Nacionalinė šilumos energetikos technologijų platforma

Euroheat & Power

EFIEES

World Energy Council

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos veiklos ataskaita 2005 m.

2005 veiklos metais Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) tęsė savo veiklą, vykdydama visuotinio narių susirinkimo patvirtintą programą. Ataskaitiniu laikotarpiu narių skaičius išliko nepakitęs: asociacija vienijo ir atstovavo 28 šilumos tiekimo įmonių, gaminančių 99% centralizuotai tiekiamos šilumos Lietuvoje bei 7 įmonių, kurių veikla glaudžiai susijusi su šilumos ūkiu, interesus.

1. Šilumos ūkio sektorių reglamentuojančių teisės aktų harmonizavimas

2005 m. įvyko 40 asociacijos organizuojamų darbo grupių dėl šilumos ūkio įstatymo poįstatyminių aktų įgyvendinimo bendrų posėdžių (posėdžių protokolai Nr. 73 – 113), kuriuose aptarta per 400 klausimų. 2005 m. rugsėjo 16 d. buvo paminėtas jubiliejinis 100-asis susitikimas. Pats pirmas susitikimas įvyko 2002 rugsėjo 27 d., kai buvo pradėtas rengti ir derinti šilumos ūkio įstatymo projektas. Per 3 metus tapo gera tradicija susirinkti kiekvieną penktadienį ir aptarti aktualius šilumos ūkio klausimus, bendrai spręsti iškilusiais problemas. Džiugu, jog darbo grupės narių skaičius nesumažėjo. Kaip anksčiau taip ir dabar kviečiama apie 30 atstovų iš valstybės, vartotojų ir kitų organizacijų (P. Urbonas, P. Gudynas (Ūkio ministerija), R. Kuštan (Aplinkos ministerija), V. Lukoševičius, J. Mockevičius, A. Katinas (VKEKK), K. Pauša (VĮ Energetikos agentūra´), A. Žiaunys (Valstybinė energetikos inspekcija), A. Romeika, D. Slavickas (Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba)), vartotojų organizacijų (J. Antanaitis, A. Miškinis, A. Armanavičienė, S. Juodvalkis, V. Prunskienė), giminingų asociacijų (I. Andriulaitytė (Lietuvos savivaldybių asociacija), G. Tuleiko (Lietuvos vandens tiekėjų asociacija), mokslo įstaigų (V. Martinaitis, A. Ragoža, E. Juodis (VGTU), R. Škėma (Lietuvos energetikos institutas), LŠTA įmonių atstovai ir kt.). Vidutiniškai posėdžiuose dalyvavo nuo 6-10 dalyvių.

1.1 Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto rengimo ir svarstymo eiga bei asociacijos veiksmai

Daugiausia pastangų praėjusiais metais buvo sutelkta į LR šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto rengimą. LŠTA, atsiliepdama į LR Seimo valdybos sprendimą, dėl Seime sudaromos specialistų ir politikų darbo grupės, kuri išanalizuotų galiojantį Šilumos ūkio įstatymą ir, esant reikalui, parengtų šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymų projektą, buvo delegavusi du savo atstovus dalyvauti darbo grupėje LR šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui parengti.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos atstovai nuo pat darbo grupėje pradžios raštu siūlė darbo grupei imtis ruošti Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą tik išanalizavus galiojančio įstatymo įgyvendinimo praktikoje problemas ir, esant reikalui, rengti naujo teisės akto projektą tik nustačius aiškius jo tikslus, paskirtį, uždavinius bei rengimo koncepciją. Šiems siūlymams pritarė eilė kitų autoritetingų darbo grupės narių. Deja, nuo pat darbo grupės veiklos pradžios be motyvų buvo ignoruojami asociacijos siūlymai ir posėdžiuose išimtinai buvo svarstoma praktiškai nauja Įstatymo redakcija, nebuvo vertinama, ar nuostatos atitinka valstybės politiką energetikos, šilumos ūkio ir daugumos vartotojų teisių gynimo srityse, ar nesiekiama sudaryti išskirtines sąlygas vienų ar kitų verslo grupių interesams. Dalies darbo grupės narių iniciatyva pakeitus sprendimų priėmimo balsavimo procedūrą, palengvinusią, be reikiamos argumentacijos ir diskusijų, aukščiau minėtų projekto priėmimą, Asociacijos Taryba savo sprendimu atšaukė iš darbo grupės savo deleguotus atstovus, pasilikusi sau teisę teiktri pastabas ir pasiūlymus teisės aktuose nustatyta tvarka. 2005 m. spalio 6 d. buvo sušauktas Šilumos tarybos posėdis, kurio metu LŠTA atstovai dar kartą pateikė savo vertinimus ir susirūpinimą, jog priėmus tokį įstatymo projektą bus pablogintos daugumos vartotojų apsirūpinimo šiluma sąlygos, todėl kad:

dėl įpareigojimo tiekėjams daryti ekonomiškai nemotyvuotas investicijas įrengiant papildomus apskaitos prietaisus atskiroms vartotojų grupėms, nepaskirstyto šilumos ir vandens kiekio´ bei priverstinių karšto vandens tiekėjo paslaugų įteisinimu sudaromos prielaidos atsirasti kryžminiam subsidijavimui ir nepagrįstai didėti šilumos, ypač karšto vandens kainoms;

Atkreipdama dėmesį į tai, jog nemažai darbo grupės narių yra susipažinę tik su atskirais šilumos ūkio aspektais ir neturi informacijos apie kompleksinį šio ūkio problemų sprendimą ir patirtį kitose Europos šalyse, LŠTA išplatino Europos Sąjungos energetikos komisaro A. Piebalgs pranešimą ir jo neoficialų vertimą Euroheat &Power kongrese Berlyne, bei supažindino su juo Seimo narius.

