AKTUALIJOS nariams

2022 m. sausio 19 d.
Informuojame, jog šiuo metu ruošiamos Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKSVP) dekarbonizacijos dalies priemonių atnaujinimas. Visuomenė ir suinteresuoti asmenys yra kviečiami teikti siūlymus, kokias priemones norėtų įtraukti pateikiant detalų jų pagrindimą. Primename, jog NEKSP yra vienas pagrindinių strateginio planavimo dokumentų, atsižvelgiant į kurį vėliau galima prašyti investicinės paramos. Todėl dabar pasiūlius įtraukti aktualias CŠT sektoriaus priemones ir pateikus reikiamus skaičiavimus, poveikio aplinkai (socialinis, ekonominis ir kt. efektas) analizėm ir kt., kas prisidėtų prie ŠESD mažinimo tikslų –  galima tikėtis paramos skyrimo per Klimato kaitos programą ir kitų ES fondų lėšas.  Dabartinė NEKSVP redakcija yra ČIA. Svarstymo procesas ilgas: surinkti pasiūlymai bus aptariami dekorbanizacijos darbo grupėse (jų yra 5: energetikos, pramonės, transporto, žemės ūkio/miškininkystės ir atliekų / žiedinės ekonomikos), įvertinti ir palyginti pagal nustatytus kriterijus. Taip pat bus modeliuojamas bendras priemonių efektas. Pasiūlymai bus perduoti tolimesniam svarstymui ir galimam įtraukimui  į atnaujintą NEKSVP, kuris turi būti patvirtintas iki š.m. pabaigos. Pasiūlymus oficialiai galima teikti iki kovo 31 d. Pildymo forma ir daugiau informacijos čia: www.klimatokaita.lt/dekarbonizacija/pasiulymai.

Aplinkos ministerija taip pat  informavo, jog šiemet naujame Klimato kaitos programos (KKP) lėšų naudojimo sąmatoje ir sąmatą detalizuojančiame plane naujų priemonių neformuos, planuojama tęsti tik labiausiai pasiteisinusias ankstesnių metų finansavimo priemones (šis klausimas dabar derinamas su Finansų ministerija) .  Bendra tvarka dėl naujų priemonių siūlymus reiktų teikti per aukščiau minėtas dekorbanizacijos grupes, kad būtų įtraukt į NEKSVP atnaujinimą ir ateityje galėtų būti finansuojamos iš KKP.

Jeigu turit pasiūlymų dėl Jums aktualių priemonių, laukiame iki š.m kovo 15 d. el.p. ramune@lsta.lt Bandysime siūlyti tokias priemones kaip, pavyzdžiui, ORC įrangos diegimas katilinėse „žalios“ energijos gamybai saviems poreikiams, visuomeninių/komercinių pastatų  prijungimui prie CŠT sistemų, pakeičiant iškastinį kurą (šiuo metu per KKP parama duodama tik gyvenamiesiems namams) ir kt.

2022 m. sausio 19 d.
VERT pranešimas „VERT nustatė kriterijus, kurie leis nustatyti mažareikšmius administracinius nusižengimus. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė kriterijus, kuriais vadovaujantis administraciniai nusižengimai, dėl kurių VERT turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, laikomi mažai pavojingais. Pasikeitimai įsigalioja nuo 2022 m. vasario 1 d.
Visą pranešimą rasite ČIA.
Išsamiai susipažinti su VERT 2021-01-19 posėdžio medžiaga galite ČIA.

2022 m. sausio 18 d.
UAB SiemTecha pristato universalių nešiojamų debitomačių seriją FLUXUS® F/G60X. Šių debitomačių teikiama nauda jau įsitikino įmonės daugelyje pramonės šakų, tokių kaip naftos/dujų, chemijos, ŠVOK, vandentvarkos, maisto ir gėrimų, farmacijos ir kitose.
Daugiau informacijos rasite ČIA.

2022 m. sausio 18 d.
Šiandien įvyko pirmasis Šilumos tarybos darbo grupės pasitarimas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) teisiniam reguliavimui tobulinti. Šilumos tiekėjai, vartotojų atstovai, administratoriai, vidaus sistemų prižiūrėtojai išdėstė savo pozicijas priežiūros kokybės klausimais. Energetikos ministerija laukia pasiūlymų Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų pakeitimo projektui ir Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių pakeitimo projektui.

2022 m. sausio 18 d.
Š.m. sausio 17 d. vyko LŠTA mokymai apie Biokuro katilinių eksploataciją ir priežiūrą, lektorius KTU doc. Dr. Kęstutis Buinevičius. Skaidrės  Biokuro katilinės LŠTA 2022-01-17.pdf Vaizdo įrašą rasite čia:  LŠTA mokymų vebinaras_Biokuro katilinių eksploatacija ir priežiūra-20220117_140112-Meeting Recording.mp4

2022 m. sausio 18 d.
LŠTA išsiuntė raštą energetikos ministerijai, aplinkos ministerijai, VERT, Savivaldybėms, BALTPOOL, LITBIOMA „Dėl SM3 kokybės biokuro naudojimo skatinimo“. Išplatinta doc. dr. Kęstučio Buinevičiaus parengta ataskaitą apie faktinę katilų eksploatavimo problematiką dėl SM3 kuro naudojimo su prašymu valdžios įstaigoms atsižvelgti į šio tyrimo rezultatus ir siūlymus, ieškant racionalių reguliacinių instrumentų šiuo klausimu.

2022 m. sausio 18 d.
LŠTA išsiuntė raštą aplinkos ministerijai „Dėl STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ pakeitimo“. LŠTA prašo atnaujinti STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ 2 priedo 2.18 lentelės nurodytų CŠT įmonių tiekiamos šiluminės energijos neatsinaujinančios ir atsinaujinančios pirminės energijos faktorių bei CO2 išmetimų į aplinką vertes, kadangi kai kuriuose miestuose situacija yra pasikeitusi (daugiau naudojama AEI šilumos gamybai). Aplinkos ministerijos prašome atlikti mokslinius skaičiavimus/tyrimą ir inicijuoti šių rodiklių koregavimą.

2022 m. sausio 17 d.
Nuo sausio 17 d. nauji COVID-19 valdymo reikalavimai. Darbo vietoje sąlytį turėjusiems asmenims izoliacija bus taikoma tik tuo atveju, jeigu jie su sergančiu asmeniu buvo uždaroje patalpoje ilgiau nei keturias valandas ir kontaktavo mažesniu nei metro atstumu. Šių sąlytį turėjusių asmenų sąrašą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) turės pateikti darbdaviai.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

2022 m. sausio 13 d.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) reguliuojamoms elektros energetikos įmonėms nustatė elektros energijos persiuntimo patikimumo kokybės rodiklių lygius perdavimo ir skirstymo tinklų operatoriams – LITGRID AB ir mažiesiems skirstytojams – AB „Akmenės cementas“, AB „Achema“, AB „Lifosa“, UAB „Dainavos elektra“. Išsamiai susipažinti su VERT 2022-01-13 posėdžio medžiaga galite ČIA.

2022 m. sausio 13 d.
LŠTA asocijuoto nario Lietuvos techninės izoliacijos įmonių asociacijos informacija dėl futeravimo paslaugų: Šio šildymo sezono metu gauname daug prašymų iš ŠT, kitų energetinių įmonių atlikti labai skubius/neplaninius pakurų vidaus futeruotės/mūro bei termoizoliacinio sluoksnio remonto darbus. KAEFER UAB (buvusi UAB Termoizola), turinti ilgametę patirtį LT ir užsienio projektuose, šiuos remonto darbus atlieka kokybiškai, per galimai trumpiausią laiką visoje Lietuvoje. Šiuo metu, tinkamas medžiagas turime mūsų sandėliuose. Jei reiktų mūsų paslaugų, kreipkitės: Juozas Urbonas (tel. +370 37341840 www.kaefer.lt)

2022 m. sausio 12 d.
Sausio 10 d. vyko LŠTA pirmadienio vebinaras dėl išduodamų pastatų šilumos ir karšto vandens įrenginių prijungimo techninių sąlygų problematikos. Eksperto Valdo Narkūno pranešimas „Prisijungimo sąlygų klaidos, esamas reglamentavimas“  Narkunas_Prisijungimo_salygu_klaidos.pdf Vaizdo įrašas:  LŠTA pirmadienio webinaras_dėl išduodamų šilumos tinklų techninių sąlygų modernizuojamiems pastatams problematikos-20220110_140134-Meeting Recording.mp4 Susitikimo metu buvo sutarta, jog V. Narkūnas paruoš tipinį techninių sąlygų šabloną su rekomendacijomis. Preliminariai š.m. vasario mėn. LŠTA šilumos tiekimo įmonėms atsiųsim šablono projektą .

2022 m. sausio 12 d.
VERT posėdyje patvirtino Vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašo pakeitimus, kurie suformuluoti įvertinus rinkos dalyvių pasiūlymus ir praktinį įgyvendinimą. Su posėdžio medžiaga galima susipažinti ČIA. Galiojančią aktualią redakciją galima rasti ČIA.

2022 m. sausio 10 d.
Sausio 5 d. LR Vyriausybė priėmė Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių pakeitimus. Pakeitimai turėtų leisti šilumos tiekėjams, kuriems įstatymas įpareigoja nupirkti ne mažiau 50 proc. gamtinių dujų biržoje, gamtines dujas įsigyti sutartiniais santykiais, jei tai yra pigiau biržoje.

2022 m. sausio 7 d.
Sausio 3 d. vykusio LŠTA pirmadienio vebinaro metu, UAB „Švykai“ pristatė biokuro pakurų, garo ir vandens šildymo katilų bei kitų įrenginių futeruotės paslaugą, įrengimo ypatumus ( Futeruotė techninė prezentacija Svykai.pdf. Vaizdo įrašas:  LŠTA webinaras_Švykai _ futeravimas ir kt. technologijos-20220103_140231-Meeting Recording.mp4

2022 m. sausio 6 d. Asociacija gavo vieno iš narių paklausimą dėl įpareigojimo iškelti šilumos tinklus iš privataus žemės sklypo. Po teismo sprendimo, bendrovė tinklus per nustatytą terminą pagal teisės aktų reikalavimus nugriovė, juos išregistravo, nurašė ir nebenaudoja, griovimą patvirtinantys dokumentai tinkamai užregistruoti. Tačiau po kurio laiko gavo antstolio raginimą sumokėti baudą ir delspinigius dėl neįvykdyto teismo sprendimo, neva, po atliktų papildomų žemės kasimo darbų buvo užfiksuotas šilumos tiekimo tinklų buvimo faktas (šiuo atveju nurodoma kad 2 m. gilyje, pagal STR statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m. po žemės paviršiumi)). Skundas vėl bus nagrinėjamas teisme. Prašome kolegų šilumos tiekimo įmonių pasidalinti patirtimi, ar susidūrėte su panašiomis situacijomis kuomet privataus sklypo savininkas teismo būdu reikalauja iškelti šilumos vamzdynus iš savo nuosavybės? Kaip pavyksta susitarti? Aktuali bet kokia informacija sprendžiant panašias problemas.  Atsakymų laukiame el.p ramune@lsta.lt iki sausio 7 d. (penktadienio)

2022 m. sausio 5 d.
LŠTA išsiųsti raštai valdžios įstaigoms:
2022-01-03 raštas (Nr. 1)  VERT „Dėl sąnaudų pripažinimo būtinomis, informuojant vartotojus apie šildymo kompensacijas
Gruodžio mėn. pabaigoje LŠTA išplatino nariams informacija su prašymu paviešinti su gruodžio/sausio mėn sąskaitomis gyventojams skrajutę apie naujai taikomą kompensacijų tvarką už būsto šildymą nuo 2022 metų.  Dauguma įmonių informavo, kad patalpins ne tik interneto svetainėse, e-paslaugų portaluose, bet ir planuoja atspausdinti bei išsiųsti paštu. VERT paprašėme informuoti, ar bus užtikrinta, jog patirtos išlaidos už minėtą veiklą įmonėms bus pripažintos būtinosiomis sąnaudomis.

2022-01-04 raštas (Nr. 2) EM, kopija AM „Dėl šilumos perdavimo tinklų ir jų technologinių priklausinių apsaugos zonų dydžio, nustatyto specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, sumažinimo
2021 m. liepos mėn. LŠTA kreipėsi į EM dėl šilumos perdavimo tinklų ir jų technologinių priklausinių apsaugos zonų 5 metrų dydžio pakeitimo. Prašėme inicijuoti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimą, įrašant ribą nuo 2 iki 5 metrų, sudarant sąlygą šilumos tiekėjui pačiam priimti sprendimą dėl apsaugos zonos dydžio poreikio. Spalio 6 d. pateiktame atsakyme, EM informavo , kad teisės aktų nuostatas pakeis tik turint pagrindžiančių motyvų. EM nuomone esant įvairiems apsaugos zonų dydžiams elektros tinklų ar dujotiekių atveju, dar nereiškia, kad skirtingus apsaugos zonų dydžius galima būtų taikyti CŠT tinklams. LŠTA bendradarbiaujant su AB „Kauno energija“ išsiuntė pakartotinį prašymą atlikti pakeitimus, pridedant pagrindžiančią informaciją dėl zonų sumažinimo galimybių, naudų, rizikų, bei taikomą reglamentavimą kitose ES valstybėse.

2022-01-04 raštas (Nr. 3) EM „Dėl Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių pakeitimo

Visus LŠTA išsiųstus/gautus raštus rasite https://lsta.lt/rastai/

2021 m. gruodžio 31 d.
Nuo gruodžio 30 d. įsigaliojo naujos redakcijos Asmenų, turinčių teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklės, patvirtintos energetikos ministro. Jos patikslintos, sudarant sąlygas Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai efektyviai teikti ūkio subjektų atestavimo paslaugą ir kad energetikos įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo darbai būtų vykdomi saugiai ir patikimai.

2021 m. gruodžio 31 d.
VERT viešam derinimui pateikė nutarimo „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“ projektą . Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki sausio 6 d. (ketvirtadienio) LŠTA el. paštu info@lsta.lt

2021 m. gruodžio 30 d.
Energetikos ministerija viešam derinimui pateikė Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 1, 2, 8, 9, 10, 101,12, 20, 22, 23, 24, 30, 32, ir 35 straipsnių pakeitimo ir 82, 181 straipsniais papildymo įstatymo projektą. Šis projektas buvo neoficialiai derinamas Šilumos taryboje, LŠTA teikė savo pastabas, į daugumą siūlymų atsižvelgta nebuvo, pvz. dėl garantinio šilumos tiekėjo ir tiekimo, nepanaikinta 25 GWh/metus reguliacinė riba (LŠTA siūlė nekeisti ir palikti 10 GWh/m. realizacijos ribą, tiek pajamų lygio nustatymo metu, tiek licencijų išdavimo), dėl vėsumos tiekimo reglamentavimo ir kt. Pastabų/komentarų laukiame iki sausio 17 d. (pirmadienio) LŠTA el. paštu info@lsta.lt  Kaip ir anksčiau, esant poreikiui organizuosime atskirą LŠTA įmonių pateiktų pastabų aptarimą (dėl datos ir laiko informuosime papildomai).

2021 m. gruodžio 29 d.
AB „Kauno energija“ pranešimasĮSIGALIOS „KAUNO ENERGIJOS“ ŠILUMOS PUNKTŲ IR ŠILUMOS TIEKIMO TINKLŲ PROJEKTAVIMO SĄLYGŲ IŠDAVIMO BEI PROJEKTŲ DERINIMO PASLAUGŲ ĮKAINIAI„. Nuo 2022 m. sausio 1 d., AB „Kauno energija“ valdybos sprendimu, bus pradėti taikyti įkainiai bendrovės išduodamoms šilumos punktų ir šilumos tiekimo tinklų projektavimo sąlygoms bei derinamiems projektams. Visą pranešimą skaitykite ČIA.

2021 m. gruodžio 29 d.
LR Prezidentūros iniciatyva, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kartu su Energetikos ministerija prašo šilumos tiekimo įmonių atspausdinti ir kartu su gruodžio, sausio mėnesio šilumos sąskaitomis gyventojams išplatinti pridedamą skrajutę apie naujai taikomą kompensacijų tvarką už būsto šildymą nuo 2022 metų. Tokiu būdu gyventojai būtų plačiau informuoti ir atkreiptų dėmesį apie savo galimybes kreiptis dėl kompensacijos. Parengtas vizualas (rasite ČIA) yra tinkamas spaudai. Taip pat šią informaciją galite viešinti savo įmonės interneto svetainėje ir kitose komunikavimo priemonėse. SADM išplatinta informacija (ČIA)

2021 m. gruodžio 29 d.
VERT pakeitė Vidutinės gamtinių dujų biržos kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašą ir nauja redakcija išdėstė Vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašą.

2021 m. gruodžio 28 d.
Radiacijos saugos centro direktorius patvirtino naujos redakcijos Įsakymą dėl Planinių patikrinimų metu atliekamų radiologinių tyrimų ir įrangos bandymų sąrašo patvirtinimo.
Nustatyta, kad planinių patikrinimų metu atliekami radiologiniai tyrimai, kai katilinėje ar elektrinėje esančių kurą deginančių įrenginių suminė vardinė šiluminė galia kūrenant medienos ar durpių kuru yra 2,5 MW ir daugiau.

2021 m. gruodžio 27 d.
VERT gruodžio 23 d. patvirtino Šilumos kainų nustatymo metodikos pakeitimus, kurie įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d. Plačiau apie pakeitimus žr. ČIA.

2021 m. gruodžio 27 d.
VERT gruodžio 23 d. patvirtino Vidutinės gamtinių dujų biržos kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašo pakeitimus. Aprašas reglamentuoja vidutinės metinės gamtinių dujų biržos kainos nustatymo tvarką ir paskelbimo terminus.

2021 m. gruodžio 23 d.
LŠTA užsakymu KTU doc. dr. Kęstučio Buinevičiaus parengė pažymą „Biokuro katilų eksploatavimo problemos dėl medienos skiedros kuro kokybės“. Visas LŠTA užsakymų rengtas studijas, analitines pažymas rasite https://lsta.lt/studijos-tiriamieji-darbai/

2021 m. gruodžio 23 d.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimai:
VERT pakeitė šilumos kainų nustatymo metodiką: atsisakoma dalies šiuo metu galiojančių kuro kainų ribojimų. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), įgyvendindama Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimus bei reaguodama į pokyčius energijos išteklių rinkoje, pakeitė ir Šilumos kainų nustatymo metodiką. Visą pranešimą rasite ČIA.
VERT pakeitė taisykles, susijusias su Alternatyviųjų degalų ir Energetikos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymų nuostatomis. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pakeitė Sankcijų skyrimo taisykles ir Energijos vartojimo  efektyvumo didinimo įstatymo reikalavimų nevykdymo ir pažeidimo nagrinėjimo taisykles. Pakeitimai įsigalioja nuo 2022 m. sausio 1 d. Visą pranešimą rasite ČIA.
AB „Kauno energija“ investuoja į patikimą šilumos tiekimą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino AB „Kauno energija“ 2018-2020 metų investicijas, kurių vertė 6 481,01 tūkst. Eur. Investicijos finansuojamos ES struktūrinių fondų, paskolos, bendrovės nuosavomis lėšomis. Visą pranešimą rasite ČIA.
VERT pripažino UAB Vilniaus kogeneracinę jėgainę reguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pripažino UAB Vilniaus kogeneracinę jėgainę reguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju. Visą pranešimą rasite ČIA.
VERT pritarė pasiūlymui dėl Baltijos šalių regioninio koordinavimo centro steigimo. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pritarė LITGRID AB ir kitų Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorių pasiūlymui dėl Baltijos šalių regioninio koordinavimo centro steigimo. Visą pranešimą rasite ČIA.
VERT: kada yra užtikrinamas visuomeninis elektros energijos tiekimas? Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi kilusio ginčo tarp vartotojo ir UAB „Ignitis“ aplinkybes, priėmė sprendimą vartotojo reikalavimą įpareigoti įmonę nedelsiant grąžinti vartotojui priklausantį objektą į visuomeninį tiekimą laikyti nepagrįstu.​ Visą pranešimą rasite ČIA.

2021 m. gruodžio 14 d.

Gruodžio 13 d. LŠTA webinare apžvelgti Investiciniai  CŠT sektoriaus planai strateginiuose Lietuvos ir ES dokumentuose – esamos, planuojamos paramos priemonės. Prasidės naujas ES 2021-2027 metų finansinės paramos laikotarpis, su kokiais iššūkiais, kliūtimis ir perspektyvomis susiduria šilumos tiekėjai. Susitikimo medžiaga:
– Pranešimas CŠT įmonių galimos investicijų kryptys ir kliūtys (LŠTA pranešimas)
– Esamos ir planuojamos paramos priemonės (LŠTA pranešimas)
Vaizdo įrašas čia:  LSTA pirmadienio webinaras_CŠT sektoriaus investavimo kryptys_paramos priemonės_finansavimo sąlygos-20211213_140402-Meeting Recording.mp4

2021 m. gruodžio 13 d.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimai:
Kaip perskaičiuojamas vidutinis vartotojo objekto elektros energijos suvartojimo dydis? Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi ginčą, kilusį tarp vartotojo ir UAB „Elektrum Lietuva“ dėl mokesčių už elektros energiją, nutarė, jog UAB „Elektrum Lietuva“ pagrįstai apskaičiavo elektros energijos kiekius pagal vidutinį suvartojimą. Visą pranešimą skaitykite ČIA.
VERT: vartotojas turi pareigą atsiskaityti už faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi kilusio ginčo tarp vartotojo ir UAB „Ignitis“ aplinkybes, priėmė sprendimą vartotojo reikalavimą laikyti nepagrįstu. Vartotojas turės sumokėti bendrovei susidariusią skolą. Visą pranešimą skaitykite ČIA.
VERT: ESO teisėtai atidėjo prijungimo darbus. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi ginčą, kilusį tarp vartotojo ir UAB „Energijos skirstymo operatorius“  (ESO), konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo įpareigoti bendrovę vykdyti sutartį, todėl vartotojo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Visą pranešimą skaitykite ČIA.
VERT nustatė įvykio, kurio metu Alytaus r. skirstomajame dujotiekyje išsiveržė ir užsiliepsnojo dujos, priežastis. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) gamtinių dujų skirstymo sistemoje Panemuninkėlių k., Alytaus r. sav., tyrimo aktą. Visą pranešimą skaitykite ČIA.

2021 m. gruodžio 9 d.
AB „Klaipėdos energija“ pranešimas SĄSKAITAS APMOKĖKITE TIESIOGIAI IŠ E-PASLAUGŲ PUSLAPIO. Nuo 2021 m. gruodžio 10 d. AB „Klaipėdos energija“ e-paslaugų puslapyje pradeda veikti mokėjimo inicijavimo paslauga. Šios paslaugos pagrindu Bendrovės klientai galės apmokėti sąskaitas už šilumos energiją tiesiai iš e-paslaugų puslapio.
Visą pranešimą skaitykite ČIA.

2021 m. gruodžio 9 d.
Išsiųsta LŠTA pažyma „Oro taršos mažinimas Lietuvos miestuose“ (apie didžiųjų miestų savivaldybėse taikomas priemones mažinant oro taršos keliamas problemas ir skatinant jungtis prie CŠT)

2021 m. gruodžio 8 d.
LŠTA gruodžio 6 d. webinaro metu KTU doc. dr. Kęstutis Buinevičius pristatė tyrimo medžiagą „Biokuro katilų eksploatavimo problemos dėl medienos skiedros kuro kokybės“ (pranešimas). Vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia:  LŠTA pirmadienio webinaras_ dėl SM3 deginimo-20211206_140126-Meeting Recording.mp4 Galutinę K. Buinevičiaus pažymą dėl SM3 kuro deginimo pateiksime po suderinimo su LŠTA Technikos komitetu.

2021 m. gruodžio 6 d.
LŠTA kartu su LITBIOMA ir kitomis asociacijosmis pasirašė bendrą kreipimąsi dėl Europos Komisijos 2022 m. valstybės pagalbos klimato ir aplinkos apsaugai ir energetikai gairių – neteisingo biomasės traktavimo.

