumos, elektros ir dujų sektoriaus specialistais dėl galimybės diegiant išmaniąją apskaitą (šiuo atveju mums aktuali dabartinė COVID-19 priemonė „Įvadinių šilumos ir buitinių karšto vandens skaitiklių su nuotoline apskaita diegimas“) įgyvendinti jungtinį komunalinių paslaugų apskaitos modernizavimą, t.y apsvarstyti technologinius sprendimus ar realybėje įmanoma suderinti skirtingų komunalinių paslaugų prieigas prie esamų (planuojamų diegti) IT sistemų.
ESO atstovai susitikimo metu pristatė šiuo metu projektuojamą diegti sistemą (iki 2023 m. nuotolinę apskaitą įdiegs 50 proc buitinių ir 50 proc. verslo klientų, po 2024 m. – viesiems likusiems. Viso iš „vienu rankų“ šiame etape bus perkama apie 1,2 mln. skaitiklių. Kol kas tiekėjo nėra pasirinkę, todėl nežino kokia bus naudojama atviro ryšio technologija (arba su duomenų koncentratoriais arba su integruotom SIM kortelėm). ESO pranešimą rasite ČIA
Susitikimo metu apsvarstyta galimybė kitiems komunalinių paslaugų tiekėjams prisijungti prie ESO numatytos sukurti platformos DataHub, kurioje bus perduodami ir kaupiami rinkai (ne galutiniam vartotojui) aktualūs duomenys po apdorojimo.

2020 m. liepos 24 d.

Tauragės šilumos tinklai nugriovė ilgai stovėjusį seną kaminą (45 m aukščio ir 5 m skersmens). Daugiau informacijos ir vaizdinė medžiaga: ČIA

2020 m. liepos 23 d.

Atsižvelgiant į Energetikos ministerijos prašymą pateikti informaciją apie per Covid-19 pandemijos (karantino priemonių taikymo) laikotarpį vartotojams (gyventojams/verslui) atidėtų mokesčių už suteiktas paslaugas bei susidariusių įsiskolinimų dydžius ir terminus, LŠTA apklausė savo narius.
Apklausos rezultatai parodė, jog šilumos tiekimo įmonės nesulaukė gausaus besikreipiančių prašymų atidėti mokėjimus už šilumos energiją karantino metu. Į didžiąją dalį įmonių nesikreipė nė vienas vartotojas, o santykinai daugiausia tokių vartotojų buvo didžiuosiuose miestuose.
Atidėti mokėjimai iš esmės neįtakojo skolininkų skaičiaus ar bendros skolos dydžio. Įsiskolinimas 2020 m. kovo-birželio mėnesiais buvo netgi mažesnis lyginant su atitinkamais 2019 metų laikotarpiais, kadangi praktiškai visuose miestuose šilumos kainos buvo žemesnės, o dėl šiltesnių lauko oro sąlygų šį šildymo sezoną šilumos suvartojimas pastatuose mažesnis.  
Šildymo sezono metu didžiausios skolų apimtys paprastai būna šalčiausiais žiemos mėnesiais, o vėliau mažėja, kadangi karantino sąlygos buvo paskelbtas šildymo sezonui besibaigiant, ryškaus vartotojų įsiskolinimo šuolio nebuvo užfiksuota. Išsami atskirų įmonių informaciją pateikta ČIA

2020 m. liepos 17 d.

Vyriausybė 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 750 patvirtino Ateities ekonomikos DNR plano veiksmų ir projektų įgyvendinimo tvarkos aprašą, kuris nustato Ateities ekonomikos DNR plane, kuriam pritarta Vyriausybės 2020 m. birželio 10 d. pasitarime, numatytų naujų veiksmų ir projektų atrankos, finansavimo, įgyvendinimo ir atsiskaitymo už juos tvarką.

Ateities ekonomikos DNR planas bus įgyvendinamas nuo šių metų liepos iki kitų metų pabaigos, numatytas finansavimas išmaniosios apskaitos ir mobilių katilinių priemonėms, kurių finansavimo sąlygų aprašai šiuo metu rengiami.

Vadovaudamiesi Aprašo 8.1 papunkčiu, siekiant naujai planuojamų investicijų efektyvumo, ministerijoms pavesta rengti veiksmų įgyvendinimo koncepcijas ir jas teikti svarstyti Investicijų komitetui. Investicijų komitete pagal atskiras investicijų kryptis buvo pakviesti dalyvauti ir socialiniai bei ekonominiai partneriai. LŠTA patvirtino dalyvavimą Klimato kaitos ir energetikos investicijų pakomitete (pasėdžiai vyks kiekvieną penktadienį iki rugsėjo 4 d.)

2020 m. liepos 13 d.

Specialiųjų tyrimų tarnybą įvertino karšto vandens tiekimo daugiabučiams parinkimo būdus ir su tuo susijusią karšto vandens kainodarą. Nustatyta, kad teisinio reglamentavimo spragos apsunkina gyventojų pasirinkimą (plačiau apie tai ČIA)

2020 m. liepos 7 d.

Vartotojai be karšto vandens – ar tai (ne)išvengiama?

Viešoje ir neviešoje erdvėje šiuo metu vyksta daug diskusijų dėl karšto vandens netiekimo. Šios problemos sprendimas nėra paprastas ar greitas ir niekas už pačius šilumininkus jos neišspręs. LŠTA veiksmai šioje srityje:

1. Užklausėme kolegų kitose šalyse kaip jie sprendžia šitą problemą. Aiškėja, kad sprendžia labai individualiai. Mažina hidraulinių bandymų apimtis. Daro tik ten kur neišvengiama, Sprendžia pačios įmonės ir jų konsultantai. Diegiamos įvairios vamzdžių stebėsenos technologijos, kad įvertinti vamzdžių būklę ir rizikos laipsnį.

2. LŠTA dalyvauja BSAM projekte, kurio tikslas – su šiomis technologijomis detaliau supažindinti Lietuvos šilumos tiekimo įmones. Daugiau apie BSAM projektą.

3. LŠTA veda derybas su Vokietijos energetikų asociacija, kuri leidžia įvairias technines rekomendacijas CŠT veiklai vykdyti. Įsigijus legaliai techninės dokumentacijos dėl vamzdynų priežiūros, jos pagrindu būtų galima koreguoti ir atitinkamą reglamentavimą Lietuvoje.

4. Energetikos ministerija netrukus skelbs kvietimą mobiliųjų šilumos generatorių įsigijimui.

Kol galioja dabartinė tvarka, šilumos tiekėjams reikėtų aktyviau pasikeisti informacija ir pasidalinti patirtimi, kaip kuo trumpiau vartotojus palikti be karšto vandens ir sukelti jiems kuo mažiau nepatogumų. Diskusijos su šilumos įmonių žmonėmis rodo, kad yra gerų patirčių su kuria kviečiame kolegiškai pasidalinti tarpusavyje. Tuo tikslu kviečiame apsilankyti www.lsta.lt narių forume ir parašyti savo patirtį ir komentarus susijusiomis su šia problema, pavyzdžiui:

 Mobilių šilumos generavimo šaltinių panaudojimas;

a. Laikinųjų trasų įrengimas trasų keitimo metu;

b. Dėmesys vartotojams ir gera informavimo praktika (žinutės, automatiniai skambučiai ir pan.);

c. Informacija apie ateities planus ir perspektyvas šioje srityje ar pan.

2020 m. liepos 1 d.

Viceministras: biokuro rinkoje konkurencija yra, bet per didelė importo dalis bus mažinama
Sniegė Balčiūnaitė, BNS, 2020.07.01

2020 m. liepos 1 d.

Artimos ateities šildymo ir vėsinimo technologija. Kaune startavo vienas pirmųjų Lietuvoje nulinių šildymo kaštų butų projektas, kuriam nenaudojamas iškastinis kuras. (plačiau apie tai ČIA)

2020 m. birželio 26 d.

Seimas pritarė strateginio valdymo pertvarkai

Seimas priėmė Strateginio valdymo įstatymą ir beveik 40 lydimųjų teisės aktų (įskaitant Šilumos ūkio įstatymą) pakeitimus (projektas Nr. XIIIP-4294(2), kuriais patvirtinta strateginio valdymo pertvarka. Šiai pertvarkai keliamas tikslas: aiškus planavimas – lengvas įgyvendinimas.
Strateginio valdymo pertvarka visi valstybės strateginio planavimo procesai bus susiejami į vientisą sistemą ir užtikrinamos jo sąsajos su biudžetu, t.y. kiekviena sistemos dalis tvariai aprūpinama finansais.
Investicijos bus planuojamos vadovaujantis bendra planavimo tvarka ir nukreipiamos į didžiausią potencialą turinčias valstybės teritorijas. Planavimo sistemos dalyvių dokumentų lentynos taip pat taps gerokai tuštesnės, nes daugiau nei perpus sumažės planavimo dokumentų skaičius (nuo 290 iki maždaug 100 dokumentų). Planavimo dokumentai bus skirstomi į 3 lygmenis: strateginio, programavimo ir veiklos lygmens planavimo dokumentus.

2020 m. birželio 25

LR energetikos ministerijos pranešimas „Keisis energetikos darbuotojų atestavimo modelis ir leidimų verstis naftos produktų prekyba stabdymo tvarka“
Seimas pritarė Energetikos ministerijos parengtam Energetikos įstatymo projektui, kuriuo keičiamos dvi šiuo metu galiojančios tvarkos: bus įgyvendinamas naujas energetikos darbuotojų atestavimo modelis bei efektyvinamos leidimų verstis prekyba naftos produktais stabdymo procedūros tais atvejais, jeigu yra nustatyti rimti pažeidimai.
Daugiau informacijos ČIA

2020 m. birželio 25 d.

AB „Šiaulių energija“ elektroniniame aukcione parduoda ELCO Klockner EK 8.550 G-R ir Baltur GI 420 DSPG degiklius. Daugiau informacijos ČIA.

2020 m. birželio 22 d.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, išnagrinėjusi nepriklausomo šilumos gamintojo UAB „Biokuro energija“ ir AB „Panevėžio energija“ ginčą, nusprendė, kad šilumos tiekėjas nepagrįstai apskaičiavo nebalansinės šilumos kiekį, todėl neturi teisės reikalauti už jį apmokėti.
VERT pranešimas apie priimtą sprendimąVERT nepriklausomo šilumos gamintojo naudai išsprendė ginčą su šilumos tiekėju

2020 m. birželio 19 d.

LŠTA 2020 m. birželio 4 d. gautas LR Seimo nario Simono Gentvilo raštas „Dėl biokuro tipo naudojimo Lietuvoje“, kuriame seimo narys prašo pateikti informaciją apie perkamus ir parduodamus atskirų rūšių biokuro produktų (SM1, SM2 ir SM3) kiekius, jų panaudojimo galimybes bei taršos mokesčius. LR Seimo nario S.Gentvilo raštas

LŠTA raštas Nr. 65 šiuo klausimu rasite ČIA.

Žemiau pateikiami LR Seimo nario raštas bei adresatų atsakymai:
2020-06-17 Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atsakymas
2020-06-17 VĮ Valstybinių miškų urėdijos atsakymas
2020-06-19 BALTPOOL UAB atsakymas

2020 m. birželio 15 d.

Atsižvelgiant į birželio 12 d. vykusio nuotolinio susitikimo su Energetikos ministerija atstovais aptartus klausimus dėl COVID-19 priemonės „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra, rezervinių katilinių įrengimas“, prašome įmonių pateikti informaciją apie Jūsų įmonės per 2020 metus galimus įgyvendinti rezervinių katilinių diegimo projektus.

Energetikos ministerija informavo, jog parama šilumos tinklų modernizavimui ir plėtrai nebus teikiama, remiama veikla bus tik rezervinių mobilių katilinių įsigijimsd bei kitų rezervinių šilumos generavimo šaltinių (įvairaus galingumo ir technologinio tipo, naudojančius tiek kietą ar skystą kurą (AEI ir iškastinį kurą) įrenginiai) diegimsd,  siekiant, kad kuo trumpiau vartotojams būtų atjungiamas šiluma/karštas vanduo vamzdynų bandymo, remonto ar montavimo metu, įvykus avarijoms ir pan., pavyzdžiui:

  1. Elektriniai katilai
  2. Vidaus degimo varikliai su elektros generacija
  3. Mobilūs šilumos siurbliai oras-vanduo
  4. Kiti technologiniai tipai

Mažiausias finansavimo intensyvumas 50 proc (gali siekti ir 70-80 proc.). EM svarstytų galimybę pagal priemonę įsigyti ir naudotas mobilias katilines. Šiuo metu svarbu parodyti, kad tokių projektų yra, kol kas tokį poreikį atsiuntė tik Utenos ŠT ir Kauno energija, todėl labai lauktume informacijos apie kitus galimus projektus.