P.S. laikotarpyje nuo metų pradžios iki ataskaitos parengimo vyko tolesnės Projekto svarstymo valstybės institucijose procedūros. Seimo valdybos pavedimu LRV pavedė ūkio ministerijai parengti ir pateikti konkrečius pasiūlymus dėl Projekto. Ūkio ministerijos pasiūlymai projektui buvo apsvarstyti šilumos tarybos 2006 m kovo 10 d. posėdyje. Šilumos taryba rekomendavo ūkio ministerijai parengtų pasiūlymų pagrindu, kaip alternatyvą Projektui, teikti pataisas galiojančiam šilumos ūkio įstatymui.

1.2 Asociacijos veiksmai dėl Šilumos ūkio įstatymo atskirų dalių pakeitimo projektų teikimo ir Įstatymo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų taikymo praktikoje.

Kaip ir 2004 m., taip ir 2005 m. artėjant šildymo sezonui ir siekiant išvengti nesklandumu, LŠTA išplatino informaciją dėl šildymo sezono pradžią ir pabaigą reglamentuojančių teisės normų taikymo : įstatymas ir taisyklės nenumato, kad šildymo sezono metu būtų reikalingas papildomas buitinių šilumos vartotojų sprendimas dėl patalpų šildymo. Šis komentaras buvo išsiųstas miestų ir rajonų savivaldybėms, VKEKK, VEI, ŠT įmonėms, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrinčioms organizacijoms.

2005 m. iš 25 jau patvirtintų buvo priimti 3 nauji ir pakeisti 2 šilumos ūkio įstatymo poįstatyminiai teisės aktai.

2005-02-09 LŠTA kartu su LR Ūkio ministerija ir LR daugiabučių namų savininkų bendrijų federacija organizavo seminarą šilumos ūkio įstatymo problematikai nagrinėti „Daugiabučių namų savininkų bendrijų veiksmai įgyvendinant šilumos ūkio įstatymą“.

Šilumos trasų įteisinimas kilnojamuoju turtu

LŠTA, vykdydama narių pavedimą, 2005-04-24 d. kreipėsi į LR Seimo ekonomikos komiteto pirmininką, teikdama siūlymą dėl Šilumos ūkio įstatymo 32 str. papildymo 4 dalimi, pagal kurią šilumos tinklai ir jų priklausiniai būtų laikomi kilnojamuoju turtu. Tačiau šis pasiūlymas, kaip ir daugelis kitų nebuvo įtrauktas dėl didžiosios dalies darbo grupės narių tendencingo nusistatymo prieš šilumos tiekėjus, nors oficiali versija buvo ta, kad šiuo siūlymu būtų mažinamos savivaldybių biudžetų pajamos, kadangi nekilnojamojo turto mokestis įskaitomas į savivaldybių biudžetus.

Karšto vandens tiekėjas

Per 2005 m. nesibaigė teisminiai ginčai dėl karšto vandens tiekėjo statuso, LŠTA stengėsi padėti savo nariams teisminėse bylose. Ypač aktuali buvo UAB „Švenčionių energija“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ byla, pasiekusi Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
p.s. laikotarpyje nuo metų pradžios iki ataskaitos parengimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nepalankią UAB Švenčionių energijai´ nutartį, ši nutartis turės pasekmes ir kitose panašiose bylose. Asociacija su teisininkais išanalizavo nutartį, nustatė ginčytinus teisės aktų taikymo atvejus, rengia pasiūlymus dėl šilumos tiekimo įmonių taktikos panašiose bylose.

Karšto vandens apskaitos prietaisai

Karšto vandens apskaitos prietaisai butuose išliko vienu iš pagrindinių neišspręstų probleminių klausimų. Dėl aktų nesuderinamumo iki šiol nepatikslintos Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklės. LR Vyriausybės 1997-12-31 nutarimas Nr. 1507 tebegalioja, o tai dar labiau apsunkina šilumos ūkio įstatymo nuostatų dėl šilumos apskaitos prietaisų butuose statuso ir karšto vandens apskaitos dalyje įgyvendinimą.

Šilumos ūkio specialieji planai

2005 m. rugpjūčio mėn. LŠTA apklausė visas ŠT įmones apie padėtį savivaldybėse, įgyvendinant šilumos ūkio plėtros kryptyse numatyta tikslą savivaldybių lėšomis rengti ir savivaldybių, įmonių bei vartotojų lėšomis įgyvendinti savivaldybių šilumos ūkio specialiuosius planus, suderintus su nacionaliniais energetikos prioritetais. Atlikus apklausą paaiškėjo, jog net 40 savivaldybių iš 60 jau turi parengusios tokius planus ir jais vadovaujasi vystydamos šilumos ūkį. 13 savivaldybių rengia arba jau yra parengusios, tačiau dar nepatvirtinusios, ir tik 7 šalies savivaldybės dar nėra pradėję jų rengti. 2005 m. birželio mėn. buvo baigtas įgyvendinti projektas „Pagalba savivaldybėms įgyvendinant šilumos ūkio įstatymą. Techninės paramos sekretoriatas.“ Pagal šį projektą net 29 savivaldybės gavo finansinę paramą kokybiškiems šilumos ūkio specialiesiems planams parengti. Viso projekto įgyvendinimo metu projekto veiklų atlikimą stebėjo Priežiūros komitetas, kuriame vienu iš atstovų buvo LŠTA direktorius.

Mokėjimų pranešimo už šilumą formos tobulinimas

Asociacijoje vykusių pasitarimų metu labai dažnai tekdavo diskutuoti ir atsakinėti į klausimus vartotojų interesus ginančioms organizacijos dėl daugiabučiuose namuose gyvenančių šilumos vartotojų gaunamų mokėjimo pranešimų formų, duomenų pateikimo tose formose, tų duomenų nepakankamo kiekio ir kt. Tuo tikslu, LŠTA 2005 m. vasarį apklausė narius ir surinko įmonėse taikytų mokėjimo pranešimų kopijas. Ūkio ministerijoje šis klausimas buvo pradėtas nagrinėti ir buvo planuojama parengti naują mokėjimų už šilumą pranešimų formą, kuri būtų vienoda visose šilumos tiekimo įmonėse ir taikoma visiems šilumos vartotojams šalyje. Tačiau kol kas šis klausimas dar liko neišspręstas.