2021 m. gruodžio 6 d.
Automatizuotuose šilumos mazguose nebesandarius lituotus plokštelinius šilumokaičius tenka keisti naujais ir per ilgą laiką susikaupia nemažas kiekis naudojimui nebetinkamų šilumokaičių. Metalo laužo supirkėjai naudojimui nebetinkamus šilumokaičius superka tik juodojo metalo laužo kaina, nors jie gaminami iš nerūdijančio plieno, vario ir kt. ne juodojo metalo. Pasidalinkite patirtimi, kur realizuoti naudojimui nebetinkami lituotus plokšteliniai šilumokaičiai? Jūsų atsakymų lauksime el.p. info@lsta.lt Taip pat savo atsakymą galite palikti forume https://lsta.lt/forums/topic/del-metalo-lauzo/

2021 m. gruodžio 3 d.
Spalio pabaigoje VERT organizavo mokymus CŠT reguliuojamos apskaitos, veiklos ataskaitų rengimo, investicijų planavimo/derinimo temomis, tačiau daugumai bendrovių vis dar išlieka neaiškumų atskirais klausimais (pvz. bazinių kainų nustatymo, sąnaudų pagrindimo, darbo užmokesčio fondo pripažinimo ir pnš.). LŠTA 2022 m. sausio mėn. planuoja su UAB “Vilnius economics” ekspertais (Rapolas Striukas ir kt) pravesti konsultacijas (klausimų-atsakymų seminaras) praktinės dabartinės ir naujos kainodaros klausimais (dalyvautų tik LŠTA šilumos tiekimo įmonės). Vėlesniu etapu, apibendrinant problemines vietas, būtų teikiami siūlymai VERT dėl neaiškių kainodaros epizodų, jų koregavimo, patikslinimo, vienodo, korektiško teisės aktų nuostatų vertinimo (pvz. įmonėms teikiant kainų projektus) ir pnš. Tam, kad „Vilnius economics” specialistai galėtų iš anksto pasiruošti ir detaliau pristatyti, panagrinėti problemines temas, būtų labai gerai gauti Jūsų įmonei aktualius klausimus dėl kurių kyla neaiškumų ir norėtumėt pasitarti/padiskutuoti. Klausimų sąrašo laukiame iki gruodžio 13 d. (pirmadienio) el.p. ramune@lsta.lt

2021 m. gruodžio 2 d.
Lapkričio 29 d. LŠTA pirmadienio webinaras apie įrenginių techninės priežiūros programinio valdymo sprendimus Alldevice (Mindaugo Venckaus pristatymas), kurie jau 8 metai kuriami ir vystomas Estijoje, sėkmingai naudojami pramonės ir energetikos įmonėse Baltijos šalyse. AB Kauno energija ši sistema sėkmingai naudojama nuo 2020 m. sausio. Vaizdo įrašas:  LŠTA pirmadienio webinaras_įrenginių techninės priežiūros IT sprendimai_Alldevice programinė įranga-20211129_140321-Meeting Recording.mp4

2021 m. gruodžio 1 d.
VERT pateikė derinimui teisės aktų projektus:

Šilumos kainų nustatymo metodikos pakeitimo projektas;

Energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių informacijos teikimo taisyklių pakeitimo projektas;

Vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašo pakeitimo projektas;

Vidutinės gamtinių dujų biržos kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašo pakeitimo projektas;

Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos pakeitimo projektas;

Vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašo pakeitimo projektas

2021 m. lapkričio 30 d.
VERT pranešimai apie priimtus sprendimus:
VERT suderino Disbalanso pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas.
Nustatytos izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugos kainos viršutinės ribos 2022 metams.
Nustatyti 2022 m. UAB „Ignitis“ elektros energijos tarifai buitiniams vartotojams.
VERT patvirtino 2022 m. I pusm. gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams.
VERT: mažėja prijungimo prie gamtinių dujų skirstymo sistemos įkainiai buitiniams vartotojams.
Nustatyti mažųjų gamtinių dujų tiekėjų tarifai buitiniams vartotojams. V
Gaminantiems vartotojams nustatytos pasinaudojimo tinklais paslaugos kainos 2022 metams.

2021 m. lapkričio 30 d.

Lapkričio 29d. vykusio LŠTA nuotolinio webinaro metu pristatyti įrenginių techninės priežiūros programinio valdymo sprendimai Alldevice (Mindaugo Venckaus pristatymas) Vaizdo įrašas:  LŠTA pirmadienio webinaras_įrenginių techninės priežiūros IT sprendimai_Alldevice programinė įranga-20211129_140321-Meeting Recording.mp4

2021 m. lapkričio 24 d.
LŠTA šilumos tiekėjams išplatino informaciją, skirtą savivaldybių merų atsakymui į Energetikos ministerijos raštą dėl sm3 biokuro naudojimo galimybių ir skatinamojo poreikio.

2021 m. lapkričio 24 d.
Š.m. lapkričio 22 d. LŠTA pirmadienio webinare Nordic Logic atstovai pristatė Suomijos gamintojo AmbiHeat šilumos siurblių jėgaines (0,4-10 MW galios), naudojančias atsinaujinančią, vandenvalos, pramonės įmonių atliekinę ir kt. energiją. Pristatyti įgyvendinti ir vykdomi projektai centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemoms (pranešimas ČIA).
Tuo pačiu dalinamės nesenai paskelbtos Talino technologijos universiteto atliktos studijos rezultatais apie Šilumos siurblių pritaikymą mažose (iki 18 GWh/metus) CŠT sistemose Estijoje (ataskaitą anglų k. rasite ČIA).

2021 m. lapkričio 24 d.
Š.m. lapkričio 18 d. vykusios tarptautinės projekto LowTemp konferencijos „4-tos kartos žemos temperatūros centralizuoto šilumos tiekimo sistemos“ pranešimų medžiagą rasite ČIA LŠTA apibendrinimai po įvykusio renginio ČIA


2021 m. lapkričio 23 d.
VERT pakeitė Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodiką.

2021 m. lapkričio 22 d.
„Baltpool“ EPS – dar daugiau duomenų analitikos galimybių. „Baltpool“ dalinasi naujausiais duomenų analitikos funkcionalumais prekybos sistemoje.

2021 m. lapkričio 18 d.
LŠTA teisininko parengta informacija: jeigu esame neskiepyti nuo COVID-19 ir norime dirbti nepažeidžiant teisės aktų.
Jei asmuo nėra pasiskiepijęs jokia vakcina nuo COVID-19 ligos, turi darbdaviui, kas 7-10 d. pateikti pažymą apie tai, kad yra sveikas ir nėra užsikrėtęs. Nepadarius to ir patikrinus valstybinei darbo inspekcijai, gresia baudos ne tik darbuotojui, bet ir darbdaviui, o jos nemažos: 
„Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 str. 4 p. numato baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Taip pat primenu, kad net ir pasiskiepijus viena vakcinos doze, ir toliau privalomai reikia testuotis. Šiuo metu vyriausybės nutarimu iki gruodžio 1 d. tai galima atlikti už valstybės lėšas, po gruodžio 1 d. tai reiks daryti už savo pinigus. Darbuotojui ignoravus ir nepateikus testo rezultatų, darbdavys gali nušalinti tokį asmenį nuo darbo, taip pat nustoja galioti su tuo susijusios garantijos, kaip PSD ir VSD įmokos, tampate nedrausti. Darbdaviui nėra jokios griežtos diskrecijos, kaip sisteminti tokias pažymas, kai asmuo nesiskiepija o tik testuojasi, tačiau atsižvelgiant į duomenų apsaugos reglamento nuostatas, rekomenduojama, vesti tokių darbuotojų apskaitą. Kaip pvz: vardas, pavardė, gim. metai. jei pasiskiepijo ir turi galimybių pasą, pasižymėti jo galiojimo terminą, o tie kas testuojasi, turėti atskirą žurnalą ir įpareigoti vieną iš darbuotojų jį reguliariai tikrinti ir  informuoti tiek darbuotoją tiek įmonės/organizacijos vadovą“.

2021 m. lapkričio 17 d.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimai apie priimtus sprendimus:
VERT skyrė UAB „Trakų energija“ baudą už reguliuojamos veiklos pažeidimus. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nutarė UAB „Trakų energija“ už reguliuojamos veiklos pažeidimą skirti 3 742 Eur dydžio baudą.
Visą pranešimą rasite ČIA.
Nustatytos SGD pakartotinio dujinimo ir perkrovos paslaugų kainos 2022 metams.
Nustatytos elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinės ribos 2022 metams. V
VERT paskelbė AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos persiuntimo paslaugos kainas ir jų taikymo tvarką.
VERT paskelbė mažųjų elektros energijos skirstytojų persiuntimo paslaugų kainas ir jų taikymo tvarkas.
Išsamiai susipažinti su VERT 2021-11-16 posėdžio medžiaga galite ČIA.​

2021 m. lapkričio 16 d.
Lapkričio 15 d. LŠTA šilumos tiekimo įmonių ir ekspertų webinaro metu AB „Panevėžio energija“ atstovai pristatė įdiegtą naują technologiją RK-1 katilinėje –  absorbcinį šilumos siurblį, kuris leidžia didinti energetinį efektyvumą, atvėsinant iš katilų išeinančius dūmus, o gautą šilumą panaudoti miesto vartotojų poreikiams. AB Panevėžio energija viena iš pirmųjų Lietuvoje, kuri šį projektą įgyvendino pasinaudojus parama iš Klimato kaitos programos lėšų (pranešimas) . Taip pat buvo apžvelgta CŠT sektoriui aktualių paramos priemonių iš KKP programos ir planuojamų ES 2021-2027 struktūrinių fondą (LŠTA informacija). Video įrašas: LSTA pirmadienio webinaras_Panevėžio energija_absorbcinis šilumos siurblys-20211115_140211-Meeting Recording.mp4

2021 m. lapkričio 16 d.
VERT patvirtino šilumos kainas gyventojams lapkričio mėnesiui. Lapkričio mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 5,79 ct/kWh (be PVM). Palyginus su spalio mėn., kilovatvalandės kaina didėja 12,21 proc., per metus (2021 m. lapkritis / 2020 m. lapkritis) – kilovatvalandės kaina didėjo 45,48 proc.
Lapkričio mėnesio šilumos kainų pokyčius daugiausiai lėmė dujų brangimas. Labiausiai šiluma brango sostinėje ir mažuose miesteliuose, kuriuose daugiabučius dujomis šildo komunalinės įmonės: Nemėžyje, Pravieniškėse, Velžyje, Nemenčinėje.
Šilumos kainų metinė brangimo statistika pateikiama Lentelėje.

2021 m. lapkričio 15 d.
VERT patvirtinimo Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo ir Vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašo pakeitimus.
– Numatyta, kad šilumos aukcionai bus organizuojami ne antrajam mėnesiui po einamojo, o pirmajam mėnesiui po einamojo.
– Palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas privalu bus deklaruoti ne vėliau kaip 14-tą einamojo mėnesio kalendorinę dieną, šiuo metu deklaruoti privaloma ne vėliau kaip 18-tą d.
– Skaičiuojant elektros energijos technologinėms reikmėms kainą bus vertinama VIAP.
– Prognozuojama biokuro biržos (skiedrų) kaina bus nustatoma ir skelbiama VERT tinklalapyje iki kiekvieno mėnesio, einančio prieš mėnesį, kuriam kaina prognozuojama, 13-tos dienos.
Susipažinti su VERT 2021-11-15 posėdžio medžiaga galite ČIA.
Atkreiptinas dėmesys, kad VERT nustato prognozuojamą mėnesio biokuro biržos (skiedrų) kainą apskrityje, kuri taikoma apskaičiuojant palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas:
Taryba viešai savo tinklalapyje skelbia:
5.1. Vidutinę praėjusio mėnesio biokuro kainą, kito mėnesio 20 dienos;
5.2. Prognozuojamą mėnesio biokuro biržos (skiedrų) kainą apskrityje ir prognozuojamą mėnesio biokuro biržos (skiedrų) kainą šalyje iki kiekvieno mėnesio, einančio prieš mėnesį, kuriam kaina prognozuojama, 13 dienos
.
VERT prognozuojamas biokuro kainas galima rasti ČIA.

– VERT. Papildyta Elektros energijos kainos, rezervinės galios ir izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodika. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), siekdama, kad reguliuojamų paslaugų (produktų), dėl kurių vyksta aukcionai, atveju investicijų grąžos viršijimo dydis, susidaręs dėl prognozuojamų ir faktinių paslaugos sąnaudų neatitikimo, būtų grąžintas vartotojams, patikslino Elektros energijos kainos, rezervinės galios ir izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodiką.
Išsamiai susipažinti su VERT 2021-11-15 posėdžio medžiaga galite ČIA.

2021 m. lapkričio 11 d.
VERT suderino BALTPOOL UAB šilumos aukcionų įkainį. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino BALTPOOL UAB t​aikomą įkainį už energijos išteklių biržos operatoriaus teikiamas paslaugas energijos išteklių biržos šilumos aukcionų dalyviams.
VERT suderinimo BALTPOOL UAB biržos dalyviams taikomą prekybos BALTPOOL UAB energijos ištek​lių biržos prekybos šilumos aukcionų segmente įkainį – 15,65 Eur/1000 MWh (be PVM). Šiuo metu galiojantis 9,84 Eur/1000 MWh įkainis buvo suderintas 2018 m. gegužės 18 d.
Naujas įkainis bus taikomas nuo 2021 m. gruodžio 1 d.
Visą pranešimą rasite ČIA.
Išsamiai susipažinti su VERT 2021-11-11 posėdžio medžiaga galite ČIA

2021 m. lapkričio 9 d.
Valstybinės energetikso reguliavimo tarybos pranešimai:
Kokiais atvejais elektros energijos tiekėjas negali pritaikyti nuolaidos vartotojui už suvartotą elektros energiją, nors tai numato sutartis? Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi ginčą, kilusį tarp vartotojo ir UAB „Elektrum Lietuva“ dėl 50 proc. nuolaidos pirmam mėnesiui už suvartotą elektros energiją pritaikymo, nutarė, jog reikalavimas nepagrįstas.
Kreipimesi į VERT vartotojas nurodė, jog su UAB „Elektrum Lietuva“ sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią už pirmąjį mėnesį suvartotą elektros energiją UAB „Elektrum Lietuva“ turėjo pritaikyti nuolaidą. Daugiau skaitykite ČIA.
Vartotojui sudarant gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį, svarbu įsitikinti, ar gamtinių dujų tiekėjui pateikiami teisingi duomenys. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi ginčą, kilusį tarp vartotojo ir UAB „Ignitis“ dėl mokesčių už gamtines dujas, nutarė, jog vartotojo prašymas nepagrįstas, nes įmonė teisingai vartotojui apskaičiavo nepriemoką už suvartotas gamtines dujas. Daugiau skaitykite ČIA.
Kaip apskaičiuojamas mokestis už elektros energiją, jeigu vartotojas kas mėnesį nedeklaruoja skaitiklio rodmenų? Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi ginčą, kilusį tarp vartotojo ir UAB „Elektrum Lietuva“, nutarė, jog vartotojo reikalavimai dėl permokos grąžinimo už objekte nesuvartotą elektros energiją nepagrįsti, nes vartotojas nesilaikė pareigos tinkamai deklaruoti skaitiklio rodmenis. Daugiau skaitykite ČIA.
VERT: prijungimo prie ESO gamtinių dujų sistemos įmoka vartotojui perskaičiuojama nebus. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi tarp vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kilusį ginčą dėl vartotojui apskaičiuotos prijungimo prie gamtinių dujų sistemos įmokos, nusprendė atmesti vartotojo reikalavimą perskaičiuoti prijungimo įmoką. Daugiau skaitykite ČIA. h

2021 m. lapkričio 9 d.
LŠTA pirmadienio webinaro metu IRTC įmonės atstovai pristatė Jonavos mieste pradėjusią veikti vieningą komunalinių įmonių (šilumos tiekimo, geriamojo vandens tiekimo, pastatų administravimo) klientų elektroninę savitarnos svetainę mokijonava.lt ir sistemos funkcionalumą, kas šiuo metu yra naujiena Lietuvoje (pranešimas). Savitarnos interneto svetainėje, prisijungęs abonentas gali matyti ne tik tai, kas įprasta: išrašytas sąskaitas ir savo mokėjimų istoriją, deklaruoti skaitiklių rodmenis,  parsisiųsti/atsispausdinti mokėjimo pranešimus, atlikti mokėjimus už suteiktas paslaugas tiesiogiai iš savitarnos svetainės, bet ir pasinaudoti šiomis funkcijomis: siųsti pranešimus paslaugos teikėjui ir gauti atsakymus,  užsakyti paslaugas, pasirašyti sutartis, ar jas pakeisti/nutraukti, gauti technines sąlygas, pateikti prašymus. Prie savitarnos prisijungiama ne tik paprastuoju būdu (e-paštas ir slaptažodis) bet ir saugesnėmis identifikavimo priemonėmis: Smart-ID, mobilusis parašas, lustinė kortelė/USB laikmena. Vaizdo įrašas:  LŠTA_pirmadienio_webinaras_IRTC klientų savitarnos pristatymas-20211108_140156-Meeting Recording.mp4

2021 m. lapkričio 8 d. BAltpool aktualijos:
– BWCS (Baltpool Wood Chips SPOT) LT indekso vertė siekė 23,08 Eur/MWh. Lyginant su rugsėjo mėnesio verte, fiksuotas 17,6 % indekso augimas, o palyginus su praėjusių metų to pačio laikotarpio rezultatais, indekso vertė yra 160 % aukštesnė.
– Bendras pristatytas biokuro kiekis, lyginant su rugsėjo mėnesiu, išaugo 34 % iki 503 080 MWh (pagal ilgalaikius kontraktus pristatyta 33,05 % kiekio).
– 2021-2022 šildymo sezono tiekimo kaina šiuo metu vidutiniškai siekia 19,30 Eur/MWh. Lyginant 2020-2021 metų šildymo sezonus biokuro tiekimo kaina padidėjo 78 %.
– Rugsėjo ir spalio mėnesių Lenkijos (Suwalki regiono) kainos siekė 22,44 Eur/Mwh.
– Lyginant su 2020  metais, rugsėjo, spalio mėnesiais Lietuvos rinkoje jaučiamas užsienio pardavėjų aktyvumas, ypatingai Latvijos (padidėjo 2 kartus) Skaityti daugiau

2021 m. lapkričio 5 d.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimai:
VERT nustatė visuomenines elektros energijos kainos viršutines ribas buitiniams vartotojams. Plačiau skaitykute ČIA.
Nustatyta elektros energijos skirstymo paslaugos kainos buitiniams vartotojams papildoma dedamoji. Atsižvelgiant į numatytą kompensuoti skirtumą tarp visuomeninio tiekėjo faktinių ir prognozuotų pagrįstų sąnaudų, 2022-iems metams patvirtinta papildoma dedamoji prie skirstymo paslaugos kainos buitiniams vartotojams 1,192 ct/kWh (be PVM). Skaitykite ČIA.

2021 m. lapkričio 5 d.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimai:
VERT nustatė visuomenines elektros energijos kainos viršutines ribas buitiniams vartotojams. Plačiau skaitykute ČIA.
Nustatyta elektros energijos skirstymo paslaugos kainos buitiniams vartotojams papildoma dedamoji. Atsižvelgiant į numatytą kompensuoti skirtumą tarp visuomeninio tiekėjo faktinių ir prognozuotų pagrįstų sąnaudų, 2022-iems metams patvirtinta papildoma dedamoji prie skirstymo paslaugos kainos buitiniams vartotojams 1,192 ct/kWh (be PVM). Skaitykite ČIA.

2021 m. lapkričio 4 d.
Seimas priėmė Gamtinių dujų, Elektros energetikos, Energijos išteklių rinkos ir Šilumos ūkio įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama sušvelninti elektros, dujų ir šilumos kainų kilimą buitiniams vartotojams.
Priimtais pakeitimais nutarta leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai reguliuojamos elektros ir dujų kainos dalies padidėjimą vartotojams išdėstyti per tam tikrą laikotarpį, o ne perkelti vartotojams iškart: iki 2027 m. pabaigos – elektros, iki penkerių metų – dujų.
Visą LR Seimo pranešimą žiniasklaidai rasite ČIA.

2021 m. lapkričio 4 d.
LŠTA atkreipia narių dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. spalio 21 d. priimtą nutartį (civilinė byla, Nr. e3K-3-223-969/2021), kurioje ieškovai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – VMSA)  prašė priteisti iš atsakovės Europos bendrovės „City Service SE“ ieškovei VMSA 20 591 637 Eur nuostolių atlyginimą.
LŠTA parengtą informaciją rasite ČIA.

2021 m. lapkričio 3 d.
Š.m. spalio 29 d. aplinkos ministras priėmė pakeitimus STR’ų:
STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“. Aktualu CŠT:
1. Jei nėra galimybės naudotis IS „Infostatyba“, prašymai išduoti statybą leidžiančius dokumentus, leidimus atlikti statinio (jo dalies) konservavimo darbus, statybos užbaigimo aktus (t. y. – Reglamento  nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos (toliau – komisija) surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad ypatingasis ar neypatingasis statinys pastatytas, rekonstruotas, daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas), daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkytos (visame pastate ar jo dalyje keičiant šildymo būdą, prisijungiant prie ar atsijungiant nuo šilumos perdavimo tinklų) pagal statinio projekto sprendinius (toliau – aktas)), deklaracijas apie statybos užbaigimą gali būti teikiami tiesiogiai paslaugas teikiantiems viešojo administravimo subjektams (išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis), pridedant elektroninę laikmeną su visų su prašymu privalomų pateikti dokumentų įrašais.
2. VERT tikrina atitiktį statinio projekto sprendiniams: šilumos tiekimo tinklų ir jų priklausinių (didesnio kaip 100 mm sąlyginio skersmens).
STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Reglamento nuostatos suderinamos su investicijų įstatymo 155 straipsnio 4 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis stambiems projektams taikomas specialias investavimo ir verslo sąlygas. Reglamentas papildomas atsižvelgiant į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl statybos užbaigimo procedūrų suvienodinimo, statinio ekspertizių atlikimo nešališkumo.

2021 m. spalio 29 d.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimai:
VERT patvirtino 2022 m. elektros energetikos sektoriaus VIAP biudžetą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino elektros energetikos sektoriaus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetą 2022-iems metams: įvertinus ankstesnio laikotarpio neatitikimus, bendras biudžetas sudaro 38,499 mln. Eur, t. y. 67,5 proc. mažiau nei 2021 m. (118,5 mln. Eur). Daugiau skaitykite ČIA.
Paskelbtos elektros energijos perdavimo paslaugų kainos ir jų taikymo tvarka 2022 m. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), patikrinusi, ar LITGRID AB pateiktos diferencijuotos elektros energijos perdavimo paslaugų kainos neviršija nustatytos viršutinės kainų ribos, nediskriminuoja vartotojų ar jų atskirų grupių, priėmė sprendimą paskelbti LITGRID AB patvirtintas elektros energijos perdavimo paslaugų kainas ir jų taikymo tvarką 2022 metams. Daugiau skaitykite ČIA.

2021 m. spalio 28 d.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimai:
Nustatyta AB „Klaipėdos nafta“ SGD pakartotinio dujinimo veiklos pajamų viršutinė riba 2022 metams. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė AB „Klaipėdos nafta“ SGD pakartotinio dujinimo veiklos pajamų viršutinę ribą 2022 metams – 31 359 743 Eur, t. y. 3,46 proc. mažiau nei buvo nustatyta praėjusiais metais (2021 m. – 32 482 248 Eur). Daugiau skaitykite ČIA.
VERT pakoregavo gamtinių dujų sektoriaus įmonių dujų skirstymo veiklos pajamų viršutines ribas 2022 metams. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pakoregavo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), UAB „Gren Lietuva“, AB agrofirmos „Josvainiai“, UAB „Intergas“ gamtinių dujų skirstymo veiklos pajamų viršutines ​ribas 2022 metams. Daugiau skaitykite ČIA.
VERT pakeitė Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodiką. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pakeitė Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodiką. Pakeitimais siekiama užtikrinti galimybes gamtinių dujų įm​onėms valdyti pinigų srautus bei abipusį ir lygiateisį reguliavimą gamtinių dujų tiekimo įmonių ir gamtinių dujų vartotojų atžvilgiu.​ Daugiau skaitykite ČIA.

2021 m. spalio 28 d.
Nuotolinio LŠTA vadovų pasitarimo metu apžvelgtos savaitės aktualijos bei plačiau diskutuota dėl SM3 kuro naudojimo praktinių aspektų. Šiuo klausimu Energetikos ministerija artimiausiu metu planuoja tarpinstitucinį pasitarimą, Susitikime taip pat dalyvavo KTU doc. dr. Kęstutis Buinevičius bei atsakingi įmonių specialistai. Konstatuota, kad SM3 turi būti skatinamas deginti (skiriant valstybės paramą esamų įrenginių pritaikymui ir naujų statybai), bet ne draudžiama naudoti SM1 ir SM2. LŠTA užsakys tyrimą Dėl biokuro SM3 deginimo galimybių dabar eksploatuojamuose vandens šildymo katiluose. LŠTA pranešimas (spausti ČIA), susitikimo apibendrinimas (spausti ČIA).

2021 m. spalio 27 d.
Apie medienos žaliavos brangimą ir kas įtakoja kainų didėjimą bei kita vertinga informacija straipsnyje Baldų gamyba iš vidaus: medienos dalis savikainoje ir kas lemia brangimą (skaitykite ČIA)

2021 m. spalio 26 d.
Š.m. spalio 25 d. vyko LŠTA šilumos tiekimo įmonių ir ekspertų webinaras, kurio tema „Patalpų šildymas ir vėsinimas paviršiais – pagrindai, argumentai, Uponor sprendimai ir rekomendacijos“ (pranešėjas Artūras Laukys, UAB Uponor Techninių sprendimų vadovas). Pranešimą rasite čia. Vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia:  Uponor_sildym_vesinim_pavirsiais.mp4

2021 m. spalio 26 d.
Spalio 18 -24 d. vyko Klimato savaitė 2021. Dekarbonizacijos darbo grupių atidarymo renginio ir klimato savaitės uždaromojo renginio įrašą rasite Aplinkos ministerijos YouTube paskyroje.
Spalio 22 d. vyko pirmasis dekarbonizacijos darbo grupių susitikimas. Susitikimo įrašą galima peržiūrėti čia.  Iki lapkričio 1 d. dar yra galimybė registruotis  į darbo grupes arba kviesti tai padaryti savo kolegas informuojant Juditą Liukaitytę-Kukienę el. paštu judita.liukaityte@am.lt. Galutinis darbo grupių sąrašas bus tvirtinamas Aplinkos ministro įsakymu.
Pranešimai: Misija nulis ir NEKSP atnaujinimas.