Informaciją pateikite pridedamoje lentelėje ir atsiųskite iki š.m. birželio 17 d. (trečiadienio) el.p. ramune@lsta.lt

2020 m. Birželio 11 d.

Šiandien LŠTA neeilinis visuotinis narių susirinkimas asociacijos tarybos nariu išrinko AB „Kauno energija“ gen. direktorių Tomą Garasimavičių (Iš 37 narių „Už“ balsavo 31). SVEIKINAME!

2020 m. Birželio 8 d.

LŠTA parengė mobilaus oras – vanduo šilumos siurblio pirminę analizę, kurią galite parsisiųsti skiltyje Naudinga INFO ~> Šilumos, vėsumos ir elektros generavimas arba paspaudę ČIA.

Šilumos ūkio įstatymo 8, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo, priimto 2020-06-04, nuostatų apžvalga ČIA.

Išmetamų teršalų iš vidutinių (1-50 MW) kurą deginančių įrenginių normos ČIA.

Aktualių paramos priemonių CŠT sektoriui apžvalga (grafikas ir apžvalga)

2020 m. Birželio 4 d.

Aplinkos ministras 2020-04-07 d. patvirtino LAAIF 2020-2022 m. finansavimo kryptis, kuriose numatyta 2 mln eur  suma 3.2.1 priemonei  „Projektų, susijusių su eksploatuojamų 1 MW ir didesnės, bet ne didesnės kaip 50 MW šiluminės galios vidutinių kietąjį kurą deginančių įrenginių išmetamų dujų valymo įrenginių ar kitų taršos mažinimui skirtų technologijų diegimu ir (ar) modernizavimu“, 2020-05-28 d. papildomai buvo patvirtinta šios priemonės atrankos kriterijų (naudos/kokybės vertinimui) lentelė.

APVA nuo š.m. rugpjūčio 10 d. iki rugsėjo 11 d. kviečia teikti paraiškas projektams finansuoti pagal šią priemonę (remiamos priemonės teršalų kiekio sumažinimui: kondensacinis ekonomaizeris, elektrostatinis filtras, rankovinis filtras, selektyvi nekatalitinė redukcija). Kvietimo suma: 2 mln. eur. Maksimali subsidijos suma vienam pareiškėjui 200 000 eurų, tačiau negali viršyti 70 % visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Paraiškų pateikimo ir atrankos būdas – konkursinis Išsamią informaciją rasite čia: https://www.apva.lt/kvietimas/kvietimas-teikti-paraiskas-pagal-laaif-programos-finansavimo-krypti-oro-apsauga/

2020 m. Birželio 4 d.

APVA 2020 m. birželio 1 d. paskelbė kvietimą teikti paraiškas paramai gauti pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2020 m. sąmatą detalizuojančio plano priemonę (1.2.4. punktas) „Saulės energijos technologijų, šilumos siurblių ir šilumos saugyklų panaudojimo centralizuotais tinklais tiekiamos šilumos energijai gaminti skatinimas, pakeičiant iškastinio kuro naudojimą“. Kvietimo suma: 6 mln. eur. Paraiškų atrankos būdas – tęstinis. Išsamią informaciją rasite čia: https://www.apva.lt/saules-energijos-technologiju-silumos-siurbliu-ir-silumos-saugyklu-panaudojimo-centralizuotais-tinklais-tiekiamos-silumos-energijai-gaminti-skatinimas-pakeiciant-iskastinio-kuro-naudojima/

2020 m. Birželio 3 d.

LŠTA parengė naujų vartotojų prijungimo įsivertinimo skaičiuoklę, kurią galite parsisiųsti skiltyje Naudinga INFO ~> Šilumos perdavimas arba paspaudę ČIA.

2020 m. gegužės 18 d.

LŠTA įvyko pasitarimas, kurio metu, ekspertai ir šilumos tiekimo įmonės dalinosi patirtimi ir aptarė vamzdynų keitimo ir remontų kampanijos aktualijas, šiais aspektais:

* Skirtingo plieno vamzdžių suvirinimo galimybės;
* Plastikinių vamzdžių naudojimas CŠT tinkluose;
* Priemonės kuo trumpiau nutraukti karšto vandens tiekimą remontų ar montavimo metu;

Pasitarimo apibendrinimą galite rasti ČIA

2020 m. gegužės 14 d.

2020-05-06 d. Vyriausybė patvirtino  Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/6a19d1e0904d11ea9515f752ff221ec9

Iš LŠTA siūlytų priemonių šilumos ūkio sektoriaus infrastruktūros projektams, įtrauktas finansavimas  pagal šias kryptis:

  • Šilumos tiekimo tinklų ir rezervinių katilinių modernizavimas ir plėtra  – 2,7 mln. eur (šis suma skirta 2020 metams, viso per 2020- 2021 m. planuojama skirti 13 mln. eur)
  • Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas įrengiant nuotolinį duomenų nuskaitymą nuo šilumos apskaitos prietaisu pastatuose– 1,8 mln.eur. (šis suma skirta 2020 metams, viso per 2020- 2021 m.  numatyta skirti 9 mln. eur) – priemonės pavadinimas šiuo metu tikslinamas

Preliminariai šiai dienai kalbama apie tokias finansavimo sąlygas:

  • Paramos intensyvumas (EM planuotų kaip ir ES SF iki 50 proc.)
  • Projektų įgyvendinimo terminai yra 2020 -2021 m. pabaiga (prioritetas per 2020 metus įgyvendinamiems projektams; Svarbu, iki š.m. pabaigos, būtų užkontraktuota bent 30 proc. projekto sumos)
  • Kvietimai planuojami birželio mėn.
  • Tinkamos finansuoti išlaidos bus laikomos patirtos nuo karantino pradžios paskelbimo datos, todėl įmonės jau dabar gali pradėt ruoštis pirkimams
  • EM su AM neoficialiai susiderino nejungti išmaniosios apskaitos priemonės prie dabartinės AM administruojamos KKP „mažosios renovacijos“ krypties. EM formuos atskirą priemonę, remiant išskirtinai tik atsiskaitomųjų šilumos (įvade)ir karšto vandens (butuose) apskaitos prietaisų su nuotoliniu duomenų nuskaitymu diegimą pastatuose. Neatsiskaitomieji šilumos skaitikliai ir dalikliai  butuose pasilieka prie KKP„ mažosios renovacijos“ krypties.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta Energetikos ministerija prašo patikslinti paramos lėšų poreikį pagal abi finansavimo kryptis, t.y. svarbu pagrįsti kad viso per 2020-2021 metus CŠT įmonės įsisavins: tinklams 13 mln. eur, išmaniajai apskaitai 9 mln. eur paramos. Arba šias sumas pakoreguoti.

Siekiant nurodyti kuo tikslesnį lėšų poreikį, maloniai prašome atnaujinti/užpildyti 2 apklausos lenteles apie Jūsų įmonės planuojamus projektus.

Atsakymų laukiame iki gegužės 18 d. (pirmadienio) el.p. ramune@lsta.lt

2020 m. gegužės 13 d.

Šį pirmadienį (gegužės 11 d.) LŠTA nuotolinio susitikimo metu buvo aptartos nuotolinės šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisų technologinės galimybės su įrangos tiekėjais (Axioma, IRTC, Artakija). Pranešimus rasite ČIA

Taip pat susitikimo metu pradinėmis įžvalgomis dėl galimos paramos iš valstybės asignuotų lėšų (ekonomikos skatinimo programa dėl COVID pasekmių mažinimo) pasidalino Energetikos ministerijos atstovas Karolis Švaikauskas.

Susitikimo video įrašą galite peržiūrėti atsiuntę iš čia: https://we.tl/t-DL6YB9TfEU

2020-05-12 d. taip pat įvyko vidinis pasitarimas tarp EM ir AM atstovų šiuo klausimu. Preliminariai nutarta nejungti šios išmaniosios apskaitos priemonės prie dabartinės AM administruojamos KKP „mažosios renovacijos“ krypties. EM formuos atskirą finansavimo priemonę, remiant išskirtinai tik atsiskaitomųjų šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisų su nuotoliniu duomenų nuskaitymu diegimą pastatuose.

2020 m. gegužės 13 d.

VERT 2020-05-13 pranešimas. Kokiais atvejais mokėjimai už karštą vandenį skaičiuojami pagal normatyvus? ginčas dėl KV suvartojimo normų taikymo, kuomet dėl vartotojo kaltės tiekėjas negali įrengti KV skaitiklių

2020 m. gegužės 12 d.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija gavo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto paklausimą pateikti nuomonę dėl šiuo metu svarstomo Šilumos ūkio įstatymo 8 , 11 ir 15 straipsnių pakeitimo projekto, kuriame numatoma, kad nuo 2020 m. spalio 26 d. naujai įrengiamus įvadinius šilumos ir geriamojo vandens  (prieš karšto vandens ruošimo įrenginį) skaitiklius diegti tik su nuotoline apskaita. O nauji karšto vandens, šilumos skaitikliai ir dalikliai, kurių rodmenis galima nuskaityti nuotoliniu būdu, turi būti įrengiami visame pastate, jeigu tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai naudinga.

Priminsime, jog šis ŠŪĮ 8 , 11 ir 15 str. pakeitimo projektas yra vienas iš kitų keičiamų teisės aktų projektų paketo dėl energijos vartojimo efektyvumo Direktyvos 2012/27/ES įgyvendinimo (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/0374d863758911eaa38ed97835ec4df6?jfwid=-bkq43fcky), kurį Energetikos ministerija šių metų kovo mėn. pakartotinai teikė Vyriausybei.

LŠTA išsiųstus raštus Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui (2020-05-07 d. raštas Nr 50) bei papildomas pastabas pagrindiniam Ekonomikos komitetui (2020-05-12 d. raštas Nr. 52) dėl Šilumos ūkio įstatymo 8 , 11 ir 15 straipsnių pakeitimo projekto. Abejuose komitetuose šis projektas bus svarstomas rytoj vyksiančiuose posėdžiuose.

2020 m. gegužės 11 d.

Informuojame, kad šių metų gegužės 14 d. (ketvirtadienį) nuo 10-12 val. UAB Energy Advice organizuoja nemokamą seminarą nuotoliniu būdu, šilumos tiekimo įmonių specialistams – „Realaus laiko šilumos tinklų valdymas naudojant EA-PSM Hydraulic programą“.

Seminaro dalyviai – kaimyninių šilumos tinklų specialistai, kurie domisi šilumos tinklų skaitmenizavimo galimybėmis.
Vaizdo įrašą rasite čia

2020 m. gegužės 8 d.

LŠTA Tarybos sprendimu nuo 2020-05-08 d. UAB „Artakija“ priimta į LŠTA asocijuotus narius. Sveikiname naują narį!

2020 m. gegužės 6 d.

Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtam Energetikos įstatymo projektui, kuriuo siūloma įgyvendinti naują energetikos darbuotojų atestavimo modelį. Taip pat pritarta siūlymams efektyvinti leidimų verstis prekyba naftos produktais stabdymo procedūras tais atvejais, jeigu yra nustatyti rimti pažeidimai. Tokie leidimai būtų stabdomi nedelsiant.
Daugiau skaitykite ČIA.

2020 m. gegužės 4 d.

LŠTA videokonferencijos metu pranešimą pristatė įmonės PPR (Švedija) vadovas Andreas Martsman. Jis papasakojo apie šilumos perdavimo vamzdynų atnaujinimo betranšėju būdu galimybes ir patirtį.
Pranešimą galite rasti ČIA.

2020 m. balandžio 28 d.

2020-04-27 šilumos tiekimo įmonių pasitarime UAB Ignitis pranešimas „Saulės elektrinės. Patarimai klientams„.

2020 m. balandžio 28 d.