Dėl mokesčių tarifų už įmokų priėmimą

VĮ Lietuvos paštas 2005-06-29 d. įsakymu pakeitė anksčiau galiojusią įmokų už mokesčių surinkimą tvarką ir nustatė naujus tarifus. Reaguodama į tai LŠTA apklausė savo nares ir paprašė atsakyti, kaip jos reaguos į naujai nustatytą tvarką ir 2005 m. lapkričio mėn. raštu kreipėsi į VĮ „Lietuvos paštas“ su siūlymu nekeisti mokėjimo tvarkos, kadangi dėl to kils nepatogumų gyventojams, be to VĮ Lietuvos paštas´ paslaugomis naudosis tik tos šilumos tiekimo įmonės, kurioms sąnaudos dėl pakeistos tvarkos neišaugs. VĮ Lietuvos paštas´ atsižvelgė į pareikštas motyvacijas ir nusprendė nuo 2006-01-01 d. suvienodinti įmokų priėmimo paštuose sąlygas visiems paslaugų tiekėjams ir nediferencijuoti įmokų priėmimo įkainių pagal per mėnesį priimtų įmokų skaičių.

Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalūs tarifai

Siekianti sužinoti apie padėtį savivaldybėse, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija 2005 m. spalio mėn. surinko informaciją apie daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus. Paaiškėjo, kad iš 60 savivaldybių 13 maksimalūs tarifai dar nebuvo patvirtinti, 22 savivaldybės neatsakė.

Grupinių boilerinių naikinimas

2005 m. rugpjūčio mėn. pradžioje LŠTA atliko įmonių apklausą apie vis dar eksploatuojamus grupinius šilumos punktus (boilerines). Apklausos duomenys parodė, jog šiuo metu dar veikia 137 grupinės boilerinės, 2005 m. buvo planuota likviduoti 38, 2006 – 43, o 2007-2008 metais visas likusias boilerines.

Kogeneracijos skatinimas

LŠTA parengė suvestinę apie esančių, statomų ir planuojamų statyti kogeneracinių elektrinių būklę šalyje. Surinkta informacija parodė, kad dabartiniu metu jau statomų kogeneracinių elektrinių bendra būsima šilumos galia sieks 155 MW ir projektuojamų -145 MW. Taigi galima daryti išvadą, kad šilumos ūkio plėtros kryptyse numati kogeneracijos skatinimo tikslai palaipsniui įgyvendinami.

2. Asociacijos dalyvavimas probleminių klausimų sprendime

2.1. Gamtinių dujų įstatymo naujos redakcijos projekto svarstymo eiga ir asociacijos veiksmai

Gamtinių dujų įstatymopakeitimo įstatymo projektas

Su Gamtinių dujų įstatymo projektu buvo siejamos viltys išspręsti daug svarbių kelerius metus besitesiančių problemų, iš kurių svarbiausia – gamtinių dujų kainų reguliavimas. Tačiau kaip ir 2004, taip ir 2005 metais Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo projektas LR Seime liko nepriimtas, o Lietuvos gamtinių dujų sektorių reglamentuojančios teisės normos iki šiol nesuderintos su ES gamtinių dujų vidaus rinkos organizavimo ir reguliavimo principais (ES direktyva 2003/55/EB).

LŠTA pritarė 2005 m. pradžioje LR Seimui pateiktam įstatymo pakeitimo projektui (XP-69(2)), tačiau kilus įprastinėm viešom diskusijom, LR Seimas įstatymo svarstymą eigą atidėjo 2005 m. rudeniui, o Valstybės kontrolei pavedė iki 2005-06-15 atlikti gamtinių dujų kainos įtakos šilumos, elektros energijos savikainai bei perdavimo vartotojams kainoms 2002-2004 m. tyrimą.

Valstybės kontrolės atliktos valstybės audito ataskaitos (2005 m. birželio 15 d. Nr. 2020-12-72 ) išvadose konstatuota, jog:

2005 m. liepos mėn. žiniasklaidoje pasirodė melagingos kompanijos prieš šilumos tiekėjus. Reaguodama į tai LŠTA pareiškė pasipiktinimą dujų perpardavimo įmonių taikomais šmeižto metodais, kuriais buvo siekiama nukreipti visuomenės dėmesį nuo visai šaliai aktualių problemų. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija taip pat paneigė bet kokius įtarimus, kurie tuo metu buvo mesti UAB „Vilniaus energija“.

p.s. laikotarpyje nuo metų pradžios iki ataskaitos parengimo vyko tolesnės Projekto svarstymo valstybės institucijose procedūros. Įvyko bendri Seimo Audito ir Ekonomikos komitetų posėdžiai, kuriuose toliau buvo svarstyta Valstybės kontrolės atlikta valstybinio audito ataskaita.

Gamtinių dujų pirkimas-pardavimas

Per 2005 m. santykiai su gamtinių dujų tiekėjais pirkimo-pardavimo srityje nepagerėjo. Iš žiniasklaidos priemonių sužinojus, jog nuo 2006-01-01 d. AAB GAZPROM´ keičia Lietuvai tiekiamų gamtinių dujų kainų nustatymo formulę, kad į šalį importuojamų gamtinių dujų kainos neabejotinai kils, LŠTA 2 kartus kreipėsi su prašymu informuoti apie būsimas dujų kainas nuo 2006 m. sausio 1 d.:

2005 m. gruodžio 22 d. VKEKK patvirtinus kainas AB Lietuvos dujos´ reguliuojamiems vartotojams, buvo susirūpinta, jog laisviesiems vartotojams vėl neproporcingai bus padidinta kaina. Kadangi laisvieji vartotojais negali pasirinkti dujų tiekėjų, o tuo pačiu praranda galimybę derėtis dėl kainų, LŠTA kelis kartus kreipėsi į Ūkio ministeriją ir Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, su prašymu nustatyti sąlygas, pagal kurias šilumos tiekimo įmonės galėtų pasirašyti dujų pirkimo-pardavimo sutartis ir visos išlaidos, susijusios su dujų įsigijimu, būtų pripažįstamos šilumos tiekėjo būtinomis, valstybės normuojamomis sąnaudomis ir įskaičiuojamos į perskaičiuojamas šilumos kainas.