2021 m. spalio 26 d.
Informuojame apie artimiausius tarptautinius CŠT renginius:
– Euroheat&Power kartu su Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono miestų energetikos asociacija APUEA š.m. lapkričio 11 d. kviečia dalyvauti virtualioje Azijos miestų energetikos asamblėjoje, kurios metu taip pat vyks 7-oji pasaulinė klimato apdovanojimų ceremonija (dalyvavimas nemokamas, būtina išankstinė registracija. Daugiau informacijos (spausti ČIA)
– Danijos centralizuoto šilumos tiekimo taryba (DBDH) kartu su Energetikos ir klimato akademija (Energy and Climate Academy) š.m. lapkričio 2-30 d. organizuoja nuotolinius mokymus „District Heating: Energy Efficiency for Urban Areas“. Žinomi tarptautiniai specialistai ir ekspertai dalinsis savo žiniomis ir patirtimi (Tematika). Iš viso 20 valandų mokymai (galimybė peržiūrėti 62 pamokų vaizdo įrašus dar 3 savaites pasibaigus renginiui). Kaina: 450 € (registracija vyksta iki spalio 28 d.). Mokymai vyks anglų kalba, yra galimybė pasirinkti subtitrus 42 skirtingomis kalbomis (t.t. lietuvių k.). Daugiau apie renginį (spausti ČIA)

2021 m. spalio 25 d.
ŠT įmonėms el.paštu išsiusta apklausa dėl veiksmų, kuriuos tikslinga atlikti Energetikos ministerijai, VERT ar kitoms įstaigoms, kad būtų sudaromos prielaidos daugiau naudoti SM3 biokuro, nepatiriant techninių ir finansinių nuostolių (spausti ČIA). Įmonių nuomonių ir pasiūlymų laukiame iki spalio 27 d. elp. mantas@lsta.lt

2021 m. spalio 25 d.
ŠT įmonių vadovams el.paštu išsiusta informacija (spausti ČIA) apie š.m. spalio 21 d. vyko Šilumos tarybos posėdį, kurio darbotvarkėje buvo numatyta aptarti:
– 2021/22 m. šildymo sezono aktualijos
– Šilumos tarybos darbo grupėje svarstomų pasiūlymų dėl šilumos supirkimo tvarkos pakeitimų apibendrinimas
– Šilumos ūkio įstatymo keitimas.
Taip pat išsiųstos turimos pirminės pastabos EM pateiktam Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektui (rasite ČIA). Iki spalio 29 lauktume konstruktyvių pasiūlymų ŠŪĮ nuostatoms formuoti.

2021 m. spalio 25 d.
Šilumos tiekimo įmonių žiniai apie biokuro katilų koroziją
– doc. dr. Kęstučio Buinevičiaus pažyma BIOKURO KATILŲ KOROZIJA – PRIEŽASTYS IR PREVENCINĖS PRIEMONĖS;
– 2021-09-13 LŠTA pasitarimo video; dr. K Buinevičiaus pranešimas „Biokuro katilų korozijos problemos„.

2021 m. spalio 25 d.
VERT pateikė išvados dėl pernai gegužę įvykusio sprogimo ir gaisro Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusios PET granulių gamintojos „Orion Global Pet” katilinėje – sprogimas įvyko dėl taisyklių nesilaikymo

2021 m. spalio 22 d.
VERT organizuoja šilumos mokymus spalio 20, 27 ir lapkričio 3 d.:Click here to join the meeting
– Spalio 20 d. 9-16 val. Mokymai Reguliuojamos apskaitos sistemos (RAS) organizavimo tema.
– Spalio 27 d. 9-16 val. Mokymai Reguliuojamos veiklos ataskaitų (RVA) parengimo ir sąsajos su reguliuojamos veiklos kainodara tema
-Lapkričio 3 d. 9-16 val. Mokymai Investicijų planavimo ir derinimo tema.
Dėl registracijos kreipkitės: martynas.maksimovas@vert.lt>

2021 m. spalio 22 d.
2021-2027 m. ES struktūrinių fondų veiksmų programoje CŠT sektoriui numatyta priemonė – įvadinių šilumos apskaitos prietaisų  ir atsiskaitomųjų karšto vandens skaitiklių su nuotoliniu duomenų nuskaitymo sistemomis diegimas. Pasirengti šios priemonės finansavimui Energetikos ministerija bendradarbiauja su Europos socialinio fondo agentūros metodinės pagalbos centru, kuris atlieka tyrimą fiksuotųjų įkainių nustatymui. Renkama informacija apie rinkoje esančių šilumos apskaitos prietaisų, karšto vandens skaitiklių bei jų montavimo, o taip pat nuotolinės duomenų nuskaitymo įrangos įsigijimo/įrengimo, įskaitant projektavimo darbus, kainas (EM raštas ir apklausos lentelė). Jeigu Jūsų įmonė pastaraisiais metais (nuo 2018 m.)  įgyvendino tokius projektus, užpildykite apklausos lentelę ir iki š.m. lapkričio 5 d. atsiųskite rašte nurodytais kontaktais, tuo pačiu kopija Asociacijai (el.p. ramune@lsta.lt)

2021 m. spalio 22 d.
LR energetikos ministerija po derinimo Vyriausybei teikia 2021–2030 metų nacionalinės energetikos plėtros programos projektą. Su projektu ir lydinčiais dokumentais galima susipažinti ČIA.

2021 m. spalio 19 d. Vakar Seimo Ekonomikos komiteto nariai skubos tvarka surengtame posėdyje vienbalsiai pritarė įstatymų paketui dėl energijos kainų kilimo gyventojams sušvelninimo (Komiteto pranešimas). LŠTA reaguodama į pateiktą ŠŪĮ projektą, prieš posėdį skubos tvarka išsiuntė raštą su pasiūlymu koreguoti 20 p. formuluotę, kad būtų aiškesnė vidutinės metinės kuro kainos skaičiavimo tvarka. (LŠTA raštas)
Pakartotinai, atsižvelgiant į AB „Kauno energija“ atsiųstus komentarus, šiandien LŠTA išsiuntė raštą ir Energetikos ministerijai. Siūloma tikslinti ŠŪĮ projekto 32 str. 20 punkto formuluotę, kadangi neaišku, kaip metų eigoje šilumos gamintojai galės įsivertinti, ar jų metinės ne per energijos išteklių biržą ir (ar) ne per gamtinių dujų biržą įsigyto biokuro ir (ar) gamtinių dujų sąnaudos nėra didesnės nei vidutinė metinė biokuro biržos kaina ir (ar) vidutinė metinė gamtinių dujų biržos kaina, kai pastarosios kainos bus žinomos tik metams pasibaigus. (LŠTA raštas)

2021 m. spalio 19 d. Aplinkos ministerija išplatino informaciją, jog darbovietėse savikontrolės Covid tyrimo atliekas, tokias kaip testo kasetes, nosies tamponus, veido kaukes ir pirštines, kurios dėvimos atliekant savikontrolės tyrimą, reikia rinkti į atskirą skysčiams nepralaidų maišą, kuris turėtų būti įdedamas į papildomą maišą, sandariai užrišamas ir išmetamas į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Popierinės ar plastikinės pakuotės gali būti išmetamos į atitinkamus konteinerius. (AM pranešimas)

2021 m. spalio 19 d. Valstybinės darbo inspekcija informuoja, kad nuo lapkričio 1 d. didės baudos už darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų pažeidimus. Daugiau informacijos ČIA

2021 m. spalio 18 d.
Spalio 18 d. vyko LŠTA šilumos tiekimo įmonių ir ekspertų nuotolinis pasitarimo dėl Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo reglamentavimo. Susitikimo metu diskutuota apie dabartinę specialiųjų planų rengimo reglamentavimo teisinę aplinką, problematiką, aktualumą. Dalyvavo KTU docentas dr. Juozas Gudzinskas, spec. planų rengėjai (Nomine Consult, TES, Kelprojektas, kt), Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo grupės atstovės: Algė Staniūnaitė-Tonkich, Virginija Pilipienė ir Rūta Brazdžiūnienė),  taip pat Savivaldybių, Energetikos ministerijos, VERT ir ŠT įmonių atstovai (Susitikimo apibendrinimas). LŠTA pranešimas „Šilumos ūkio specialiojo planavimo dabartis, problemos, perspektyvos“. ir Situacijos apžvalga. Vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia:  LŠTA pirmadienio webinaras_Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo reglamentavimo tobulinimas-20211018_140355-Meeting Recording.mp4

2021 m. spalio 15 d.
Šiuo metu Valstybės kontrolė (VK) atlieka tyrimą „Centralizuoto šilumos tiekimo vertinimas”.  Vertinimo metu planuoja nagrinėti, kokių veiksmų imasi atsakingos institucijos, siekdamos įgyvendinti LT strateginiuose dokumentuose numatytus tikslus. Ar (ir kaip) atnaujinamos šilumos tiekimo sistemos, kaip vykstantys procesai padeda efektyvinti šilumos vartojimą (info apie tyrimą pridedama). Spalio 8 d. LŠTA susitiko su VK tyrimo rengėjais. Dėl būtinos informacijos, kuri reikalinga analizuoti pasirinktus klausimus (VK reikiamų duomenų sąrašas pridedamas) platesnei analizei norima surinkti duomenis pagal savivaldybes (savivaldybių valdomas šilumos tiekimo įmones). Iki spalio 20 d. laukiama ŠT įmonių vadovų pritarimo dėl LŠTA renkamų  kasmetinių įmonių techninių-ekonominių rodiklių (kiekvienos įmonės) pateikimo Valstybės kontrolei.

2021 m. spalio 15 d.
LŠTA liepos 21 d. kreipėsi į EM dėl šilumos perdavimo tinklų ir jų technologinių priklausinių apsaugos zonų 5 metrų dydžio pakeitimo. Prašėme inicijuoti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimą, įrašant ribą nuo 2 iki 5 metrų, sudarant sąlygą šilumos tiekėjui pačiam priimti sprendimą dėl apsaugos zonos dydžio poreikio. Spalio 6 d. pateiktame atsakyme, EM infomavo , kad teisės aktų nuostatas pakeis tik turint pagrindžiančių motyvų. EM nuomone esant įvairiems apsaugos zonų dydžiams elektros tinklų ar dujotiekių atveju, dar nereiškia, kad skirtingus apsaugos zonų dydžius galima būtų taikyti CŠT tinklams. Todėl pasiūlė LŠTA atlikti tyrimą ar modeliavimą, kuris pagrįstų tokį siūlymą, būtų išnagrinėtos šių zonų sumažinimo galimybes, nauda, rizikos. Atsižvelgiant į tai, LŠTA iki spalio 22 d. vykdo ES šalių apklausą apie taikomą reglamentavimą kitose valstybėse.

2021 m. spalio 15 d.
LŠTA kreipėsi į VERT (kopija LRS, EM) DĖL GALIMO VALSTYBINĖS ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBOS NEVEIKIMO, MAŽINANT ŠILUMOS KAINAS VARTOTOJAMS. Kreipimosi tikslas – VERT turėtų sudaryti sąlygas šilumos tiekėjams supirkti pigesnę šilumą ir jau po aukciono rezultatų paskelbimo. Su raštu galite susipažinti ČIA.

2021 m. spalio 14 d.
Valstybinė investicijų valdymo agentūra (VIVA) valdo Pagalbos verslui fondą, kuris padeda stambiam ir vidutiniam verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19. Ši agentūra kreipėsi į LŠTA klausdama nuomonės, ar CŠT įmonėms reikia finansinės pagalbos dėl energetinės krizės įveikimo? Pavyzdžiui, trumpalaikių paskolų apyvartinėms lėšoms suformuoti ar investicinių projektų (ko)finansavimui ir pan. VIVA gali teikti paskolas tik tuo atveju, jeigu komerciniai bankai atsisako, pavyzdžiui, dėl užstato nebuvimo, dėl savivaldybių laidavimo limito panaudojimo. Iki spalio 18 d. vyksta įmonių apklausa dėl aktualumo ir poreikio finansinei paskolai iš VIVA.

2021 m spalio 14 d.
Spalio 14 d. įvyko EM suburtos darbo grupės „Konkurencijai šilumos gamyboje suplanuoti“ pasitarimas. Buvo bandoma apjungti LNŠGA ir KE/TES konkurencijos modelius ir padaryti kažką visiems priimtino. Atrodo, kad nepavyko sutarti ir tolimesnis klausimo svarstymas vyks spalio 21 dieną Šilumos taryboje, kur bus toliau aptariamas Šilumos ūkio įstatymo naujas projektas.  

2021 m spalio 14 d.
LŠTA gavo atsakymą iš EM dėl galimų gamtinių dujų kainodaros pokyčių, susijusių su dujų vartojimo pajėgumų nustatymo tvarka. Anot EM, LŠTA pasiūlymai neturėtų pastebimos įtakos šilumos vartotojų sąskaitoms. Net ir padidinus didžiausių gamtinių dujų vartojimo parų skaičių iki 10-ties parų (keičiant šiuo metu galiojančių 5 didžiausių gamtinių dujų vartojimo parų per metus, apmokestinamų taikant trumpalaikių pajėgumų koeficientą 0,05, skaičių), tai turėtų mažesnį nei 1 proc. efektą šilumos vartotojų sąskaitoms. EM atsakymą galima rasti ČIA.

2021 m. spalio 14 d.
Spalio 13 d. vyko LRS Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdis, kurio metu diskutuota dėl pastatų priežiūros gerinimo ir SM3 platesnio naudojimo. Kviečiame susipažinti su aktualia informacija: posėdžio apžvalga, oficialus komisijos pranešimas ir LŠTA posėdžio metu pristatyta medžiaga (1. pranešimas dėl pastatų vidaus ir šildymo sistemų priežiūros bei 2. pranešimas dėl žemarūšio kuro naudojimo perspektyvų).

2021 m. spalio 13 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 832 „DĖL Lietuvos Respublikos PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS įstatymo Nr. Ix-1675 7 ir 11 STRAIPSNIŲ pakeitimo įstatymo projektO PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI“.

2021 m. spalio 13 d.
LŠTA parengė pažymą apie biokuro įsigijimo ne energijos išteklių biržoje galimybes ir reikalavimus.
Biokuro, skirto šilumos gamybai, įsigijimo tvarka ne biržoje;
Priedai

2021 m. spalio 12 d.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimas „VERT: spalio mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje„.
Vidutinė šilumos kaina. Spalio mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 5,16 ct/kWh (be PVM) – skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Palyginus su rugsėjo mėn., kilovatvalandės kaina didėja 11,93 proc., per metus (2021 m. spalis / 2020 m. spalis) – kilovatvalandės kaina didėjo 40,98 proc. Daugiau skaitykite ČIA.

2021 m. spalio 11 d.
LŠTA pirmadienio webinaro metu Lietuvos energetikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vidas Lekavičius pristatė (Pranešmas)) atliktą tyrimą „Namų ūkiai energetikos transformacijos kontekste“ ir rekomendacijas energijos nepritekliaus stebėsenai tobulinti. Energijos nepritekliaus apraiškos stebimos tiek miesto, tiek kaimo vietovėse, kurioms itin būdingos ir būsto kokybės problemos. Nepriteklius būdingiausias žemiausių pajamų gyventojams, vienišiems vyresnio amžiaus asmenims. 2019 m. apie 17 proc. gyventojų išlaidos energijai viršijo 15 proc. jų namų ūkių pajamų, 7,4 proc. gyventojų bent kartą per metus vėlavo apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas. Naudojami 2 indikatoriai energetiniam skurdui vertinti, tačiau jų apskaičiavimo/nustatymo aplinkybės turėtų būti koreguotinos:
namų ūkių, energijos išlaidoms skiriančių didelę dalį savo pajamų, dalis. Šis rodiklis apskaičiuojamas naudojant kas keletą metų Statistikos departamento vykdomo namų ūkių biudžetų statistinio tyrimo duomenis (paskutiniai duomenys rinkti 2016 metais), todėl sudėtinga užtikrinti stebėsenos operatyvumą bei surinkti korektiškus duomenis apie metines išlaidas energijai.
Negalėjimas pakankamai šildyti būsto – taip pat kelia labai daug problemų ir susilaukia daug žiniasklaidos dėmesio. Nors 2020 m. negalinčių pakankamai šildyti būsto gyventojų sumažėjo iki 23,1 proc., Eurostat duomenimis tarp ES šalių prastesnė situacija nei Lietuvoje  yra tik Bulgarijoje. Analizė parodė, kad minėto rodiklio dinamika Lietuvoje menkai siejasi su objektyviais veiksniais – gyventojų pajamų augimu, energijos kainų, šildymo kompensacijų gavėjų skaičiaus kaita ir pan. Reikšmingos įtakos turi pats apklausos dizainas. Pateiktos rekomendacijos Statistikos departamentui dėl apklausos turinio tobulinimo. Taip pat buvo apžvelgtos taikomos politinės priemones namų ūkių energetikos srityje bei pristatytos tyrimo vykdytojų rekomendacijos energijos nepritekliui mažinti. Susitikimo vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia:  LŠTA pirmadienio webinaras_Energetikos nepriteklius_LEI tyrimas-20211011_140414-Meeting Recording.mp4

2021 m. spalio 11 d.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimas „VERT šilumos sektoriaus įmonėms skyrė įspėjimus už reguliuojamos veiklos pažeidimus“. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skyrė įspėjimus už nustatytą reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimą įmonėms UAB „Alytaus šilumos tinklai“ bei UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“.
UAB „Alytaus šilumos tinklai“ bei UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ iki numatyto termino neparengė 2020 m. reguliuojamosios veiklos ataskaitų, neatliko reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir VERT nepateikė reguliuojamosios veiklos ataskaitų pagal VERT parengtą techninę užduotį.
Energetikos įmonės, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos, rengia reguliuojamosios veiklos ataskaitas ir užtikrina, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per 4 mėnesius pagal VERT patvirtintą techninę užduotį būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir pateikta ataskaita bei išvada.

2021 m. spalio 8 d.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimas „VERT parengė 2020 m. elektros ir dujų sektorių apžvalgą„.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), kaip ir kiekvienais metais, parengė  2020 m. elektros ir dujų sektorių apžvalgą, apibendrintą statistinę informaciją apie praėjusių metų elektros ir dujų sektorių rodiklius (2020 m. apžvalgą atsisiųskite).
Esminiai 2020 m. rodikliai elektros sektoriuje:
Didžiausių elektros energetikos sektoriaus įmonių, kurių akcijomis yra prekiaujama NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje, akcininkas yra Lietuvos valstybė.
2020 m. elektros energijos gamybos veiklą vykdė 1776 rinkos dalyviai (2019 m. – 1668), perdavimo – 1, skirstymo – 5, visuomeninio tiekimo – 1 (AB „Lifosa“ ir AB „Akmenės cementas“ turi licencijas, tačiau visuomeninio tiekimo veiklos nevykdė). Nepriklausomo elektros energijos tiekėjų skaičiaus pokytis nuo 2015 m. pateikiamas žemiau. Daugiau skaitykite ČIA.

2021 m. spalio 7 d.
Dalinamės UAB Tauragės šilumos tinklai informacija dėl malkinės medienos pirkimo ir biokuro ruošimo šilumos gamybai galimybių (VERT atsakymas Į paklausimą)

2021 m. spalio 6 d.
Vakar įvyko pasitarimas tarp LŠTA ir Aplinkos ministerijos atstovų, kurio metu LŠTA pateikė daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų problematiką, pasiūlė greitų ir ilgiau truksiančių teisinės bazės, susijusios su parama taip vadinamai „mažajai renovacijai“, pakeitimų. Aplinkos viceministras pažadėjo įvertinti gautus pasiūlymus ir pagal galimybes atsižvelgti.
LŠTA pasiūlymai ir pranešimas.
– Primename apie LŠTA atliktas studijas:
2014 m. studija DIREKTYVOS DĖL ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMAS MAŽIAUSIOMIS SĄNAUDOMIS CENTRALIZUOTO ŠILUMOS TIEKIMO SEKTORIUJE;
2015 m. studija DAUGIABUČIŲ NAMŲ VIDAUS ŠILDYMO IR KARŠTO VANDENS TIEKIMO, APSKAITOS, ESANT ĮVAIRIEMS ŠILDYMO IR KARŠTO VANDENS SISTEMŲ TIPAMS, VAIZDINĖS IR APRAŠOMOSIOS MEDŽIAGOS PARENGIMAS

2021 m. spalio 5 d.
Energetikos ministerija parengė ir viešam derinimui teikia Gamtinių dujų, Elektros energetikos ir Energijos išteklių rinkos įstatymų pakeitimus.
Pagrindiniai pakeitimai: sudaryti galimybes VERT subalansuoti galutinius tarifus buitiniams gamtinių dujų vartotojams ir išvengti jų svyravimų, pailginti elektros rinkos liberalizavimo II etapo terminą ir numatyti, kad visuomeninis tiekimas elektros rinkos liberalizavimo II etapo buitiniams vartotojams bus nutrauktas ne 2022 m. sausio 1 d., bet 2022 m. liepos 1 d. bei sudaryti galimybę reguliuojamiems šilumos gamintojams dvišaliais kontraktais (ne per gamtinių dujų biržą) įsigyti daugiau kaip 50 proc. gamtinių dujų su sąlyga, kad dvišaliais kontraktais įsigyjamų gamtinių dujų kaina neviršija vidutinės gamtinių dujų biržos kainos. Su projektais galima susipažinti ČIA.

2021 m. spalio 4 d. LŠTA mokymų seminaras „Nepiniginė motyvacija ir motyvuojantys pokalbiai su darbuotojais viešajame sektoriuje“ (lektorė Aistė Mažeikienė). Mokymų medžiaga. Vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia:
1 dalis  LŠTA mokymai_2021-10-04_Nepiniginė darbuotojų motyvacija_1dalis.mp4
2 dalis  LŠTA mokymai_2021-10-04_Nepiniginė darbuotojų motyvacija-2dalis.mp4

2021 m. spalio 5 d.
Baltpool biokuro ir šilumos prekybos rugsėjo mėn. rezultatai: BWCS (Baltpool Wood Chips SPOT) LT indekso vertė siekė 19,63 Eur/MWh. Lyginant su rugpjūčio mėnesio verte, fiksuotas 30 % indekso augimas, o palyginus su praėjusių metų to pačio laikotarpio rezultatais, indekso vertė yra 125 % aukštesnė.

Bendras pristatytas biokuro kiekis, lyginant su rugpjūčio mėn., išaugo 81 % iki 375 270 MWh (pagal trumpalaikius kontraktus pristatyta 89,7 % kiekio). Lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai metais, pristatyto biokuro kiekis augo 51 %.

Ruošiantis ateinančiam šildymo sezonui, dalyviai iš viso jau sudarė sandorių dėl 1 087 590 MWh biokuro tiekimo kitam šildymo sezonui už vidutinę 17,56 Eur/MWh kainą. Tuo pačiu laikotarpiu pernai metais, ilgalaikių sandorių buvo sudaryta 2 kartus daugiau.x

Sudarytų sandorių kaina yra 66 % didesnė už praėjusio šildymo sezono vidutinę biokuro tiekimo kainą.

Daugiau informacijos ČIA.

2021 m. rugsėjo 29 d.
Seimo Ekonomikos komitetas išreiškė susirūpinimą drastiškai kylančiomis šildymo kainomis Vilniaus mieste.
Šios dienos Ekonomikos komiteto posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl šilumos kainų didėjimo ir kokios tokio ženklaus kainos padidėjimo priežastys.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narys Matas Taparauskas ir Energetikos ministerijos viceministrė Inga Žilienė akcentavo, kad šilumos kainos didėja dėl vienos pagrindinės priežasties – pasaulinių dujų kainų augimo. Pranešėjų teigimu, kadangi šilumos kainoje kuro dedamoji sudaro net 61 proc., tad didžiausią šilumos kainų pokytį pajus tie miestai, kuriuose šiluminei energijai pagaminti daugiausia naudojamas kuras yra dujos. Vienas iš tokių miestų yra Vilniaus miestas, kuriame iš dujų pagaminama net 44 proc. šiluminės energijos.
Pasak Ekonomikos komiteto posėdyje dalyvavusių pranešėjų, akivaizdu, kad Vilniuje tokia situacija susiklostė dėl nesavalaikių investicijų į biokuro pagrindu dirbančias termofikacines jėgaines, taip pat didžiulę įtaką kainų padidėjimui turėjo užsitęsusios AB „Ignitis grupė“ administruojamo šiukšlių ir biokuro deginimo jėgainės statybos. Dėl šių dviejų priežasčių šį šildymo sezoną vilniečiai už šilumos energiją mokės vieną iš didžiausių kainų.
Pranešėjai patikino Komiteto narius, kad tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tiek Energetikos ministerija ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba imasi visų įmanomų priemonių sušvelninti šilumos kainų augimą ir artimiausiu metu pateiks savo veiksmų planus komitetui bei įstatymų pakeitimus Lietuvos Respublikos Seimui.
Komiteto nariai nutarė parlamentinės kontrolės tvarka periodiškai tęsti šio klausimo  svarstymą ateityje. 2021-09-29 Ekonomikos komiteto posėdžio vaizdo įrašas TN: tn

2021 m. rugsėjo 28 d.
LŠTA surinktais duomenimis didžioji dauguma šilumos tiekėjų pažymas vartotojams apie priskaitymus, mokėjimus, įsiskolinimus ir pan. išduoda nemokamai. Iš 13 atsakiusiųjų įmonių tik 2 (Jonava ir Klaipėda) taiko simbolinius įkainius už teikiamas papildomas paslaugas, pavyzdžiui, apie šilumos suvartojimą už 1-10 metų laikotarpį, pažymas apie priskaitymus ir mokėjimus už šilumą, pažymas apie kliento įsiskolinimą, buhalterinės pažymos nenumatytos LR teisės aktais. Apklausos rezultatai

2021 m. rugsėjo 24 d.
VERT skyrė UAB „Pakruojo šiluma“, UAB „Fortis energy“ bei UAB „Jetgas“ įspėjimus dėl to, jog bendrovės nepateikė Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nustatytos ataskaitos dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo. Įmonės iki 2020 m. vasario 15 d. nepateikė Energetikos ministerijai ataskaitų apie per 2019 metus įgyvendintas priemones pagal su Energetikos ministerija sudarytus susitarimus. Dėl šio pažeidimo VERT bendrovėms pradėjo sankcijos – įspėjimo skyrimo – procedūrą.