Aktuali VšĮ Technikos priežiūros tarnybos parengta informacija dėl naujos Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo redakcijos, kuri įsigalioja nuo 2020-05-01.
Atsisiųsti ČIA.

2020 m. balandžio 17 d.

Energetikos ministerija COVID-19 ir ekonomikos skatinimo priemonių kontekste paprašė skubos tvarka pateikti informaciją apie finansinės paramos (ES parama, KKP, biudžetas) poreikius papildomiems projektams CŠT sektoriuje (daugiau informacijos ČIA)

2020 m. balandžio 15 d.

VERT: pratęsiamas reguliuojamosios veiklos ataskaitų pateikimo terminas. Daugiau apie tai ČIA.

2020 m. balandžio 15 d.

Energetikos ministerijos atsakymas DĖL NEBUITINIŲ ŠILUMOS VARTOTOJŲ INFORMAVIMO APIE ŠILUMOS NUTRAUKIMĄ ĮGYVENDINIMO (aktualu karantino metu prieš pradedant šilumos perdavimo tinklų remontus ir hidraulinius bandymus)

2020 m. balandžio 15 d.

VERT atsakymas DĖL SĄNAUDŲ, SUSIJUSIŲ SU KARANTINU, PADENGIMO  

2020 m. balandžio 10 d.

Valstybės finansinių pagalbos priemonių atmintinė nuo koranaviruso nukentėjusiam verslui

TGS BALTIC finansų ekspertai, vyresnioji teisininkė Eglė Neverbickienė ir partneris Žygimantas Stankevičius, parengė Valstybės pagalbos finansinių priemonių atmintinę nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui, kurioje rasite svarbiausią informaciją apie visus šiuo metu paskelbtus finansinius instrumentus. Atmintinę rasite čia: https://bit.ly/2y0AAgw

2020 m. balandžio 9 d. Nuotolinio susitikimo su Aplinkos ministerijos ir APVA atstovais metu buvo aptarti technologiniai sprendimai oro taršos mažinimui bei paramos kriterijai šiuo metu ruošiamai LAAIF programos priemonei  „Projektų, susijusių su eksploatuojamų 1 – 50 MW šiluminės galios vidutinių kietąjį kurą deginančių įrenginių išmetamų dujų valymo įrenginių ar kitų taršos mažinimui skirtų technologijų diegimu ir (ar) modernizavimu“ (daugiau informacijos ČIA)

2020 m. balandžio 9 d.

Countline – jau daugiau nei 20 metų rengia praktinius mokymus

Seimas po ilgų derybų pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms, kuriose:
– pakoreguota išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo tvarka;
– pataisytas įstatymo 41 straipsnis, reglamentuojantis subsidijas darbdaviams, paskelbusiems prastovas ir taip išlaikantiems darbo vietas.
Prezidentas jau pasirašė Darbo kodekso 47 straipsnio pataisas, kuriomis darbdavys įpareigotas per 1 darbo dieną pranešti VDI apie prastovas darbuotojams, o subsidijas negaunančių subjektų ratas susiaurintas iki biudžetinių įstaigų.


Kitos institucijos taip pat siekia verslui teikti informacinę pagalbą:
– Užimtumo tarnyba savo interneto tinklapyje paskelbė detalią informaciją apie subsidijas darbdaviams prastovų laikotarpiu, kurioje iš esmės atkartotos Užimtumo įstatymo nuostatos ir tvarka, kaip kreiptis dėl subsidijos.
– Valstybinė darbo inspekcija jau paskelbė tvarką darbdaviams, kaip pranešti apie prastovas ir bendrą informaciją apie darbo santykius ekstremalios situacijos ir karantino metu.
COUNTLINE savo iniciatyva parengė Jūsų patogumui Preliminarią prastovų ir nedarbo išmokų skaičiuoklę.

Ieškote optimalaus sprendimo labiausiai tinkančio Jūsų įmonei ir norite pasinaudoti visomis verslui teikiamomis galimybėmis ir lengvatomis?
Svarstote kaip tinkamai 2019 finansinėse ataskaitose atvaizduoti pobalansinius įvykius kurie susiję su Koronavirusu?

Turite kitų klausimų?
Siūlome Jums pasitarti, išgirsti įžvalgas bei rekomendacijas auditoriaus Artūro Kapitanovo seminare-konsultacijoje jau šį penktadienį 2020.04.10
Kiti auditoriaus vedami seminarai:
Mokesčių ir apskaitos aktualijos COVID-19 kontekste: patarimai ir klausimų-atsakymų sesija 2020-04-17 ir 2020-04-24 nuotoliniu būdu Plačiau >>>Pajamų natūra pripažinimo ir vertinimo tvarka. Leidžiami ir neleidžiami atskaitymai 2020-04-23 nuotoliniu būdu Plačiau >>>

2020 m. balandžio 7 d.

LŠTA įvyko pasitarimas dėl CŠT įmonių specialistų laikino pakeitimo (nuomos) poreikio (ligos ar izoliacijos atveju), esant ekstremaliai padėčiai bei naujausi šilumos tiekimo įmonių poreikiai ir patirtis. DAugiau informacijos ČIA

2020 m. kovo 26 d.

LŠTA parengė saulės elektrinių skaičiuoklę, kurią galite parsisiųsti skiltyje Naudinga INFO ~> Šilumos, vėsumos ir elektros generavimas arba paspaudę ČIA.

2020 m. kovo 25 d.

LŠTA parengė apžvalgą apie Koronavirusą kaipnenugalimą jėgą (force majeure). Prašome susipažinti ir naudoti atsakant į fizinių ir juridinių vartotojų paklausimus. Žr. ČIA.

2020 m. kovo 24 d.

2020-03-23 LŠTA organizavo pasitarimą tarp šilumos tiekimo įmonių ir valdžios institucijų (EM ir VERT) dėl šilumos tiekimo įmonių darbo specifikos ir problemų sprendimo karantino metu.
Apibendrintą pasitarimo santrauką galite rast ČIA.

2020 m. kovo 23 d.

Advokatų kontora TGS Baltic dalinasi naudinga informacija. Suprantame, kad šiame pokyčių kupiname laikotarpyje gali kilti nemažai iššūkių. Vienus, ko gero, jau identifikavote patys, kiti – dar laukia ateityje. Kad būtų paprasčiau suvaldyti visas galimas rizikas, parengėme teminę atmintinę, aktualią visoms industrijoms. Tikimės, kad Jums ši informacija bus naudinga.
Visą TGS BALTIC ekspertų paruoštą informaciją COVID-19 kontekste galite rasti ČIA.

2020 m. kovo 20 d.

Šiandien LŠTA organizavo pasitarimą tarp šilumos tiekimo įmonių dėl šilumos tiekimo įmonių darbo specifikos ir problemų sprendimo karantino metu.
Apibendrintą pasitarimo santrauką galite rasti ČIA.

2020 m. kovo 18 d.

Šilumos tiekimo įmonių informacija, kokių veiksmų imtasi karantino laikotarpiu, siekiant apsaugoti darbuotojų sveikatą:

1. Karantino laikotarpiu ( kovo 16–30 d.) įmonė neaptarnauja klientų fiziškai. Vartotojus kviečiame aktualius klausimus spręsti nuotoliniu būdu – telefonu arba el. paštu.
Darbuotojams, kurie paprastai į darbą ir iš darbo važiuoja viešuoju transportu, yra suteikiama pavežėjimo į/ iš darbo galimybė bendrovės transportu.
Darbo patalpos kasdien yra dezinfekuojamos, darbuotojai raginami dažniau vėdinti patalpas, plauti rankas (pakabintos instrukcijos rankų plovimo vietose, kaip tai daryti teisingai). Greta muilo yra padėti ir dezinfekcinio skysčio buteliukai.
Bendrovės paslaugų užtikrinimo skyriaus darbuotojai ir dispečerinio valdymo ir šilumos tinklų tarnybos darbuotojai, turintys operatyviai reaguoti ir vykti pas vartotojus lokalizuoti avarijų, jei šios įvyksta, yra aprūpinti respiratoriais, vienkartinėmis pirštinėmis ir dezinfekciniu skysčiu. Nuvykę į vietą, pasiteirauja, ar ten nėra sergančių arba izoliuotų žmonių, ir tik tuomet eina vidun. Tokie yra mūsų veiksmai, saugant darbuotojus.

2. Įmonė   ėmėsi prevencinių priemonių dėl Koronaviruso plitimo, pirmiausia,  pasirūpinant   darbuotojų darbo ir kitų bendro naudojimo patalpų aplinkos valymu, naudojant dezinfekcinį skystį.  Visuose bendrovės padaliniuose sustabdytas klientų aptarnavimas, bendraujama tik telefonu ir el.paštu. Planiniai šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisų patikrinimai, karšto vandens skaitiklių keitimas, plombavimas ir kiti darbai  (išskyrus avarinius atvejus) taip pat sustabdyti.  Atšaukti darbuotojų išvykimai ne įmonės ribose, periodiniai darbuotojų mokymai.  Siekiama užtikrinti, kad į bendrovės  ar bet kurio bendrovės padalinio teritoriją nepatektų pašalinių žmonių bei transporto, išskyrus transportą įvežantį kurą bei  prekes į centrinį sandėlį. Nuo šiandien pradėta organizuoti darbuotojų darbą nuotoliniu būdu.

3. Karantino laikotarpiu perorganizavome savo veiklą dirbant lanksčiu darbo grafiku, nuotoliniu būdu bei taikome budėjimo namuose darbo rėžimą. Minimalizavome administracijoje fiziškai dirbančių žmonių skaičių bei pasitarimų skaičių. Vartotojus aptarnaujame tik nuotoliniu būdu.
Būkite sveiki.

2020 m. kovo 18 d.

Dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės ir dėl to šalyje paskelbto karantino rėžimo, energijos išteklių biržos operatorius BALTPOOL UAB (toliau – Operatorius) teikia savo nuomonę ir rekomendacijas dėl biokuro priėmimo procedūros vykdant biržoje sudarytus sandorius (žr. ČIA).

2020 m. kovo 17 d.

UAB “Informatikos ir ryšių technologijų centras” dalijasi išmaniųjų sistemų pagalbos galimybėmis šiuo sudėtingu laikotarpiu.

2020 m. kovo 17 d.

TGS Baltic komanda paruošė bei aptarė webinaro metu COVID-19 KELIAMAS RIZIKAS VERSLUI IR KAIP JAS SUVALDYTI:

  • Galimybė remtis nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis;
  • Galimybė remtis specialiu teisiniu reguliavimu dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms;
  • Poreikis peržiūrėti ir papildyti galiojančias sutartis bei modifikuoti jas ateityje;
  • Galimi darbuotojų darbo organizavimo pakeitimai ir prevencinės priemonės.

daugiau žr. čia

2020 m. kovo 17 d.

LŠTA administracijos darbo režimas KARANTINO  laikotarpiu: LŠTA biure darbo valandomis nuolat dirba 1-2 darbuotojai: Mantas Paulauskas ir Evaldas Čepulis. Valdas Lukoševičius ir Romaldas Morkvėnas dirba nuotoliniu būdu. Kiti darbuotojai išleisti eilinių atostogų.

2020 m. kovo 17 d.

Paskelbus karantino sąlygas šalyje, asociacijos Taryba priėmė sprendimą atšaukti suplanuotą š.m. balandžio 17 d. Energetikų dienos šventę Kėdainių arenoje. Renginys šiemet nebus organizuojamas.

2020 m. kovo 16 d.

SKUBŪS TEISINIAI COVID-19 IR KARANTINO NULEMTI KLAUSIMAI

2020 m. kovo 16 d.

Informuojame, kad LŠTA ir UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ dalyvauja tarptautiniame projekte Upgrade District Heating, kuris vykdomas pagal ES bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „HORIZON 2020“. Vykdant projekto programą ir siekiant geriau supažindinti ES visuomenę su CŠT technologija ir jos vystymo kryptimis, parengtas leidinys, kuris išverstas ir į lietuvių kalbą. Leidinį „Centralizuoto šilumos tiekimo sistemų tobulinimas“.
Galima rasti ir atsisiųsti https://lsta.lt/silumos-ukis/leidimai/;
Manome, kad leidinys gali būti naudingas ir CŠT įmonių akcininkų atstovams, valdininkams ar politikams. Prašome susipažinti su leidiniu ir jeigu aktualu nurodykite, kiek atspausdinto leidinio vienetų pageidaujate gauti (nemokamai). Popierinio leidinio skaičius – ribotas.  

2020 m. kovo 10 d.

Vakar, kovo 9 d., LŠTA pasitarimo metu buvo aptartos CŠT sektoriaus investicijų kryptys 2021-2027 metams. Pranešimą galime peržiūrėti ČIA.

2020 m. kovo 3 d.

LŠTA 2020-02-11 d., pakartotinai 2020-02-25 d. apklausė įmones dėl ketinimo dalyvauti „Mažosios renovacijos“ projektų įgyvendinime jeigu būtų keičiamas priemonės finansavimo sąlygų aprašas, numatant tokias sąlygas:

  • Šilumos tiekėjai, būdami paraiškos teikėjais, galėtų gauti kompensaciją 30 proc. (šiuo metu tokios galimybės nėra, kompensaciją galima mokėti tik butų ir kitų patalpų savininkams)
  • Nereikėtų daugiabučio gyventojų sprendimo, tai yra pats šilumos tiekėjas atnaujintų savo turtą (šilumos punktą) ir gautų kompensaciją.
  • Būtų galimybė įgyvendinti ir kitas priemones, nesirišant prie privalomumo kartu atnaujinti elevatorinį, seną automatizuotą šilumos punktą (taip kaip dabar numatyta Aprašo 19.1 punkte) (t.y. parama būtų skirta ir tiems daugiabučiams, kurie jau dabar turi automatizuotus tvarkingus šilumos punktus, tačiau pageidauja įgyvendinti papildomas priemones: atlikti šildymo sistemos pertvarkymą (radiatoriai, vamzdynai, termostatai), ir (arba) karšto vandens sistemos atnaujinimą, ir (arba) įdiegti išmaniąją apskaitą (Aprašo 19.2, 19.3, 19.4 p.).

Iš 20 atsakiusiųjų 4 įmonės dalyvautų, kitos 3 dar svarstytų, jeigu būtų koreguojamas ir kitos Aprašo sąlygos. Apklausos rezultatus rasite čia. Informacija persiųsta BETA’ai su prašymu aptarti šį klausimą bendrai su įmonių atstovais (nuotoliniu būdu, artimiausio pirmadienį organizuojamų pasitarimų metu)

2020 m. kovo 2 d.

LŠTA patvirtintoje 2020 metų veiklos programoje numatyta 2020 metais organizuoti specializuotus tikslinius seminarus nariams. Maloniai prašome susipažinti su siūlomomis 19 mokymo programų, kurių aprašymus raiste ČIA

Seminarai būtų organizuojami, bendradarbiaujant su įmone „Countline“, turinčia ilgametę patirtį rengiant praktinius mokymus. Siekiant įvertinti, kokios mokymų programos narių-įmonių darbuotojams būtų įdomios, prašome iki kovo 16 d. užpildyti apklausos anketą: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSeGC2K54rX7wznGwl_jJV0U_yyQgSW1c_bo9oY-hhEXTULgTA/viewform?vc=0&c=0&w=1

2020 m. vasario 26 d.

2020-02-25 LRS EK klausymai dėl ŠŪĮ 2 ir 3 str. pataisų – DĖL KONKURENCIJOS ŠILUMOS GAMYBOJE
Antradienį (vasario 25 d.) LRS Ekonomikos komitete vyko klausymai dėl ŠŪĮ 2 ir 3 straipsnio pataisų – Dėl konkurencijos šilumos gamybos srityje. LŠTA darytas pranešimas ČIA.
VERT atstovai (D.Jasas ir D.Krinicikas) apžvelgė 2019 metų šilumos aukcionų įtaką šilumos kainoms. Pagal VERT skaičiavimus (kol kas neaudituoti duomenys) šilumos vartotojai dėl konkurencijos „sutaupė“ 2,3 mln. EUR per 2019 metus, lyginant su tuo kas būtų jeigu visi šilumos gamintojai būtų reguliuojami. Konstatuota, kad tai preliminarus šilumos gamybos aukcionų vienerių metų rezultatus, o tikslūs rezultatai bus ne anksčiau gegužės mėnesio, kai bus gauti iš įmonių audituoti duomenys. Deja, šilta žiema rezultatus galimai iškreips, nebus tikslu. 
LNŠGA teigimu, per šildymo sezoną vartotojai sutaupė apie 23 mln eurų. Jie lygino su tuo scenarijumi, jeigu NŠG nebūtų iš viso. Čia kaip pažiūrėsi.
Paskirtieji išvados rengėjai – LRS nariai V. Poderys ir A. Kupčinskas – kad dabartinė konkuravimo tvarka „pilnais kaštais“ turi trūkumų, ir reikia toliau ieškoti veiksmingo šilumos ūkio reguliavimo modelio iš esmės. Abu abejojo ar Seime bus politinės valios priimti ŠŪĮ pataisas, kadangi gauta LRV neigiama nuomonė.
Energetikos ministerijos (EM) viceministras E. Purlys informavo, kad ruošiama esminė Šilumos ūkio organizavimo pertvarka, įskaitant ir CŠT santykius su individualiu šildymu. EM tikisi tam panaudoti iš Norvegijos finansinio fondo gaunamą finansavimą šilumos ūkio detaliai analizei atlikti. Ji leistų nustatyti strategines kryptis ilguoju periodu (pvz., iki 2050 metų). Po to būtų atitinkamai keičiamas ŠŪĮ.
E.Purlys teigė, kad dabartinis reguliavimas ir kainodara bei įvairūs neapibrėžtumai nemotyvuoja ir stabdo pažangą šilumos ūkyje, o tai gali neigiamai atsiliepti ateityje: didės kainos arba nebeliks vartotojų. EM nuomone, šilumos tiekimo įmonės didelį dėmesį turi skirti neprijungtiems ir nutolusiems naujiems vartotojams, jiems pasiūlant savo paslaugas – decentralizuotą šilumos ar KV gamybą. Šilumos tiekėjai įvairiais būdais turi stengtis užsidirbti pajamų. Taip pat aktyviai turėtų vykti  naujų vartotojų plėtra. Nemaža dalis šilumos ūkio plėtros krypčių įrašyta Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane.
NŠGA atstovai ir jų šalininkas – vartotojų atstovas Kęstutis Kupšys siūlė, jų nuomone, veiksmingiausią reguliavimą – atskirti šilumos gamybos ir perdavimo veiklas. LŠTA ir Energetikos ministerija nepritarė tokiam požiūriui. NŠGA atkakliai siūlė atmesti ŠŪĮ pataisas.     Apibendrinant diskusijas, LRS EK išvados dėl ŠŪĮ rengėjai žadėjo svarstyti du sprendimus arba atmesti pataisų projektą, arba siūlyti atidėti ir susieti jas su kitomis ŠŪĮ pataisomis ir svarstyti permainų paketą kompleksiškai.

2020 m. vasario 25 d.

Atsižvelgiant į vis gilėjančią problemą dėl šilumos energetikos specialistų trūkumo, LŠTA užsakymu baigtas kurti videofilmas apie Lietuvos centralizuotą šilumos tiekimą bei mūsų sektoriui visuomet reikalingus jaunus šilumininkus. Tikslas – populiarinti šilumos energetikos specialybę tarp jaunimo ir skatinti rinktis termoinžinerijos pakraipos studijas.  

Galutinę filmo versiją (nuoroda atsisiuntimui https://unfold.fromsmash.com/lsta_final) galite viešinti, dalintis ir naudoti savo įmonės komunikavimo tikslais (pvz., patalpinant interneto svetainėje ar rodyti priimant moksleivių grupes savo įmonėje ir pnš.) Filme paprastai ir aiškiai parodytas, koks yra šilumos kelias (nuo gamybos šaltinio iki pastatų),  paminėti centralizuoto šilumos tiekimo privalumai (plačiai naudojamas biokuras, neteršiama aplinka), esamos ir planuojamos diegti šiuolaikinės technologijos – tai, kas skatintų būsimus termoinžnierius-profesionalus kurti savo paties ir šalies ateitį, prisidedant prie klimato kaitos mažinimo: https://youtu.be/fCxlv8-TtNs

LŠTA taip pat išplatino dar vieną videofilmą apie CŠT privalumus, siekiant švelninti klimato kaitos poveikį ir spartinti Europos miestų dekorbanizaciją. Tai lietuvių kalba paruošta Euroheat&Power sukurto filmo versija, kurią taip pat galite plačiai naudoti ir platinti savais komunikacijos kanalais: https://youtu.be/zeEicVhnj8k

2020 m. vasario 24 d.

Šiandien LŠTA lankėsi ir pranešimą pristatė dr. Vytautas Šiožinys UAB Energy Advice direktorius. Ji papasakojo apie EA-PSM Hydraulic programinės įrangos galimybes ir privalumus.
Pranešimą galite rasti ČIA.

2020 m. vasario 14 d.

Šį penktadienį, vasario 14 d., į LŠTA kreipėsi Vokietijos kompanija, kuri platina lazerinį didelio srauto matuoklių kalibravimo vietoje technologiją.
Brošiūra 1
Brošiūra 2
Brošiūra 3
Daugiau informacijos rasite: https://www.optolution.com/en

2020 m. vasario 12 d.

Šį ketvirtadienį, vasario 13 d., pasibaigus visuotiniam ataskaitiniam asociacijos narių susirinkimui, po pietų pertraukos, 13.00 val. įvyks bendra diskusija su valdžios atstovais apie CŠT tolimesnio vystymo politiką.  Dalyvavimą patvirtino Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas, Lietuvos energetikos agentūros direktorius D. Biekša, BALTPOOL prekybos vadovas V. Jonutis, BETA direktorius V. Serbenta, taip pat dar laukiam patvirtinimo iš VERT ir kt. įstaigų.

Siekdami pravesti aktyvią ir konstruktyvią diskusiją, kviečiame šilumos tiekimo įmonių vadovus, kurie nori, trumpai pristatyti aktualius probleminius klausimus (pasisakant žodžiu arba paruošiant vieną kitą PPT skaidrę), kuriuos norėtumėte, kad išgirstų valdžios žmonės.   

Dalinamės UAB „Ukmergės šiluma“ direktoriaus Vydo Paknio pateiktais aktualiais klausimais (rasite ČIA).

2020 m. vasario 10 d.

Vasario 4-6 dienomis Helsingborge, Švedijoje vyko tarptautinio projekto BSAM „Baltic Smart Assets Management“ (lt. „Baltijos išmanioji infrastruktūros priežiūra“) partnerių susitikimas – seminaras. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija yra tarptautinio projekto, vykdomo pagal ES regioninę pažangos programą „Intereg South Baltic″, partneris. Iš viso projekte dalyvauja 13 partnerių iš Švedijos, Danijos, Lenkijos bei Lietuvos.
Daugiau informacijos apie BSAM projektą ir dalyvių pranešimai ČIA.

2020 m. vasario 5 d.

2020-02-03 šilumos tiekimo įmonių ir LŠTA atstovų pasitarime, video konferencijos būdu, buvo LŠTA prezidento pristatytas pranešimas „Lietuvos CŠT problemos, iššūkiai ir siekiai„. Pranešimą galite atsisiųsti ČIA.

2020 m. sausio 31 d.

Šiandien, sausio 31 d., pas energetikos viceministrą E. Purlį vyko pasitarimas dėl Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo krypčių. Pasitarime dalyvavo ministerijos, VERT ir LŠTA atstovai. Svarstyta šilumos įmonių kainodaros, šilumos punktų, naujų vartotojų pritraukimo, vidaus šildymo sistemų ir apsirūpinimo karštu vandeniu problematika.
Kas buvo nutarta, galima susipažinti ČIA.

2020 m. sausio 24 d.

Š.m. sausio 24 d. Energetikos ministerijoje vyko pasitarimas darbo tvarka dėl šiuo metu baigiamų ruošti gairių dėl 2021-2027 m. ES struktūrinės paramos prioritetinių paramos investicinių krypčių šilumos sektoriuje. Susitikimo metu buvo apibendrintos planuojamų investicinių krypčių formuluotės (projektas pridedamas). Konkrečios priemonės bus formuojamos vėlesniame etape. Jeigu turite pasiūlymų būsimo finansavimo laikotarpio planuojamoms kryptims, atsiųskite asociacijai el.p. ramune@lsta.lt

2020 m. sausio 21 d.

Š.m. sausio 21 d. vyko tarptautinio projekto ,,Upgrade DH“ internetinis seminaras, kurio metu projekto partneriai iš Vokietijos, Danijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos, Italijos bei Lietuvos aparė CŠT reguliavimo ir kainodaros įpatumus. Skaityti pranešimą bei susipažinti su užsienio praktika pakvietėme Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vyriausiajį patarėją, laikinai vykdantį Šilumos ir vandens departamento direktoriaus funkcijas – Dalių Krinicką.
Seminaro pranešimus galite rasti ČIA.

2020 m. sausio 21 d.

VERT pasisakė dėl šilumos tiekėjams priklausančių šilumos punktų remonto ir būklės atstatymo sąnaudų padengimo. VERT siūlymas nukreiptas Energetikos ministerijai, kuri raginama neatidėliotinai keisti Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašą, o ateityje ir Šilumos ūkio įstatymą. LŠTA jau sausio 16 d. yra pateikusi ministerijai siūlymą dėl minėto aprašo pakeitimo.
Su VERT atsakymu galima susipažinti ČIA.


2020 m. sausio 21 d.

Š.m. sausio 20 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijoje vyko webinaras su Evaldu Klimu (advokatų kontoros WALLESS partneriu), kuris supažindino ir atsakė į šilumos tiekimo įmonių iškeltus probleminius klausimus dėl 2019-06-06 d. priimto LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 taikymo (konkrečiai šilumos tinklų apsaugos zonose).

Lektoriaus pranešimasAtsisiųsti

Probleminiai klausimai pridedami.

2020 m. sausio 17 d.

Asociacija 2020-02-16 raštu Nr. 02 kreipėsi į Energetikos ministeriją (kopija VERT) su pasiūlymu pakeisti Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašą. Pakeitimas nebeleistų piktnaudžiavimų kuomet, neperimdami šilumos punktų savo nuosavybėn, gyventojai reikalauja, kad turto savininkas (šilumos tiekėjas) toliau šilumos punktus remontuotų, tiektų atsargines dalis, atliktų atstatymą savo lėšomis. LŠTA siūlo, kad visi darbai, kurie nepatenka į Aprašo apimtį, būtų apmokami gyventojų proporcingai jiems tenkančios bendrosios dalinės nuosavybės daliai.

2020 m. sausio 16 d.

I LŠTA kreipėsi Radiacinės saugos centras (RSC) ir informavo, kad 2020 m. sausio 13 d. vienoje Lietuvos televizijos informacinėje laidoje buvo išreikštas nuogąstavimas, kad į Lietuvos Respubliką gali būti įvežama radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto medienos kuro, todėl RSC pateikia informaciją apie Lietuvoje vykdomą iš trečiųjų šalių įvežamos medienos ir durpių kuro radioaktyviojo užterštumo kontrolę.
Su RSC pateikta informacija galite susipažinti ČIA.

2020 m. sausio 10 d.

2020m. sausio 9 d., VERT patalpose, dalyvaujant Kauno energijos, Šiaulių energijos, Vilniaus šilumos tinklų ir LŠTA atstovams bei VERT atstovais su pirmininke I. Žiliene, vyko pasitarimas- diskusija dėl šilumos punktų (ŠP) šiais klausimais:

  1. Patirtų, bet nepadengtų investicijų grąžos;
  2. Šilumos punktų perleidimo vartotojams aiškesnis reglamentavimas;
  3. ŠP remonto ir atstatymo sąnaudų padengimo, nepriklausomai nuo ŠP nuosavybės formos ir kiti susiję klausimai.

NUTARTA

  1. ŠP investicijų grąžos klausimas turi būti sprendžiamas tik LR Vyriausybės lygiu, nes tai ne VERT kompetencijoje;
  2. Siūlyti Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurios numatytų: ŠP priežiūros galimybę visoms šilumos tiekimo įmonėms, diferencijuotą šilumos kainos tarifą, pagal šilumos punktų nuosavybės formą (jei ŠP gyventojai nesutinka perimti, jį prižiūri šilumos tiekėjas, o į šilumos kainą įtraukiama ŠP priežiūrai ir remontams skirta dedamoji), ESCO modelio galimybę, kai šilumos tiekėjas už atliktus energijos sutaupymus nauda dalintųsi su vartotojais (šilumos tiekėjas būtų suinteresuotas šilumos efektyviu šilumos vartojimu pastatuose, optimaliu ŠP reguliavimu ir pan.).
  3. Siūlyti Energetikos ministerijai PASTATO ŠILDYMO IR KARŠTO VANDENS SISTEMOS PRIEŽIŪROS TVARKOS APRAŠO pakeitimus, numatant ŠP atstatymo ir didelių remontų būtinuosius darbus bei atskirą jų apmokėjimą, dėl kurių neprivalu gauti daugiabučių namų savininkų sutikimo CK nustatyta tvarka. Taip pat reglamentuoti, kad ŠP remontų, atstatymų, atsarginių dalių apmokėjimo pareiga tenka pastatų savininkams, nepriklausomai nuo ŠP nuosavybės.
  4. VERT atsakydama į LŠTA 2019-12-13 raštą Nr. 137 pateiks išaiškinimą, kurio esmė turėtų būti, kad daugiabučių namų savininkų pareiga rūpintis jų poreikiams naudojamu ŠP, užtikrinti ŠP remontui ir visų tam reikiamų sąnaudų, įskaitant atsarginėms dalims, padengimą, nepriklausimai nuo ŠP nuosavybės.

2020 m. sausio 9 d.

Energetikos ministerija, atsižvelgdama į vis gilėjančią problemą dėl energetikos specialistų trūkumo, ėmėsi pirmųjų žingsnių  – nuspręsta dalyvauti š.m. vasario 6-7 d.. Litexpo (Vilniuje)  vyksiančioje Studijų mugėje, organizuojant bendrą energetikai skirtą stendą. Planuojama, kad stendas jungs energetikos įmones ir asociacijas, suteiks galimybę įmonėms pristatyti savo veiklą ir karjeros galimybes, o taip pat, prisidėtų transformuojant su energetiko profesija susijusius stereotipus.

Šios savaitės pradžioje ministerijoje vyko susitikimas, kurio metu nuspręsta kuo skubiau rinkti ir teikti medžiagą parodos stendui. Todėl norime pasiteirauti, gal turite savo įmonės video filmų (bus rodoma per TV stende)  ar bet kokios dalomosios medžiagos, suvenyrų, kurie galėtų būti dalinama parodos metu pritraukiant būsimus studentus rinktis inžinieriaus-šilumininko specialybę. Mugės metu taip pat bus organizuojama diskusija (preliminari tema “Būk smart# – rinkis energetiką“) Ieškomi lektoriai, t.y. energetikos startuoliai, kurie pvz baigę termoinžinerijos studijas yra padarę sėkmingą karjerą ir pnš.  

Labai lauktume žinių iš Jūsų dėl galimos medžiagos el.p.: ramune@lsta.lt iki sausio 13 d.

2019 m. gruodžio 30 d. Apklausos (2019-12-30) rezultatai dėl vidaus šildymo sistemų papildymo, apskaitos ir sąnaudų padengimo žr. ČIA.

2019 m. gruodžio 23 d. atnaujinta ĮMONIŲ apklausa dėl vėluojančių kainų nustatymo ir patirtos finansinės žalos dėl taikomos kainodaros (atsisiųsti suvestinę)

2019 m. gruodžio 20 d. Energijos vartojimo audito atlikimo ir kokybės priežiūros procedūrų pokyčiai

Lietuvos energetikos agentūra išplatino pranešimą apie energijos vartojimo audito atlikimo ir kokybės priežiūros procedūrų pokyčius.
Primename, kad auditai atliekami didelėse įmonėse, siekiant įvertinti pastato energijos sąnaudas, skirtas netechnologiniams procesams ir įrenginiams, energijos sąnaudas  technologiniuose procesuose ir įrenginiuose bei energijos sąnaudas Transporto priemonėse.
Jeigu Didelės įmonės yra įgyvendinusios arba įgyvendina nepriklausomos organizacijos pagal atitinkamus Europos Sąjungos ir tarptautinius standartus sertifikuotą energijos vartojimo arba aplinkos vadybos sistemą, ir aplinkos vadybos sistema apima Audito atlikimą pagal Aprašo 5 punkto teisės aktų pagrindinius reikalavimus, jos yra atleidžiamos nuo prievolės atlikti Auditą.
Didelės įmonės – įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija dydžius:
1) balanse nurodyto turto vertė – 20 000 000 eurų;
2) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 40 000 000 eurų;
3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 250 darbuotojų

2019 m. gruodžio 18 d. Rengiamos principinės nuostatos, kaip turėtų būti rezervuojami šilumos gamybos šaltiniai

Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektoriuje per Nepriklausomybės laikotarpį įvyko labai daug pokyčių. Dėl įvairių priežasčių pasikeitė šilumos šaltinių charakteristikos, o dažnai ir jų išsidėstymas, vamzdynų apkrova, NŠG ir t.t. pasikeitė dėl atsijungimų, renovacijos ir pan. Techninė kompetencija kiekvienoje CŠT bendrovėje gana skirtinga. Dėl nuolatinio spaudimo mažinti šilumos tiekimo kaštus didžioji dalis vamzdynų sensta, kai kur sumažėjo šilumos tiekimo patikimumas. Reikalavimai ir priemonės CŠT patikimumui teisės aktuose daugiausiai perkelti dar iš sovietinių laikų ir tebegalioja, nors situacija dažnai pasikeitė iš esmės. Patikimumo aspektai kol kas lieka valstybinės priežiūros sistemoje, nes rinkos dalyviai (draudimo bedrovės, CŠT įmonės), kaip Vakarų Europos šalyse, dar nėra pasiruošę pilnai perimti šią atsakomybę.
LŠTA tikslas – parengti ir Energetikos ministerijai pristatyti principines nuostatas, kaip turėtų būti rezervuojami šilumos aprūpinimo sistemoje veikiantys šilumos energijos gamintojai. Prašome susipažinti su LŠTA įžvalgomis ir pasiūlymais ČIA. Bei pateikti Asociacijai savo nuomonę.

2019 m. gruodžio 17 d. Lietuvos šilumininkus sveikina Prezidentas Gitanas Nausėda

2019 m. gruodžio 11 d.

EM 2019-12-10 d. patikslino 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planą. Aktuali redakcija nuo 2019-12-11: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/85838cc07c0111e49386e711974443ff/asr?positionInSearchResults=6&searchModelUUID=c501fb72-b05e-43e4-b350-7ddee6d99726

Perskirstytos lėšos tarp priemonių:

  • Priemonei Nr. 04.1.1-LVPA-K-109 “Biokuro panaudojimo skatinimas šilumos energijai gaminti“: vietoje 17,04 mln eur sumažinamas finansavimas iki 10,76 mln. Eur.(visos lėšos jau panaudotos – kvietimų nebus)
  • Priemonei Nr. 04.1.1-LVPA-K-112 „Biokurą naudojančių šilumos gamybos įrenginių keitimas“: vietoje 10 mln eur sumažinamas finansavimas iki 2,88 mln. Eur .(visos lėšos jau panaudotos – kvietimų nebus)
  • Priemonei Nr. 04.3.2-LVPA-K-102 „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“ finansavimas padidinamas nuo 89,5 iki 96,5 mln eur (ATsižvelgta į LŠTA prašymą ir skirta papildomai 7 mln. eur rezerviniams projektams)
  • Priemonei 04.1.1-LVPA-K-110 „Nedidelės galios biokuro kogeneeracijos skaitinimas“ finansavimas lieka toks pat 12 mln.

2019 m. gruodžio 9 d.

Š.m. gruodžio 6 d. neeilinis visuotinis narių susirinkimas patvirtino įstatų pakeitimus. Tuo pačiu buvo pristatytos LŠTA veiklos kryptys 2020 metams. LŠTA pranešimą ir renginio akimirkas rasite ČIA

2019 m. lapkričio 28 d.

LR Vyriausybė patvirtino NACIONALINĖS ŠILUMOS ŪKIO PLĖTROS 2015–2021 METŲ PROGRAMOS pakeitimus. Šios programos pakeitimas yra viena iš esminių sąlygų siekiant skirti paramą mažos galios biokurą naudojančių kogeneracinėms jėgainėms savivaldybėse įrengti. Iki metų pabaigos bus paskelbtas naujas kvietimas mažajai kogeneracijai skatinti. Tam bus skirta 12 mln. eurų.
Programos suvestinė redakcija ČIA.

2019 m. lapkričio 19 d.

Informuojame, jog vakar Aplinkos ministras (2019 m. lapkričio 18 d. įsakymas  Nr. D1-680) patvirtino Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui tvarkos aprašą (KKP 1.1.2. priemonė „Parama dalinei daugiabučių renovacijai, kai atnaujinamos vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos“). Šiam teisės aktui LŠTA teikė pastabas š.m. spalio.mėn. Į daugumą pasiūlymų AM atsižvelgė, t.y. parama bus skiriama ne vien tik elevatorinių šilumos punktų keitimui bet ir senų susidėvėjusių automatizuotų ŠP modernizavimui taip pat įtraukė finansavimą ir nuotoliniam duomenų nuskaitymui/apskaitai. Išbraukta prievolė kartu su paraiškos dokumentais pateikti statybos leidimą. Taip pat panaikinta nuostata, kad Pareiškėjui gavus kompensacinę išmoką, per 20 dienų lėšos turėtų būti išmokamos paramos gavėjams (butų savininkams), palikta, kad kompensacine išmoka bus galima padengti kreditinius įsipareigojimus už paramos gavėjus (pvz. Pareiškėjui imant paskolą)

Artimiausiu metu AM dar turi papildyti Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 m. sąmatą detalizuojantį planą dėl šios priemonės (laukiama aplinkos ministro pasirašyto įsakymo) ir BETA tuomet paskelbs kvietimą. Tikėtina šią savaitę.

2019 m. lapkričio 19 d.

Šiandien įvyko LŠTA ir VERT atstovų pasitarimas dėl VERT nutarimo ,,Dėl Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimų atitikties deklaracijomis ir atliekant šių sistemų patikrinimus vietoje taisyklių patvirtinimo“ projekto. VERT funkcijoms pavesta vykdyti ŠŪĮ 20 str. 6 p.: Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų periodinius patikrinimus dėl jų atitikties nustatytiems reikalavimams ne rečiau kaip kartą per ketverius metus atlieka Taryba. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų tikrinimų dėl jų atitikties nustatytiems reikalavimams tvarką ir formą nustato Taryba.
Įgyvendindama šį straipsnį VERT parengė nutarimo projektą, kuriuo atsisakoma prievolės VERT atstovui faktiškai kartą per 4 metus aplankyti visus daugiabučius, o informaciją apie vidaus sistemų techninį stovį VERT surinks sistemų prižiūrėtojui pateikus atsakymus į klausimyną (deklaraciją). Į vieta VERT atstovas atvyks tik išskirtinais nutarimų projekte nustatytais atvejais.
Atsižvelgus į įmonių išsakytą nuomonę, LŠTA pateikė nutarimo projekto pasiūlymą, kuriuo į klausimyną būtų įtraukti papildomi techniniai ir efektyvumą įvertinantys rodikliai. Į ankstesnes LŠTA pastabas nebuvo atsižvelgta. Nauja sistemų tikrinimo tvarka turėtų įsigalioti nuo kitų metų ir taptų privaloma visiems prižiūrėtojams bei administratoriams.

2019 m. lapkričio 13 d.

LŠTA kreipėsi į visas pagrindines valdžios institucijas prašydama tinkamai reglamentuoti rezervinių atsargų sudarymo ir kaupimo tvarką bei patikimą šilumos tiekimo vartotojams užtikrinimą. LŠTA atkreipė dėmesį, kad esama tvarka nesukuria optimalių sprendimų, užtikrinančių nepertraukiamą šilumos tiekimą vartotojams, kadangi reglamentavimas neatitinka šių dienų realijų. Taip pat paprašyta paaiškinti, kaip įmonės turėtų užsitikrinti rezervines atsargas, kad nebūtų pažeisti jokie teisės aktai.
Su LŠTA kreipimusi galima susipažinti ČIA.

2019 m. lapkričio 13 d.

LŠTA rugsėjo mėn. kreipėsi į institucijas, kad Aplinkos ministerijos suformuotoje daugiabučių namų modernizavimo programoje, už kurią atsakinga BETA, neliktų priemonių finansiškai remiančių daugiabučių atsijungimus nuo CŠT ir perėjimą prie iškastinio kuro. Po susirašinėjimo su Aplinkos ministerija, pavyko gauti ministerijos įsipareigojimą, kad „Aplinkos ministerija numato rengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos (toliau – Programa) patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą, siūlant atsisakyti taršių ir (ar) iškastinį kurą naudojančių šilumą ir (ar) karštą vandenį gaminančių įrenginių diegimo
Gautus / siųstus raštus galima pamatyti https://lsta.lt/rastai/

2019 m. lapkričio 12 d.

Latvijos CŠT įmonės savo sistemose pradėjo naudoti plastikinius vamzdžius, kurių darbinės temperatūros ganėtinai aukštos.

Plastikiniai vamzdžiai Radius-Kelit (leidžiantys palaikyti 95 darbinę ir 115 maksimalią temperatūrą)

2019 m. lapkričio 6 d.

Aplinkos ministras 2019-11-06 d. patvirtin Klimato kaitos programos 1.2.6 priemonės „Esamos įrangos modernizavimas pritaikant šilumos akumuliavimui, absorbcinių šilumos siurblių diegimas ir (ar) atsinaujinančių energijos išteklių (saulės energijos elementai) panaudojimas centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje siekiant didinti energinį efektyvumą, esamų įrenginių, naudojančių atsinaujinančius išteklius, apkrovimą ir atsinaujinančių energijos išteklių dalį“ valstybės pagalbos schemą
Taip pat 2019-11-05 d. papildė Tinkamų projektų išlaidų kategorijas pagal Klimato kaitos programos finansavimo kryptis

2019 m. spalio 18 d.

EM paskelbė ES fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano pakeitimus, kuriame perskirstomos lėšos tarp priemonių: http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1412953
Projekte keičiamas šilumos ūkio sektoriui aktualių priemonių finansavimas, t.y.:

  • Priemonei Nr. 04.1.1-LVPA-K-109 “Biokuro panaudojimo skatinimas šilumos energijai gaminti“: vietoje 17,04 mln eur sumažinamas finansavimas iki 10,76 mln. Eur.
  • Priemonei Nr. 04.1.1-LVPA-K-112 „Biokurą naudojančių šilumos gamybos įrenginių keitimas“: vietoje 10 mln eur sumažinamas finansavimas iki 2,88 mln. Eur.

Tačiau priemonei Nr. 04.3.2-LVPA-K-102 „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“ finansavimas padidinamas tik 2,2 mln. eur (nuo 89,5 iki 91,7 mln eur ). Energetikos ministras 2019 m. liepos 19 d. įsakymais Nr. 1-202 ir Nr. 1-203 patvirtino šios priemonės kvietimų Nr. 5 ir Nr. 6 (atitinkamai remiamos veiklos: tinklų plėtra ir modernizavimas) rezervinių projektų sąrašus. Sprendžiant pagal Projekte numatytus pakeitimus, akivaizdu , kad papildomas finansavimas bus skirtas tik teigiamai įvertintoms paraiškoms šilumos tinklų plėtrai. Tačiau 14 paraiškų (tinklų modernizavimui), kurios buvo taip pat teigiamai įvertintos, ir jų įgyvendinimui nepakanka 13,06 mln. eur,  finansavimas nebenumatomas.

LŠTA šiandien vėl išsiuntė raštą, kad užtikrintų finansavimą ir tinklų modernizavimo rezerviniams projektams (ČIA).

2019 m. spalio 15 d.

Seime spalio 14 d. vyko Seimo nario Algirdo Butkevičiaus spaudos konferencija „Valstybės reguliuojamų ir privačių šilumos gamintojų konkurencija – kova be taisyklių? “ Dalyvavo Šiaulių miesto savivaldybės meras Artūras Visockas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius, AB „Šiaulių energijos“ finansų ir ekonomikos direktorė Audronė Čepulienė ir AB „Šiaulių energijos“ generalinis direktorius Virgilijus Pavlavičius.
Vaizdo įrašą galima peržiūrėti ČIA

Spaudos konferencijos metu Seimo narys A. Butkevičius, Šiaulių miesto meras ir LŠTA vadovas pasirašė bendrą kreipimasį į Vyriausybę ir Energetikos ministeriją dėl Energetikos ministerijos parengtų teisės aktų projektų

Šiaulių miesto mero komentaras „Privataus ir viešojo kapitalo „konkurencija“ šilumos ūkyje“

2019 m. spalio 10 d.

2019-10-09 d. vykusio Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos posėdžio metu, nauju LŠTA tarybos pirmininku vienbalsiai išrinktas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ generalinis direktorius Gerimantas Bakanas. SVEIKINAME!

2019 m. spalio 7 d.

Lietuvos energetikos agentūra  pateikė savo interneto svetainės rubrikoje „Energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimai“ minimalius veiksmus / priemones kiekvienai energijos tiekimo įmonei, siekiančiai tinkamo susitarimų su Energetikos ministerija įgyvendinimo.

2019 m. spalio 4 d.

Energetikos ministerija, inicijuoja susitikimą, skirtą pristatyti aktualią informaciją dėl Elektros energetikos pajėgumo mechanizmo įgyvendinimo Lietuvoje ir siūlomo teisinio reglamentavimo. Susitikimas įvyks š. m. spalio 8 d. Energetikos ministerijos 213 salėje nuo 15 val. (registruotis el.p. justina.ratkeviciute@enmin.lt )

Energetikos ministerija viešajam derinimui yra pateikusi Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, kuriais Lietuvoje numatoma įgyvendinti pajėgumų mechanizmą. Šiais įstatymo pakeitimais siekiama sukurti sistemą, kuri padės užtikrinti patikimą Lietuvos elektros energetikos sistemos darbą ir pakankamą elektros energijos tiekimo saugumo lygį po 2025 m. – elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais.

Su Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektų paketu galite susipažinti čia:

Viešojo derinimo su visuomene terminas pastabų bei pasiūlymų Elektros energetikos įstatymo pakeitimams pateikti yra nustatytas iki š. m. spalio 10 d.

2019 m. spalio 3 d.

Viešajai konsultacijai pateiktas Šilumos kainų nustatymo metodikos projektas. VERT, siekdama užtikrinti aiškesnį šilumos kainų nustatymo reglamentavimą ir efektyvinti šilumos sektorių, parengė Šilumos kainų nustatymo metodikos PAKEITIMO PROJEKTĄ – pastabas ir pasiūlymus kviečiame teikti iki 2019 m. lapkričio 18 d.
Daugiau informacijos ČIA.

2019 m. spalio 2 d.

Biokuro biržos operatorius BALTPOOL UAB, atsižvelgdamas į biokuro rinkos dalyvių išsakytas pastabas ir pasiūlymus, 2019 m. rugsėjo 30 d. priėmė Biokuro tipinių tiekimo sąlygų pakeitimą (įsigalioja nuo 2019-10-14, įskaitant).
Su svarbiausiais pakeitimais galima susipažinti ČIA.

2019 m. rugsėjo 23 d.

Asociacijos neeilinis ataskaitinis narių susirinkimas šiandien vienbalsiai (balsavo 35 nariai) išrinko AB „Vilniaus šilumos tinklai“ generalinį direktorių Gerimantą Bakaną nauju Tarybos nariu vietoje atsistatydinusio Manto Buroko. Sveikiname!
Artimiausio tarybos posėdžio metu bus renkamas Tarybos pirmininkas.

2019 m. rugsėjo 18 d.

LŠTA surinko informaciją iš įmonių apie prognozuojamas šilumos kainas 2019/2020 m. šildymo sezono metu. Pagal gautus duomenis iš 26 bendrovių:
– 20 įmonių prognozuoja mažėjančias kainas (vidutiniškai apie -8 proc.)
– 6 įmonėse prognozuojamas kainos kilimas (vidutiniškai apie 4,5 proc)

2019 m. rugsėjo 17 d.

LŠTA atstovai susitiko su VERT nariais aptarti finansinio pajėgumo aktualijas. Pasitarime taip pat dalyvavo LRS Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas V. Poderys bei energetikos viceministras E. Purlys. Pristatyta ir aptarta LŠTA parengta pažyma (pridedama), kurioje apibendrinta iš įmonių apklausos metu gauta informacija bei pasiūlymai kaip tobulinti kainodaros aspektus, kurie lemia finansinį rezultatą. VERT pirmininkė I. Žilienė teigė, kad eilė LŠTA pasiūlymų bus atspindėti naujame Šilumos kainų metodikos projekte, kuris bus paskelbtas iki š.m. spalio 1 dienos.
Dėkojame visiems įmonių darbuotojams, kurie atsakė į klausimyną ir teikė įvairias pastabas bei pasiūlymus dėl apskaitos, finansinio pajėgumo vertinimo ar kainodaros. Visa tai padeda geriau suprasti padėtį ir rengti pasiūlymus.  

Pasitarimo metu pristatyta medžiaga:

2019 m. rugsėjo 16 d.

Š.m. rugsėjo 17 d. LŠTA sustinka su VERT atstovais dėl šilumos tiekimo įmonių finansinio pajėgumo vertinimo.
Po įvykusio (rugsėjo 16 d.) LŠTA pasitarimo, planuojama VERT pristatyti medžiaga:
CŠT įmonių finansinio gyvybingumo vertinimas
2018 m. įmonių ekonominių rodiklių apžvalga

2019 m. rugsėjo 13 d.

LŠTA išsiuntė VERTprincipinius siūlymus VERT darbo grupei dėl bazinių šilumos kainų nustatymo ir perskaičiavimo. Taip pat analitinę konsultacinę pažymą apie CŠT kainodaros pavyzdžius Europos Sąjungos valstybėse, kur yra reikšmingas CŠT sektorius ir taikomas valstybinis reguliavimas

2019 m. rugsėjo 12 d.

Į LŠTA skiltį, Nariams -> Naudinga INFO -> Energijos gamyba, įkelta:
LŠTA AKP – Dėl korozijos biokuro katiluose
LŠTA AKP – CŠT ir dujinio šildymo palyginimas
CŠT ir dujinio šildymo palyginimo skaičiuoklė

2019 m. rugsėjo 10 d.

Po įvykusio LŠTA pasitarimo pateikti adaptuoti (pagal įmonių pateiktas pastabas) principiniai LŠTA pasiūlymai VERT darbo grupei dėl bazinių šilumos kainų nustatymo ir perskaičiavimo. Jeigu dar turite pastabų/komentarų laukiame iki rugsėjo 12 d.

š.m. rugsėjo 18 d. planuojamas tarpinstitucinis pasitarimui LRS Energetikos ir darnios plėtros komisijoje (kurį numato suorganizuoti V. Poderys) dėl CŠT kainodaros ir reguliavimo keitimo principų. Į šia diskusiją bus kviečiami tiek VERT nariai tiek ir  kitų institucijų atstovai.

2019 m. rugsėjo 6 d.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija išsiuntė raštą LR Vyriausybei, LR aplinkos ministerijai, LR energetikos ministerijai (Kopija: VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai ir LR Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkui V.Poderiui) „DĖL  DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO PROGRAMA REMIAMŲ PRIEMONIŲ, SKATINANČIŲ IŠKASTINIO KURO VARTOJIMĄ, PAKEITIMO„.

Rašte atkreipiamas dėmesys, kad į asociaciją kreipėsi dalis šilumos tiekimo įmonių ir informavo, kad daugiabučių namų savininkai, atlikdami pastatų renovaciją pagal LR Vyriausybės 2004-09-23 nutarimu Nr. 1213 patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, vykdo atsijungimus nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų, naudojančių atsinaujinančius išteklius, ir keičia į kitą šildymo būdą ir tam gauna net valstybės paramą. Asociacija mato būtinybę atkreipti dėmesį į tai, kad šilumos apsirūpinimo būdo keitimas niekaip neįtakoja didesnio energijos vartojimo efektyvumo, todėl tokia priemonė neturėtų būti LR Vyriausybės apskritai remiama. CŠT sektoriuje apie 70 proc. šilumos energijos pagaminama iš atsinaujinančių išteklių. LR Seimo patvirtintoje Energetikos strategijoje numatyta ateityje šiame sektoriuje pasiekti 90 proc., todėl tai nesuderinama su Programos nuostata, leidžiančia finansiškai remti iškastinio kuro diegimą, atsijungiant nuo centralizuoto šilumos tiekimo įmonių. Taip pat tokie veiksmai didina išmetimus į aplinką, skatiną klimato kaitą, pažeidžia Europinių direktyvų nuostatas ir tikslus. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, asociacija siūlo inicijuoti Programos pakeitimą.
LŠTA raštas Nr. 92

2019 m. rugsėjo 4

Į Lietuvos šilumos tiekėjų asociaciją atvyko nuotolinių drėgmės, vandens ir temperatūros jutiklių įrangos gamintojo Wideco atstovas iš Švedijos, kuris pristatė įmonės veiklą bei šilumos tiekimo veiklai aktualius įrenginius. Susidomėjus įranga kreiptis tiesiogiai į gamintoją arba į LŠTA.
Kainos:
Perkamas kiekis / A1 įrenginio vieneto kaina / Programos kaina per mėnesį + už kiekvieną įrenginį per mėnesį
1-20 / 12500 / 1995 / per mėn + 30 už kiekvieną įrenginį
21-50 / 9900 / 1995 / per mėn + 30 už kiekvieną įrenginį
51-100 / 8500 / 1995 per mėn + 30 už kiekvieną įrenginį
100-200 / 7900 / 1995 / per mėn + 30 už kiekvieną įrenginį
Priedai:
Wideco prezentacija
Video prezentacija
Įrengto demo prietaiso nuotrauka VŠT kameroje
Produktų katalogas

2019 m. rugsėjo 3

LR Vyriausybei pateiktas LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Projekte numatyta, kad mokesčių mokėtojai, naudojantys biokurą, atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių už išmetamą į aplinkos orą leidime nustatytą teršalo kiekį iki 2027 m. gruodžio 31 d. Naudojantiems biodujas lengvata paliekama galioti neterminuotai.

2019 m. rugsėjo 2 d.

VERT šiuo metu rengia naujos redakcijos Šilumos kainų nustatymo metodiką ir jau tikisi rugsėjo antroje pusėje ją viešai pateikti derinimui. VERT laukia pasiūlymų dėl metodikos krypčių, esminių pokyčių, kurie leistų mažinti administracinę naštą, taikyti skatinamąją kainodarą, nepažeidžiant Šilumos ūkio įstatymo nuostatų. LŠTA parengė pasiūlymus šilumos bazinių kainų nustatymui, kurie galėtų prisidėti prie reguliacinės aplinkos tobulinimo.

2019 m. rugpjūčio 22 d.

Nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. (įskaitant) įsigalioja nauja Prekybos biokuro produktais sąlygų redakcija. Sąlygų lyginamasis variantas ČIA. Baltpool nuo 2019 m. gruodžio 27 d. pasiūlys rinkos dalyviams naują produktą – lignino ir medienos biokuro mišinį.

2019 m. rugpjūčio 20 d.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija išsiuntė raštą AB „Amber Grid“ „DĖL GAMTINIŲ DUJŲ KOKYBĖS REIKALAVIMŲ“. Asociacija apibendrindama įmonių specialistų bei konsultantų nuomonę, informuoja, kad šilumos tiekėjai neturi informacijos, galinčios užtikrintai atsakyti į Bendrovės rašto 2-ame priede pateiktos anketos klausimus (AB „AMBER GRID“ raštas), todėl šilumos gamyboje naudojamų gamtinių dujų sudėties pakeitimas gali turėti įtakos dujinių įrenginių eksploatacijai ir patikimam šilumos tiekimui vartotojams.
LŠTA 2019-08-20 raštas Nr. 81

2019 m. rugpjūčio 16 d.

Lietuvos energetikos agentūra parengė pažymą apie atliktą galutinės energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimų priemonių įgyvendinimo 2018 metais dokumentų tikrinimą. Nustatyta, kad 2018 m. susitarimuose su 64 tiekėjais pripažintas sutaupytas energijos kiekis siekia 201,05 GWh. 12 tiekėjų sutaupė 1 proc. patiekto energijos kiekio galutiniams vartotojams. 2018 m. 1 procento energijos sutaupymų ribą pasiekė dvigubai daugiau tiekėjų nei praėjusiais metais.

2019 m. rugpjūčio 14 d.

Aplinkos ministerija pakartotiniam derinimui (pirmas derinimas vyko 2017 m. gruodžio mėn.) pateikė Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklių pakeitimo projektą (Projektas). Projektu siekiama suvienodinti reikalavimus panaudojant pelenus kaip statybinę medžiagą, statybinės medžiagos papildą ar pakaitalą civilinės inžinerijos statinių statyboje su Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimuose  nustatytais išsamiais pelenų panaudojimo civilinėje inžinerijoje reikalavimais.
Su Projektu galima susipažinti ČIA.

2019 m. rugpjūčio 9 d.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), 2019-08-08 posėdyje išnagrinėjusi vartotojo ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ginčą, nustatė, kad vartotojo reikalavimas panaikinti šilumos tiekėjo reikalaujamą apmokėti skolą – nepagrįstas.
VERT pranešimą „Vartotojas turi apmokėti už faktiškai suvartotą šilumos kiekį“ rasite ČIA.

2019 m. rugpjūčio 7 d.

Keičiasi energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo ir pažymų išdavimo paslaugų kainos bei mokėjimo tvarka.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) informuoja, kad 2019-08-03 įsigaliojo nauja Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo ir pažymų apie energetikos įrenginių techninę būklę išdavimo paslaugų kainų ir mokėjimo tvarka. Nuo 2019-08-03 taikomi nauji įkainiai ir atsiskaitymo tvarka (apmokėjimą reikia padaryti ne iš karto, o tik gavus sąskaitą–faktūrą).
Daugiau informacijos ČIA.

2019 m. rugpjūčio 6 d.

Biokuro biržos operatorius BALTPOOL UAB (toliau – Operatorius), atsižvelgdamas į biokuro rinkos dalyvių išsakytą poreikį, kad biržoje būtų prekiaujama lignino bei medienos biokuro mišiniu, planuoja artimiausiu metu į biržoje prekiaujamų produktų pasiūlą įtraukti šį naują produktą.
Daugiau apie tai ČIA.
Baltpool komentaras: Ligninas bus kaip papildomas produktas. Tiksliau lignino mišinys su mediena, nes išgauti tokių parametrų kurą dedant vien ligniną, neįmanoma. Išliks dabar esantys visi produktai.

2019 m. liepos 29 d.

– Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-18 nutartyje .dėl dėl leidimo atlikti šilumos tinklų modernizavimo darbus be žemės sklypų savininkų sutikimo ir suderinimo, pažymėjo, pažymėjo, kad žemės sklypo savininkas turi teisę neduoti sutikimo, tačiau nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad atliekant statybos darbus bus pažeistos žemės sklypo savininko teisės ar teisėti interesai. Žemės sklypo savininkas, nesutikdamas su statytojo veiksmais, turi nurodyti galimus teisės normų pažeidimus. 
Daugiau info ČIA.

2019 m. liepos 25 d.

Neeilinis ataskaitinis narių susirinkimas išrinko naujus Tarybos narius vietoje atsistatydinusių Česlovo Kaspučio ir Jono Jurkaus išrinkti: AB „Šiaulių energija“ generalinis direktorius Virgilijus Pavlavičius ir SĮ „Visagino energija“ generalinis direktorius Zigmas Jurgutavičius

2019 m. liepos 17 d.

Į LŠTA kreipėsi dalis šilumos tiekimo įmonių ir pranešė, kad administratoriai ar kiti asmenys iš jų reikalauja susimokėti mokestį už kiekvieną durų atrakinimą ir įleidimą į šilumos punktą. Reikalavimuose figūruoja 18 Eur be PVM vienkartinis mokestis už vieną įleidimą į pastatą.
Taip pat šilumos tiekėjai gauna „pasiūlymų“ mokėti nuomos mokestį už šilumos tiekėjo įrangą, reikalingą šilumos ir karšto vandens tiekimui to namo vartotojams, esančią bendrojo naudojimo patalpose.
LŠTA nuomone, tokie ir panašūs reikalavimai yra neteisėti, todėl RAŠTU buvo paprašyta institucijų atsakyti, ar gali būti renkami panašūs mokesčiai, kam jie bus naudojami ir ar VERT’as tokias sąnaudas pripažins reguliuojamomis.
Gauti atsakymai: Energetikos ministerijos, VERT atsakymas, Aplinkos ministerijos atsakymas.

2019 m. liepos 16 d.

Š.m. liepos 10 d. Vyriausybei nepritarus  ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 2 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XIIIP-3021 Šiaulių miesto meras Artūras Visockas išsiuntė raštą, kuriame pateikė nuomonę apie tai, ko siekiama šiuo Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektu? Daugiau informacijos ČIA

2019 m. liepos 10 d.

Dėl energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimų apmokėjimo.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sąskaitos Nr. yra LT944010051005056575. Lėšos už energetikos įrenginių techninės būklės (tinkamumo naudoti) patikrinimą jau turi būti pervedamos į šią „Luminor“ banko sąskaitą.

2019 m. birželio 20 d.

Nuo 2019 m. birželio mėn. keičiasi reikalavimai biokuro įsigijimo sandoriams.
Esminiai pasikeitimai:
• Visi energijos gamintojai, šilumai gaminti naudojantys biokurą, t. y. centralizuoto šilumos tiekimo įmonės (CŠTĮ), nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG) – tarp jų ir nereguliuojami NŠG, įsigydami šilumos gamybai reikalingą biokurą, turi teikti pirmenybę prekybai biokuro biržoje.
• Draudžiama indeksuoti biokuro pirkimo sutartyje nustatytą pirkimo kainą. Biokuro pirkimo-pardavimo sandorius sudarant ne biržoje, sutartyje turi būti nurodyta konkreti kaina, už kurią bus perkamas-parduodamas biokuras, t. y. kaina negali būti kintanti, pritaikant jai tam tikras nuolaidas (proc.) nuo vidutinės biržos kainos. Ši sąlyga leidžia užtikrinti, kad energijos gamintojai negalės išvengti reikalavimo įsigyti biokurą biržoje.
• Nereguliuojamiems NŠG netaikomas reikalavimas įsigyti biokurą biržoje tuo atveju, jei biržoje pateikus pavedimą įsigyti reikalingą biokuro kiekį pagal laimėjusiame pasiūlyme pateiktą kainą, jis neįvykdomas mažiausiai 2 prekybos sesijas iš eilės.
• CŠTĮ ir reguliuojamiems NŠG supaprastintos sąlygos bei sutrumpinti terminai leidžia greičiau sudaryti ekonomiškai naudingesnius tiesioginius dvišalius sandorius: jeigu likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms iki prekybos sesijos pradžios pateikus pavedimą biržoje įsigyti reikalingą biokuro kiekį už pasiūlytą kainą neatsiranda tiekėjas, galima įsigyti biokurą pagal tiesioginę dvišalę sutartį, t. y. ne biržoje. Pagal ankstesnius reikalavimus, pasiūlymo biržoje reikėjo laukti mažiausiai dvi savaites (2 prekybos sesijas iš eilės).

2019 m. birželio 10 d.

VKEKK patvirtino Ūkio subjektų konsultavimo tvarkos aprašą.
Apraše numatyta:
– kokia tvarka ir kokiais terminais teikiamos konsultacijos telefonu, raštu ir vietoje;
– reglamentuota konsultacijų kokybės vertinimo procedūra;
– nustatyti Komisijos įsipareigojimai už klaidingai suteiktą konsultaciją;
– užtikrintas grįžtamasis ryšys tarp Komisijos ir ūkio subjektų.

2019 m. birželio 6 d.

LR Seimas priėmė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą. Šiame įstatyme nustatyti ūkinės ar kitokios veiklos apribojimai. Šis įstatymas reglamentuoja specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinį ir nuostatas, susijusias su šių sąlygų taikymu įstatyme nurodytose teritorijose. Nurodomos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, bei kada turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas ir atvejus, kada jis neprivalomas.
Šilumos tiekimo įmonėms svarbios nuostatas:
– Nustatytas sanitarinės apsaugos zonos dydis 100 m. katilinių, šiluminių elektrinių, kogeneracinių elektrinių, kurių suminė vardinė (nominali) įrenginių šiluminė galia yra 50 MW ir didesnė;
– Nustatytos šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonos ir jų dydžiai;
– Nustatyti absoliutūs draudimai šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonose;
– Draudimai negavus šilumos perdavimo tinklų savininko leidimo veiklai vykdyti;
Šis įstatymas su tam tikromis išlygomis įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d.

2019 m. birželio 4 d.

LR Vyriausybė gegužės 29 d. priėmė Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kuriŲ reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių pakeitimus. Eminiai pakeitimai:
– visi šilumos gamintojai, įskaitant nepriklausomus nereguliuojamus šilumos gamintojus, privalo biokurą pirkti biržoje;
– supaprastintos sąlygos, kuriomis pasinaudojus galima įsigyti biokurą ne biržoje, kai tai ekonomiškai pigiau;
– draudžiama indeksuoti biokuro pirkimo sutartyje nustatytą pirkimo kainą.
Taisyklių pakeitimas pateikiamas ČIA

2019 m. birželio 3 d.

VKEKK išnagrinėtas ginčas – precendentas ne tik elektros bet ir kitiems reguliuojamos veiklos atvejams, tiekėjui perskaičiuojant mokėjimus už faktiškai suvartotą ir neteisingai vartotojo deklaruotą energijos kiekį, pasikeitus tarifui. VKEKK pranešimą apie tai, kaip vartotojas turi atidžiai deklaruoti suvartotą elektros energijos kiekį rasite ČIA

2019 m. gegužės 31 d.

Prekyba FSC ir ENPLUS sertifikuotais produktais BALTPOOL biržoje – nuo birželio 4 d.
Nuo 2019-06-04 įsigalioja pakeitimai:
pakeista Prekybos biokuro produktais taisyklių redakcija,
pakeista Biokuro tiekimo tipinių sąlygų redakcija,
pakeista Kuro pirkimo pardavimo sutarties redakcija.

Biokuro biržos operatorius BALTPOOL UAB, kad biržoje būtų prekiaujama ir sertifikuotais biokuro produktais nuo š. m. birželio 4 d.  biržoje įdiegė šiuo metu populiariausius rinkoje naudojamus biokuro sertifikatus:
– FSC, įskaitant FSC Controlled Wood – smulkintos medienos ir medienos granulių produktams;
– ENplus – medienos granulių produktams.

Daugiau informacijos rasite ČIA.

2019 m. gegužės 23 d.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija išsiuntė raštą „Dėl Valstybės paramos pastatų, prijungtų prie CŠT tinklų, renovacijos projektams“. Raštas adresuotas atsakingoms valstybės institucijoms, kuriame atkreipiamas dėmesys į tai, kad neracionaliai panaudojamos ES paramos lėšos, kai remiami individualaus šildymo šaltiniai  pastatuose, kurie prijungti prie CŠT sistemų ir kuriuose tam tikslui jau buvo panaudotos ES paramos lėšos. LŠTA 2019-05-23 raštas Nr. 55 patalpintas narių skiltyje „LŠTA siunčiami / gaunami raštai“, tiesioginė nuoroda https://lsta.lt/wp-content/uploads/2019/05/190523_AM_55_LRS_LRV_EM_APVA_BETA_VKEKK_VK_del-Valst_paramos-renovacijos-proj.pdf

2019 m. gegužės 23 d.
Pastatas laikomas teisėtai atjungtu nuo centralizuoto šildymo sistemos tada, kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pasirašo statybos darbų užbaigimo aktą iki to momento šilumos tiekėjas pagrįstai reikalauja, jog būtų mokama už suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį. Tai konstatvo VKEKK nagrinėdama vartotojo ir šilumos tiekėjo ginčą dėl atsiskaitymo už paslaugas. Daugiau informacijos skiltyje NAUDINGA INFO->Atsijungimai nuo CŠT

 2019 m. balandžio 24 d. 


Europos Komisija pritarė paramos schemai, kuri toliau leis plėtoti elektros energijos gamybą  iš atsinaujinančių išteklių Lietuvoje. Šiandien Vyriausybėje taip pat bus svarstomi Energetikos ministerijos parengti teisės aktų pakeitimai, kuriais detalizuojama naujos paramos schemos atsinaujinančios energijos gamintojams taikymo tvarka. Vyriausybei pritarus naujoji tvarka įsigalios nuo 2019 m. gegužės 1 d. 

Pagal naująją tvarką, parama AEI elektrinėms ir toliau bus skirstoma technologiškai neutralių aukcionų būdu, nes toks metodas leis užtikrinti pačią žemiausią kainą. Plėtra bus finansuojama iš VIAP lėšų. Taip pat tokiuose aukcionuose galės dalyvauti įvairias atsinaujinančios energetikos technologijas elektros energijos gamybai naudojančios elektrinės. Svarbiausias kriterijus, lemsiantis naujų aukcionų laimėtojus – mažiausias priedas prie elektros energijos rinkos kainos „Nordpool“ biržoje, kuris bus mokamas 12 metų laikotarpiu. 

Pagal dabartinį paramos modelį gamintojams per aukcioną būdavo nustatomas fiksuotas tarifas – nugalėdavo mažiausią tarifą pasiūliusi elektrinė.

Primintina, kad vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 24 dalimi, šia parama negalės pasinaudoti asmenys, kurie įrenginiams įsigyti po 2011 m. gegužės 24 d. pasinaudojo valstybės biudžeto asignavimais, Europos Sąjungos paramos, Klimato kaitos programos lėšomis ir kt. paramos šaltiniais.

Planuojama, kad šių metų rugsėjo 2 d. bus skelbiamas pirmasis aukcionas, kurio metu bus paskirstyta 0,3 TWh dydžio kvota. Paskelbus pirmąjį aukcioną, bus patvirtintas visų tolimesnių trejų metų aukcionų tvarkaraštis.

Daugiau informacijos 2019-04-24 d. Energetikos ministerijos pranešime

2019 m. balandžio 23 d.

Skiltyje „Naudinga INFO“ įkelta:

2019 m. vasario 22 d.

Gerbiami, LŠTA nariai,

Dėkojame visiems pritarusiems ir palaikantiems LŠTA veiklą ir planuojamus darbus. Prezidentas bei visa komanda pasižada ir toliau tęsti pradėtus bei prasmingus darbus, stiprinant Lietuvos šilumos ūkį ir jo dalyvius. Toliau ieškosime naujų darbo formų ir priemonių, kad pasiekti konkrečių rezultatų ir pažangos.

Didelį dėmesį skirsime teisėkūrai, nes nuo jos labai priklauso mūsų veiklos sąlygos. Praeitų metų patirtis parodė, kad ir kaip mums daug kas nepatiktų, konfliktavimas, skundai ir teismai mažai tepadeda, nors kainuoja daug nervų ir lėšų. Todėl labiau bandysime siekti kostruktyvaus bendravimo, švietimo, informavimo ir kitaip formuosime nuomonę vienu ar kitu klausimu. Tam reikia sutelkti daugiau kompetencijos ir gebėjimų LŠTA administracijoje, aktyvesnio LŠTA narių įsitraukimo ir plėsti socialinių partnerių ratą.

Stengsimės glaudžiau bendrauti su LŠTA nariais, kad geriau suprasti poreikius, veiklos specifiką ir tinkamai juos atliepti. LŠTA jau pradėjo naudingos informacijos sisteminį kaupimą, atlieka įvairius analitinius skaičiavimus, siekia padėti surasti teisingus sprendimus šilumos technologijų ir ekonomikos srityje. Visa tai perduosime LŠTA nariams, tikėdamiesi bendros naudos. Žinoma, sėkmingam tokių tikslų įgyvendinimui mums reikia geranoriško bendradarbiavimo, aktyvių diskusijų ir drąsių iniciatyvų.

Linkime visiems sėkmingų darbų ir viltingos nuotaikos jūsų kolektyvuose.

LŠTA kolektyvo vardu,

Valdas Lukoševičius