2.2. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo naujos redakcijos projekto svarstymo eiga ir asociacijos veiksmai

LR Vyriausybei 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 126 patvirtinus LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo naujos redakcijos koncepciją, LR aplinkos ministerija parengė LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo projektą. LŠTA sekė įvykių eigą. 2005 m. spalio 26 d. buvo pateiktos pastabos, raštu kreipiantis į aplinkos ministerijos sekretorių, ir pasiūlyta įstatymo projektą papildyti Šilumos ūkio įstatymo bei jo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų normomis.

2.3. Atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo klausimų nagrinėjimas, sprendimai ir asociacijos veiksmai

Siekdama sumažinti šilumos tiekimo įmonių priklausomybę nuo importuojamų gamtinių dujų, LŠTA ataskaitiniais metasi ėmėsi radikalių žingsnių atsinaujinančių energijos išteklių – biokuro skatinimui. 2005 m. spalio 13 d. buvo pasirašyta trišalė bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos miško savininkų asociacija bei Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacija. Sutartyje numatyta:

Susirūpinimą sukėlė LR Vyriausybės strateginio planavimo komiteto 2005 m. birželio 1 d. sprendimas dėl medienos išteklių naudojimo. Asociacijos nuomone, Komitetas vienpusiškai nagrinėjo medienos kurui paklausos ir pasiūlos subalansavimo problemas, sprendimų paieškas apribojant tik medienos naudojimo šilumos ūkio sektoriuje reglamentavimu. Reaguodama į tai, LŠTA 2005 m. rugsėjo 29 d. o vėliau ir 2005 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į LR Vyriausybę, bei aplinkos ir ūkio ministerijas, konstatuodama, jog Komiteto sprendimo 2.1 punktas, kuriuo pavedama nustatyti katilinės galią, kurią viršijus turi būti atlikta apsirūpinimo mediena studija:

pažeidžia ES direktyvinių dokumentų ir Nacionalinės energetikos strategijos, kuriais vadovaujantis pastaroji sudaryta, ir kitų dokumentų nuostatas;

Buvo prašoma atkreipti dėmesį, jog medienos išteklių srityje neturi būti vykdomas reguliavimas, nesvarbu kokiomis priemonėms tai būtų daroma, jeigu pripažįstama rinkos ekonomika. Asociacijos poziciją palaikė Ūkio ministerija. Tačiau į išreikštą vertinimą atsižvelgta nebuvo ir LR Vyriausybė 2005 m. lapkričio 24 d. nutarimu 1271 papildė Šilumos ūkio plėtros kryptis atskiru punktu, įvesdama apribojimą, kad 2010 metais katilinių , kūrenamų vietine mediena suminė galia neviršytų 730 MW, o naujas medieną naudojančias daugiau negu 2 MW katilines statyti tik atlikus apsirūpinimo medienos ištekliais galimybių studijas.

Per 2005 m. LŠTA išplatino daug spaudos pranešimų dėl biokuro skatinimo masinėse informavimo priemonėse. Taip pat parengė ir išplatino nariams sąrašą katilinių, rekonstruotų kūrenti medienos kurą ir durpes. 2005 m. birželio 9 d. kartu su UAB Litekso´ ir Lietuvos energetikos institutu Vilniuje organizavo seminarą Kietojo biokuro gamyba ir naudojimas centralizuoto šilumos tiekimo sistemose – esama padėtis ir perspektyvos´. Seminare dalyvavo įvairiuose šalies miestuose veikiantys šilumos tiekėjai, biokuro gamintojai, urėdijų, savivaldybių, valstybės ir giminingų asociacijų atstovai.

2.4. Apyvartinių taršos leidimų prekybos klausimų nagrinėjimas, sprendimai ir asociacijos veiksmai

Nuo 2005m. sausio 1 d. visos didesnės Lietuvos šilumos tiekimo įmonės, eksploatuojančios katilines, kurių instaliuotas galingumas viršija 20 MW, pradėjo dalyvauti prekybos apyvartiniais CO² taršos leidimais sistemoje. Per 2005 m. buvo priimti net 8 teisės aktai susiję su ATL sistemos mechanizmu. Tam, kad padėti savo nariams rasti tinkamus sprendimus, susiduriant su naujais iššūkiais ir galimybėmis, LŠTA organizavo keletą mokymų seminarų:

2005 m. kovo 16 d. Vilniuje kartu su PĮ „Ekostrategija“ surengtas dviejų dalių seminaras: „Iššūkiai ir galimybės, atsirandantys Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms dalyvaujant ES prekybos apyvartiniais CO² taršos leidimais sistemoje“. Seminare pristatymus rengė konsultacinių įmonių, rengusių nacionalinį apyvartinių taršos leidimų planą atstovai, Regioninių aplinkos apsaugos departamentų atstovai bei kitos už prekybą ATL leidimais atsakingos įgaliotos institucijos, taip pat finansinių konsultacinių kompanijų, bei įmonių, tarpininkaujančių perkant ir parduodant ATL leidimus, atstovai.

2005m. lapkričio 3 d. kartu su Suomijos įmone „GreenStream Network“ surengtas seminaras „Prekyba šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis“.

2.5. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo svarstymo eiga ir asociacijos veiksmai

2005 m. prie LŠTA veikė darbo grupė Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo būtinų poįstatyminių aktų parengimui. Įvyko 11 šios darbo grupės susitikimų, kurios nariai parengė „Garo ir vandens šildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės“ (kol kas nepatvirtintos), „Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklės“ (V. Ž. 2005 Nr. 85-3175), „Katilinių, kūrenamų mazutu ir gamtinėmis dujomis, apsaugos nuo sprogimo taisyklės“ (kol kas nepatvirtintos), „Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklės“ (V. Ž. 2005 Nr. 100-3735).