2021 m. rugsėjo 27 d. LŠTA webinaro metu IRTC pristatė bendrovėje „Šiaulių energija“ įdiegtą informacinę sistemą, skirtą valdyti apskaitos prietaisų aptarnavimą, apskaitos rodmenų surinkimą ir jų tikrinimą, bei atidavimą sąskaitybos (bilingo) sistemoms. Sistema naudojama siekiant sumažinti apskaitomos šilumos ir karšto vandens nuostolius, išvengti klaidingo deklaravimo ar prietaisų atsukimo pasekmių (PRANEŠIMAS). Vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia:  LŠTA pirmadienio webinaras_IRTC_Universali apskaitos prietaisų aptarnavimo ir rodmenų tikrinimo IS-20210927_140157-Meeting Recording.mp4

2021 m. rugsėjo 24 d.
Rugsėjo 22 d. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovai pristatė 2022 m. I pusmečiui prognozuojamus buitiniams vartotojams gamtinių dujų, elektros tarifų ir šilumos kainų pokyčius.
Prognozuojama, kad 2022 m. I pusmečio gamtinių dujų produkto kaina gamtinių dujų biržose sieks apie 63 eurų/MWh, tačiau 2021 m. II pusmečio tarifuose buitiniams vartotojams buvo įvertinta 20,64 eurų/MWh kaina.
Šilumos kainos dalį sudaro 61 proc. kintamų sąnaudų – kuras ir šilumos aukcionuose perkama šiluma, – kurios peržiūrimos ir nustatomos kiekvieną mėnesį. Jei kuras perkamas energijos išteklių biržoje, kuro kainos nustatomos pagal faktą, o jei kuras perkamas dvišalių kontraktų pagrindu, kuro kainos nustatomos apribojant 105 proc. biržos kainos riba. Apskaičiuojant šilumos kainą ateinančiam mėnesiui, yra naudojama faktinė kuro kaina su dviejų mėnesių atsilikimu.
Šiuo metu energijos išteklių biržoje yra sudaryta kontraktų, kuriais šilumos įmonės užsitikrino apie 25 proc. artėjančiam šildymo sezonui reikalingo biokuro kiekio. Jau sudarytų kontraktų kaina rodo, kad biokuro kaina šalyje, lyginant su 2021 m. sausio mėn., gali didėti apie 40 proc. Šilumos įmonių mokama gamtinių dujų kaina (įskaitant infrastruktūros mokesčius) per metus pabrango 2 kartus. Dėl ženkliai padidėjusių kuro kainų ateinančio šildymo sezono šildymo kaina, prognozuojama, bus ketvirtadaliu aukštesnė, lyginant su ankstesniu sezonu. Pavyzdžiui, vidutinė mėnesinė šilumos sąskaita 60 kv. m. bute daug šilumos suvartojančiame nerenovuotame daugiabutyje padidės nuo 52,02 eurų iki 66,09 eurų. Pažymėtina tai, kad 59 proc. daugiabučių sudaro daug šilumos suvartojančių daugiabučių dalį. Visiškai renovuotuose daugiabučiuose namuose prognozuojamas ženkliai mažesnis kainų augimas, vidutinė mėnesinė šilumos sąskaita, prognozuojama, padidės 6 eurais ir sieks 28,32 eurus per mėnesį.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė informavo apie sutartas priemones, mažinant centralizuotai tiekiamos šilumos kainas. Suaktyvinant biokuro rinką, pasiūlyta nustatyti Valstybinei miškų urėdijai didesnį valstybinio miško kirtimo liekanų (biokuro žaliavos) tiekimą į rinką ir įpareigoti gerinti kirtimo liekanų paėmimo iš kirtaviečių sąlygas. Prastesnės kokybės ir pigesnio biokuro naudojimas gaminant šilumą, leistų sumažinti šilumos 1 kWh kainą apie 10 proc. Taip pat būtina sistemiškai spręsti gyventojų energetinio skurdo klausimą, peržiūrint socialinės paramos schemą, sudarant galimybes atsinaujinančios energetikos privalumais pasinaudoti ir mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Energetikos ministerija šiuo metu rengia energetinio skurdo mažinimo programą. Viceministrė taip pat informavo, kad reikalinga atsakingiau kontroliuoti daugiabučių gyvenamųjų namų administratorių ir šilumos punktų prižiūrėtojų darbo kokybę, tinkamai paruošiant daugiabučio namo šilumos punktus šildymo sezonui. Tinkamas pasiruošimas šildymo sezonui (sureguliuojant prietaisus, šilumokaičius ir kt., tinkamai reguliuojant šilumos kiekius pagal oro sąlygas) yra svarbus veiksnys ekonomiškam šilumos vartojimui daugiabučio namo viduje, kuris leidžia mažinti sąskaitas.
LRS Energetikos ir darnios plėtros komisijos 2021-09-24 posėdžio vaizdo įrašą rasite ČIA.

2021 m. rugsėjo 21 d.
„Verslo žinios“ (www.vz.lt) publikuojamas Gintarės Rovaitės straipsnis NEMOKAMI ATL LEIDIMAI: MAŽĖJANČIA TVARKA, IKI NULIO. Šalies bendrovės, dalyvaujančios ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemoje, laukia, kol bus paskirstyti nemokami ATL 2021–2025 m. Europai siekiant įgyvendinti įsipareigojimus klimatui, kasmet įmonėms planuojama suteikti vis mažiau nemokamų leidimų.
Visą straipsnį rasite ČIA.

2021 m. rugsėjo 20 d. LŠTA mokymų seminaras „Asmenų (klientų) aptarnavimo aktualijos: kanalų ir emocijų įvairovės valdymas“ (lektorė Aistė Mažeikienė) (Seminaro medžiagą). Vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia:
1 dalis  1_dalis_LŠTA nuotoliniai mokymai_Klientų aptarnavimas-20210920.mp4
2 dalis  2_dalis_LŠTA nuotoliniai mokymai_Klientų aptarnavimas-20210920_.mp4

2021 m. rugsėjo 17 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimas „VERT paskelbė 2020 m. šilumos sektoriaus lyginamuosius rodiklius. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino ir paskelbia 2020 m. šilumos gamybos, perdavimo, mažmeninio aptarnavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamuosius rodiklius.
2020 M. ŠILUMOS GAMYBOS, PERDAVIMO, MAŽMENINIO APTARNAVIMO, KARŠTO VANDENS TIEKIMO IR ATSISKAITOMŲJŲ KARŠTO VANDENS APSKAITOS PRIETAISŲ VEIKLŲ LYGINAMIEJI RODIKLIAI.

2021 rugsėjo 15 d.
Energetikos ministerija Vyriausybei teikia Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 12, 17, 20 ir 28 str. pakeitimo projektą, kurio tikslas – reglamentuoti nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojų atsiskaitymus už rezervinę galią šilumos tiekėjams bei šilumos punktų, nuosavybės teise priklausančių šilumos tiekėjams, kuriais naudojasi daugiabučių namų gyventojai, sąnaudų padengimą.
Su projektu galima susipažinti ČIA.

2021 rugsėjo 13 d. LŠTA narių ir ekspertų nuotolinio webinaro metu diskutuota tema dėl biokuro katilų korozijos problematikos. Pranešimą skaitė KTU doc. dr. Kęstutis Buinevičius (pranešimas). Vaizdo įrašas ČIA

2021 m. rugsėjo 6 d. LŠTA narių ir ekspertų nuotolinis webinaras apie Uponor siūlomus sprendimus CŠT sektoriui:
Uponor Ecoflex – lanksčių izoliuotų vamzdynų šilumos, karšto vandens tiekimui panaudojimo galimybės, pagrindiniai argumentai, rekomendacijos;
Decentralizuotas karšto vandens (KV) ruošimas perkeliant prie pat vartotojo per individualius KV ruošimo mazgus – esminiai privalumai (centralizuoto KV tiekimo problemos).
Vaizdo įrašas ČIA

2021 m. rugsėjo 3 d.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimas „VERT parengė 2021 m. I pusmečio gamtinių dujų rinkos stebėsenos ataskaitą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama gamtinių dujų rinkos stebėseną ir priežiūrą, parengė ir skelbia 2021 m. I pusmečio gamtinių dujų rinkos stebėsenos ataskaitą (atsisiųskite), TN: tn. Ataskaitoje pateikiami svarbiausi pusmečio duomenys apie gamtinių dujų sąnaudų, kainų pokyčius, transportavimo kiekius ir pajamas, importo, perdavimo, skirstymo, pakartotinio dujinimo veiklas, taip pat informacija apie prekybą didmeninėje ir mažmeninėje gamtinių dujų rinkose bei atliktas investicijas.
Visą pranešimą rasite ČIA.

2021 m. rugsėjo 3 d.
Biokuro ir šilumos prekybos statistika 2021 m. rugpjūtis
* BWCS (Baltpool Wood Chips SPOT) LT indekso vertė siekė 15,09 Eur/MWh. Lyginant su liepos mėnesio verte, fiksuotas 7,2 % indekso augimas, o palyginus su praėjusių metų to pačio laikotarpio rezultatais, indekso vertė yra 88 % aukštesnė.
* Bendras pristatytas biokuro kiekis, lyginant su liepos mėn., sumažėjo 20 % iki 207 190 MWh (pagal trumpalaikius kontraktus pristatyta 84,4 % kiekio). Lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai metais, pristatyto biokuro kiekis mažėjo 8 %.
* Ruošiantis ateinančiam šildymo sezonui, dalyviai iš viso jau sudarė sandorių dėl 678 160 MWh biokuro tiekimo kitam šildymo sezonui už vidutinę 15,99 Eur/MWh kainą. Tuo pačiu laikotarpiu pernai metais ilgalaikių sandorių buvo sudaryta 2,5 karto daugiau.
* Sudarytų sandorių kaina yra 49 % didesnė už praėjusio šildymo sezono vidutinę biokuro tiekimo kainą.

Skaityti daugiau

2021 m. rugsėjo 1 d.
Informuojame, kad aplinkos ministras rugpjūčio 31 d. patvirtino KLIMATO KAITOS PROGRAMOS SUBSIDIJŲ, SKIRTŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ PRIJUNGIMUI PRIE CENTRALIZUOTAI TIEKIAMOS ŠILUMOS SISTEMOS, PAKEIČIANT IŠKASTINĮ KURĄ NAUDOJANČIUS ŠILUMOS GAMYBOS ĮRENGINIUS TVARKOS APRAŠĄ ir atitinkamai KLIMATO KAITOS PROGRAMOS LĖŠŲ NAUDOJIMO 2021 M. SĄMATĄ DETALIZUOJANČIO PLANO pakeitimą.
Tai reiškia, kad ne vėliau kaip per 30 d.d.  APVA paskels kvietimą individualių ir daugiabučių namų prijungimui prie CŠT tinklų subsidijoms gauti. Maksimalus subsidijos dydis  vieno ar dviejų butų namui neviršys 2 500  Eur, daugiabučiui namui – 10 000  Eur. Subsidijos dydis neturi viršyti 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų namui.
Pareiškėjas – šilumos tiekėjas, paramos gavėjų įgaliotas atstovauti gaunant subsidiją ir įgyvendinti projektą;
Paramos gavėjas – gyvenamosios paskirties vieno buto pastato arba gyvenamosios paskirties buto dviejų butų pastate savininkas. Daugiabučiame name – gyvenamųjų butų ir (ar) patalpų savininkai;
Prijungiami ne naujesni kaip 5 metų ir iškastinį kurą naudojantys pastatai.
Tinkamomis finansuoti išlaidos yra automatizuotų šilumos punktų įrengimas ir energetinio naudingumo sertifikato išdavimo išlaidos. Nutiesti šilumos tiekimo vamzdyno atšaką iki gyvenamojo namo savomis lėšomis turės šilumos tiekėjas.

2021 m. rugpjūčio 31 d.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimai apie priimtus sprendimus:
1. VERT patvirtino elektros kainų palyginimo sistemos patikimumo ženklo suteikimo tvarką. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino Nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pasiūlymų palyginimo priemonių patikimumo ženklo suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašą, kuris įsigalios nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Daugiau rasite ČIA.
2. VERT: vartotojo pareiga atsiskaityti už sunaudotą elektrą pagal apskaitos prietaisų rodmenis. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi ginčą, kilusį tarp vartotojo ir UAB „Ignitis“, nutarė, kad vartotojo reikalavimas grąžinti permoką už suvartotą elektros energiją, nepagrįstas, nes vartotojas nesumokėjo įmonei už suvartotą elektros energiją iki deklaruoto skaitiklio rodmens. Daugiau rasite ČIA.
3. VERT: „Ignitis“ ir ESO teisėtai nutraukė sutartį su vartotoju. VERT konstatavo, kad sutartis su vartotoju nutraukta pagrįstai ir VERT neturi teisinio pagrindo įpareigoti UAB „Ignitis“ laikyti sutartį galiojančia. Daugiau rasite ČIA.
4. VERT: Vartotojo ginčas su UAB „Saurida“ buvo išspręstas vartotojo naudai. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) išnagrinėjo ir priėmė sprendimą dėl dujų vartotojo ir įmonės UAB „Saurida“ kilusio ginčo. Vartotojas, prašęs nutraukti suskystintų naftos dujų (SND) tiekimą, o įmonei atsisakius šį prašymą įvykdyti, buvo pripažintas teisiu. Daugiau rasite ČIA.

2021 m. rugpjūčio 31 d.

Dėl CŠT darbo organizavimo po Galimybių paso įvedimo

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (toliau – asociacija) reagavo į narių susirūpinimą dėl darbo organizavimo, kai nuo šių metų rugsėjo 13 d. bus įvestas Galimybių pasas, ir situacijų, kai darbuotojai ar klientai yra ar bus nepasiskiepiję būtinojo kontakto metu.

Asociacija savo iniciatyva kreipėsi į institucijas dėl atsakymo į šį aukščiau minimą klausimą. Gautas atsakymas, kad nuo rugpjūčio 16 d. (pirmadienio) iki rugsėjo 13 d. įsigaliojo pereinamasis laikotarpis, kai paslaugų teikėjai gali pasirinkti, ar teikti paslaugas laikantis Operacijų vadovo sprendimų ir be Galimybių paso, ar su Galimybių pasu ir tuomet Operacijų vadovo sprendimai būtų tik rekomendacinio pobūdžio.

Nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. visos kontaktinės paslaugos teikiamos ir ūkinės veiklos vykdomos bei renginiai organizuojami (išskyrus nustatytas išimtis) tik asmenims, kurie atitinka Galimybių paso kriterijus. Veikloms, kurioms galioja reikalavimas turėti Galimybių pasą, kaukių dėvėjimas ir atstumų laikymasis, išlieka rekomendaciniai. Veikloms, kurios būtų vykdomos be Galimybių paso, epidemiologinės saugos priemonės (kaukių dėvėjimas, atstumų laikymasis, srautų valdymas ir kt.) – privalomos, todėl šilumos tiekėjų įmonių darbuotojams Galimybių pasas reikalingas tik teikiant paslaugas kontaktiniu būdu. Jeigu kontaktinės paslaugos neteikiamos, pvz. bendrauja tik darbuotojai tarpusavyje, tokiu atveju Galimybių paso nereikia. Iš gauto atsakymo galime matyti, kad be galimybių paso CŠT darbuotojai negali turėti jokio kontakto tiekiant paslaugas gyventojams, t. y jei reikalingas betarpiškas bendravimas su klientu, tiesioginis kontaktas.

Asociacijos teisininkas mano, kad problema kils tuomet, kai CŠT darbuotojai ar jų grupė nepasiskiepys, o tai trikdys CŠT veiklą, ypač artėjant šildymo sezonui, kai paslaugų poreikis iš esmės bus padidėjęs. Svarbu paminėti, kad gautas atsakymas suponuoja mintį, kad reikalinga sudarytį sąrašą darbuotojų, kurie turės vienokį ar kitokį kontaktą su klientais ir juos skiepyti kaip įmanoma greičiau. Taip pat primenama, kad CŠT turi teisę nušalinti darbuotojus, kurie neturės Galimybių paso, bei už tai nemokėti atlyginimo, o ypač tai liečia darbuotojus, kurie negalės išvengti kontakto su gyventojais.

Aktuali nuoroda, kurioje numatytos išimtys smulkaus remonto darbams, paslaugoms atvirose, uždarose erdvėse ir pan., pateikiama žemiau (daugiau informacijos apie išimtis ir reikalavimus): https://koronastop.lrv.lt/lt/covid-19-pandemijos-valdymo-priemones

2021 m. rugpjūčio 30 d.

Baltpool įžvalgos įžvalgos ateinančiam šildymo sezonui:
– Šiuo metu biokuro kaina yra apie 17,5 Eur/Mwh.
– Ilgalaikių biokuro pirkimo sandorių sudaryta mažiau nei 10 proc.
– Malkinė mediena pabrango apie 60 proc.
– Intensyvėja eksportas iš LT (apie 100 tūkst. m3 rąstų išvežama).
– Apie 1/3 į LT importuojamo kuro sunaudojama kaip biokuras.
– Baltarusijoje biokuras pabrango nuo 11 iki 32 Eur/m3.
– Latvijoje biokuras kainuoja 17,3 Eur/MWh, pernai – 13,60 Eur/MWh.
– LT daugiau nei pusė kuro sunaudojama SM1 skiedra, urėdijos daugiausiai parduoda SM3 kurą, kurį mažai kas nori pirkti, todėl urėdijos koncentruojasi tik į žaliavos pardavimus.
– LT teisės aktai leidžia biokurą įsigyti ne per biržą, jei tai pigiau (biokuro kainos lyginamos sandorių sudarymo metu – nereikia skaičiuoti prognozuojamos biokuro ateities kainos).
– VMU žaliavos kiekio padidinimas didelės įtakos biokuro kainoms nepadarys. Žaliavos ir taip yra.
– Skiedros poreikį augina baldų pramonės RENESANSAS, ypač nauja Akmenės gamykla.
– 2/3 baltarusiškos skiedros nuperka pramonė, kaip biokuras parduodama tik 1/3.
– Kitos šalys riboja medienos išvežimą, o Lietuva ne…
– Lietuviai praktiškai negali įsigyti biokuro Latvijoje ar Lenkijoje.
– Pabrangus biokurui į Lietuvą grįžta Latvijos tiekėjai.
– Kadangi visas miško atliekas sumala į SM3 , jo kokybė prasta. Jo dalis sudaro tik 10 proc.
– Pasiūlyta įvesti nekondicinio kuro kategoriją, kad į ją patektų paskutinės atliekos, o SM3 gamybai būtų naudojama rinktinės atliekos.
– Rygos ŠT nupirko biokurą žiemai po 17,3 EUR/MWh, tai panaši kaina turėtų būti ir regione.
– Talinas žiemai perka po 15,4-16,5 EUR/MWh.
– Baltarusijoje sanitariniai kirtimai stabilizavosi.
– Pradėjus veikti VKJ biokuras dar pabrangs.
– Sunku bus priversti VMU gaminti biokurą, bet reikėtų – būtų naudinga.
– Dėl biokuro kokybės Baltpool žada periodinius patikrinimus.
– Auditoriai biokurą tikrins nuo kitų metų pagal RED II.
– Kad tiekėjai nepiltų druskos į mašinas biokurą reikia kuo skubiau iškrauti, pvz., penktadienį, nelaukiant pirmadienio.

Pasitarimo vaizdo įrašą galima rasti  ČIA.
Baltpool PRANEŠIMAS

2021 m. rugpjūčio 27 d.

Šilumos suvartojimo per 2020 – 2021 m. šildymo sezoną UAB „Lazdijų šiluma“ šildomuose pastatuose palyginamoji analizė.
Lentelėse pateikiami duomenys apie sunaudotą šilumos energijos kiekį Lazdijų ir Veisiejų pastatų šildymui nuo šildymo sezono pradžios 2020 m. spalio 14 d. iki šildymo sezono pabaigos 2021 m. gegužės 10 d. Lentelėse pateikta keikvieno pastato išlaidos šildymui (Eur/kv.m su PVM) ir sunaudotos šilumos kiekis (kWh/kv.m). Pastatai lentelėse surikiuoti nuo mažiausiai iki daugiausiai suvartojančių šilumos energijos patalpų šildymui.
Palyginamąją analizę rasite ČIA.

2021 m. rugpjūčio 25 d.

VERT pranešimas „Viešoji konsultacija dėl Persiuntimo paslaugos teikimo nepriklausomam tiekėjui sutarties standartinių sąlygų pakeitimo. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia viešąją konsultaciją dėl Persiuntimo paslaugos teikimo nepriklausomam tiekėjui sutarties standartinių sąlygų projekto.
Visą pranešimą rasite ČIA.

2021 rugpjūčio 23 d.
LŠTA vyko mokymų seminaras „Mokesčių ir apskaitos naujovės ir praktinės rekomendacijos“ (lektorius Artūras Kapitanovas) medžiagą rasite čia: (leidinys). Vaizdo įrašas čia:  LŠTA mokymai_Mokesčių ir apskaitos naujovės ir praktinės rekomendacijos-20210823_140104-Meeting Recording.mp4

2021 m. rugpjūčio 19 d.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija išsiuntė raštą LR Vyriausybei ir LR energetikos ministerijai „DĖL GAMTINIŲ DUJŲ KAINODAROS CŠT SEKTORIUJE“. Rašte keliamas itin aktualus klausimas dėl dabartinės Lietuvoje taikomos kainodaros užsakant gamtinių dujų vartojimo pajėgumų galią, kuri yra nepriimtina šilumos tiekimo įmonių rezervinių ir pikinių katilų atveju, kadangi dujų poreikis ir vartojimo galia šiam tikslui sunkiai prognozuojami.
LŠTA išsiųstą raštą rasite ČIA.

2021 m. rugpjūčio 18 d.
Š. m. rugpjūčio 16 d. vyko LŠTA mokymų seminaras „Taršos mokesčių ir kontrolės naujovės 2021 m. Naujausi aplinkos apsaugos reikalavimai verslui“. Medžiaga galite perčiūrėti čia: leidinys taip pat lektorės atsakymai į užduotus klausimus.
Vaizdo įrašas: LŠTA nuotoliniai mokymai_Taršos mokesciai-20210816_140019-Meeting Recording.mp4

2021 m. rugpjūčio 17 d.
Reaguojant į besiklostančią situaciją biokuro rinkoje, LŠTA kreipėsi (raštas ČIA) į valdžios institucijas su prašymu formuoti politiką, siekiant aktyvesnio ir platesnio masto Valstybinių miškų urėdijos įsitraukimo į biokuro tiekimo sistemą, panaudojant tokius privalumus, kaip valdomi miškai, kontroliuojama žaliava, masto ekonomija ir kitos aplinkybės sudarančios prielaidas efektyviai veiklai biokuro rinkoje.

2021 m. rugpjūčio 10 d.

Baltpool pranešimas „Prekybos apžvalga (2021 m. II ketv.)

  • Bendra biržos apyvarta 2021 m. II ketvirtį siekė 1 050 090 MWh (trumpalaikiais sandoriais sudaryta 76,5 % kiekio). Lyginant su 2021 m. I ketvirčiu, fiksuojamas 14,5 % apyvartos mažėjimas. Lyginant su 2020 m. II ketvirčiu apyvarta smuko 31,4 %.
  • Sudarytų sandorių skaičius siekė 1496 už vidutinę 11,59 Eur/ MWh kainą. 2021 m. I ketvirtį buvo sudaryta 2286 sandorių už 12,08 Eur/ MWh kainą ( – 4 %). Lyginant su 2020 m. II ketvirčiu, buvo sudaryta 1236 sandoriai už vidutinę 9,74 Eur/MWh kainą (19 %).
  • Pasibaigus II ketvirčiui bendras biokuro pristatytas kiekis siekė 1 037 380 MWh (trumpalaikiais kontraktais 91,4 %). Lyginant su 2021 m. I ketvirčiu, fiksuojamas 54 % faktiškai pristatyto kiekio mažėjimas. Lyginant su 2020 m. II ketvirčiu, pristatytas kiekis didėjo 9 %.
    Q2 apžvalga

2021 m. rugpjūčio 9 d.

VERT: prisijungimo prie šilumos perdavimo tinklo sąlygose negali būti perteklinių reikalavimų. VERT konstatavo, kad UAB ,,Plungės šilumos tinklai“ išduotose prisijungimo prie šilumos perdavimo tinklo sąlygose numatytas draudimas UAB „Plungės bioenergija“  prisijungti prie UAB „Plungės šilumos tinklai“ priklausančios dūmų išmetimo sistemos yra perteklinis, nėra būtinas užtikrinant patikimą, saugų, tinkamos kokybės šilumos įrenginių ir šilumos perdavimo sistemos darbą.
Visą pranešimą rasite ČIA.

VERT: viešoji konsultacija dėl Tarpsisteminių jungčių pralaidumo nustatymo ir paskirstymo su trečiosiomis šalimis metodikos. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia viešąją konsultaciją dėl AB „Litgrid“ parengtos Tarpsisteminių jungčių pralaidumo nustatymo ir paskirstymo su trečiosiomis šalimis metodikos projekto.
Metodikos projekte nustatomi Lietuva–Kaliningradas tarpsisteminės jungties pralaidumo nustatymo ir Lietuva–Baltarusija tarpsisteminės jungties pralaidumo nustatymo principai. Siekiant apsisaugoti nuo Astravo branduolinės elektrinės keliamų grėsmių, LT-BY tarpsisteminėje jungtyje grynasis pralaidumas prekybai (NTC) nustatomas 0 MW.
Visą pranešimą rasite ČIA.

2021 m. liepos 30 d.

KEIČIAMI KAINODAROS PRINCIPAI ŠILUMOS SEKTORIUJE

Esminiai šilumos sektoriaus pakeitimai:

  1. Skaičiuojant kogeneracinių jėgainių būtinąsias sąnaudas bei konkurencinėje gamybos veikloje dalyvaujančių ūkio subjektų parduodamos šilumos kainos „lubas“, bus taikomi tie patys efektyvumo rodikliai, kaip ir likusioms šilumos sektoriuje veikiančioms įmonėms.
  2. Siekiant subalansuoti bendrame technologiniame cikle gaminamų šilumos ir elektros veiklos rezultatą, kogeneracinės jėgainės bendras pelnas (nuostoliai) proporcingai veiklų pajamoms paskirstomi tarp veiklų.
  3. Šilumos sektoriuje kaip būtinosios sąnaudos bus pripažįstamos ir viešojo intereso įmonių valdytos ar tarybos narių atlygis.