2005 m. pradžioje asociacija gavo iš savo narių esminių pastabų dėl Slėginių vamzdynų naudojimo taisyklių (V. Ž. 2003 Nr. 97-4363), nes jomis nustatyti reikalavimai garo ir karšto vandens vamzdynų eksploatavimui ir remontui neadekvatūs tų vamzdynų keliamam potencialiam pavojui. 2005-01-12 d. LŠTA organizavo įmonių atstovų susitikimą į kurį taip pat buvo pakviestas LR darbo inspekcijos atstovas. Suformulavus pastabas 2005 m. rugpjūčio mėn. asociacija kreipėsi į Ūkio ministerija prašydama koreguoti slėginių vamzdynų naudojimo taisykles. Ūkio ministerija pritarė šiam siūlymui ir pavedė asociacijai rengti visus klausimus, susijusius su garo ir karšto vandens vamzdynams taikomų reikalavimų keitimais ir papildymais taisyklės. Šiems klausimams spręsti LŠTA spalio mėn. pabaigoje sudarė darbo grupę.

2.6. LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (XP-284) ir LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (XP-285) projektų svarstymo eiga ir asociacijos veiksmai

2005 m. vasario 21 d. LR Vyriausybei pritarus LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (XP-284) ir LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (XP-285) projektams prasidėjo šių projektų svarstymai LR Seimo komitetuose, kurių posėdžiuose dalyvavo ir LŠTA atstovai. LŠTA pateikė tokį Projekto vertinimą:

  1. Vadovaujantis LR civilinio kodekso nuostatomis geriamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sektoriuje veikiančių ūkio subjektų veikla turi būti reglamentuojama visiškai analogiškai, kaip ir energetikos sektoriuje.
  2. Daugiabučiame name pripažįstama tik po vieną šalto ir karšto vandens atsiskaitomąjį apskaitos prietaisą, abonento arba vartotojų pasirinkimu įrengtą bute ar įvade, kiti apskaitos prietaisai laikomi tik kontroliniais arba dalikliais.
  3. Daugiabučio namo buitiniai vartotojai už nuotekų tvarkymo paslaugą atsiskaito tik su šios paslaugos tiekėjų, nepriklausomai nuo to kas tiekia šaltą ir karštą vandenį.

Geriamo šalto vandens, įskaitant ir iš jo paruoštą karštą vandenį, kainos daugiabučiuose gyvenamuose namuose diferencijuojamos pagal abonento arba vartotojų pasirinktą apskaitos prietaiso įrengimo vietą bute ar įvade. Jos nustatomos vadovaujantis būtinosiomis sąnaudomis vandens pristatymui iki tiekimo-vartojimo ribos ir pardavimui bei apskaitos prietaisų įrengimui ir jų priežiūrai. Šios punkto nuostatos galioja šalto vandens, karšto vandens ir šilumos tiekėjų tarpusavio sutartiniuose vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugos pirkimo-pardavimo santykiuose.

2.7. Asociacijos veiksmai dėl kitų teisės aktų rengimo ir harmonizavimo klausimų

Dėl Įstatymo, reglamentuojančio miestų infrastruktūros plėtrą, rengimo

2005 m. vasario 28 d. LR Ministro Pirmininko sprendimu buvo sudaryta 13 žmonių darbo grupė infrastruktūros plėtros klausimams nagrinėti ir pasiūlymams rengti. LŠTA prezidentas buvo vienas iš darbo grupės narių. Įvyko 4 susitikimai. Darbo grupės siūlymu Nuolatinė komisija žemės įsigijimo teritorijų planavimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimams spręsti pavedė Aplinkos ministerijai sudaryti atskirą darbo grupę, kuri parengtų įstatymo koncepciją reglamentuojančią miestų infrastruktūros plėtrą (atskirai nuo inžinerinių tinklų plėtojimo infrastruktūros). Į šią darbo grupę LŠTA 2005 m. liepos mėn. delegavo savo konsultantą.

Dėl sąnaudų rezerviniam kurui perskirstymo

Pagal 2004-10-04 d. patvirtintas LR ūkio ministro (įsakymas Nr. 4-363) „Energijos išteklių rezervinio kuro atsargų sudarymo, tvarkymo ir naudojimo taisykles“ šilumos tiekimo įmonės privalo laikyti sukaupusios rezervinio kuro atsargas. Taip jos atlieka dujų tiekimo rezervavimą ir balansavimą ir prisideda prie nepertraukiamo dujų tiekimo tiems vartotojams, kuriems neleistina apriboti arba nutraukti dujų tiekimą. Kadangi šilumos tiekimo įmonės dėl kuro rezervo kaupimo ir laikymo turi papildomų sąnaudų, jos yra nelygiose konkurencinėse sąlygose atžvilgiu tų dujų vartotojų, kurie neįpareigoti turėti rezervinį kurą. Dėl šios priežasties LŠTA 2005-09-30 d. kreipėsi į Ūkio ministerija su prašymu padėti spręsti šį klausimą, kadangi esamoje situacijoje dujų tiekėjai šilumos tiekimo įmonėms turėtų kompensuoti sąnaudas, susijusias su rezervinio kuro kaupimu ir laikymu. Tačiau Ūkio ministerija atsakė, jog LR teisės aktai nenustato įpareigojimo dujų tiekėjams kompensuoti tokias sąnaudas. Dėl to 2005 m. lapkričio 14 d. asociacija dar karta kreipėsi į Ūkio ministerija ir VKEKK su prašymu inicijuoti teisės akto, suteikiančio galimybę suvienodinti konkurencines sąlygas, rengimo. Ūkio ministerija vėl atsakė, jog tai yra netikslinga.

Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų ir sistemų priežiūros

Daug pastangų ataskaitiniais metais buvo sutelkta skatinant praktiškai nevykstantį daugiabučių namų modernizavimo procesą bei pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimą. 2005 m. pradžioje LŠTA kreipėsi į miestų ir rajonų savivaldybes ragindama aktyviau teikti pagalbą daugiabučių namų savininkams, išaiškinti LR Vyriausybės patvirtintos daugiabučių namų modernizavimo finansavimo programos svarbą ir naudą. Per žiniasklaidos priemonės buvo populiarinama pavyzdinė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (Vilniaus miesto savivaldybės) vykdoma programa „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“.

2005-09-20 d. LŠTA organizavo seminarą „Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių pristatymas“, kuris buvo skirtas supažindinti su 2005 m. rugpjūčio 5 d. patvirtintomis „Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklėmis“ (V. Ž. 2005, Nr. 100-3735), akcentuojant dėmesį į daugiabučių namų šilumos punktų , šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrai keliamus reikalavimus. Į seminarą buvo pakviesti atstovai iš 32 šalies organizacijų, vykdančių daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą.

Per 2005 m. buvo priimti 76 su šilumos ūkiu susiję teisės aktai. Be aukščiau jau minėtų, LŠTA taip pat teikė pastabas ir kitų teisės aktų projektų derinimui:

3. Asociacijos veiksmai dėl ES Direktyvų įgyvendinimo

2005 m. tęsėsi nacionalinių energetikos ūkio teisės aktų suderinimas su ES teisės aktais.

Ypač aktuali praėjusiais metais Lietuvoje buvo ES direktyvos 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo įgyvendinimo. LŠTA iniciavo ir palaikė Lietuvos vartotojų asociacijos ir LR daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos 2005-11-02 d. viešą kreipimąsi į šalies Seimą ir aplinkos ministeriją. Buvo prašoma nevilkinti vieningą energinę pastatų sertifikavimo sistemą ES šalyse numatančios direktyvos nuostatų įsigaliojimo nuo 2006 m. pradžios, kadangi LR Seimo aplinkos komitetas šią datą siūlė nukelti 3 metams – iki 2009 m.
Įgyvendinant direktyvą 2004/8/EB dėl kogeneracijos skatinimo ir centralizuoto šilumos tiekimo vystymo, Ūkio ministerijos užsakymu buvo atlikta studija „Didelio naudingumo kogeneracijos potencialo Lietuvoje analizė ir reikiamų metodikų ar kitų teisinių priemonių, būtinų pilnam Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/8/EB įgyvendinimui, parengimas“.

2005 m. spalio 3 d. LŠTA iniciatyva, LR Seimui ir Vyriausybei buvo įteiktas kreipimasis dėl šalies teisės aktų, reglamentuojančių energetikos (elektros, dujų, šilumos, vandens) ūkio veiklą, tobulinimo, siekiant juos tinkamai suderinti su ES teise. Kreipimąsi pasirašė Lietuvos elektros energetikos asociacija, Lietuvos vandens tiekėjų asociacija ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija. Buvo siūloma sudaryti darbo grupę energetikos ūkio sektorių reglamentuojančių teisės aktų pakeitimų (papildymų) projektams parengti bei pavesti šiuo metu LR Seime ir Vyriausybėje svarstomų energetikos ūkio sektorių reglamentuojančių teisės aktų projektų rengėjams įvertinti minimas nuostatas projektuose.

4. Asociacijos veiksmai dėl ES struktūrinių fondų panaudojimo šilumos ūkyje

2005 m. LŠTA prezidentas dalyvavo Energetikos projektų atrankos komiteto darbe, administruojant ES struktūrinių fondų lėšas.

Pirmas paraiškų priėmimo etapas ES struktūrinių fondų paramai gauti (pagal priemonę 1.2 "Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas) truko nuo 2004 m. liepos 2 d. iki 2005 m. balandžio 1 d. Tuo metu paraiškos buvo priiminėjamos pagal tęstinę paraiškų priėmimo procedūrą. Paraiškų priėmimas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti buvo sustabdytas 2005 m. balandžio 1 d., dėl naujai patvirtintų Finansų ministerijos taisyklių, pagal kurias turėjo būti pakeista paraiškų priėmimo procedūra iš tęstinės, kai paraiškos priimamos nuolatos, į ribotos trukmės paraiškų priėmimą. Pirmojo etapo metu ES struktūrine parama pasinaudojo ir finansavimą gavo 6 šilumos tiekimo įmonės. LŠTA administracija sekė įvykius ir informuodavo narius šiuo klausimu.

Ataskaitiniais metais lygiagrečiai prasidėjo Lietuvos pasirengiamas ES struktūrinės paramos panaudojimui 2007–2013 metais. Šis procesas vyko etapais, kurių kiekvieno rezultatai buvo aptariami viešai. Pirmasis viešasis aptarimas vyko 2005-06-23 d., kur buvo svarstomi pasiūlymai dėl Lietuvos 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos prioritetų. Antrasis viešasis aptarimas įvyko 2005-09-29 d., kurio metu buvo aptarti pasiūlymai dėl veiksmų programų (jų skaičiaus ir turinio) pagal kurias, siekiant aukščiau minėtos strategijos tikslų, bus teikiama ES struktūrinė parama 2007-2013 m. Visuose susitikimuose dalyvavo LŠTA atstovai.

5. LŠTA vykdomi vietiniai ir tarptautiniai projektai

5.1 Projektas „Šilumos tiekimo įmonių darbuotojų mokymas“

2004 m. rugsėjo mėn. LŠTA, pateikusi paraišką LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, 2005 m. kovo mėn. 7 d. iš ES socialinio fondo gavo paramą projektui „Šilumos tiekimo įmonių darbuotojų mokymas“ įgyvendinti. Parama skirta pagal Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ priemonę 2.2. „Darbo jėgos kompetencijos ir prisitaikymo prie pokyčių ugdymas“. Pagrindinis šios priemonės tikslas – didinti ūkio subjektų ir bendrą Lietuvos ūkio konkurencingumą plėtojant žmogiškuosius išteklius.

Projekto tikslas: pritaikyti šilumos tiekimo įmonių darbuotojų vadybinę, rinkodaros, finansų valdymo ir apskaitos bei ES energetikos politikos kompetenciją darbo rinkos pokyčiams.

Projekto uždavinys: padidinti šilumos tiekimo įmonių darbuotojų žinias ir įgūdžius vadybos, rinkodaros, finansų valdymo ir apskaitos bei ES energetikos politikos srityse, padidinti šilumos tiekimo įmonių darbuotojų bendradarbiavimą personalo mokymo srityje.