VERT priimti sprendimai dėl šių teisės aktų:
Šilumos kainų nustatymo metodika ir susiję teisės aktai;
Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika;
Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašas;
Vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašas;
Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašas.

Išsamiai susipažinti su VERT 2021-07-29 posėdžio medžiaga galite ČIA

Teisės aktų pakeitimai pasiekiami ČIA.

2021 m. liepos 29 d.

VERT ĮVERTINO ŠILUMOS TIEKĖJŲ FINANSINĮ PAJĖGUMĄ

VERT nutarė nustatyti 2020 metų šilumos ūkio sektoriaus normatyvinio finansinio pajėgumo rodiklio žemutinę reikšmę – 1,82.
VERT konstatavo, kad visų šilumos tiekimo įmonių, išskyrus vienos, finansinis pajėgumas pakankamas. Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

2021 m. liepos 27 d.
Priimti prekybos biokuro produktais sąlygų ir biokuro tiekimo tipinių sąlygų pakeitimai nuo rugpjūčio 2 d.

Prekybos sąlygų pakeitimai: 

  1. Teikiant 70 MWh kartotinio pavedimus, jie bus vykdomi tik visa apimtimi ir tik su tokiais pat pavedimais, t. y. dalinis tokių pavedimų įvykdymas ar įvykdymas su pavedimais, kurių kiekis yra 350 MWh kartotinis, bus negalimas (pvz. pateikus 70 MWh pirkimo pavedimą, jis nebus vykdomas su 140 MWh ar 350 MWh pardavimo pavedimu, o tik su 70 MWh pardavimo pavedimu); 
  2. Peržiūrėtas minimalaus sandorio kiekio reglamentavimas, nustatant, kad minimalus sandorio kiekis turi būti 350 MWh kartotinis, kuris turi neviršyti leidžiamo pasirinkti didžiausio minimalaus sandorio kiekio (per savaitę) – 1050 MWh (300 MWh granulėms) arba 2100 MWh (600 MWh granulėms); 
  3. Nustatyta nauja nestandartinė prekybos sąlyga – „Sandorio nutraukimas nevykdant elektros energijos gamybos veiklos“. Atkreiptinas dėmesys, kad šia sąlyga galima naudotis tik tuo laikotarpiui, kuriuo pirkėjas nevykdo elektros energijos gamybos veiklos; 
  4. Prekyba biokuru uostuose papildoma „Incoterms 2020“ FAS sąlyga. Pažymėtina, kad biržoje ir toliau galima įprastai prekiauti pagal „Incoterms 2020“ FAS sąlygą vykdant standartinę biokuro prekybą ir neregistruojant prekybos aikštelės su FAS sąlyga. 


Tiekimo sąlygų pakeitimai: 

  1. Siekiant supaprastinti sudarytų kuro pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą, elektroninėje prekybos sistemoje (toliau – EPS) nustatoma galimybė biržos dalyviams susitarti su kita sandorio šalimi ir sujungti tarp tų pačių šalių sudarytas sutartis, sudarytas dėl to paties produkto pristatymo tam pačiam pristatymo laikotarpiui, ir sujungtas sutartis vykdyti kaip vieną sutartį; 
  2. Ketvirčio, pusmečio ir metų biokuro sandorių pristatymo pradžią ir toliau siejama su šildymo sezono pradžia, tačiau įtvirtinama, kad sandorių pabaiga būtų nustatoma pagal Prekybos kalendorių, šalims paliekant galimybę susitarti; 
  3. Kol savivaldybės sprendimu nėra numatyta pradėti šildymo sezono visoms šilumos vartotojų grupėms, kurioms pirkėjas tiekia šilumos energiją, pirkėjas turės teisę sumažinti per konkrečią pristatymo savaitę turimo pristatyti biokuro kiekį pateikdamas reikšmingos informacijos pranešimą; 
  4. Biržos dalyviui nepateikus Operatoriui biokuro priėmimo laikų konkrečiose prekybos aikštelėse ir (ar) jose esančių biokurą naudojančių įrenginių instaliuotos galios, numatoma, kad tokiu atveju Operatorius priėmimo laikotarpį EPS nustatys nuo 9.00 val. iki 19.00 val.;
  5. Automatizuojant EPS, numatoma, kad atsarginio ėminio kokybės tyrimų rezultatus pardavėjas privalėtų pateikti per EPS, o to nepadarius, automatiškai būtų patvirtinami pagrindinio ėminio kokybės tyrimų rezultatai; 
  6. Aprašoma procedūra kaip gali būti lyginami visų jungtinį ėminį sudarančių ėminių tyrimų rezultatai su jungtinio ėminio tyrimo rezultatu. 
  7. Peržiūrėti Tiekimo grafiko derinimo ir kitos šalies informavimo terminai

Prekybos biokuro produkai sąlygos (su pažymėtais pakeitimais)
Biokuro tiekimo tipinės sąlygos (su pažymėtais pakeitimais)

2021 m. liepos 26 d.
Aktuali Aukščiausiojo teismo nutartis ir jos apžvalga. Ginčo esmė – skolos priteisimas už paslaugas iš savivaldybės, kai savivaldybės būste gyvena nuomininkas.
Su nutartimi galima susipažinti ČIA.

2021 m. liepos 23 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimas „Pateikta elektros energijos ir gamtinių dujų rinkos metinė ataskaita Europos Komisijai„. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) parengė ir pateikė Europos Komisijai Lietuvos Respublikos elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų metinę ataskaitą už 2020 metus – tokią pareigą nacionalinei reguliavimo institucijai numato III ES energetikos paketas ir Švarios energijos paketas. Ataskaitoje apžvelgiami pagrindiniai elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų plėtros etapai, įvardijami esminiai šių sektorių pokyčiai.
Daugiau skaitykite ČIA.

2021 m. liepos 22 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimai apie priimtus sprendimus:
VERT patikslino ESO persiuntimo ir tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nustatymo paslaugų įkainių taikymo sąlygas. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patikslino AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) teikiamų elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainių taikymo sąlygas. Patys įkainiai nekeičiami, lieka galioti tokie pat, kokie buvo suderinti 2018 metais, vėliau bendrovė planuoja pateikti informaciją įkainių perderinimui. Daugiau skaitykite ČIA.
VERT: kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos susidarė dėl Latvijos ir Estijos taikomos pralaidumų skaičiavimo metodikos su Rusija. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), įvertinusi Nord Pool elektros energijos biržoje padidėjusias elektros energijos kainas Lietuvos zonoje, palyginus su Latvijos kainų zona, nustatė, kad elektros kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos zonų susidarė dėl  Latvijos ir Estijos taikomos pralaidumų skaičiavimo metodikos su Rusija, dėl to Lietuvos elektros energijos tiekėjai nuo 2021 m. sausio–gegužės mėn. patyrė daugiau kaip6 mln. Eur perkrovos išlaidų. Daugiau skaitykite ČIA.

2021 m. liepos 22 d.

Šiandien įvyko pirmasis aplinkos ministro įsakymu sudarytos darbo grupės, skirtos Lietuvos ilgalaikės renovacijos strategijos (strategija) įgyvendinimo veiksmų planui parengti, posėdis. Posėdį vedė aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius. Pristatymą padarė K. Švaikauskas. Jis trumpai priminė apie šiemet kovo 31 d. Vyriausybės patvirtintos strategijos tikslus ir uždavinius: Pastatų energinio naudingumo direktyvos įgyvendinimas, klimato kaitos švelninimas, energijos efektyvumo didinimas pastatuose, ŠESD valdymas ir t.t.
Kaip žinia, panaikinus BETA daugiabučių renovacijos projektus administruos APVA. Darbo grupės nariai teikė pasiūlymus sudaryti sekcijas tokiems svarbiems klausimams spręsti: renovacijos spartinimas ir procesų optimizavimas, teisinio reguliavimo tobulinimo, kompetencijų centro veikla ir pan.

2021 m. liepos 21 d.

2021 m. liepos 13 d. energetikos ir aplinkos ministrai priėmė Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisyklių pakeitimą, kurio pagrindinis tikslas yra suderinti teisės akto nuostatas, atsižvelgiant į nuo liepos 1 d. įsigaliojusius Teritorijų planavimo įstatymo (TPĮ) pakeitimus.
Taisyklės papildytos savivaldybių specialiųjų planų parengiamąjį ir rengimo etapus detalizuojančiu reglamentavimu ir nurodyti papildomi reikalavimai (gamtinio karkaso apsaugos, tvarkymo ir naudojimo, urbanistinių struktūrų, urbanistinių erdvių formavimo, biologinei įvairovei ir ekosistemų teikiamoms paslaugoms palaikyti skirtų sprendimų, želdynų sistemos formavimo reikalavimus ir kita) ir juos atitinkantys sprendiniai ir kt. Suderintos atitinkamos (pagal teritorijų planavimo lygmenį) Taisyklių nuostatos su TPĮ pakeitimo įstatyme įtvirtintu kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų keitimo ir koregavimo procesu: atsisakyta spragų taisymo ir kolizijų sprendimo reglamentavimo; patikslintos nuorodas į koreguojamų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūras; atsisakyta TPĮ pakeitimo įstatyme nenurodyto kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų koregavimo, papildyta šių dokumentų rengimo tvarkos planavimo darbų programos, korektūrą sudarančių dokumentų ir procedūrų aprašymu.

Iš esmės Taisyklės atnaujintos tik formaliai, be jokių aktualių pokyčių šilumos sektoriui, šio sektoriaus tolimesnei plėtrai ir perspektyvai.

2021 m. liepos 20 d.

Š.m. liepos 19 d. įvyko LŠTA webinaras dėl Biokuro katilinių ir kogeneracinių elektrinių efektyvinimo klausimų. Pranešimus ir vaizdo įrašą rasite čia. Susitikimo metu apie ORC technologiją nuosavoms elektros reikmėms padengti biokuro katilinėje, absorbciniai siurbliai gilesniam dūmų atvėsinimui, akumuliacinės talpos panaudojimą paros pikams padengti pristatė Jurij Astafjev, TES. Įmonė „Švykai“ galėtų įgyvendinti biokatilų vamzdynų padengimą apsaugine plėve (susidomėjusius kviečiame kreiptis į Luką Fiodorovą, +370 665 80128; lukas.fiodorovas@svykai.lt). LEI Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijoje  visuomet galima atlikt tyrimus pristačius išpjauto keičiamo vamzdžio dalį –  nustatys erozijos/korozijos prigimtį su visa chemine analize (kontaktams: Nerijus.Pedisius@lei.lt  +37037401863).

2021 m. liepos 13 d.

Liepos 12d. vyko LŠTA narių ir ekspertų nuotolinis webinaras, kurio metu Lietuvos šilumos siurblių gamintojo IGLU TECH atstovai pristatė savo įmonę, produktus, paslaugas, inovacijas, aktualias šilumos tiekėjams. Skaidres rasite ČIA
Vaizdo įrašą rasite : NARIAMS-> pasitarimų_VIDEO

2021 m. liepos 13 d.

Rengiamas naujas LŠTA leidžiamo leidinio „Šiluminė technika“ numeris. Visus norinčius publikuoti savo straipsnius ar reklamą prašome atsiųsti asociacija iki rugpjūčio 2 d.
Paskutinį žurnalo numerį galima rasti ČIA.

2021 m. liepos 5 d.
Liepos 3 d. įsigaliojo LR Seimo birželio 30 d. priimta NACIONALINĖ KLIMATO KAITOS VALDYMO DARBOTVARKĖ
Dokumentą galite atsisiųsti ČIA.

2021 m. liepos 2 d.
Aktuali informacija, dėl skolų išieškojimo procedūros, kai Lietuvos Respublikos pilietis išvykęs į užsienio valstybę, skola liko ir auga šilumos tiekėjui, o antstolis skolos vykdymą sustabdė.
Su pažyma galima susipažinti ČIA.

2021 m. birželio 23 d.
Pirmadienį (birželio 21 d.) LŠTA webinaro metu, VilniusTECH Pastatų energetikos katedros doc. Dr. Violeta Motuzienė pristatė įgyvendinto mokslo projekto „Projektinių ir faktinių pastato gyvavimo ciklo energijos poreikių tyrimai įvertinant vartotojų elgsenos įtaką“ rezultatus. Projekto metu buvo analizuoti 64 daugiabučiai  A, A+, A++ klasės namai 5 Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Utenoje). Pranešimo skaidrės.
Webinaro apibendrinimai:
– Praktikoje atsiranda naujas terminas – energinio efektyvumo spraga (angl. Energy Performance Gap). Nors pastatai projektuojami A, A+, A++ klasėms atsiranda  įrodymų, kad šildymui sunaudoja 1,5-2,5 karto daugiau energijos nei prognozuota. Tendencija būdinga ne tik LT bet ir kitose ES šalyse.
– Vartotojų elgsena gali įtakoti apie 50 proc galutinio energijos suvartojimo.
– Tyrimai parodė, kad žemesnės energinio naudingumo klasės pastatai turi neigiamą energinio efektyvumo spragą, o aukštesnės klasės – teigiamą (spragos svyruoja nuo –101 % iki +77%. )
– Realybėje A+ klasės pastatų suvartojimai yra netgi prastesni nei A klasės.
– „ant popieriaus“ (sertifikate) energijos poreikiai šildymui yra ženkliai mažesni nei leistini maksimalūs, tačiau faktai rodo, jog suvartojimai (KWh/m2) daug didesni ir kai kuriais atvejais ženkliai viršija leistinas ribas (neatitinka numatytų prognozių)
– Tokie nesutapimai nuvilia ir kelia abejonių pastatų savininkams priimant sprendimus dėl investicijų į renovaciją.
– Tyrimo rezultais bus siekiama peržiūrėti nacionalinę sertifikavimo metodiką ir tikslinti skaičiavimo prielaidas, taip pat daugiau dėmesio skiriant pastatų užimtumo grafikams.
– VilniusTech mokslininkai šiuo metu atlieka komercinių pastatų stebėjimo tyrimus- esant poreikiui galima visada kreiptis.
Vaizdo įrašą galite peržiūrėti (neplatinti!) čia :  LŠTA pirmadienio webinaras_VilniusTech_Projektinių ir faktinių pastato gyvavimo ciklo energijos poreikių tyrimai įvertinant vartotojų elgsenos įtaką-20210621_140135-Meeting Recording.mp4

2021 m. birželio 23 d.
Valstybinės energetikos reguliavimo taryba pateikė derinimui  Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo projektą.
Tarp daugumos numatomų pakeitimų VERT koreguoja nuostatas dėl beviltiškų skolų pripažinimo. Priminsime, kad LŠTA dar pernai teikė siūlymus koreguoti metodiką ir leisti neatgaunamas skolas priskirti būtinosiomis sąnaudomis. Tuomet VERT šį pasiūlymą atmetė, tačiau šiemet peržiūrėjo iš naujo ir dalinai atsižvelgė, t.y. projekto pakeitime numatytas papildomas 41.1.2 p. – bus leidžiama 85 proc. daugiabučių namų vartotojų beviltiškų skolų (nustačius skolos beviltiškumą) priskirti reguliuojamų kainų paslaugoms ir atitinkamiems verslo vienetams tą ataskaitinį laikotarpį, kurį skolos beviltiškumas buvo įrodytas.
Jeigu turite pastabų ir pasiūlymų projektui prašome siųsti iki liepos 8 d. LŠTA el.paštu info@lsta.lt

2021 m. birželio 22 d.
Viešoji konsultacija dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos ir susijusių teisės aktų pakeitimo.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teikia viešajai konsultacijai Šilumos kainų nustatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimo projektą – pastabas ir pasiūlymus kviečiame teikti iki liepos 5 d.
VERT parengė teisės aktų pakeitimo projektus:
Šilumos kainų nustatymo metodikos pakeitimo projektą;
Šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje tvarkos aprašo pakeitimo projektą;
Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos pakeitimo projektą;
VERT 2021 m. sausio 8 d. nutarimo Nr. O3E-3 pakeitimo projektą.
Atlikti esminiai pakeitimai:
Atsižvelgiant į WACC metodiką, numatančią, kad investicijų projektams, įgyvendinantiems LR klimato kaitos mažinimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, aplinkos apsaugos tikslus, nustatytus atskiriems reguliuojamiems sektoriams VERT gali skirti papildomą 1 proc. investicijų grąžos priedą (įsigalioja 2021 m. rugpjūčio 1 d.). Atsižvelgiant į Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo pakeitimus, kuriuose numatyta, kad: 1) šilumos aukcionai bus organizuojami kas savaitę vienai savaitei; 2) šilumos tiekėjas alternatyvias kuro rūšis (ne gamtines dujas ir (ar) skystą kurą) ar technologijas naudojančius šilumos gamybos įrenginius gali naudoti ne tik šilumos poreikio piko, bet ir rezerviniams pajėgumams užtikrinti; 3) pakoreguoti kiti tvarkos punktai, susiję su šilumos poreikio piko ir rezervinių pajėgumų sąrašo nustatymu ir koregavimu.

2021 m. birželio 21 d.
2021 m. birželio  7-11 d. atlikta apklausa dėl  savivaldybių, kurios teisės aktų nustatyta tvarka neatnaujino arba neturi galiojančio Šilumos ūkio specialiojo plano (toliau – Spec. planas). Pabendravus su savivaldybių (Trakų, Prienų, Akmenės, Molėtų, Šilutės, Tauragės, Ukmergės, Širvintų rajono) atstovais, atsakingais už šio plano vykdymą ir įgyvendinimą, nustatyta, kad:
1. Ne visos iš išvardintų savivaldybių žino apie konkrečius Šilumos ūkio įstatyme numatytus terminus dėl Spec. planų atnaujinimo ir tinkamo jų paskelbimo viešoje erdvėje;
2. Daugiausia nurodoma, kad nesavalaikis Spec. plano atnaujinimas vyksta dėl to, kad savivaldybės šių planų rengimo paslaugą perka viešųjų konkursų būdu, o viešuosius pirkimus laimėjusios organizacijos nesiima aktyvių veiksmų rengiant planą, o savivaldybės atitinkamai nesiima jokių veiksmų, kad šios organizacijos laiku parengtų šiuos planus.
3. Iš gautos informacijos matyti, kad formuojasi ydinga praktika, kai savivaldybių viduje nėra tinkamo kontrolės mechanizmo užtikrinančio Šilumos ūkio įstatymo nuostatų laikymąsi.
Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, siūloma:
1. Dažniau raštu ar/ir žodžiu informuoti savivaldybių vidaus kontrolės ir audito skyrius, kurie yra atsakingi už panašių ir kitų darbų kontrolę savivaldybės viduje, apie savalaikį planų pateikimą ir atnaujinimą, juos paraginti laiku pateikti reikalingą informaciją bei papildomai raštu juos informuoti apie Spec. planų pateikimo terminus, kurie yra numatyti LR šilumos ūkio įstatyme.

2021 m. birželio 17 d.
LŠTA iš Vokietijos šilumininkų asociacijos AGFW įsigijo didelės apimties Vokietijos CŠT sektoriaus techninių taisyklių paketą.
Jūsų žiniai į lietuvių kalbą išverstas dokumentas „Centralizuoto šilumos tiekimo vamzdžių būklės nustatymo metodai bei nuokrypių aptikimas ir išmatavimas (nuotėkio suradimas)“ (iš viso 7 dalys).
1-5 dalys
6-7 dalys

2021 m. birželio 10 d.
Informuojame, jog BETA paskelbė kvietimą teikti paraiškas priemonei Juridinių asmenų negyvenamosios paskirties pastatų renovacija. (finansuojama iš Klimato kaitos programos lėšų). Pagal šią priemonę šilumos tiekimo įmonės turi galimybę atnaujinti tiek savo administracinius tiek gamybinės paskirties (katilines ir pnš.) pastatus. Svarbu, kad pagal nuosavybės teisę pastato savininkas būtų ŠT įmonė, reikės tik gauti savivaldybės kaip akcininko sutikimą/pritarimą modernizavimui. Jeigu tik dalis pastato priklauso pačiai įmonei ar kitam juridinam asmeniui, o likusi – savivaldybei ar valstybei, tokiu atveju BETA paramą duos tik tai daliai kuri priklauso įmonei, t.y. privačiam juridiniam asmeniui. Paramos intensyvumas: kompensuojama iki 30 proc. investicijų, tenkančių energinį efektyvumą didinančioms priemonėms – šildymo ir karšto vandens sistemos modernizavimui, atitvarų (sienų, lubų, grindų, cokolio), stogo, vidinių pertvarų šiltinimui, vėdinimo sistemos įrengimui ar modernizavimui, taip pat  atsinaujinančių energijos šaltinių elektros ar šilumos energijos gamybai įdiegimui. Tnkamos finansuoti išlaidos turi būti susiję su nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios paskirties pastato atnaujinimo projekto įgyvendinimu, kurį įgyvendinus pasiekiama ne mažesnė kaip B energinio naudingumo klasė ir sutaupoma nemažiau kaip 40 proc.energijos.
Kvietimo suma: 2,5 mln. eur. Atrankos būdas: tęstinis. Paraiškos gali būti teikiamos Būsto energijos taupymo agentūrai  iki 2021 m. gruodžio 31 d. Visą informaciją rasite čia: http://www.betalt.lt/naujienos/18/priimamos-paraiskos-ne-tik-daugiabuciu-bet-ir-negyvenamosios-paskirties-pastatu-atnaujinimui:108

2021 m. birželio 7 d.
VERT atsakė į LŠTA paklausimą apie vėluojančių bazinių kainų nustatymo ir perskaičiavimo statistiką. Pasak VERT, šiuo metu daugiau kaip metus vėluojama nustatyti bazinę kainą mažiausiai vienai šilumos tiekimo įmonei, nuo pusės metų iki metų -6 įmonėms, mažiau nei pusė metų – 1 įmonei.
Nuo pusės metų iki metų vėluojama perskaičiuoti bazinę kainą 2 įmonėms, iki pusės metų – 8 įmonėms.
Pasak VERT, vėlavimai susidaro dėl senų projektuose vertinamų ataskaitinių laikotarpių, po šių laikotarpių įvykusių reikšmingų įvykių ir pan. VERT tikisi, kad ateityje suvaldyti vėlavimus padės nuo š.m. vasario 1 d. įsigaliojusi naujos redakcijos Šilumos kainų nustatymo metodika.
Su VERT raštu galima susipažinti ČIA. LŠTA paklausimas – ČIA.

2021 m. birželio 7 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimas „VERT: birželio mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje„, kurį rasite ČIA.

2021 m. birželio 1 d.
APVA paskelbė kvietimą teikti paraiškas   pagal 2021 m. KKP sąmatą detalizuojančio plano 1.2.5.1  p. kryptį priemonei „Taršių technologijų keitimo mažiau taršiomis skatinimas Europos Sąjungos Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančiose įmonėse“.
Priemonės suma: 10 mln eur
Remiama veikla: investicijos į įrenginius, technologijas, kuras įdiegus mažėja neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai ir užtikrinamas tęstinis aplinkos apsaugos efektas, t. y. investicijos į švaresnės gamybos inovacijas, kuriose taikomi racionalaus išteklių naudojimo ir taršos prevencijos metodai (pvz., proceso modernizavimas (optimizavimas), perteklinės šilumos panaudojimas (rekuperavimas, regeneravimas), srautų atskyrimas ir kt.), investicijos į medžiagas, montavimo darbus, įrangos diegimo, įskaitant įrangos paleidimo ir derinimo darbus, išlaidos.
Tinkamos finansuoti išlaidos: ŠESD mažinimo įrenginiams, atitinkantiems ES informaciniuose dokumentuose esančius geriausius prieinamus gamybos būdus. Yra numatyti apribojimai didelėms įmonėms (ŠT įmonės pagal Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 str. 11 p. yra priskiriamos prie „Didelių įmonių“), tinkamos finansuoti išlaidos turi viršyti turto, susijusio su modernizuojama veikla, nusidėvėjimą per trejus ankstesnius finansinius metus.
Paramos intensyvumas:  25 % tinkamų finansuoti išlaidų. Tačiau netaikomas subsidijos dydį ribojantis CO2 efektyvumo kriterijus, todėl galima įgyvendinti priemones, kurios nors kažkiek indikuoja ŠESD sumažinimus.
Maksimalus subsidijos dydis vienam pareiškėjui: 10  mln. eurų. Paraiškos bus priimamos kol pakaks lėšų skirtų priemonei (10 mln. eur) , bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. Daugiau informacijos: https://www.apva.lt/call/kvietimas-teikti-paraiskas-tarsiu-technologiju-keitimo-maziau-tarsiomis-skatinimas-europos-sajungos-apyvartiniu-tarsos-leidimu-prekybos-sistemoje-dalyvaujanciose-imonese/
Įmonės, kurios nedalyvauja ATL prekybos sistemoje, galės dalyvauti kitoje KKP priemonėje Įmonių nedalyvaujančių Europos Sąjungos Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje technologinių procesų atnaujinimas, panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius, kurios valstybės pagalbos schema šiuo metu viešai derinama.

2021 m. gegužės 28 d.

VERT pranešimas „Nustatytos 7 energetikos įmonės, kurios vidutiniškai per metus reguliuojamai veiklai suvartojo 50 GWh ar daugiau gamtinių dujų kiekio. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pritarė Energijos išteklių rinkos įstatyme įtvirtinto įpareigojimo gamtines dujas įsigyti gamtinių dujų biržoje vykdymo 2020 m. ataskaitai. Visą pranešimą skaitykite ČIA.

2021 m. gegužės 28 d.

2021-05-27 Baltpool apžvelgė praėjusį šildymo sezoną

Vakar BALTPOOL nuotoliniu būdu organizavo biokuro biržos renginį, kurio metu apžvelgė šių metų šildymo sezoną bei pateikė prognozes ateinančiam sezonui, o taip pat pristatyta Baltijos šalių biokuro rinkos apžvalga bei prekybos tendencijos.
Pirmą pranešimą skaitė BALTPOOL prekybos skyriaus vadovas Vaidotas Jonutis. Anot jo, praėjęs 2020-2021 m.  šildymo sezonas buvo pigiausias biokuro prekybos rinkoje. Vidutinė svertinė biokuro megavatvalandės kaina siekė 10,61 euro, o užpernai – 12,06 euro už MWh.
Mažiausios biokuro kainos pernai buvo Vilniaus apskrityje, kur katilinės naudoja pigiausią prastos kokybės kurą.
Šiais metais įsigyti biokurą ilgalaikiais sandoriais pasiteisino – šie sandoriai buvo pigesni nei trumpalaikiai. Visuose sandoriuose vyravo SM2 skiedra.
Daugiau apie tai skaitykite LŠTA apžvalgoje.
VAIZDO ĮRAŠAS čia (įrašo slaptažodis 5ftaS$?u)

PRANEŠIMAI:
– Vaidoto Jonučio pranešimas;
– Andriaus Smaliuko pranešimas.
– Apklausos rezultatai

2021 m. gegužės 24 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimas „VERT: įvertinus žaliavų rinkose pokyčius, perskaičiuota elektros energijos visuomeninė kainos viršutinė riba buitiniams vartotojams. Taryba, įvertinusi elektros energetikos sektoriuje faktinę ir ateities sandoriais besiformuojančią elektros energijos kainą, apyvartinių taršos leidimų (ATL) bei prognozuojamų gamtinių dujų kainas, perskaičiavo visuomeninių elektros energijos kainų viršutines ribas, kurios diferencijuojamos pagal atskirus tarifų planus buitiniams vartotojams. Visą pranešimą rasite ČIA.

2021 m. gegužės 24 d.

LŠTA pažyma, kaip Baltpool siūlo vykdyti pigesnio biokuro nei biržoje pirkimus.
LŠTA pažymą „Biokuro, skirto šilumos gamybai, įsigijimo tvarka“ galima rasti ČIA.

2021 m. gegužės 17 d.

LR Energetikos ministerijos skelbiama Viešoji konsultacija dėl atsinaujinančių energijos išteklių gamybos plėtros. VIEŠOSIOS KONSULTACIJOS TIKSLAS – Energetikos ministerija kviečia dalyvauti tematiniuose susitikimuose ir teikti rašytinius pasiūlymus, taip padedant įvertinti šalies AEI gamybos plėtros potencialą ir reikalingas tam sukurti palankias sąlygas, panaikinant AEI gamybos plėtrą stabdančias biurokratines kliūtys, bei įvertinti AEI gamybos plėtros skatinimo mechanizmų sukūrimo poreikį bei formą. Surinkta informacija ir pasiūlymai padės užtikrinti tinkamų ir subalansuotų sprendimų priėmimą AEI gamybos plėtros skatinimo srityje ir padės identifikuoti ir sukurti tikslingas priemones.
Daugiau informacijos ČIA.

2021 m. gegužės 17 d.

VERT skelbia gamtinių dujų rinkos stebėsenos ataskaitą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vykdydama gamtinių dujų rinkos stebėseną ir priežiūrą, parengė ir skelbia 2020 m. II pusm. gamtinių dujų rinkos stebėsenos ataskaitą. Ataskaitoje pateikiami svarbiausi sektoriaus importo, perdavimo, skirstymo ir tiekimo rodikliai, taip pat informacija apie prekybą biržoje bei atliktas investicijas.
Visą pranešimą rasite ČIA.
GAMTINIŲ DUJŲ RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2020 M. II PUSMETĮ

2021 m. gegužės 14 d.
Apygardos teismo nutartis dėl skolos priteisimo. Teismas konstatavo, kad kad įstatymai nenumato pareigos ieškovei, kaip kreditorei, prieš kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo už suteiktas energijos tiekimo (karšto vandens bei šilumos) paslaugas atsakovę informuoti apie tokį veiksmą papildomais pranešimais.
Su teismo nutartimi galima susipažinti ČIA.

2021 m. gegužės 14 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimas „VERT: per metus biokuro kaina biržoje sumažėjo 5,9 proc.“.
Biokuro kainos
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) parengtoje 2021 m. I ketv. biokuro rinkos stebėsenos ataskaitoje skelbiama, kad vidutinė energijos išteklių biržoje suprekiauto biokuro kaina* 2021 m. I ketv. siekė 130,67 Eur/tne ir, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m., mažėjo 5,9 proc.
Energijos gamintojams 2021 m. I ketv. biržoje įsigyjamas biokuras vidutiniškai kainavo 11,4 proc. brangiau nei perkant pagal dvišales sutartis.
Visą pranešimą rasite ČIA.

2021 m. gegužės 11 d.

LŠTA narių ir ekspertų nuotoliniame pasitarime, įmonės „Quest Integrity“ atstovas pristatė inovatyvias CŠT vamzdynų būklės (korozija ir kt.) nustatymo technologijas bei siūlomus sprendimus/paslaugas (pranešimas). Vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia:  LSTA_Webinaras_Quest Integrity Presentation-20210510_140110-Meeting Recording.mp4

2021 m. gegužės 11 d.

Lietuvos apeliacinis teismas gegužės 6 d. priėmė nutartį ginče tarp Vilniaus šilumos tinklų ir rangovo „Požeminiai darbai“. VŠT ginčijo pirmos instancijos teismo sprendimą, kad neva „Požeminiai darbai“ vėlavo atlikti savo įsipareigojimus, todėl visos sutartos sumos mokėti neprivalo, tačiau ir Apeliaciniam teismui to įrodyti nepavyko, todėl už darbus beveik 200 tūkt Eur priteisti sumokėti rangovui yra teisėtai.
Su nutartimi galite susipažinti ČIA.

2021 m. gegužės 7 d.

Aplinkos ministerija pateikė derinimui Klimato kaitos programos priemonės „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo) panaudojimas juridinių asmenų elektros energijos poreikiams“ tvarkos aprašo projektą. Šilumos tiekėjai pagal šią priemonę galės teikti paraiškas saulės moduliams (elektros gamybai) įsirengti. Skirtingai nei pernai parama nebebus teikiama subsidijų forma, o pagal fiksuotą įkainį kW: 297,66 Eur/kW. Teikiant paraišką nebereikės skaičiuoti CO2 sutaupymo kiekių – apskaičiuos pati APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra). Projektų įgyvendinimo trukmė 18 mėn, galimas pratęsimas, bet ne ilgiau kaip iki 24 mėn. Patvirtinus aprašą, APVA skelbs kvietimą teikti paraiškas (preliminariai gegužės pabaigoje-birželio pradžioje). Pagal KKP 2021 m. sąmatą detalizuojantį planą šiai priemonei numatyta skirti 9 mln. eur paramos, bet atkreipiame dėmesį, jog pareiškėjai galės būti visi juridiniai asmenys. Daugiau informacijos: Subsidijos elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių projektams – pagal fiksuotus įkainius | Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (lrv.lt)

2021 m. gegužės 6 d.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, išnagrinėjusi ginčą, kilusį tarp AB „Klaipėdos energija“ ir UAB „Miesto energija“, nutarė, jog UAB „Klaipėdos energija“ prašymas įpareigoti UAB „Miesto energija“ pateikti AB „Klaipėdos energija“ pasirašyti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį yra nepagrįstas. Detaliau ČIA.

2021 m. gegužės 4 d.
2021 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įsakymas „Dėl Gamybos, pramonės, sandėliavimo paskirties pastatų ir (ar) patalpų priešgaisrinio techninio patikrinimo klausimyno patvirtinimo„.

2021 m. gegužės 3 d.

VERT 2020 m. veiklos ataskaita.
VERT pateikė LR Prezidentūrai, LR Seimui ir LR Vyriausybei savo 2020 m. veiklos ataskaitą.
ATASKAITA
LYDRAŠTIS

2021 m. balandžio 29 d.

Lietuva ratifikavo 750 mlrd. Eur Europos ekonomikos atsigavimo planą
Finansų ministrė Gintarė Skaistė laiške ES Tarybos generaliniam sekretoriui trečiadienį pranešė, kad Lietuva oficialiai užbaigė ES Tarybos sprendimo dėl ES nuosavų išteklių sistemos ratifikavimą. Šiuo žingsniu Lietuva iš esmės leido Europos Komisijai skolintis visų ES valstybių narių vardu ir taip finansuoti gyvybiškai svarbų Europos ekonomikos atsigavimo po pandemijos ir jos atsparumo didinimo planą „Kitos kartos ES“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

Šaltinis: „Verslo žinios“ 2021-04-28 TN: tn

2021 m. balandžio 29 d.

Nesutaria dėl trūkusio vamzdžio daugiabutyje: kas padengs nuostolius užpiltiems kaimynams?
Po techninės namo vamzdyno avarijos vilnietis liko nusivylęs tiek namą administruojančios įmonės, tiek savivaldybės darbu. Vyras
nesutinka, kad atsakomybė už trūkusio vamzdžio padarytą žalą tenka jam ir sako, kad administratorius avariją įvertino ne pagal
statybos techninį reglamentą. Tačiau namą prižiūrinti įmonė teigia, kad patikros procesas buvo atliktas tinkamai.
Dėl galimai netinkamo namo administratoriaus darbo, vilnietis su skundu kreipėsi ir į savivaldybę, tačiau per numatytą skundo
nagrinėjimo terminą jokio atsakymo negavo, o darbuotojai su vyriškiu nebendravo ir telefonu.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Tiesioginė straipsnio nuoroda ČIA.

2021 m. balandžio 28 d.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi ginčą tarp vartotojų ir AB „Klaipėdos energija“ dėl neapmokėtų sąskaitų už šildymą, nutarė, jog vartotojai privalo atsiskaityti už suteiktą paslaugą ir sumokėti skolą, susidariusią už neapmokėtą suvartotą šilumos energiją. Nustatyta jog vartotojų objektui ginčo laikotarpiu šilumos energija buvo teikiama pilna apimtimi, vartotojai sudarė rašytinę sutartį dėl vienos objekto dalies ploto, tačiau faktiniais veiksmais sudarė sutartį ir dėl kitos objekto dalies ploto, t. y. sutartis buvo sudaryta dėl viso objekto ploto. Pareiškėjai turi pareigą su įmone atsiskaityti už šilumos energiją, patiektą visam objektui. VERT konstatavo, jog įmonė vartotojų pageidavimu, turėtų sudaryti galimybę už ginčo laikotarpiu suvartotą šilumos energiją proporcingai daliai objekto ploto, už kurią nebuvo atsiskaityta su įmone, atsiskaityti dalimis netaikant delspinigių. Detaliau ČIA.

2021 m. balandžio 28 d.

LŠTA parengė pažymą „Saulės kolektorių sistemos įrengimo daugiabučiuose daliniam karšto vandens šildymui techninis-ekonominis vertinimas„. Pažymoje pasinaudojant mokslininkų atliktais tyrimais bei faktiniais jau įgyvenintais renovacijos projektais įvertintas saulės kolektorių sistemos daliniam KV pašildymui daugiabučiuose namuose įrengimo ekonominis naudingumas.

2021 m. balandžio 23 d.

LŠTA dar š.m. vasario 25 d. kreipėsi į Energetikos ministeriją ir Lietuvos energetikos agentūrą ir uždavė aktualius šilumos tiekėjams kylančius klausimus dėl šilumos vartotojų švietimo ir konsultavimo veiklos. Ministerija atsakė į paklausimą ir su atsakymais galite susipažinti ČIA.

2021 m. balandžio 23 d.

Aplinkos ministras 2021 m. balandžio 21 d. patvirtino Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2021 m. sąmatą detalizuojantį planą. Kol kas į planą neįtraukta nauja atskira priemonė „Parama prisijungimui (individualūs ir daugiabučiai namai) prie centralizuoto šilumos tiekimo“(planuojama paramos suma 2 mln eur, intensyvumas 50-70 proc). Kaip informavo Aplinkos ministerijos atstovė L. Čeičytė,  KKP sąmatą detalizuojantis planas dar bus papildytas/koreguojamas, kai šios priemonės įgyvendinimą ir finansavimo sąlygas Aplinkos ministerija iki galo aptars ir suderins tiek su Energetikos ministerija tiek su LŠTA.
Dabartiniame plane yra įtrauktos visos tęstinės priemonės (kurios jau buvo vykdomos ankstesniais metais ir turi parengtus finansavimo sąlygų aprašus):
– šilumos tiekėjai galės įsidiegti saulės elektrines galės pagal priemonę „1.2.1.4 atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo) panaudojimas juridinių asmenų elektros energijos poreikiams.“ Priemonės suma: 9 mln.eur (pareiškėjais galės būti ir kiti juridiniai asmenys). Kvietimai turėtų pasirodyt jau gegužės mėnesį.
– pagal priemonę „1.1.2.1 Juridinių asmenų negyvenamosios paskirties pastatų atnaujinimas (modernizavimas)<…>“.šilumos tiekimo įmonės turės galimybę atnaujinti tiek savo administracinius tiek gamybinės paskirties (katilines ir pnš.) pastatus.
– pagal priemonę „1.2.4.1 Elektromobilių įsigijimo juridiniams asmenims skatinimas“ galima gauti kompensacinę išmoką perkant įmonės poreikiams elektromobilius.

2021 m. balandžio 21 d.

Vakar Energetikos ministerija viešai pristatė 2021–2027 m. ES fondų investicijų krytis energetikos sektoriuje. Iš numatytų 529 mln. Eur, CŠT sektoriui planuojama skirti viso 102 mln. eur, t.sk:
Pagal 2.1 uždavinį: didinti CŠTV tiekimo sistemų energijos vartojimo efektyvumą bei plėsti sistemas (27 mln. eur)) :
– remiamos veiklos: CŠT efektyvinimą/pritaikymą žematemperatūriniam darbo režimui, išmanioji apskaita ir kt.
Pagal 2.2 uždavinį: didinti AEI panaudojimą šilumos ir vėsumos gamybai CŠVT sektoriuje (75 mln. eur)
– remiamos veiklos: biokogeneracinės jėgainės, didelio efektyvumo biokuro katilai su šilumos siurbliais ir talpyklom, saulės energiją naudojančios technologijos, įrengiant šilumos siurblius ir trumpalaikio bei ilgalaikio saugojimo šilumos talpyklas, liekamosios energijos (atliekinės šilumos ir vėsumos, susidarančios pvz.: pramonėje, vandenvalos ar atliekų sektoriuje, vėsinimo sistemose ar elektrinėse) panaudojimas.
Pridedamas viceministrės Daivos Garbaliauskaitės pranešimas. Daugiau informacijos ČIA

2021 m. balandžio 19 d.

VERT balandžio 15 d. posėdyje priėmė BALTPOOL Energijos išteklių biržos reglamento pakeitimą, kuriuo panaikino nuo š.m. gegužės 1 d. turėjusį įsigalioti dar 2020 m. rugpjūčio 31 d. priimto reglamento pakeitimo 2.2 papunktį, kuris buvo išdėstytas taip:

Aukciono etapas tęsiasi 3 (tris) minutes. Jeigu per šį laikotarpį pardavėjas sumažina pardavimo pavedimo kainą ir toks pavedimo kainos pakeitimas padaro įtaką preliminariems bent vieno su pardavimo pavedimu susijusio (bent su vienu pirkimo pavedimu sudarančio preliminarų sandorį) pirkimo pavedimo prekybos rezultatams (pasikeičia sandorius sudarantys dalyviai ir (arba) sandorių kaina, ir (arba) kiekis), visų su pardavimo pavedimu susijusių pirkimo pavedimų, kuriuose pardavimo pavedimo transportavimo kaštai sudaro ne daugiau kaip 50 (penkiasdešimt) procentų pirkimo pavedimo maksimalios kainos, aukciono etapai pratęsiami naujam laikotarpiui:i) pirmąsias 21 (dvidešimt vieną) aukciono etapo minutę kiekvienas naujas aukciono etapas pratęsiamas naujam 3 (trijų) minučių laikotarpiui.ii) vėlesnes 20 (dvidešimt) aukciono etapo minučių kiekvienas naujas aukciono etapas pratęsiamas naujam 2 (dviejų) minučių laikotarpiui;iii) vėliau kiekvienas naujas aukciono etapas pratęsiamas naujam 1 (vienos) minutės laikotarpiui.Aukciono etapas gali būti pratęsiamas neribotą kartų skaičių, bet ne ilgiau nei iki Prekybos sąlygose nustatyto aukciono etapo pabaigos laiko.

Pagrindinė panaikinimo priežastis – ši aukciono vykdymo tvarka glaudžiai susijusi su transportavimo kaštais, tačiau Baltpool įgyvendinant RED II direktyvos nuostatas, 2021 m. planuoja pakeisti centralizuotos prekybos medienos biokuru sistemą, kurios pagrindu būtų galima atsekti pagal tvarius sandorius pristatyto biokuro kilmę, žaliavos rūšį ir taip apskaičiuoti galimus CO2 sutaupymus. Operatoriaus tikslas sandorių vykdymo prioritetus nustatyti ne pagal transportavimo atstumą (transportavimo kaštus), bet pagal CO2 išmetimus.

2021 m. balandžio 15 d.

Šį pirmadienį (balandžio 19 d.) vykusios Energetikų dienos šventės vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia : (340) LIETUVOS ENERGETIKŲ DIENA 2021 – YouTube Tiesiogiai prisijungę (tiek prie zoom tiek prie youtube kanalo) buvo virš 510  LŠTA narių-įmonių darbuotojų.
Dar kartą sveikinam visu su profesine švente ir linkime kuo šviesesnės pavasarinės nuotaikos ir optimizmo,

2021 m. balandžio 14 d.

BALTPOOL: Nuo šiol galima prekiauti SBP (Sustainable Biomass Program) sertifikuotu biokuru
Nuo balandžio 13 d. tarptautinės „Baltpool“ biokuro biržos dalyviai galės vykdyti prekybą ir biokuro produktais, turinčiais SBP sertifikatą. Biokuro tvarumą pagrindžiantis SBP sertifikatas žinomas ir pripažįstamas visame pasaulyje, jis taip pat plačiai naudojamas Europoje, ypač Skandinavijoje, kur ypač didelis tvarių biokuro produktų poreikis.
Daugiau apie tai ČIA.

2021 m. balandžio 12 d.

2021 m. kovo 29 d. Lietuvos energetikos instituto kartu su Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacija (LIŠTIA) organizuoto nuotolinio seminaro „Žemos temperatūros CŠT sistemos“ pranešimus galima rasti ČIA.

2021 m. balandžio 12 d.

Jūsų žiniai informuojame apie praeitą savaitę gautus /  išsiųstus raštus:

  • 2021-04-06 Energetikos ministerijos atsakymas Dėl rezervinio kuro saugojimo ne įmonės teritorijoje reikalavimų. Ministerija pasisakė dėl rezervinio kuro kaupimo teisinio reglamentavimo, įskaitant prekybą biokuro rezervo produktais pagal Prekybos biokuro rezervo produktais taisykles.
  • 2021-04-06 Energetikos ministerijos atsakymas Dėl kaupiamo biokuro energetinės vertės sumažėjimo. Energetikos ministerijai pristačius probleminę situaciją, kuomet iš anksto įsigytas biokuras kaupiamas įmonių teritorijose praranda energetinę vertę, kuri nėra įvertinama įmonių reguliuojamose sąnaudose, ministerija siūlo rinktis kitus biokuro įsigijimo būdus, numatytus teisės aktuose.
  • 2021-04-07 Konkurencijos tarybos raštas Dėl Konkurencijos tarybos priimto nutarimo. Atsisakė pradėti tyrimą dėl LR aplinkos ministro 2020 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. D1-303 „Dėl Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų saulės energijos technologijų, šilumos siurblių ir šilumos saugyklų panaudojimas šilumos energijai gaminti, karštam vandeniui ruošti ir (ar) elektros energijai gaminti atnaujintuose (modernizuotuose) daugiabučiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šildymo sistemos, siekiant nulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo lygio, skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo nuostatų atitikties Konkurencijos įstatymui.
  • 2021-04-08 VERT raštas Dėl informacijos pateikimo. Prašoma pateikti informaciją apie beviltiškas skolas.
  • 2021-04-08 VERT atsakymas Dėl prašymo nagrinėjimo. VERT pasisakė, kad į šilumos kainas negali būti įtraukiami šilumos ir vandens pastatų šildymo sistemų papildymui tinklo vandeniu kiekiai, atitinkamai ir su šiais kiekiais susijusios šilumos tiekėjo patiriamos sąnaudos (apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros, remonto, metrologinės patikros, šilumos ir vandens sąnaudos) kurios, vykdant šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą, negali būti priskiriamos reguliuojamai šilumos tiekimo veiklai.
  • LŠTA 2021-04-08 raštas Nr. 35 Šilumos tiekėjams Teismas pasisakė dėl šilumos tiekėjams priklausančių šilumos punktų priežiūros ir eksploatavimo sąnaudų apmokėjimo reglamentavimo. LVAT konstatavo, kad reglamentavimas Šilumos punktų kartu su šildymo ir karšto vandens sistemomis eksploatavimo sąnaudos, įskaitant remonto darbams reikalingas medžiagas, atsargines dalis ir įrengimus, kurios nėra įskaičiuotos į šilumos ir karšto vandens sistemos eksploatavimo tarifą, apmoka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendroje dalinėje nuosavybėje prieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktui.
  • LŠTA 2021-04-09 raštas Energetikos ministerijai Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-03-31 sprendimo įgyvendinimo. LŠTA kreipėsi į ministeriją, prašydama atlikti pakeitimą Šilumos ūkio įstatyme, kad šilumos punktų eksploatacinės sąnaudos būdų dengiamos nepriklausomai nuo šilumos punkto nuosavybės formos.

2021 m. balandžio 9 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad po Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 „Dėl Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 priedo 17 ir 18 lentelėmis esančių pastraipų antri sakiniai tiek, kiek jais nustatyta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareiga apmokėti šilumos punkto, kuris nuosavybės teise priklauso šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, priežiūros ir eksploatavimo sąnaudas, įskaitant remonto darbams reikalingas medžiagas, atsargines dalis ir įrengimus, kurios nėra įskaičiuotos į šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros ir (ar) eksploatavimo tarifus, prieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktui. Tai reiškia, kad atitinkamos nuostatos nebegali būti taikomos. Su sprendimu susipažinti ČIA.

2021 m. balandžio 8 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo UAB „Palangos šilumos tinklai“ apeliacinį skundą dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) 2019 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. O3E-534 „Dėl 2016 metais UAB „Palangos šilumos tinklai“ iš UAB „Litesko“ perimto turto“ teisėtumo bei pagrįstumo. Teismas pripažino, kad į reguliuojamas kainas draudžiama įtraukti nesuderinto ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas ir nuo šio turto likutinės vertės apskaičiuotą investicijų grąžą. Nurodyta, kad reguliuojamai paslaugai vykdyti būtino turto poreikis taip pat vertinamas taikant nurodytą taisyklę, t. y. vertinant, kiek sąnaudų reikia būtent reguliuojamai veiklai vykdyti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuomininko (UAB „Litesko“) nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu reguliuojamoje šilumos tiekimo veikloje įsigytas ir pasibaigus nuomos sutarčiai aktu perduotas ilgalaikis turtas (atliktos investicijos) padengė nuomininko pareiškėjui nesumokėtą nuomos mokestį. Teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad nuomos mokesčio sąnaudos (išsinuomoto turto nusidėvėjimo sąnaudos) buvo dengiamos vartotojų per šilumos kainą iki 2019 m. gruodžio 31 d. Todėl VERT pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad pareiškėjo prašomų derinti investicijų bendrovės nurodyta verte, kuri atitinka nuomos mokesčio sąskaitų sumą, VERT suderinimo atveju, tos pačios sąnaudos, t. y. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos ir investicijų grąža, kurios jau kartą buvo įtrauktos į šilumos tiekėjo (UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“) centralizuotai tiekiamos šilumos bazines kainas, pakartotinai būtų įtrauktos nustatant pareiškėjo teikiamų paslaugų kainas ir tai reikštų, kad šilumos vartotojas, mokėdamas už šildymą, šias sąnaudas padengtų du kartus. Su nutartimi susipažinti ČIA.

2021 m. balandžio 6 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimas „Baigtas AB „Klaipėdos energija“ neplaninis patikrinimas„. Siekiant įsitikinti, ar AB „Klaipėdos energija“ laikosi nustatytų reikalavimų šilumos supirkimui iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG), Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) atliko bendrovės neplaninį patikrinimą: nustatyta, kad šilumos supirkimas iš NŠG nebuvo ribojamas, sistemoje veikiantiems NŠG nebuvo sudaromos diskriminacinės sąlygos tiekti šilumą į tinklą. Daugiau skaitykite ČIA.

2021 m. balandžio 6 d.

LŠTA į lietuvių kalbą išvertė AGFW nariams prieinamą informacinį dokumentą aktualų besidomintiems šalčio ir vėsumos gamyba. AGFW FW 301 „Šalčio gamyba iš šilumos – Technologija ir ekonominis efektyvumas

Primename, LŠTA yra įsigijusi iš Vokietijos šilumininkų asociacijos AGFW didelės apimties techninių taisyklių paketą. Kadangi Lietuvoje daugumos techninių teisės aktų, reglamentuojančių šilumos ūkį, atnaujinimo procesas vyksta lėtai, iki šiol dar galioja pasenę sovietinių laikų standartai ir normos. Ankščiau vykusios apklausos būdų nustatyta prioriteto tvarka planuojama išversti gautus dokumentus iš vokiečių į lietuvių kalbą ir naudoti kaip rekomendacijas, taip pat pritaikyti, teikiant siūlymus Energetikos ministerijai, kitoms valdžios institucijoms dėl galiojančių CŠT teisės aktų atnaujinimo.

Visą informaciją apie tai rasite: Nariams->Naudinga_INFO-> AGFW techninės taisyklės. Tiesioginė nuoroda: https://lsta.lt/agfw-technines-taisykles/

2021 m. balandžio 1 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Teismas) priėmė nutartį byloje, kurioje konstatavo, kad Prienų rajono savivaldybės administracija, atsisakiusi tenkinti pareiškėjo prašymą išimties tvarka apskaičiuoti kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį vien tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra įsiskolinęs už būsto šildymą, geriamąjį ar karštą vandenį ir nėra sudaręs sutarties dėl dalies įsiskolinimo apmokėjimo, priėmė nepagrįstą sprendimą. Nurodyta, kad būtent atsakovui kyla pareiga įgyvendinti savo paties priimtus ir galiojančius (teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintus ir nenuginčytus) prieš tai buvusius sprendimus. Piniginę socialinę paramą skiria Prienų rajono savivaldybės administracija, tai jau buvo padaryta sprendimais. O konkrečią kompensaciją apskaičiuoja juridinis asmuo, šiuo atveju – akcinė bendrovė „Prienų šilumos tinklai“. Teismas nurodė, kad atsakovas Prienų rajono savivaldybės administracija įpareigojama pavesti akcinei bendrovei „Prienų šilumos tinklai“ apskaičiuoti pareiškėjui būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensaciją. Su nutartimi susipažinti ČIA.

2021 m. kovo 31 d.

VERT pranešimas „AB „Panevėžio energija“ skirta bauda už reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimą„. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) konstatavo, kad AB „Panevėžio energija“ nesilaikė Šilumos ūkio įstatyme įtvirtinto reikalavimo užtikrinti rezervinius šilumos gamybos pajėgumus Kupiškio miesto šilumos tiekimo sistemoje – už reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimą bendrovei skirta 3 501 Eur bauda*. Visą pranešimą rasite ČIA.

2021 m. kovo 31 d.

LVAT priėmė sprendimą administracinėje byloje, kurioje nuspręsta pripažinti, kad po Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto LR energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1‑229, 3 priedo 17 ir 18 lentelėmis esančių pastraipų antri sakiniai tiek, kiek jais nustatyta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareiga apmokėti šilumos punkto, kuris nuosavybės teise priklauso šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, priežiūros ir eksploatavimo sąnaudas, įskaitant remonto darbams reikalingas medžiagas, atsargines dalis ir įrengimus, kurios nėra įskaičiuotos į šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros ir (ar) eksploatavimo tarifus, prieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktui. Sprendimas ČIA.

2021 m. kovo 30 d.

„VERT: keisis Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros techninė užduotis“. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), atsižvelgdama į rinkos dalyvių ir Lietuvos auditorių rūmų (LAR) pastebėjimus, patvirtino Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros techninės užduoties pakeitimus:
panaikinti reikalavimai tikrinti suskystintų naftos dujų (SND) veiklą vykdančių ūkio subjektų reguliuojamosios veiklos ataskaitas – jų teikiamų ataskaitų patikrą reglamentuotų atskira Elektros energetikos ir gamtinių dujų įmonių reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros techninė užduotis;
nustatytas reikšmingumo lygis (1 000 Eur) pajamų ir sąnaudų (pagal sąnaudų grupes) pokyčiams, kai auditoriai privalo gauti iš ūkio subjektų paaiškinimus, detalizuojančius pokyčių priežastis;
šilumos sektoriaus ūkio subjektams nereiks rengti reguliuojamos apskaitos sistemos (RAS) turto sąrašo – jis teikiamas VERT pagal Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašą;
vandens sektoriaus ūkio subjektams bus taikoma patikros procedūra dėl ilgalaikio turto paskirstymo verslo vienetams ir paslaugoms – draudžiama reguliuojamųjų kainų paslaugoms ir atitinkamiems verslo vienetams, į kurių sudėtį įeina reguliuojamųjų kainų paslaugos, priskirti ilgalaikį turtą (ar jo dalį), įsigytą įgyvendinus investicijas, kurios nesuderintos su VERT;
– taip pat vandens sektoriaus ūkio subjektams bus taikoma patikros procedūra dėl sąnaudų paskirstymodraudžiama reguliuojamųjų kainų paslaugoms ir atitinkamiems verslo vienetams, į kurių sudėtį įeina reguliuojamųjų kainų paslaugos, priskirti beviltiškas skolas, išskyrus kai abonentai įtraukti į VMI nukentėjusių nuo COVID-19 infekcijos.
Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros techninės užduoties pakeitimai bus taikomi reguliuojamų ūkio subjektų ataskaitų patikrai už 2021 metus.Išsamiai susipažinti su VERT 2021-03-30 posėdžio medžiaga galite ČIA.

2021 m. kovo 25 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimai:
VERT: keisis tvarka, kaip nustatomas geriamojo vandens ir karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), atsižvelgdama į 2020 m. birželio 4 d. Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus dėl atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo nuotoliniu būdu, patvirtino Geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodikos ir Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos pakeitimus. Visą pranešimą rasite ČIA.
UAB „Molėtų šiluma“ investuoja į patikimą ir saugų šilumos tiekimą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino UAB „Molėtų šiluma“ 2019 ir 2020 metų investicijas, kurių bendra vertė sudaro apie 63 tūkst. Eur.
Bendrovė rekonstravo susidėvėjusią 60,28 m ilgio šilumos trasą – šilumos tiekimo įvadą į Molėtų progimnaziją, dėl ko vidutiniškai 3,4 MWh per metus sumažės patiriami  šilumos nuostoliai ir atitinkamai 0,06 tūkst. Eur mažės šilumos gamybos sąnaudos. Visą pranešimą rasite ČIA.

2021 m. kovo 18 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimai:
VERT suderino UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ investicijas. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ 2019 m. investicijas, kurių bendra vertė beveik 318 tūkst. Eur. Investicijos iš dalies finansuojamos Apyvartinių taršos leidimų pardavimų pajamomis bei vartotojų lėšomis. Daugiau skaityklite ČIA.
UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ investuoja į patikimą ir saugų šilumos tiekimą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ 2019−2022 m. investicijas, kurių bendra vertė beveik 2,1 mln. Eur. Investicijos bus iš dalies finansuojamos ES struktūrinių fondų bei Klimato kaitos programos lėšomis. Daugiau skaitykite ČIA.

2021 m. kovo 18 d.

Atlikus apklausą apie bazinių kainų projektų teikimą VERT iki ir po rugpjūčio 1 d., nustatyta:

  • Iki rugpjūčio bazinių kainų projektą teiks dvi įmonės: kovo pabaigoje Lazdijų šiluma ir iki liepos mėn. Kauno energija.
  • Taip pat apklausos metu, iš 14 įmonių, kurios pateikė atsakymus, nustatyta, kad dviem įmonėms, kurios pernai pateikė bazinių kainų projektus VERT, vėluojama nustatyti bazinę kainą ir vienai įmonei – perskaičiuoti. Bazinę kainą pateikė Tauragės š.t. 2020 m. liepą, o Ukmergės šiluma 2020 m. balandį. Elektrėnams kom. ūkio kaina neperskaičiuota nuo 2019 gruodžio.

2021 m. kovo 17 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimas Skelbiamas atnaujintas šilumos bazinės kainos perskaičiavimo modelis„.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) parengė ir paskelbė šilumos bazinės kainos perskaičiavimo modelį, kuriuo ūkio subjektai gali naudotis rengdami perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus.
Modelis parengtas atsižvelgiant į 2021 m. vasario 1 d. įsigaliojusią naują Šilumos kainų nustatymo metodikos redakciją.
Modelyje pagal aktualią Šilumos kainų nustatymo metodiką atnaujinti skaičiavimai, automatiškai generuojami VERT būtini pateikti priedai, ištaisytos žinomos klaidos.
Kviečiame ūkio subjektus aktyviai naudotis paskelbtu modeliu, taip pat teikti pastebėjimus ir pasiūlymus dėl modelio tobulinimo.

2021 m. kovo 16 d.

LŠTA parengė pažymą „Šilumos punktuose naudojamų karšto vandens skaitiklių, kurie yra skirti namo vidaus šildymo sistemų papildymui tinklo vandeniu apskaitai, nuosavybės reglamentavimas ir apskaityto tinklo vandens sąnaudų padengimas„. Pažymoje įvertintas esamas teisės aktų reglamentavimas, skirtas karšto vandens skaitiklių, kurių paskirtis yra namo vidaus šildymo sistemų papildymui sunaudoto tinklo (termofikaciniu) vandens apskaita, nuosavybės formos reglamentavimas bei apskaityto tinklo (termofikacinio) vandens papildymo sąnaudų padengimas. Taip pateikti siūlymai, kas būtina keisti, tobulinant teisės aktus.

2021 m. kovo 15 d.

2021 m. vasario 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Šilumos kainų nustatymo metodika. Visais šios metodikos privalumais įmonės jau gali naudotis, tame tarpe ir didesne leistina gauti investicijų grąža (viršpelniu).

Lyginamieji rodikliai, pritaikyti šiai metodikos redakcijai yra paskelbti čia.

Naujos redakcijos WACC metodika galioja nuo 2021 m. sausio 1 d., tačiau visais šios metodikos privalumais tiek šilumos tiekėjai, tiek kitų sektorių dalyviai galės naudotis nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. Taip yra nes:

  1. visų sektorių ūkio subjektai duomenis faktinei skolinto kapitalo kainai nustatyti bei perskaičiuoti VERT pateikia kasmet iki liepos 10 d., o VERT naujus rodiklius paskelbia iki rugpjūčio 1 d.;
  2. VERT iki rugpjūčio 1 d. turi parengti ir patvirtinti tiek Šilumos kainų nustatymo metodikos, tiek kitų reguliuojamų sektorių metodikų pakeitimus tam, kad šios metodikos pilnai veiktų su 2021 m. sausio 1 d. galiojančia WACC metodika. Detalesnį reglamentavimą dėl įsigaliojimo ir taikymo rasite čia.

WACC metodikos 10 punkte numatyta, kad įmonės gali gauti 1 proc. investicijų grąžos priedą investicijoms, prisidedančioms prie klimato kaitos mažinimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo. WACC metodikos įsigaliojimo nutarime numatyta, kad 10 punktas įsigalioja nuo 2021-08-01. Todėl VERT parengs įgyvendinamuosius teisės aktų projektus, kurie yra būtini Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos 10 punkto ir kitų Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos nuostatų taikymui ir įgyvendinimui, įskaitant Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo punktų, susijusių su palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų skaičiavimu, numatant naudoti Europos valstybių žaliosios ir atsinaujinančios energijos (angl. Green and renewable energy) veiklos finansinio sverto neturinčios beta (βU) aritmetinį vidurkį, nustatytą viešai prieinamoje A. Damodaran duomenų bazėje, pakeitimo projektą.

Lyginamuosius rodiklius, vadovaujantis Šilumos gamybos, perdavimo, pardavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašu, VERT turi patvirtinti ne vėliau kaip iki kiekvienų metų rugsėjo 1 d. VERT šiemet planuoja Lyginamosios analizės aprašo tobulinimą ir šiuo metu rengia dokumentus viešajam pirkimui, kadangi tobulinant aprašą VERT nori pasitelkti ir ekspertų iš šalies. Tačiau šios procedūros dar negarantuoja, kad nauji lyginamieji rodikliai už 2020 m. bus skaičiuojami vadovaujantis nauju aprašu.

Siekiant įvardinti problematiškiausias Lyginamosios analizės aprašo vietas, kurios turi būti keičiamos pirmiausiai, kadangi dėl jų patiriamos faktinės sąnaudos nėra pripažįstamos arba lyginamieji rodikliai yra nelogiški ir negali būti taikytini tai pačiai įmonių grupei, KVIEČIAME šilumos tiekimo įmonių specialistus teikti savo siūlymus galiojančio Lyginamosios analizės aprašo pakeitimui. Taip pat labai lauktume bet kokios informacijos ne tik apie keistinus rodiklius, bet ir galimai naujų, objektyvesnių rodiklių patvirtinimą.

2021 m. kovo 12 d.

VERT pranešimai:
VERT: vidutinė kovo mėn. šilumos kaina yra 2,5 proc. mažesnė nei pernai.
Vidutinė šilumos kaina
Kovo mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 4,38 ct/kWh (be PVM) – skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Palyginus su vasario mėn., kilovatvalandės kaina didėjo 2,82 proc., per metus (2021 m. kovas / 2020 m. kovas) – kilovatvalandės kaina mažėjo 2,45 proc. Plačiau skaitykite ČIA.
VERT suderino UAB „Alytaus šilumos tinklai“ investicijas. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino UAB „Alytaus šilumos tinklai“ 2020−2022 metų investicijas, kurių bendra vertė siekia beveik 5,4 mln. Eur. Plačiau skaitykite ČIA.

2021 m. kovo 10 d.

Biokuro ir šilumos prekybos statistika. 2021 m. vasaris.
– BWCS (Baltpool Wood Chips SPOT) LT indekso vertė siekė 12,74 Eur/MWh. Per mėnesį fiksuotas 16,8 % indekso vertės augimas, o per metus – 33,6 % augimas.
– Bendra biržos apyvarta siekė 429 020 MWh. Lyginant su sausio mėnesiu, fiksuojamas 39,9 % apyvartos augimas.
– Trumpalaikių sandorių dalis siekė 88,7 %. Iš viso pagal biržoje sudarytus sandorius buvo pristatyta 685 978 MWh biokuro.
– Lyginant su sausio mėnesiu, biokuro tiekimas sumažėjo 7,8 %, o lyginant su 2020 metų vasario mėnesiu – išaugo 35,2 %.
– Įsibėgėjus šildymo sezonui, pagal ilgalaikius kontraktus biokuro buvo pristatyta 45,6 % (26,6 % pagal pusmetinius ir 19 % pagal ketvirtinius kontraktus). Lyginant su 2020 metų vasario mėnesiu, kuro, tiekto pagal ilgalaikius kontraktus, buvo pristatyta 7,3 % mažiau.

2021 m. kovo 10 d.

Artimiausiu metu LR energetikos ministerija paskelbs teisės aktų projektų paketą, kuriuo bus perkeltos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją nuostatos. Direktyvos nuostatas planuojama perkelti pažodžiui, nacionaliniuose teisės aktuose nebus griežtinama labiau nei direktyvos nuostatų reikalaujamas minimumas. Perkėlimo terminas – iki 2021-06-30. CŠT įmonėms tai sukels papildomą administracinę naštą, naujus įpareigojimus, reikės suvedinėti nurodytus duomenis į akredituotą sertifikavimo sistemą ir pan., todėl turime tam pradėti aktyviai ruoštis ir bendradarbiauti, nes laiko mažai, o darbų daug. CŠT sektoriaus įmonės turi aktyviai ruoštis ir gamybos diversifikavimui, didžioji dalis paramos ateityje bus skiriama kitiems nei biokuras atsinaujinantiems energijos ištekliams. Europos Komisijos planai ilgainiui atsisakyti biomasės energetikos sektoriuje tampa vis aktualesni. Europos Komisijos tvaraus finansavimo ir Taxonomy paketas nubrėžia kai kurias gairės dėl biomasės tvarumo traktavimo (raginama didinti biomasės tvarumo kriterijus lyginant su jau įtvirtintais 2018 m. atnaujintoje AEI direktyvoje). Šiuo metu vyksta AEI direktyvos (REDII) ir kitų reglamentų peržiūra, kuriuose, pagal dabartinę Europos Komisijos poziciją, bus ketinama judėti link biomasės kiekio mažinimo energetikoje („Using biomass for energy should be the absolutely last thing after all other uses have been exhausted“). Š. m. kovo 22 d. Europos Komisijoje įvyks suinteresuotų šalių susitikimas, kuriame bus sprendžiami klausimai dėl papildomo griežtinimo biomasės naudojimui energetikos sektoriuje.

2021 m. kovo 9 d.

VERT pranešimas „Išplatinta bendra ACER ir CEER pozicija dėl TEN-E reglamento peržiūros. 2021 m. kovo mėn. reguliuotojai, bendradarbiaujantys ES energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūroje (angl.  European Union Agency for the Cooperation of Energy Regulators – ACER) ir Europos energetikos reguliuotojų taryboje (angl. Council of European Energy Regulators – CEER), patvirtino savo poziciją dėl prioritetinių sričių, kurias rekomenduoja peržiūrėti keičiant Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių (TEN-E reglamentas). Plačiau skaitykite ČIA.

2021 m. kovo 3 d.

LŠTA parengė Savivaldybių (socialinio) būsto nuomininkų skolų šilumos tiekėjams problemos sprendimo galimybių pažymą, kurioje apžvelgtos teisinio reglamentavimo pokyčių galimybės, siekiant CŠT įmonėms efektyviai susigrąžinti savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio socialinio būsto nuomininkų skolas už patiektą šilumą ir karštą vandenį. Susipažinti ČIA.

2021 m. kovo 2 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimai:
VERT skelbia PSO perkrovos pajamų ataskaitą už 2020 metus. Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID AB 2020 m. gautos  perkrovos* pajamos sudaro beveik 32,4 mln. Eur (2019 m. – 27,4 mln. Eur) – skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) parengtoje 2020 m. perkrovos pajamų ataskaitoje (atsisiųskite).
VERT: kuriamas mechanizmas, esant poreikiui užtikrinti patikimą energetikos sistemos veikimą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino elektros perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID AB parengtus Pajėgumų aukcionų nuostatus.
„Patvirtinus Pajėgumų aukcionų nuostatus, Lietuvoje iš anksto sukuriamas mechanizmas pajėgumų aukcionų organizavimui, kurio diegimas Lietuvoje būtų pradėtas tik esant jo poreikį pagrindžiančiai atnaujintai Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumo studijai ir Europos Komisijos suderinimui dėl valstybės pagalbos“, – sako VERT pirmininkas Renatas Pocius.
Kaip apskaičiuojamas suvartotos elektros energijos kiekis, jei apskaitos prietaisas veikė netinkamai? Valstybinė  energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi nebuitinio vartotojo ir AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ginčą, įpareigojo operatorių perskaičiuoti priskirtą apmokėti elektros energijos kiekį už laikotarpį, kai netinkamai veikė apskaitos prietaisas.
Prijungiant naujus vartotojus prie gamtinių dujų sistemos taikomi tuo metu galiojantys įkainiai. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi buitinio vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ginčą, patvirtino, kad ESO prijungimo įmoką apskaičiavo teisingai ir pagrįstai.
Kokiais atvejais vartotojas, nutraukdamas sutartį, privalo atlyginti nuostolius ESO? Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi ginčą tarp vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), nutarė, jog vartotojo reikalavimas įpareigoti ESO grąžinti visą jo sumokėtą prijungimo įmoką pagal prijungimo sutartį yra nepagrįstas.

2021 m. kovo 1 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimai:
„Žalioji energetika: pasiekta elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių numatyta skatinimo riba“. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) informuoja, kad pasiekta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatyta 5 TWh riba* elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių skatinti, todėl pagal LR Vyriausybės patvirtintą tvarkaraštį turėję įvykti aukcionai nebus organizuojami. Plačiau ČIA.
„Viešoji konsultacija dėl Energetikos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių energetikos inovacijas, įgyvendinimo. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) parengė ir teikia teisės aktų projektų paketą, kurių nuostatos skatintų ūkio subjektus veikti bandomojoje ir ne bandomojoje*energetikos inovacijų aplinkoje. Viešoji konsultacija vyks iki kovo 31 d. (imtinai).
Teisės aktų projektai ČIA.

2021 m. vasario 26 d.

VERT pranešimas „Elektros energijos tiekimo rinkos apžvalga„.
2021 m. sausio mėn. elektros energijos tiekimo veiklą vykdė 23 nepriklausomi tiekėjai ir 1 visuomeninis tiekėjas, t. y.  1 tiekėju daugiau, nei 2020 m. gruodžio mėn., skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) parengtoje elektros energijos tiekimo rinkos apžvalgoje (apžvalgąatsisiųskite).
Bendras elektros vartotojų skaičius 2021 m. sausio mėn. sudarė 1 800 737 (gruodžio mėn. 1 799 025), iš jų 91 proc. buitiniai vartotojai.
Visą pranešimą rasite ČIA.

2021 m. vasario 25 d.

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas – nauja ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija.
Naujausi darbiniai Europos Komisijos dokumentai ČIA.

2021 m. vasario 25 d.

VERT pranešimas „UAB „Utenos šilumos tinklai“ investuoja į šilumos tiekimo patikimumą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino 2019–2021 metų UAB „Utenos šilumos tinklai“ investicijas, kurių bendra vertė yra apie 712,31 tūkst. Eur. Investicijos iš dalies finansuojamos Klimato kaitos programos bei Lietuvos ateities ekonomikos DNR plano lėšomis.

2021 m. vasario 24 d.

LITBIOMA straipsnis spaudoje „Šaką įkirtome stipriai. Tik ar bus skiedrų?
Baltarusiškas biokuras vis dar kursto aistras. Energetikos ministerija deklaruoja sieksianti, kad iš trečiųjų šalių importuojamas biokuro kiekis nesudarytų daugiau nei 20 proc. Lietuvos biokuro rinkos. Tuo tarpu šalies biokuro gamintojai tvirtina, kad pažadų prisiklausė ir iš ankstesnės valdžios, o kalbos taip ir nevirto darbais. Per tą laiką bankrutavo didžioji dalis smulkiųjų gamintojų, o stambieji pripažįsta, kad šaką, ant kurios sėdime, įkirtome stipriai. Tik ar bus skiedrų?

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

2021 m. vasario 23 d.

LŠTA, prisidėdama prie Lietuvos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytų procesų, parengė jo ir Europos Komisijos vertinimo CŠT aspektu apžvalgą, kurioje nurodyti ilgo laikotarpio lūkesčiai CŠT sektoriuje, prioritetinės kryptys, kurių link kartu dirbsime. Susipažinti ČIA.

2021 m. vasario 22 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pranešimas „VERT: per metus biokuro kaina biržoje mažėjo 20 proc.“
Biokuro kainos
Vidutinė energijos išteklių biržoje suprekiauto biokuro kaina* 2020 m. IV ketv. siekė 117,30 Eur/tne ir, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., mažėjo 20,1 proc. – skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) parengtoje 2020 m. IV ketv. biokuro rinkos stebėsenos ataskaitoje (atsisiųskite). Energijos gamintojams 2020 m. IV ketv. biržoje įsigyjamas biokuras vidutiniškai kainavo 5,7 proc. brangiau nei perkant pagal dvišales sutartis. Plačiau ČIA.

2021 m. vasario 19 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos praneimai apie priimtus sprendimus:
UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ investuoja į patikimą šilumos tiekimą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ investicijas, kurių vertė apie 45 tūkst. Eur. Plačiau rasite ČIA.
VERT: atnaujintas Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), įgyvendindama Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus dėl gaminančių vartotojų, suderino atnaujintą AB „Litgrid“ Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą. Plačiau ČIA.
Suderinti 2020–2029 m. strateginiai investiciniai projektai į Lietuvos elektros perdavimo sistemą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), siekdama užtikrinti skaidrią bei pagrįstą elektros energetikos sektoriaus plėtrą, kuri tenkintų rinkos dalyvių poreikius, suderino LITGRID AB parengtą 2020–2029 m. Lietuvos elektros energetikos sistemos 400–110 kV tinklų plėtros planą. Plačiau ČIA.

2021 m. vasario 19 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Trakų energija“ ieškinį atsakovėms Prienų rajono savivaldybei ir AB „Prienų šilumos tinklai“ dėl 178 034,36 Eur baudos priteisimo, nes kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas. Galutinė nutartis ČIA.

2021 m. vasario 17 d.

Valstybinės energetikos regulaivimo tarybos pranešimai:
Vilniaus kogeneracinei jėgainei antrą kartą pratęstas leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimas. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi UAB Vilniaus kogeneracinės jėgainės pateiktą prašymą, priėmė sprendimą iki 2021 m. rugpjūčio 17 d. pratęsti bendrovei išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimą. VERT bendrovei leidimo galiojimą pratęsė antrą kartą – 2020 m. spalio 13 d. leidimas buvo pratęstas iki 2021 m. vasario 17 d.
CEER kviečia pateikti nuomonę dėl viešinimo strategijos. Europos energetikos reguliuotojų taryba (angl. Council of European Energy Regulators – CEER) kviečia pateikti nuomonę konsultacijoje dėl CEER viešinimo strategijos. CEER prašo išsakyti savo nuomonę trumpame klausimyne (iki 5 minučių), kad galėtų pagerinti organizacijos veiklos viešinimą.

2021 m. vasario 17 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį byloje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui UAB „GECO-Taika“ iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus apie patirtas išlaidas, kurias pareiškėjas patyrė siekdamas įeiti į šilumos ūkio rinką Šiauliuose, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas patyrė atsakovo ginčijamas išlaidas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Su neskundžiama nutartimi galima susipažinti ČIA.

2021 m. vasario 15 d.

VERT, išnagrinėjusi ginčą ir įvertinusi galiojančias teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias šilumos tiekėjų ir NŠG tarpusavio santykius, patvirtino, kad NŠG katilinės (įrenginių) bandomosios eksploatacijos užbaigimo akto pasirašymas yra būtinas žingsnis šilumos pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Kol šis aktas nebus pasirašytas, nėra pagrindo įpareigoti šilumos tiekėją pasirašyti sutartį su NŠG. Plačiau ČIA.

2021 m. vasario 15 d.

LŠTA parengė Katilines ir katilus eksploatuojančių darbuotojų minimalaus ir optimalaus būtino skaičiaus poreikio konsultacinę pažymą, kurioje pateikta reglamentavimo ir gerosios praktikos apžvalga, siekiant padėti nustatyti minimalų ir optimalų katilines ir katilus aptarnaujančio (valdančio) personalo poreikį šilumos tiekimo įmonėse. Susipažinti galima ČIA.

2021 m. vasario 10 d.

Baltpool 2021-02-10 pranešimai apie BK kainas ir kalnų indeksus.

2021 m. vasario 8 d.

AB „Kauno energija“ laimėjo bylą Lietuvos Aukščiausiame Teisme dėl skolos už suteiktą šilumos energiją priteisimo, teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai padarė teisiškai pagrįstą išvadą, jog atsakovas neteisėtai atjungė jam nuosavybės teise priklausantį butą nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, todėl jis, iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo sistemų atjungimą, išlieka ieškovės AB „Kauno energija“ tiekiamos šilumos buitinis vartotojas ir jam tenka pareiga mokėti už šilumos energiją. Su įsiteisėjusia, galutine ir neskundžiama LAT nutartimi galima susipažinti ČIA.

2021 m. vasario 5 d.

LŠTA parengė analitinę – konsultacinę pažymą ŽEMOS KOKYBĖS BIOKURO NAUDOJIMO CŠT SEKTORIUJE TECHNOLOGINĖS IR EKONOMINĖS GALIMYBĖS BEI PERSPEKTYVOS, kurioje apžvelgtos esamos biokuro tiekimo problemos, įvertinta praktinė ir teisinė galimybė naudoti žemarūšį kurą esamuose įrenginiuose, suformuluoti pasiūlymai valdžios įstaigoms.

2021 m. vasario 5 d.

VERT pranešimas „VERT: sudarytos sąlygos pradėti veiklą nepriklausomiems elektros energijos paklausos telkėjams„. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), atsižvelgdama į Elektros energetikos įstatymo pakeitimus dėl naujos veiklos rūšies elektros energetikos sektoriuje – elektros energijos paklausos telkimo, patvirtinodeklaracijos formą*, kurią VERT turės pateikti norintys vykdyti veiklą nepriklausomi elektros energijos paklausos telkėjai.
Daugiau informacijos ČIA.

2021 m. vasario 4 d.

VERT pranešimas „UAB „Pakruojo šiluma“ investuoja į sistemos modernizavimą„. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino UAB „Pakruojo šiluma“ planuojamus 2020–2021 m. investicijų projektus ir 2018–2019 m. faktiškai atliktas investicijas. Bendra visų investicijų vertė yra apie 111 tūkst. Eur. Daugiau informacijos rasite ČIA.

2021 m. vasario 3 d.

LR Vyriausybės pranešimasVyriausybė dekonstruoja Ateities ekonomikos DNR planą.
Vyriausybė patvirtino Finansų ministerijos teiktą nutarimą „Dėl Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimo“ pripažinimo netekusiu galios“, kuriuo iš esmės naikinamas ankstesnės Vyriausybės pristatytas Ateities ekonomikos DNR planas.
Antruoju nutarimu „Dėl Europos Sąjungos fondų lėšomis tikslingų finansuoti veiksmų ir projektų“, tvirtinama nauja projektų vertinimo, atrankos, finansavimo, įgyvendinimo ir atsiskaitymo už veiksmų ir projektų įgyvendinimo rezultatus tvarka bei tvirtinimas įgyvendintinų projektų sąrašas.
Visą pranešimą skaitykite ČIA.

2021 m. vasario 2 d.

Š.m. vasario 1 d., pirmadieninio LŠTA narių, ekspertų nuotolinio pasitarimo metu, aptarti klausimai:
1) Dėl pasiūlymų Aplinkos ministerijos formuojamam 2021 m. Klimato kaitos programos sąmatos planui: esamos 1.2.6 priemonės tęstinumo, ORC technologijų diegimas; elektros naudojimo CŠT įmonėse mažinimo įrangos keitimui (susidėvėję tinklo siurbliai).
2) Dėl atnaujinto kvietimo pagal LAAIF programos priemonę Nr. 3.2.1 „Projektai, susiję su eksploatuojamų 1 MW ir didesnės, bet ne didesnės kaip 50 MW šiluminės galios vidutinių kurą deginančių įrenginių išmetamų dujų valymo įrenginių ar kitų taršos mažinimui skirtų technologijų diegimu ir (ar) modernizavimu“: Kvietimas teikti paraiškas pagal laaif programos aplinkos oro apsaugos kryptį – aplinkos projektų valdymo agentūra (apva.lt)
Susitikime dalyvavo ir savo įžvalgomis pasidalino Kęstutis Buinevičius (dėl aplinkosauginių klausimų (pranešimas)),  TES atstovai: Robertas Puodžius, Jurij Astafjev (dėl ORC technologijų pritaikymo ir kt. klausimais (pranešimas)).
ORC skaičiuoklė: http://bit.do/ORCvertinimas
Susitikimo vaizdo įrašas:  LŠTA pasitarimas (meeting)-20210201_140133-Susitikimo įrašas.mp4

2021 m. vasario 2 d.

EUROPOS KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS „Lietuvos galutinio nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano vertinimas“ (Briuselis, 2020 10 14).
Lietuvos galutiniame integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (toliau–NEKSVP)1nustatytas tikslas iki 2030m. 9proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau–ŠESD) kiekį(palyginti su 2005m. išmestu kiekiu) sektoriuose, kuriems netaikoma ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (toliau–sektoriai, kuriems netaikoma ATLPS), laikantis Pastangų pasidalijimo reglamento (toliau–PPR2). Įgyvendinus visą planuojamą politiką pagal šį planą, tuose sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS (t.y. transportas, žemės ūkis ir pramonės sektoriai, kuriems netaikoma ATLPS), išmetamas ŠESD kiekis bus iki 2030m. sumažintas 21proc. Planuojama transporto sektoriaus politika yra tinkamai apibūdinta; nepaisant to, prognozuojama, kad artėjant 2030m. transporto sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis didės. Lietuva planuoja, jei reikės, pasiekti iki 6,5mln. tonų CO2ekv. ŠESD kiekio sumažinimą pastangų pasidalijimo sektoriuose naudodama žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriaus kreditus pagal PPR.
Visą dokumentą rasite ČIA.

2021 m. vasario 1 d.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, išnagrinėjusi ūkio subjekto ir UAB „Ignitis“ bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ginčą, patvirtino, kad gamtinių dujų vartojimo pajėgumai ūkio subjektui buvo apskaičiuoti teisingai, todėl nėra pagrindo atlikti sumokėtų sumų perskaičiavimo. Daugiau informacijos rasite ČIA.

2021 m. vasario 1 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patenkino VERT apeliacinį skundą, pareiškėjo UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ skundas atmestas byloje dėl VERT 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. O3E-397, kuriuo konstatuota, kad UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ pažeidė LR energijos išteklių rinkos įstatymo 191 straipsnio 1 dalies reikalavimus (teikti pirmenybę energijos išteklių biržai įsigyjant šilumos energijai gaminti reikalingą biokuro kiekį) ir kuriuo bendrovei paskirta 4 557 Eur bauda, pagrįstumo ir teisėtumo. Su neskundžiamu sprendimu galima susipažinti ČIA.

2021 m. sausio 27 d.

Dėl kandidatų į UAB „Plungės šilumos tinklai“ valdybos narių vietas atrankos
UAB „Plungės šilumos tinklai“ skelbimas į dvi laisvas vietas į nepriklausomus valdybos narius. Jei kiltų papildomų klausimų, prašome kreiptis tiesiogiai į UAB „Plungės šilumos tinklai“ tel. (8 448) 72077 arba rašyti el. paštu info@plungessiluma.lt
Šią informaciją taip pat rasite bendrovės interneto svetainėje www.plungessiluma.lt, tiesioginė nuoroda https://www.plungessiluma.lt/naujienos/del-kandidatu-i-uab-plunges-silumos-tinklai-valdybos-nariu-vietas-atrankos1/.

2021 m. sausio 27 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildino iš neteisėtų atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos veiksmų (neveikimo), nagrinėjant pareiškėjos kreipimusis dėl į jos butą netiekiamo šildymo. Su neskundžiama nutartimi galima susipažinti ČIA.

2021 m. sausio 25 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti A. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl sutarties pripažinimo nutraukta ir įpareigojimo atlikti veiksmus (dėl neteisėto buto šildymo įrenginių atjungimo nuo namo šildymo sistemos). Teismas nurodė, kad šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas kasacijos pagrindo egzistavimas. Kasacinė nutartis ČIA. Apeliacinė nutartis ČIA.

2021 m. sausio 25 d.

LŠTA paskelbė naujausią šilumos ūkio sektoriaus teisėkūros ir teisės aktų taikymo praktikos informacijos suvestinę. Su suvestine susipažinti galite ČIA.

2021 m. sausio 22 d.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, išnagrinėjusi ginčą, kilusį tarp vartotojo ir šilumos tiekėjo dėl sąskaitų pagal faktinius šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis perskaičiavimo, nutarė, jog vartotojo prašymas nepagrįstas bei įpareigojo įmonę mokėjimus už karštą vandenį apskaičiuoti laikantis perskaičiavimo tvarkos. Daugiau informacijos rasite ČIA.

2021 m. sausio 21 d.

Gautas LR Vyriausybės kanceliarijos atsakymas dėl LŠTA prašymo sudarant prioritetinių ir tikslinių grupių sąrašus skiepijant COVID-19 vakcina, prioritetą suteikti ir CŠT įmonių operatyviniam personalui. Panašus prašymai buvo gauti ir iš kitų organizacijų, LRVK informuoja,  kad visi siūlymai yra perduoti svarstyti Nepriklausomų ekspertų patariamajai tarybai, o Sveikatos apsaugos ministerijos prašoma išnagrinėti ir, įvertinus patariamosios tarybos nuomonę bei numatomus vakcinų pristatymo terminus, informuoti apie tolesnius veiksmus.

2021 m. sausio 20 d.

Š.m. sausio 18 d. vyko LŠTA narių ir ekspertų nuotolinis pasitarimas, kuriame atstovai iš UAB Labbis pristatė verslo valdymo sistemų sprendimus, apimant : RAS (reguliuojamos apskaitos) sprendimo demonstraciją, personalo apskaitos, dokumento valdymo sistemos, sąskaitų galutiniam vartotojui (Billing), infrastruktūros aptarnavimo (Service) sprendimų pristatymus. Pranešimų medžiagą rasite ČIA. Vaizdo įrašą galite peržiūrėti ČIA.

2021 m. sausio 20 d.

Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbė atnaujintą kvietimą teikti paraiškas, pagal LAAIF programos lėšų naudojimo 2020-2022 m. finansavimo Aplinkos oro apsaugos kryptį Nr. 3.2.1 „Projektai, susiję su eksploatuojamų 1 MW ir didesnės, bet ne didesnės kaip 50 MW šiluminės galios vidutinių kurą deginančių įrenginių išmetamų dujų valymo įrenginių ar kitų taršos mažinimui skirtų technologijų diegimu ir (ar) modernizavimu“: Kvietimas teikti paraiškas pagal laaif programos aplinkos oro apsaugos kryptį – aplinkos projektų valdymo agentūra (apva.lt)
-Kvietimo suma 2,4 mln. EUR.
-Paraiškos bus priimamos nuo 2021 m. vasario 1 d. iki kovo 31 d.
-Tinkamos finansuoti išlaidos: kondensacinis ekonomaizeris, elektrostatinis filtras, rankovinis filtras, ciklonas, selektyvi nekatalitinė redukcija, degiklių keitimas.
-Išplėstas galimų pareiškėjų sąrašas, įtraukiant ir kitas kuro rūšis (ne tik kietojo kuro) deginančių įrenginių naudotojus
Priminsime, kad 2020 m pagal šį kvietimą paraiškas pateikė tik 2 CŠT įmonės. Artimiausiu metu planuojamas LŠTA narių pasitarimas šiuo klausimu (dėl datos informuosime atskirai). Atskirą nuotolinį pristatymą dėl paraiškų teikimo taip pat planuoja ir APVA (APVA raštas).

2021 m. sausio 19 d.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naujos redakcijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo ir įkainius už teikiamą paslaugą reglamentuojančius teisės aktus: 1) VERT atstovų dalyvavimo statybos užbaigimo komisijose ir pažymų apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą išdavimo tvarkos aprašo pakeitimą; 2) VERT teikiamų energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo ir pažymų apie energetikos įrenginių techninę būklę išdavimo paslaugų kainų ir mokėjimo tvarkos pakeitimą. Daugiau informacijos VERT pranešime.

2021 m. sausio 19 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo bylą ir atmetė apeliacinį skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos atsisakymo leisti keisti gyvenamojo namo šildymo būdą iš centralizuoto šilumos tiekimo į dujinį šildymą. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju gyvenamajame name, dėl kurio kilo ginčas, prašoma leisti naudoti kuro rūšis (gamtinės dujos) nėra alternatyvi kuro rūšis centralizuoto aprūpinimo zonoje, jis nėra numatytas rekonstruoti, o įrengiant autonominį dujinį šildymą, atliekamas paprastas remontas, todėl Specialiajame plane numatytos išimtys, priešingai nei teigė pareiškėjos, negali būti taikomos. Pareiškėjos skunde nurodė, kad yra susidėvėjusi namo šildymo sistema. Tačiau, teismo konstatuota, kad tai nelaikytina pagrindu pakeisti namo šildymo būdą naudojant gamtines dujas, kadangi teritorijoje, kurioje yra gyvenamasis namas, šilumos būdo keitimas galimas tik į ekologiškai švarius šilumos šaltinius. Plačiau susipažinti su nutartimi galima ČIA.

2021 m. sausio 18 d.

Su LVAT nutartimi byloje tarp buitinio šilumos vartotojo ir VERT dėl šilumos paskirstymo metodo taikymo susipažinti galima ČIA. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu skundu), prašydama panaikinti VERT 2019 m. lapkričio 5 d. raštą dėl metodo Nr. 16V taikymo. LVAT nusprendė perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui bylą nagrinėti iš naujo.

2021 m. sausio 18 d.

Su LAT nagrinėta civiline byla pagal ieškovės UAB „Teisininkas LT“ ieškinį atsakovei UAB „Grinda“ dėl teisės naudoti ir eksploatuoti turtą nustatymo bei fiksuoto mėnesinio mokesčio priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, galima susipažinti ČIA. Ieškovė prašė teismo nustatyti teisę UAB „Grinda“ neterminuotai naudoti ir eksploatuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus; nustatyti UAB „Grinda“ pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti naudojamus tinklus pagal teisės aktų, kuriais reglamentuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimas bei priežiūra, reikalavimus. LAT panaikino žemesnių instancijų teismų sprendimus ir byla grąžinta Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

2021 m. sausio 18 d.

Atkreipiame dėmesį, kad 2021-01-01 įsigaliojo Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynas NTK 2021. Susipažinti galima ČIA.

2021 m. sausio 18 d.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2021-01-15 nutarimu Nr. O3E-33 patvirtino 2019 metų šilumos gamybos, perdavimo, mažmeninio aptarnavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklos technologinius, darbo našumo ir kitus lyginamuosius rodiklius.
Šie duomenys naudojami skaičiuojant bazines šilumos ir karšto vandens kainas, atliekant kasmetinius šilumos kainų perskaičiavimus, taip pat apskaičiuojant atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, kurį nustato savivaldybių tarybos, ir kt.
Kasmet skelbiami lyginamieji rodikliai leidžia didinti šilumos gamybos ir perdavimo efektyvumą, ekonominį skaidrumąmažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos ir karšto vandens tiekimą vartotojams.

2021 m. sausio 14 d.

Vakar (sausio 13 d.) LŠTA išsiuntė raštą Seimo ekonomikos komitetui, kuriuo prašoma inicijuoti įstatymų pakeitimus, panaikinant ribojimus dėl to paties vadovo darbo veiklos trukmės (pagal galiojantį reglamentavimą bendrovių vadovų darbo kadencija – 5 metai, o tas pats vadovas negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės).

2021 m. sausio 13 d.

Viešosios nuomonės formuotojas Žygimantas Mauricas vėl prikėlė daug kartų girdėtą siūlymą –  panaikinti PVM lengvatą gyventojams, centralizuotai apsirūpinantiems šiluma ir karštu vandeniu. LŠTA išplatino komentarą, reaguojant į tokį Ž. Maurico siūlymą viduryje žiemos didinti šilumos kainas. Daugiau informacijos rasite ČIA

2021 m. sausio 12 d.

Asociacija pateikė Energetikos ministerijai patikslintą informaciją kiek CŠT darbuotojų (operatyvinis personalas) būtų poreikis skiepyti prioriteto tvarka (lenetelė pagal įmones). Informaciją Energetikos ministerija teiks Sveikatos apsaugos ministerijai ir Vyriausybės kanceliarijai.

2021 m. sausio 12 d.

Š.m sausio 11 d. LŠTA nuotolinio pasitarimo metu, dalyvaujant Fusebox atstovams, buvo aptartos elektros rinkos balansavimo galimybės. Daugiau informacijos ČIA

Žemiau pateiktose nuorodose rasite daugiau informacijos apie elektros rinkos balansavimą:
Elektros rinkos balansavimo apžvalga 2021-01
Fusebox elektros rinkos balansavimo galimybių pristatymas
Straipsnis apie lankščių kogeneracinių jėgainių teikiamą balansavimą (EN)
Elektros rinkos balansavimas su kogeneracinėmis jėgainėmis Vokietijoje (EN)

2021 m. sausio 11 d.

Š.m. gruodžio 10 d. LŠTA Tarybos nuotolinio pasitarimo metu buvo aptartas Energetikos ministerijos neoficialiam derinimui (tik Šilumos tarybos nariams) pateiktas Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektas. Buvo konstatuota, jog Ministerijos teikiamas įstatymo variantas iš esmės nesprendžia pagrindinių CŠT sektoriaus problemų ir nepadės pereiti nuo esamo pasenusio reguliavimo prie skatinamosios reguliacinės aplinkos, aktyvios konkurencijos dėl vartotojų ir naujų paslaugų teikimo, kas įtakotų inovacijų diegimą, CŠT sistemų plėtrą ir t.t. Kadangi dabar, keičiantis valdžios įstaigų vadovams, yra tinkamas laikas formuoti ir inicijuoti principinius šilumos ūkio reformos pokyčius, buvo nuspręsta sudaryti LŠTA ŠT įmonių atstovų darbo grupę, kuri paruoštų esminį ŠŪĮ atnaujinimo projektą, įvertinant jau turimą įdirbį ir medžiagą , t.y ankščiau ruoštus tiek advokatų kontoros TGS Baltic, tiek LŠTA ir įmonių siūlymus, principines nuostatas įstatymo koncepcijai.
Informuojame apie suformuotos darbo grupės sudėtį:

  1. Rasa Gudė – AB Vilniaus šilumos tinklai Finansų departamento direktorė (pakaitinė: Žiedūnė Ramonaitė– finansų kontrolierė)
  2. Rita Morozovienė – AB „Panevėžio energija“ Finansų direktorė (pakaitiniai: Robertas Kerežis – Technikos direktorius, Rolandas Bitcheris – Gamybos direktorius)
  3. Audronė Čepulienė – AB  „Šiaulių energija“ Finansų ir ekonomikos direktorė (pakaitinis: Justas Gurejevas – vyriausiasis buhalteris)
  4. Vilma Skinderytė – AB „Kauno energija“ Ekonomikos skyriaus vadovo pavaduotoja (pakaitiniai: Vaidas Šleivys Gamybos direktorius, Loreta Miliauskienė – Ekonomikos skyriaus vadovė
  5. Vydas Paknys – UAB „Ukmergės šiluma“ Direktorius
  6. Laurinas Banaitis – UAB „Pakruojo šiluma“ direktorius
  7. Margarita Charitonova – UAB „Plungės šilumos tinklai“Generalinė direktorė
  8. Giedrė Juršėnė – UAB „Palangos šilumos tinklai“ Direktorė

Š.m. sausio 8 d. įvyko nuotolinis pasitarimas, kurio metu aptartos Šilumos energetikos įstatymo projekto nuostatos REGULIAVIMO bei KAINODAROS srityje bei galimos jų alternatyvos.

2021 m. sausio 11 d.

CŠT įmonės gali gauti subsidijas už darbuotojus, kurie išleisti į prastovas. Ekstremalios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu darbdaviui paskelbus prastovą, darbuotojams, kuriems yra paskelbta prastova, mokamas ne mažesnis nei minimalus mėnesio atlyginimas, kurį kompensuoja valstybė. Kompensuojama 100 proc. nuo darbdavio apskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 1,5 MMA (963 Eur). Jeigu darbuotojui prastova DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam darbuotojo prastovos laikui.
Subsidija darbo užmokesčiui bus mokama, kol tęsiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija bei karantinas ir užimtam asmeniui Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, taip pat dar mėnesį po ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo, kai asmeniui Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova.
Kreipiantis dėl subsidijos skyrimo Užimtumo tarnybai teikiami šie dokumentai (iki mėnesio pabaigos už praėjusį mėnesį):
a) užpildytas ir pasirašytas nustatytos formos Pasiūlymas įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti. Forma čia;
b) užpildytas ir pasirašytas nustatytos formos Prašymas išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova. Forma čia;
c) dokumentų, patvirtinančių prastovos paskelbimą, patvirtinta kopija;
d) darbo užmokesčio už praėjusį mėnesį išmokėjimą kiekvienam darbuotojui pagrindžiantys dokumentai (banko išrašas arba pavedimo elektronine bankininkyste kopija, patvirtinta darbdavio parašu, mokėjimo pavedimo kopija, mokėjimus atliekant ne elektroninėmis priemonėmis, arba kasos išlaidų orderio kopija, mokėjimus atliekant grynaisiais pinigais). 

2021 m. sausio 7 d.

Eurostat paskelbė 2019 metų tyrimo duomenis apie šalių narių gyvenamąjį būstą „Housing in Europe“. Apklausoje „Ar būsto paslaugos prieinamos?“ net  26,7 % Lietuvos gyventojų atsakė, kad negali būsto palaikyti pakankamai šilto. Tuo tarpu Latvijoje analogiškai atsakė 8 %, o Estijoje tik 2,5 % gyventojų. Labiau negu Lietuvoje nepatenkinti tik Bulgarijos piliečiai (30,1 %). Reaguojant į viešai žniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, LŠTA išplatino pranešimą spaudai „Lietuviams namuose šalta: kodėl Lietuvoje daugiausia ES nepatenkintų būsto šildymu?“ (atsisiųsti)

2021 m. sausio 6 d.

LŠTA į Aplinkos ministerijos ES ATLPS darbo grupę (Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos įgyvendinimo klausimams nagrinėti skirta darbo grupė) delegavo naują atstovą AB Vilniaus šilumos tinklai Darbuotojų saugos ir aplinkosaugos skyriaus vadovą Ramūną Štreimikį.

2021 m. sausio 5 d.

Sausio 4 d. LŠTA šilumos tiekimo įmonių ir ekspertų nuotoliniame pasitarime buvo diskutuojama apie CŠT tinklų vandens paruošimo būklę, apžvelgti Vokietijoje ir Lietuvoje taikomo reglamentavimo aspektai. Susitikimo metu Gintaras Paluckas (Termolink atstovas) pristatė į lietuvių kalbą išverstas AGFW taisykles  „Reikalavimai cirkuliaciniam vandeniui pramoninėse ir centralizuotose šildymo sistemose ir rekomendacijos dėl sistemų darbo“ (Atsisiųsti pranešimą).
Šio susitikimo vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia:  LŠTA pasitarimas (meeting) 210104.mp4
Kaip informavome susitikimo metu, LŠTA yra įsigijusi iš Vokietijos šilumininkų asociacijos AGFW didelės apimties techninių taisyklių paketą. Kadangi Lietuvoje daugumos techninių teisės aktų, reglamentuojančių šilumos ūkį, atnaujinimo procesas vyksta lėtai, iki šiol dar galioja pasenę sovietinių laikų standartai ir normos. Prioriteto tvarka planuojama išversti gautus dokumentus iš vokiečių į lietuvių kalbą ir naudoti kaip rekomendacijas, taip pat pritaikyti, teikiant siūlymus Energetikos ministerijai, kitoms valdžios institucijoms dėl galiojančių CŠT teisės aktų atnaujinimo.
Visą informaciją apie tai rasite: Nariams->Naudinga_INFO-> AGFW techninės taisyklės. Tiesioginė nuoroda: https://lsta.lt/agfw-technines-taisykles/

2021 m. sausio 4 d.

2021-01-01 įsigalioja nauji teisės aktų pakeitimai:
ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 2, 3, 6, 7, 8, 81, 10 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS. Pakeitimai susiję su strateginiu planavimu energetikos srityje, įskaitant ir savivaldybių šilumos ūkio specialiųjų planų rengimą, nebelieka nuorodų į Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją bei Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą. Vietoje to – Nacionalinis pažangos planas. Daugiau apie šį planą žr. ČIA . Šilumos ūkio įstatymo suvestinė redakcija;
– 2020 m. gruodžio 7 d Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pakeitimas. Šiuo pakeitimu įgyvendinama Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostata, susijusi su privalomu šilumos skaitiklių ir daliklių įrengimu, jei tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai naudinga. Taisyklių suvestinė redakcija
Aplinkosaugos sektoriaus teisės aktų pakeitimai Aplinkos ministerijos pranešime.
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE TYRIMO IR APSKAITOS NUOSTATAI, patvirtinti 2004 m. rugsėjo 2 d. LRV nutarimu Nr. 1118. Suvestinė redakcija.
– VERT 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. O3E-878 patvirtintos ENERGETIKOS OBJEKTŲ IR ĮRENGINIŲ EKSPLOATAVIMO IR TECHNINĖS BŪKLĖS PATIKRINIMO AKTŲ FORMOS ;
– VERT 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. O3E-1511 patvirtintas Šilumos kainų nustatymo metodikos pakeitimas.

2019-2020 metų AKTUALIJŲ ARCHYVAS (spausti)