Projekto trukmė: 2005 03 01 – 2007 02 28

Projekto dydis: 204 900 Lt, numatytas paramos dydis – 150 842 Lt, nuosavos lėšos – 54 058 Lt.

Projekto tikslinė grupė: šilumos tiekimo įmonių aukščiausiojo ir viduriniojo lygio įmonių vadovai, finansininkai arba ekonomistai.

Planuojami projekto rezultatai: ne mažiau kaip 47 šilumos tiekimo įmonių darbuotojus ir 2 dėstytojus apmokyti vadybos, rinkodaros, finansų valdymo ir ES energetikos politikos.

Mokymo programoms „Vadyba“, „Rinkodara“, „Finansų valdymas ir apskaita“ įgyvendinti LŠTA 2005 m. liepos mėn. 15 d. Valstybės žinių priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbė atvirą konkursą, jį laimėjo Lietuvos viešojo administravimo institutas su partneriais – UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. Buvo parengta detali mokymo poreikių analizę, apklausti mokymo dalyviai ir nustatytos tikslios mokymo programų temos. Mokymų seminarai prasidėjo 2005m. gruodį.

5.2 SENET – bendrosios socialinės atsakomybės (BSA) priemonių energetikos sektoriuje plėtros projektas

LŠTA kartu su Kauno miesto savivaldybe dalyvavo tarptautiniame ES projekte „SENET: Bendrosios socialinės atsakomybės idėjos taikymas ir vietinės valdžios bei energetinių asociacijų tarptautinis bendradarbiavimas siekiant racionalaus ir darnaus energijos vartojimo išplėstoje Europos Sąjungoje“. Jis finansuojamas iš „PHARE“ programos lėšų.

Projekto tikslas – puoselėti bendradarbiavimą naujose ES šalyse, siekiant palengvinti besiribojančių regiono šalių narių integraciją į bendrą ES erdvę ir taip skatinti socialinę ir ekonominę sanglaudą bei užtikrinti ES teisės aktų ir standartų energijos taupymo srityje suderinamumą ir laikymąsi, vartotojams teikiamų paslaugų plėtrą vietiniu lygiu.

Projekto uždaviniai – priimti BSA idėjos paremtą bendrą strategiją ir veiksmų planą, skatinti racionalų energijos naudojimą kaip bendrosios socialinės atsakomybės pagrindą. Visa tai vykdoma plėtojant bendradarbiavimo modelį tarp savivaldos organizacijų ir energetikos ūkio asociacijų, dalyvaujančių socialiniame dialoge. Taip bus stiprinami Baltijos šalių vietinių ir regioninių suinteresuotų šalių pajėgumai ir įgūdžiai.

Projekto partneriai yra konsorciumo pagrindu dalyvaujančios 9 įmonės iš 5 Europos Sąjungos šalių:

Projekto trukmė – 24 mėn. (pradžia – 2004 m. birželio 23 d., pabaiga – 2006 m. birželio 23 d.). Bendras projekto biudžetas siekia beveik 920 tūkst. eurų, iš jų ES parama sudaro 422 tūkst. eurų.

Pirmaisiais projekto įgyvendinimo metais surengti energetinio audito mokymai Suomijoje (3 paskaitų ciklas).Mokymus pravedė ir savo praktika dalijosi Suomijos įmonės „Motiva Oy“ specialistai. Taip pat vyko tarptautiniai seminarai energijos taupymo, efektyvumo, aplinkos apsaugos, socialiniams klausimams aptarti: 2005 m. vasario mėn. Grace (Austrijoje), 2005 m. birželio mėn. Liubline (Lenkijoje). Daug dėmesio skirta bendrosios socialinės atsakomybės koncepcijai populiarinti. LŠTA užsakymu Kauno televizija sukūrė videofilmą apie 2004 m. gruodžio mėn. konferenciją Rygoje tema Bendrosios socialinės atsakomybės indėlis į darnų pastatų energetinį sektorių´. Filmas rodytas Lietuvoje per LTV 2 kanalą, kitose šalyse.

Pagal projektą taip pat įsteigtas „Energijos taupymo tinklas“ – tai vietinių ir regioninių organizacijų, energijos asociacijų ir įmonių bendradarbiavimas. Taip pat sukurta interneto svetainė www.esprojects.net. Šioje svetainėje nuolat talpinama informacija, susijusi su ES finansuojamais energijos efektyvumo projektais Baltijos jūros regiono ir kaimyninėse šalyse.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija šio projekto rėmuose organizavo du seminarus Vilniuje.

2005 m. vasario 2 d. („Best Western Naujasis Vilnius“ viešbutyje) su bendrosios socialinės atsakomybės idėja ir jos taikymu supažindinti šilumos tiekimo įmonių atstovai, vartotojų organizacijos, daugiabučių namų bendrijų, kainų reguliavimo ir energetikos įmonių kontrolės institucijų, savivaldybių atstovai. 2005 m. gruodžio 13–14 d. Vilniuje ir Kaune buvo surengta tarptautinė konferencija apie energijos efektyvumo projektų finansavimą „Finansiniai ir ekonominiai energijos taupymo aspektai bendrosios socialinės atsakomybės (BSA) taikymo kontekste“.

6. Asociacijos vykdomi tiriamieji darbai

Per 2005 m. LŠTA užsakymu atlikti šie tiriamieji darbai:

LŠTA taip pat aktyviai dalyvavo teikiant Ūkio ministerijai pasiūlymus mokslinio tyrimo darbams, numatytiems nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo programos 2005 metų plane. Iš patvirtintų 33 studijų, 15 tiesiogiai susijusios su šilumos ūkiu. Asociacijos administracija surinko ir patalpino šiuos darbus savo interneto svetainėje, kad nariai galėtų susipažinti ir naudotis.

7. Asociacijos renginiai, seminarai, konferencijos. Apdovanojimai

Per 2005 m. kartu su kitomis organizacijomis LŠTA surengė 11 seminarų, asociacijos darbuotojai dalyvavo daugiau kaip 57-iuose (48 Lietuvoje ir 9 užsienyje) organizuotose konferencijose, seminaruose, kongresuose, iš jų 17-oje skaitė pranešimus.

Nuo 2004 m. švenčiama Energetikų dienos šventė, 2005m. balandžio 17 d. buvo surengta Vilniuje Siemens arenoje. Iš visos Lietuvos susirinko visų Lietuvos energetikos pramonės šakų: elektros, šilumos, dujų, naftos ir atominės energetikos darbuotojai, jų svečiai. 7 šilumos tiekimo įmonių darbuotojams buvo įteikti garbės ženklo apdovanojimai.

2005 m. rugsėjo 2-4 d. Šventojoje sveikatingume centre „Energetikas“ vyko Lietuvos energetikos jaunimo profesinio meistriškumo konkursas. Konkurse dalyvavo UAB „Vilniaus energija“, AB „Panevėžio energija“, AB „Kauno energija“ ir AB „Klaipėdos energija“ darbuotojai. Renginį organizavo LŠTA kartu su Lietuvos energetikos darbuotojų profesinių sąjungų federacija, Lietuvos elektros energetikos asociacija.

LŠTA padėkos raštu apdovanojo nusipelniusius energetikos srities darbuotojus bei įmones jubiliejinių sukakčių proga:

8. LŠTA bendradarbiavimas Lietuvoje ir užsienyje

LŠTA ir toliau palaikė glaudžius ryšius su Lietuvos Valstybinėms ir Vyriausybinėmis įstaigomis, savivaldybėmis, giminingomis asociacijomis, vartotojų organizacijomis, mokslo ir mokymo įstaigomis, konsultacinėmis bendrovėmis. Pastoviai rengiami bendri seminarai, susitikimai, sprendžiamos problemos. Kaip pavyzdį, galima būtų paminėti 2005 m. gruodžio 7 d. LŠTA vadovų susitikimą, kuomet dalyvavo ir LR Seimo nariai P. Vilkas, ir S. Bucevičius, LR Ūkio ministerijos atstovai A. Ignotas, A. Zaremba, P. Urbonas, Valstybinės energetikos inspekcijos atstovas V. Miškinis, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai atstovaujantys V. Lukoševičius, ir A. Katinas, Lietuvos energetikos instituto atstovai E. Ušpuras, ir J. Vilemas, atstovai iš vartotojų organizacijų, giminingų asociacijų.

Ryškiausias ataskaitinio laikotarpio pasiekimas – 2005 m. spalio 13 d. pasirašyta trišalė bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos miško savininkų asociacija bei Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacija dėl biokuro skatinimo šalyje (plačiau žr. 2.3 sk.).

Tie patys dalykiniai santykiai išliko ir su užsienio organizacijomis. 2005 m .birželio 6- 7 d. vykusiame kasmetiniame Euroheat &Power kongrese LŠTA kvietė dalyvauti ir Lietuvos Seimo narius. 2005 m. pradžioje LŠTA delegavo savo specialistę į Euroheat&Power bendradarbiavimo ryšių stiprinimo grupę. Dalyvaudama tarptautiniame projekte SENET, asociacija atnaujino ir užmezgė naujus ryšius su Suomijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Austrijos, Vokietijos, Švedijos įmonėmis. Laikantis strateginių tikslų ypač glaudžiai pradėta bendradarbiauti su kaimyninės Rusijos gimininga organizacija „Российское теплоснабжение“ bei Ukrainos ambasados atstovais.

2005 m. birželio 23 d. bei 2005 m. liepos 11 d. LŠTA būstinėje svečiavosi Lenkijos delegacija. Palaikant draugiškus ryšius su Lenkų kultūros rūmais 2005m. rugsėjo 23 d. asociacija prisidėjo prie VI tarptautinės konferencijos „Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lenkijos ir Lietuvos komunaliniuose ūkiuose“.

9. LŠTA ryšiai su žiniasklaida, švietėjiška veikla

Pranešimai spaudai. Spaudos monitoringas

Asociacija ir toliau aktyviai dirbo šilumos ūkio gero įvaizdžio formavimo visuomenėje kryptimi. Buvo dalyvauta televizijos laidose, rengiami pranešimai ir spaudos konferencijos. Kiekvieną dieną elektroniniu paštu nariams pateikiamas spaudos monitoringas apie aktualius straipsnius pasirodžiusius dienraščiuose ir periodinėje spaudoje.

Interneto svetainė
Asociacijos bukletas

2005 m. buvo parengtas ir išleistas 8 psl. spalvotas LŠTA reklaminis bukletas lietuvių ir anglų kalbomis. Tai ketvirtasis bukletas išleistas per visą asociacijos gyvavimo laikotarpį. Paskutinį kartą toks lankstinukas buvo atspausdintas 2002 m.

Žurnalas „Šiluminė technika“

Periodinis žurnalas „Šiluminė technika“ buvo leidžiamas ir toliau. Tačiau dėl straipsnių trūkumo, per 2005 m. buvo išleisti tik 3 iš 4 žurnalo numeriai. Todėl asociacija kitais metais sieks imtis aktyvesnės veiklos žurnalo leidybos srityje. Planuojama paraginti narius, kad įmonės rašytų ir teiktų savo straipsnius, pristatydamos naujoves, ateities planus, įgyvendintų projektų privalumus ir kt. Vienas ar keli straipsniai bus publikuojami kiekviename žurnalo numeryje rotaciniu principu. 2005 m. pradžioje pasikeitė kai kurie redakcinės kolegijos nariai.

Ūkinės veiklos apžvalgos

Asociacija ir toliau rinko ir rengė LŠTA narių metines ir pusmečio ūkinės veiklos statistines ataskaitas. Renkant duomenis bendradarbiauta su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, Statistikos departamentu, VĮ „Energetikos agentūra“.

Džiaugiamės, kad daug buvo pasiekta per 2005 metus, o ateityje stengsimės ir toliau tęsti savo veiklą numatyta kryptimi, bei spręsti likusius probleminius klausimus, tinkamai koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams.