Nacionalinė šilumos energetikos technologijų platforma

Euroheat & Power

EFIEES

World Energy Council

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos veiklos ataskaita 2004 m.

2004 veiklos metai buvo permainingi: patvirtinti nauji asociacijos įstatai (kurie buvo pakeisti vadovaujantis įsigaliojusiomis Asociacijų įstatymo (V. Ž. 2004 Nr. 25-745) nuostatomis), buvo patikslinti ir išplėsti asociacijos tikslai, narių teisės ir pareigos, pakeista organų struktūra, taip pat leista užsiimti ūkine-komercine veikla.

2004 m. birželio viduryje asociacija pakeitė buveinę ir persikėlė į naujas patalpas adresu Smolensko 12 ,Vilniuje.

Šiuo metu asociacijoje yra 35 nariai, per kelerius paskutiniuosius metus šis skaičius išlieka nepakitęs, nors tam tikrų vidinių pokyčių yra: nuo 2005 m. sausio 1 d. išstojo UAB „Limatika“ ir UAB „Šilumos ūkio servisas“, tačiau įstojo 2 šilumos tiekimo įmonės UAB „Suomijos energija“ ir UAB „Birštono šiluma“. Tokiu būdu lyginant su 2003 metais LŠTA šilumos tiekimo įmonių skaičius išaugo nuo 26 iki 28, o kitų įmonių (veikiančių šilumos ūkio sektoriuje) sumažėjo nuo 9 iki 7. Artimiausiu metu tikimasi į asociacijos sudėti priimti SĮ „Skuodo šiluma“.

2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, LR teisės aktai, tame tarpe reglamentuojantys šilumos sektoriuose veikiančių ūkio subjektų tarpusavio santykius ir ypač santykius tarp tiekėjų ir vartotojų, turėjo būti harmonizuoti su Europos Sąjungos teisės aktais.

1. Šilumos ūkio sektorių reglamentuojančių teisės aktų harmonizavimas

LŠTA administracija, vykdydama asociacijos narių visuotino susirinkimo patvirtintą programą ir asociacijos tarybos sprendimus, atliko tam tikrą darbą harmonizuojant šilumos ūkio sektoriuje veikiančių subjektų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir savo veiklą vystė tokiomis kryptimis:

  1. tiesioginis dalyvavimas ir atstovavimas valstybės institucijose rengiant, svarstant ir priimant naujus teisės aktų projektus;
  2. darbo grupės, studijai „Šilumos ūkio sektoriaus teisės aktų harmonizavimas (teisinio sureguliavimo klausimų analizė ir rekomendacijos)“ parengti, organizavimas ir finansavimas
  3. LŠTA darbuotojų, narių atstovų, darbo grupių narių bendri susitikimai su valstybės institucijų, vartotojų gynimo ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovais.

Darbo grupių susitikimai

2004 m. įvyko 30 asociacijos organizuojamų darbo grupių bendrų posėdžių (posėdžių protokolai Nr. 42 – 72), kuriuose aptarta per 350 klausimų. Į susitikimus kviečiama apie 30 darbo grupės narių atstovų iš valstybės institucijų (P. Urbonas, P. Gudynas (Ūkio ministerija), R. Kuštan (Aplinkos ministerija), V. Lukoševičius, J. Mockevičius, A. Katinas (VKEKK), K. Pauša (VĮ „Energetikos agentūra“), A. Žiaunys (Valstybinė energetikos inspekcija), A. Romeika, D. Slavickas (Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba)), vartotojų gynimo organizacijų (J. Antanaitis, A. Armanavičienė, K. Grinius, S. Juodvalkis, V. Prunskienė), giminingų asociacijų (I. Andriulaitytė (Lietuvos savivaldybių asociacija), G. Tuleiko (Lietuvos vandens tiekėjų asociacija), mokslo įstaigų (V. Martinaitis, E. Juodis (VGTU), R. Škėma (Lietuvos energetikos institutas), LŠTA įmonių atstovai ir kt. Posėdžių protokolai buvo siunčiami asociacijos nariams elektroniniu paštu.

Pagrindinės šių susitikimų temos:

  1. LŠTA inicijuojamų darbo grupių rengiamų teisės aktų projektų pristatymas, konceptualių klausimų ir problemų analizė;
  2. valstybės institucijų rengiamų teisės aktų projektų pristatymas, LŠTA teikiamų pataisų ir pasiūlymų konceptualių klausimų ir problemų analizė;
  3. įsigaliojusių teisės aktų pristatymas, konceptualių klausimų ir problemų analizė;
  4. šilumos tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykių bei šilumos tiekėjų santykių su valstybės ir savivaldos institucijomis aktualijos, taikant praktikoje teisės aktų nuostatas.

Pastaruoju metu šiuose susitikimuose vis aktyviau dalyvavo asociacijos narių atstovai, ypač kuomet buvo svarstomi konkretūs įmonei klausimai. Esant galimybėms, medžiaga svarstomais klausimais buvo siunčiama dalyviams iš anksto. Tai sudarė prielaidas operatyviau ir aktyviau asociacijos nariams dalyvauti sprendžiant šilumos ūkio sektoriaus teisės aktų harmonizavimo problemas.

1.1 Šilumos ūkio įstatymo pataisos

Per praėjusius metus vienas po kito kilo svarstymai Seime ir masinėse informavimo priemonėse dėl šilumos ūkio įstatymo taikymo praktikoje problemų ir ypatumų.

2004 m. gegužės mėn. Daugiabučių namų savininkų bendrijų atstovai (DNSB) kreipėsi į Seimą su iniciatyva keisti LR šilumos ūkio įstatymo 19 str. Buvo norėta sudaryti sąlygas priežiūrą organizuoti, kontroliuoti ir vykdyti administruojančiai institucijai, neatsiklausus butų ir kitų patalpų savininkų. LR Seimo ekonomikos komitetas pripažino, kad įstatymo keisti netikslinga, pasiūlė Ūkio ir Aplinkos ministerijoms, bei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai išnagrinėti keliamas problemas ir pateikti pasiūlymus. 2004 m. birželio 1 d Ūkio ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė (LŠTA atstovai buvo darbo grupės nariais) dėl iškeltų problemų analizės. Darbo grupės nutarimu buvo inicijuoti ir patvirtinti šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pakeitimai (V. Ž. 2004, Nr. 115-4314)
Taip pat LR Seimui buvo pateikti Seimo narių G. Šileikio, vėliau H. Žukausko, P. Gražulio ir kt. virš 25 įstatymo pataisų projektai, kurie buvo atmesti ir Seime nesvarstyti.

Sunkiausias etapas prasidėjo liepos mėn. kai į viešumą iškilo nepagrįsti faktai ir interpretacijos dėl daugiau kaip metų senumo įvykių – Šilumos ūkio įstatymo priėmimo (Nr. IX-1565) ir Prezidento veto atmetimo aplinkybių. Tuomet net suabejota LŠTA vykdomos veiklos skaidrumu. Asociacija tam aktyviai priešinosi, buvo kreipiamasi į Seimo narius, dar kartą detaliai nagrinėjamos ir aiškinamos situacijos siekiant apginti savo poziciją. LR Seimo etikos ir procedūrų komisija iškėlė klausimą dėl Šilumos ūkio įstatymo atitikimo valstybės politikai į kurį privalėjo atsakyti atitinkamos organizacijos. Tuo tikslu LR ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri pateikė savo išvadas, konstatuodama, kad Seime priimtos Šilumos ūkio įstatymo pataisos suteikia šilumos vartotojams daugiau pasirinkimo galimybių, tuo praplėsdamos vartotojų teises.

1.2 Šilumos ūkio įstatymo ir jo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų priėmimas ir taikymas

Dėka pradėjusios galioti šilumos ūkio teisinės bazės, 2004 m. šildymo sezonas, lyginant su praėjusiais metais, prasidėjo sklandžiausiai. 2004 m. spalio mėn. iškilus įvairiems komentarams, LŠTA pateikė paaiškinimą šilumos tiekimo įmonėms ir savivaldybėms dėl šildymo sezono pradžią ir pabaigą reglamentuojančių teisės normų taikymo: įstatymas ir taisyklės nenumato, kad šildymo sezono metu būtų reikalingas papildomas buitinių šilumos vartotojų sprendimas dėl patalpų šildymo.

Per 2004 m. buvo priimti 4 nauji ir pakeisti 4 šilumos ūkio įstatymo poįstatyminiai teisės aktai:

  1. 2004-01-16 patvirtintos Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisyklės (V. Ž. 2004 Nr. 12-360)
  2. 2004-03-22 patvirtintos Šilumos ūkio plėtros kryptys (V. Ž. 2004 Nr. 44-1446)
  3. 2004-11-11 VKEKK patvirtino Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisykles (V. Ž. 2004 Nr. 168-6214) bei Šilumos kiekio paskirstymo (išdalinimo) vartotojams rekomenduojamus metodus (V. Ž. 2004 Nr. 167-6172)
  4. 2004-03-19 pakeista Namo šildymo ir karšto vandens sistemos atitikimo privalomiesiems reikalavimams nustatymo tvarka (V. Ž. 2004, Nr. 49-1627)
  5. 2004-04-29 pakeistos Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarčių standartinės sąlygos (V. Ž. 2004 Nr. 75-2600)
  6. 2004-06-10 pakeista Elektros energijos supirkimo iš bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų tvarka (V. Ž. 2004 Nr. 94-3445)
  7. 2004-07-20 pakeistos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės.

LŠTA sudaryta ir finansuota darbo grupė parengė „Šilumos ūkio sektoriaus teisės aktų harmonizavimas (teisinio sureguliavimo klausimų analizė ir rekomendacijos)“ studiją, kurioje:

Studijoje susistemintos pagrindinės šilumos ūkio sektoriaus išsaugojimo ir vystymo perspektyvos.

Per ataskaitinius metus LŠTA buvo suorganizavusi 4 seminarus šilumos ūkio įstatymo problematikai nagrinėti.

2004-01-29 d. kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija organizuotas seminaras savivaldybių darbuotojams, atsakingiems už šilumos ūkio įstatymo nuostatų įgyvendinimą. Seminaro temos: Vartotojų, administratorių ir šilumos tiekėjų tarpusavio santykiai įgyvendinant Šilumos ūkio įstatymo ir jo poįstatyminių teisės aktų nuostatas; pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarka, maksimalūs tarifai ir prižiūrėtojų pasirinkimas; kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodikos taikymas; karšto vandens apskaitos prietaisų butuose įrengimas ir priežiūra.

2004-03-31 d. Kaune surengtas seminaras „Planavimo vaidmuo Lietuvos šilumos ūkio plėtrai“. Seminare dalyvavo savivaldybių darbuotojai, atsakingi už šilumos ūkį, konsultacinių įmonių specialistai, planuojantys rengti specialiuosius planus, su specialiuoju planavimu susiję Lietuvos savivaldybių asociacijos, Vidaus reikalų ministerijos savivaldybių departamento, Aplinkos ministerijos teritorijų planavimo departamento, Konkurencijos tarybos atstovai. Seminare pranešimus šilumos planavimo klausimais skaitė specialistai iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Aplinkos ministerijos, Energetikos agentūros bei konsultacinių įmonių. Šilumos planavimo Danijoje patirtimi pasidalins Danijos konsultacinės įmonės RAMBOLL atstovas.

2004-04-21 d. Vilniuje seminaras „Savivaldybių veiksmai įgyvendinant Šilumos ūkio įstatymą“. Seminaro tikslas buvo padėti savivaldybėms atsakyti į šiuos klausimus susijusius su Šilumos ūkio įstatymu ir jo poįstatyminių aktų įgyvendinimu: 1. Kaip organizuoti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemų priežiūrą? 2. Kokia šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo būklė Lietuvoje? 3. Kokiais tesės aktais ir metodikomis vadovaujantis organizuojamas šilumos vartotojų atsijungimas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos? 4. Kokie smulkiųjų šilumos tiekėjų licencijavimo ir kainodaros aspektai?

2004 m. lapkričio 23 d. LŠTA surengė baigiamąjį seminarą Vilniuje „Šilumos ūkio įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų įgyvendinimas“. Šiame seminare savivaldybių ir daugiabučių namų atstovams ypač nuodugniai buvo stengtasi įvardinti, paliesti pagrindines problemas, išaiškinti galimus sprendimo būdus.

Šilumos paskirstymo metodai

Ištisus metus svarstyta ir diskutuota aktualija dėl vartotojų teisės pasirinkti šilumos paskirstymo metodą iš VKEKK rekomenduotų taikyti metodų (šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 dalis) iki šiol liko neišspręsta. Ūkio ministerijos ir LŠTA sudaryta ir finansuojama darbo grupė parengė šilumos paskirstymo metodų ir jų rengimo metodikų teisės aktų projektų paketą, apimantį visus įmanomus ir šiuo metu taikomus šilumos išdalinimo būdus. Tačiau VKEKK šių teisės aktų projektų oficialiai net nesvarstė. Tuo tarpu 2004 m. lapkričio 11 d. patvirtintos šilumos paskirstymo metodų taisyklės ir 3 paskirstymo metodai, kurie pritaikomi tik iki 10% visų šilumos vartotojų.

Karšto vandens tiekėjas

Sprendžiant bendrus visiems asociacijos nariams karšto vandens ruošimo klausimus, 2004 m. balandžio mėn. LŠTA apklausė ir surinko informaciją apie santykių tarp šilumos ir šalto vandens tiekimo įmonių būklę Lietuvoje. Paaiškėjo, jog kai kuriuose rajonuose (Klaipėdoje, Šiauliuose. Švenčionyse, Pakruojyje, Šilutėje, Tauragėje, Širvintose ir kt.) vandens tiekimo įmonės aktyviai, siekia, nevengdamos teismų, sudaryti sutartis su šilumos tiekėjais dėl šalto vandens pirkimo-pardavimo karštam vandeniui ruošti gyvenamojo namo įvade (pagal įvadinio skaitiklio rodmenis). Pasiekus informacijai, kad ne visur šalto vandens tiekėjai yra tinkamai paruošę šalto vandens apskaitos prietaisus, pagal kurių rodmenis nori parduoti šaltą vandenį, LŠTA iškart informavo narius į kokius teisės aktų reikalavimus vandens skaitikliams reiktų atkreipt dėmesį, iškilus ginčo situacijai. Lietuvos vandens tiekėjų asociacija 2004-05-28 d. kreipėsi į pirmuosius šalies vadovus dėl atsiskaitymo už šaltą geriamąjį vandenį problemų. LŠTA reaguodama į tai 2004-06-21 d. išsakė savo poziciją (rašte, adresuotame tiems patiems pirmiesiems šalies vadovams) konstatuodama savo pritarimą dėl būtino vandentvarkos teisės aktų harmonizavimo tiek su ES teisės aktais, tiek su LR civiliniu kodeksu, energetikos, šilumos ūkio, daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymais, bei nepritarimą dėl vandens tiekėjų siekių pakeisti sau palankesnėmis šilumos ūkio įstatymo nuostatas, teisminio bylinėjimosi, bandymų vienašališkai keisti sutartinius santykius su šilumos tiekėjais ir vartotojais.

2004 m. rugsėjo 30 d. VKEKK patvirtino Šalto vandens ir nuotekų tvarkymo kainų nustatymo metodiką´, tačiau vandens tiekėjai iki šiol nediferencijuoja vandens kainų daugiabučio namo įvade ir bute.

Šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisai

Iki šiol tebegaliojantis LR Vyriausybės 1997-12-31 nutarimas Nr. 1507 nėra panaikintas o tai dar labiau apsunkina šilumos ūkio įstatymo nuostatų dėl šilumos apskaitos prietaisų butuose statuso ir karšto vandens apskaitos dalyje įgyvendinimą. Dėl aktų nesuderinamumo sustojo naujos redakcijos šilumos apskaitos taisyklių rengimo ir tvirtinimo procesas.

2004 m. vasarą nariai informavo apie Lietuvos metrologijos inspekcijos apskričių sektorių ir skyrių inspektorių atliktus buitinių karšto vandens skaitiklių inspekcinius patikrinimus. Gautų aktų kopijų analizė rodė, kad neatsižvelgiant į šilumos tiekimo įmonių paaiškinimus dėl faktinio buitinių karšto vandens skaitiklių naudojimo statuso, jų nuosavybės, apskričių sektorių ir skyrių inspektoriai aktų išvadose teigė, kad šilumos tiekėjai pažeidžia LR metrologijos įstatymą ir LR Vyriausybės 1997 12 31 nutarimą Nr. 1507. Kartu atkreiptas dėmesys, kad tuose pat butuose esantys buitiniai šalto vandens skaitikliai neinspektuojami ir vandens tiekimo įmonėms tokios išvados netaikomos. 2004-07-16 d. LŠTA kreipėsi į Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininką su paaiškinimais ir prašymu paaiškinti tokią inspekcijos poziciją. Inspekcija atsakė, jog Vyriausybės kanclerio pavedimu, visose Lietuvos apskrityse vykdomas šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisų naudojimo patikrinimas. Patikrinimo medžiaga ir išvados vėliau bus pateiktos LR Vyriausybei bei suinteresuotoms šalims.

Šilumos apskaitos prietaisai butuose naujai statomuose daugiabučiuose namuose

Šilumos tiekimo įmonės ir Vartotojų teisės ginančios institucijos sulaukė nemažai gyventojų skundų, kuriuose buvo reiškiamas nepasitenkinimas dėl atsiskaitymo už suvartotą šilumą patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Ypač aktualus ir ne kartą nagrinėtas penktadienio darbo grupių susitikimuose buvo Vilniaus miesto Žolyno g. daugiabučio namo gyventojų skundas. Pradėjus aiškintis priežastis paaiškėjo, kad pagrindinė priežastis yra netinkamas projektų šildymo ir karšto vandens sistemų dalių atitikimas ir kaip to pasekmė, tų dalių išpildymas statomuose objektuose. Dėl to asociacija kreipėsi į LR Aplinkos ministeriją siūlydama inicijuoti statybos techninių reglamentų koregavimą.

Atsijungimai nuo CŠT sistemų

Šilumos ūkio įstatymas labiausiai buvo kritikuojamas dar ir dėl to kad jame nėra nuostatos dėl vartotojo teisės atsijungti be jokių apribojimų ir tvarkos. Siekiant įvertinti situaciją dėl 2004-07-21 d. LR Seime užregistruotos įstatymo 27 str. pataisos, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija skubiai surinko duomenis iš savivaldybių ir atliko analizę dėl vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemų per laikotarpį nuo įstatymo įsigaliojimo, t.y. per vienerius metus (nuo 2003-07-01). Rezultatai parodė, jog iš viso Lietuvoje buvo gauta tik 111 prašymų keisti šildymo sistemą butuose (iš jų 59 prašymai Kauno mieste) ir 93 prašymai atjungti gyvenamąjį namą ar pastatą. Analizės duomenys buvo paskleisti suinteresuotoms organizacijoms.

Mokėjimų pranešimo už šilumą formos tobulinimas

Gavus daug vartotojų skundų, iškilo diskusijos ar teisingai praktikoje taikomi teisės aktai pateikiant vartotojams sąskaitas už šilumą ir karštą vandenį, kaip sąskaitose įvertinami vartotojų deklaruojami karšto vandens skaitiklių rodmenys ir t.t. Ne kartą buvo aptarinėjama ūkio ministro patvirtinta mokėjimo už šilumą pranešimo forma ir jos taikymo praktika, kurioje nėra skirta speciali eilutė įvadinio skaitiklio rodmenims, tačiau buvo konstatuota, jog tiekėjams ir savivaldybėms neuždrausta papildyti šią formą. Taikant skirtingas mokėjimų sistemas atsiranda mokėjimų už banko paslaugas spręstina problematika, nes bankuose su kuriais nesudarytos sutartys, už kiekvieną mokėjimą pagal mokėjimo pranešimą renkamas mokestis. Pagal knygutę yra vienas mokėjimas už visas nurodytus mokėjimus. Asociacija ir toliau bandys ieškoti būdų šiai problemai spręsti.

Šilumos suvartojimo senos ir naujos statybos daugiabučiuose namuose

Masinio informavimo priemonėse pagausėjus pranešimams dėl melagingai propaguojamo dujinio šildymo, pateikiant klaidinančią informaciją apie centralizuoto šilumos tiekimo būdo ir veikiančių sistemų techninius – ekonominius rodiklius ir charakteristikas, LŠTA surinko objektyvius duomenis apie šilumos suvartojimo lygį ir mokesčius už šilumą gyvenamuose pastatuose su skirtingomis charakteristikomis. Pateikti pavyzdžiai akivaizdžiai įrodė, kad ne šildymo būdas, bet pastato charakteristikos yra lemiamas veiksnys apsprendžiantis šilumos suvartojimo lygį ir mokesčius už šilumą gyvenamuose pastatuose.

Šilumos pirkimo-pardavimo bei priežiūros sutartys

Šilumos tiekimo įmonės (ypač mažosios) susiduria su problema teisiškai kvalifikuotai parengti šilumos pirkimo pardavimo bei priežiūros sutarčių tekstus. LŠTA 2005 m. planuoja parengti pavyzdžius.

Lietuvos Respublikos Seime svarstomi gamtinių dujų, geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo naujos redakcijos projektai, šių teisės aktų priėmimo stadijoje LŠTA imasi aktyvių veiksmų siekiant harmonizuoti šiuos teisės aktus su šilumos ūkio sektoriaus veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, priėmus šiuos teisės aktus tikėtina, kad teks ruošti pataisas ir šilumos ūkio įstatymo įgyvendinimą lydinčiuose teisės aktuose.

LŠTA administracija tikisi, kad pasibaigus šilumos ūkio sektoriaus ir glaudžiai susijusių sektorių (dujų, vandens, bendrijų administravimo ir pan.) veiklą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo ir tarpusavio harmonizavimo procesui, bus galima parengti išsamų šių teisės aktų komentarą ir ženkliai sumažinti šiuo metu tiekėjams ir vartotojams aktualių teisinių problemų apimtis.

2. Dalyvavimas probleminių klausimų sprendime

2.1. Gamtinių dujų įstatymas. Santykiai su gamtinių dujų tiekėjais

Labai aktuali problema išliko santykiai su gamtinių dujų tiekėjais.

2004 m. vasario 18 d. dėl kaimyninės Rusijos ir Baltarusijos tarpusavio ekonominių nesutarimų Lietuvai laikinai buvo nutrauktas gamtinių dujų tiekimas. Šis įvykis akivaizdžiai parodė, jog Lietuvoje kritinė situacija nesusidarė tik dėl to, kad 2 mln. gyventojų aprūpinti centralizuotai tiekiama šiluma, kuri gaminama naudojant ne tik dujas, bet ir alternatyvų kurą.

Gamtinių dujų įstatymo pakeitimas

Nuo 2004 metų pradžios prasidėjo gamtinių dujų įstatymo pakeitimo procesai, įgyvendinant ES direktyvą 2003/55/EB.2004-03-30 d. LŠTA ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pasirašė bendrą protokolą, kuriame buvo siūloma tobulinti gamtinių dujų įstatymo projektą ir į darbo grupę tolesniam įstatymo tobulinimui įtraukti LŠTA ir LPK atstovus. Tačiau šis pasiūlymas buvo ignoruojamas, o pataisytame gamtinių dujų įstatymo projekte ir toliau neatsižvelgta į išsakytas aktualias dujas vartojančių įmonių problemas. 2004-04-14 visa tai buvo konstatuota antrajame LŠTA ir LPK susitikimo protokole. LR gamtinių dujų įstatymą pradėjus nagrinėti LR Seime LŠTA birželio mėn. 3 kartus kreipėsi tiek į Seimo narius, tiek ir į ekonomikos komiteto pirmininką vėl teikdami pastabas naujai įstatymo redakcijai.

Kai kurie siūlymai pagaliau buvo įvertinti. Nepavyko apginti nuostatos, kad šilumos tiekėjui, kuris tiekia šilumą iš kelių šilumos šaltinių ir parduoda ją vartotojui taikant vieną bazinę šilumos kainą, tiekiamų šiems šaltiniams dujų kaina turėtu būti vienoda ir nustatoma pagal bendrą dujų suvartojimą. Ekonomikos komitetas buvo informuotas, kad įgyvendinus Įstatymo nuostatas, šilumos vartotojai už dujas per šilumos kainas papildomai sumokės per 13 mln. Lt.

2004 m. rudenį vėl pradėjo neraminti viešai gaunama informacija apie įstatymo projekto svarstymo institucijose eigą ir teikiamas pataisas. LŠTA atstovai į pataisų aptarimus nebuvo kviečiami, todėl buvo nutarta savo nuostatas išsakyti masinėse informavimo priemonėse, pranešimuose spaudai. Po ilgo ir atkaklaus darbo LR Seimui 2005 m. pradžioje pagaliau buvo pateiktas patobulintas įstatymo pakeitimo projektas (XP-69(2)), kuriam LŠTA pritarė ir stengėsi patikinti tuo Seimo narius, tačiau vėl kilus viešom diskusijom, LR Seimas įstatymo svarstymą atidėjo 2005 m. rudeniui, Valstybės kontrolei pavesta iki 2005-06-15 atlikti gamtinių dujų kainos įtakos šilumos, elektros energijos savikainai bei perdavimo vartotojams kainoms 2002-2004 m. tyrimą.

Gamtinių dujų prikimas-pardavimas

LŠTA aktyviai dalyvavo derybose su gamtinių dujų teikėjais dėl nuo liepos 1 d. planuotų perskirstyti parduodamų gamtinių dujų limitų tarp AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“. Aišku buvo tai, jog visos ŠT įmonės neturės galimybės laisvai pasirinkti dujų tiekėjo dėl ribotų tiekėjų limitų, o dujų pirkimo sutartys turės būti perrašytos. Formuojant bendrų veiksmų planą buvo surinkta informacija apie planuojamus sunaudoti dujų kiekus, bei suformuota derybininkų grupė, kuriai pavesta vesti derybas dėl dujų pirkimo-pardavimo sutarčių.

2004-05-27 d. įvyko bendras AB „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus V. Valentukevičiaus, Ūkio ministerijos sekretoriaus A. Ignoto, VKEKK nario V. Lukoševičiaus ir LŠTA atstovų pasitarimas dėl minėtų sutarčių sąlygų, tačiau bendro sprendimo surasti nepavyko – V. Valentukevičius atsisakė pasirašyti protokolą. Dėl to 2004-05-31 LŠTa kreipėsi į LR Vyriausybę ir VKEKK su prašymų imtis veiksmų, kad atskiros šilumos tiekimo įmonės nebūtų diskriminuojamos ir joms vienodai būtų sudarytos sąlygos nusipirkti dujas iš dujų tiekėjų proporcingai jų poreikiams, taip išlaikant vienodą dujų kainą. Nesulaukus rezultato, 2004 m. rudenį LŠTA laisvo vartotojo statusą turinčios įmonės nusprendė pasinaudoti įstatymų numatyta galimybe ir nuo 2005 m. pradžios tapti reguliuojamais vartotojais (kurie gali pirkti dujas daug mažesne kaina). Tačiau toks leidimas nebuvo duotas.

2004-09-09 LR Konkurencijos taryba priėmė nutarimą dėl AB Lietuvos dujos´ veiksmų atitikimo LR reklamos įstatymo reikalavimams. Oficialiai konstatuota, kad AB Lietuvos dujos´ reklama propaguojant dujinį šildymą yra klaidinanti vartotojus.

2004 m. gruodžio mėnesį iš žiniasklaidos priemonių sužinojus, jog UAB Dujotekana´ nuo 2005-01-01 ketina padidinti g. dujų kainas laisviesiems vartotojams 7%, LŠTA nedelsiant kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus (LR Prezidentą, Seimą, Ministrų Pirmininką, Ūkio ministrą bei Konkurencijos Tarybą) prašydama imtis visų priemonių nekontroliuojamai dujų tiekėjų savivalei sutramdyti.

Tikimės, jog situacija kiek pasikeis pavykus įteisinti mūsų nuostatas šiuo metu rengiamame Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatyme.

2.2. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. PVM tarifo sumažinimas gyventojams

2004 m. vasario mėn. LŠTA kreipėsi į LR Seimo pirmininką, LR Ministrų pirmininką, LR Vyriausybės Kanclerio pavaduotoją dėl PVM lengvatos gyventojams sumažinimo. Atsižvelgiant į ES direktyvos, pataisančios Direktyvą 77/388/EEC nuostatas, laiškuose buvo prašoma inicijuoti PVM normos pakeitimą centralizuotai tiekimai šilumai nuo 2004 m. gegužės 1 d., ne tik pratęsiant 9% lengvatinio tarifo taikymą, bet ir sumažinant jį iki 5%. LR Vyriausybė įvertindama tai, ir siekdama palengvinti mokesčių naštą, priėmė sprendimą nuo 2004 m. liepos 1 d. gyventojams kompensuoti 13% PVM už šilumos energiją, tiekiamą gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), ir už į gyvenamąsias patalpas tiekiamą karštą vandenį arba šaltą vandenį karštam vandeniui paruošti bei šilumos energiją, sunaudotą šiam vandeniui pašildyti. Lėšos kompensavimui dengiamos iš valstybės biudžeto.

2.3. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas. Namų priežiūra ir modernizavimas

2004 m. Aplinkos ministerija parengė LR daugiabučių namų savininkų bendrijų naujos redakcijos įstatymo projektą. Tačiau naujoji redakcija neatitiko nei LR Civilinio kodekso nei šilumos ūkio įstatymo nuostatoms dėl bendrijos narių teisių realizavimo mechanizmo, pasirenkant karšto vandens tiekėją, prižiūrėtoją, apsirūpinimo šiluma būdą, šilumos paskirstymo metodą ir kitais klausimais, kur reikalingas visų bendrijos narių sprendimas.

Džiugu, jog praėjusiais metais pagaliau pajudėjo daugiabučių namų modernizavimo teisinis mechanizmas. 2004 m. rugsėjo 23 d. LR Vyriausybė, įgyvendinama Lietuvos būsto strategiją, patvirtino Daugiabučių namų modernizavimo finansavimo programą. LŠTA savo ruožtu kreipėsi į Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybes ragindama kuo plačiau savivaldybėse išaiškinti šios programos svarbą ir naudą, tam, kad jau dabar būtų pradėta ruoštis namų renovacijai, pasinaudojant programoje numatyta parama. Šis procesas turėtų pajudėti LR Vyriausybei patvirtinus minėtos programos įgyvendinimo taisykles. O kol kas džiaugiamės, lygiagrečiai AB Vilniaus šilumos tinklai´ (Vilniaus miesto savivaldybės) vykdoma programa Atnaujinkime būstą- atnaujinkime miestą´, kuri ateityje bus geru pavyzdžiu kitoms savivaldybėms priimant sprendimus dėl savalaikio būsto renovacijos.

2.4. Kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį taikymas

2004 m. antrąjį ketvirtį pradėtas praktikoje taikyti ´Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymasˇ ir visa eilė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintų poįstatyminių teisės aktų, kurie nustato šio įstatymo taikymą. Pradėjus taikyti kompensavimo tvarką ir išryškėjus norminių aktų spragoms, kai kurios įstatymo nuostatos buvo keičiamos.

2.5. Kitų teisės aktų rengimas ir harmonizavimas

Vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, LR Seime užregistruotas LR Civilinio proceso kodekso 663 str. 3 dalies pakeitimo projektas, kuris dabar galiojančią teisės normą, (LR CPK 663 str. 3d.), kad „Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija tris tūkstančius litųˇ pakeitė į: ´Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija penkiasdešimt procentų būsto vidutinės rinkos vertės“.

Šiuo įstatymo pakeitimu siekiama sumažinti būsto praradimo atvejus piliečiams, kurie laikinai turi kreditorinius įsiskolinimus (tame sk. ir už komunalines paslaugas). Įstatymo pakeitimo iniciatorių nuomone, jeigu šis procentas siektų 50 procentų būsto vidutinės rinkos vertės, tai toks apribojimas praktiškai pašalintų daugeliui piliečių būsto praradimo atvejus, ir priverstine tvarka būtų parduodamos gyvenamosios patalpos tik tų asmenų , kurie piktybiškai vengia sumokėti skolas. Todėl išieškojimui nustatoma riba iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, pinigine išraiška nėra teisinga, o turėtų būti išreikšta procentais nuo būsto vidutinės rinkos vertės.

Priimtas ir naujos redakcijos Biokuro įstatymas, patobulintas Viešųjų pirkimų įstatymas sutinkamai su ES direktyvomis, pakeistas Elektros energetikos įstatymas, derinant su priimtais poįstatyminiais Šilumos ūkio įstatymo teisės aktais patvirtinti pakeitimai ir Teritorijų planavimo įstatyme. Keletą kartų keistas Vietos savivaldos įstatymas.

Lietuvos Respublikos valstybei atkūrus nepriklausomybę, būtina buvo sutvarkyti ir valstybės nacionalinę teisės aktų bazę. LR Seimas 1997-12-23 priėmė įstatymą „LR teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymas“ (V.Ž., 1997, Nr.118-3046). Įstatymas buvo 13 kartų keičiamas ir laikinas galiojimas pratęsiamas. Paskutinis pakeitimas – 2004-12-09.

LR Vyriausybė buvo įgaliota paruošti poįstatyminių teisės aktų, kurie galiojo iki 1990-03-11, laikiną pratęsimą ir palaipsniui rengti nacionalinius teisės aktus. Teisės aktų, įrašytų į ministerijų patvirtintus sąrašus, galiojimas buvo pratęstas ne ilgiau kaip iki 2004 m. gegužės 1 d.

Dėl Ūkio ministerijos reguliavimo srityje taikomų poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990-03-11 ir kurių galiojimas laikinai buvo pratęstas tik iki 2004 m. gegužės 1 d. tik šilumos ūko taikomų aktų srityje nepakeisti liko 3 teisės aktai galioti ir po 2004 m. gegužės 1 d., kitaip tariant, praktikoje taikomi, nes, nauji - Lietuvos valstybės teisiniai dokumentai, nebuvo parengti.

Ypatingai aktualu tapo sutvarkyti „Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo“ poįstatyminius aktus, juos susisteminti, atlikti analizę, inicijuoti naujų, būtinų ūkinėje veikloje teisės aktų rengimą. Tą ir atliko asociacija. Šiuo metu rengiami „Garo ir vandens šildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės“, „Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklės“, „Katilinių, kūrenamų mazutu ir gamtinėmis dujomis, apsaugos nuo sprogimo taisyklės“, „Šilumą vartojančių įrenginių eksploatavimo taisyklės“.

Parengtos „Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės“ (V.Ž., 2005, Nr. 30-945); patvirtinti: „Šiluminių elektrinių statinių įrengimo taisyklės“ (V.Ž., 2005, Nr. 9-300), „Įrenginių šilumos izoliacijos įrengimo taisyklės“, (V.Ž., 2005, Nr. 9-299).

3. ES Direktyvų įgyvendinimas

LŠTA savo veiklos pastangas orientavo į šių 3 pagrindinių direktyvų įgyvendinimą Lietuvoje:

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/8/EB Dėl kogeneracijos skatinimo ir centralizuoto šilumos tiekimo vystymo. Įgyvendinant šią direktyvą, Lietuvos statistikos departamentui pavesta Europos Komisijai pateikti atitinkamus praėjusių metų duomenis apie kogeneracijos būdu pagamintus elektros energijos ir šilumos kiekius. Šiuo klausimu 2004 m. pabaigoje organizuotas susitikimas su departamento atstovais.

2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl racionalaus energijos poreikio pastatuose. Įgyvendinant šią direktyvą asociacija dalyvavo Pastatų energetinio sertifikavimo koncepcijos formavimo procese. LR Ūkio ministras 2004-12-27 išleido įsakymą D1/687/4-465/ „Dėl pastatų energinio naudingumo įgyvendinimo Lietuvoje priemonių ir jų vykdymo terminų patvirtinimo“.

2003 m. spalio 13 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva nustatanti prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimais sistemą bendrijoje. Ištisus metus buvo rengiamas ir derinamas su Europos Komisija nacionalinis apyvartinių taršos leidimų paskirstymo 2005-2007 m. plano projektas, kurį 2004 m. gruodžio 27 d. patvirtino Aplinkos ministras. Buvo užsakyta studija ir ataskaita apie pravestas konsultacijas (PĮ „Ekostrategija“).

Minėtų direktyvų pagrindu buvo dalyvauta šiuose svarbiuose renginiuose:

4. Struktūriniai fondai

Nuo 2004 m. balandžio mėn. LŠTA įgaliotas atstovas, Ūkio ministerijos kvietimu, buvo įtrauktas į Energetikos projektų atrankos komiteto sudėtį, bei dalyvavo posėdžiuose administruojant ES struktūrinių fondų lėšas.

2004-05-26 d. viešbutyje „Crowne Plaza“ buvo surengtas ŠT įmonių bei Energetikos agentūros ir Verslo paramos agentūros atstovų susitikimas, kur buvo aptarta paraiškų teikimo problematika laiko stokos atžvilgiu.

2004-09-26 Vilniuje surengtas seminaras „Paraiškų pildymas finansavimui iš ES struktūrinių fondų gauti“.

Metų bėgyje LŠTA pastoviai informuodavo savo narius apie organizuojamus seminarus arba paskelbtus konkursus teikti paraiškas paramai iš ES struktūrinių fondų gauti.

5. LŠTA dalyvavimas tarptautiniuose projektuose

2004 m. pabaigoje baigtas įgyvendinti Danijos Energetikos agentūros finansuojamas projektas „Lietuvos CŠT sektoriaus darbuotojų mokymas“, kuris truko daugiau kaip 3 metus (nuo 2001 m.) Projekto rezultatai:

Nauji projektai

Nuo 2004 m. birželio mėn. pradėtas įgyvendinti ES PHARE projektas „Bendrosios socialinės atsakomybės idėjos taikymas ir vietinės valdžios bei energetinių asociacijų tarptautinis bendradarbiavimas siekiant racionalaus ir darnaus energijos vartojimo išplėstoje Europos Sąjungoje (SENET)“. Projekto partneriai: Suomija, Austrija, Estija, Latvija ir Lietuva. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija dalyvauja konsorciume su Kauno miesto savivaldybe. Projekto tikslas yra supažindinti ir paskleisti Bendrosios socialinės atsakomybės (BSA) idėja paremtą strategiją ir veiksmų planą ir skatinti racionalų energijos naudojimą kaip BSA pagrindą. Per pirmuosius (projekto trukmė 2 metai) įgyvendinimo metus buvo surengta tarptautinė konferencija Rygoje, Austrijoje ir Vilniuje, taip pat LŠTA darbuotojai dalyvavo energetinio audito mokymų seminaruose Suomijoje. Šiuo metu baigiama ruošti interneto svetainė. Lygiagrečiai su šiuo vykdomas ir kitas panašus projektas ESCOBALT Bendrosios socialinės atsakomybės indėlis kuriant darnų energetikos sektorių´ (INTEREG IIIB rėmuose).

  1. Nuo 2004 m. rugpjūčio mėn. pradėtas įgyvendinti Phare projektas „Kuro pakeitimas ir šilumos ūkio infrastruktūros modernizavimas Lietuvoje“. Projektas apima 14 Lietuvos vietovių: Tauragė, Mažeikiai, Varėna, Rokiškis, Raseiniai, Kupiškis, Prienai, Trakai, Akmenė, Kėdainiai ir kt.
  2. Nuo 2004 m. sausio mėn. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija pakviesta dalyvauti Danish Energy Authority finansuojamo projekto „Pagalba savivaldybėms įgyvendinant LR šilumos ūkio įstatymą. Techninės paramos sekretoriatas“ priežiūros komiteto darbe. Projekto idėja yra teikti pagalbą savivaldybėms, kurios dėka jos galėtų išvengti arba sumažinti techninio pobūdžio ir finansines kliūtis rengiant šilumos ūkio specialiuosius planus.
  3. 2004 m. rugsėjo mėn. LŠTA pateikė paraišką projekto „Šilumos tiekimo įmonių darbuotojų mokymas“ įgyvendinimui iš struktūrinių fondų. 2005 m. kovo mėn. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vadovaudamasi Projektų atrankos komiteto rekomendacijomis bei atsižvelgdama į Europos socialinio fondo agentūros techninio, finansinio ir ekonominio vertinimo rezultatus, priėmė sprendimą skirti paramą. Projekto metu bus apmokyti šilumos tiekimo įmonių aukščiausiojo ir viduriniojo lygio vadovai bei finansininkai ir ekonomistai. Jie įgis žinių ir įgūdžių vadybos, rinkodaros, finansų valdymo ir apskaitos, ES energetikos politikos srityse.

6. Tiriamieji darbai, ataskaitos

Per 2004 m. LŠTA užsakymu atlikti šie tiriamieji darbai:

  1. „Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros maksimalių tarifų skaičiavimo pavyzdžiai“ (rengėjas UAB „Sistela“)
  2. „Rengiamas Nacionalinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos leidimų paskirstymo planas. Ataskaita apie pravestas konsultacijas“ (rengėjas M. Nagevičiaus įmonė „Ekostrategija“)
  3. „Teisinis tyrimas LR Gamtinių dujų įstatymo 14 str.“ (rengėjas Teisės projektų ir tyrimo centras). Tyrimu buvo siekiama įvertinti LŠTA Seimui siūlytą ir Seimo nepriimtą LR Gamtinių dujų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektą.
  4. „Šilumos ūkio sektoriaus teisės aktų harmonizavimas (teisinio sureguliavimo klausimų analizė ir rekomendacijos“ (laikinas autorių kolektyvas (vadovas Romualdas Škėma))
  5. Euroheat&Power periodiniam leidiniui „District Heat in Europe. Country by Country survey“ paruošta ataskaita apie centralizuota šilumos tiekimą Lietuvoje, remiantis 2003 m. duomenimis.

7. Renginiai, seminarai, konferencijos

Per 2004 m. kartu su kitomis organizacijomis buvo suorganizuota 11 seminarų, asociacijos darbuotojai dalyvavo daugiau kaip 45-iuose (38 Lietuvoje ir 7 užsienyje) organizuotose konferencijose, seminaruose, kongresuose, iš jų 12-oje skaitė pranešimus.

Be jau ankščiau minėtų renginių, norėtųsi išskirti 2004 m. spalio 7-10 d. suorganizuota REHVA generalinė asamblėja, kuri vyko lygiagrečiai su konferencija Energija pastatams´, kur suvažiavo kompetentingų organizacijų atstovai iš 29 Europos šalių. Asociacija aktyviai dalyvavo organizacinio komiteto veikloje, taip pat dėkojame asociacijos nariams parėmusiems šį renginį.

8. Bendradarbiavimas Lietuvoje ir užsienyje.

Kaip ankščiau, taip ir dabar palaikomi dalykiniai ryšiai bei keičiamasi informacija su Lietuvos Valstybinėms ir Vyriausybinėmis įstaigomis (LR Seimas, Vyriausybė, ūkio, aplinkos, finansų, teisingumo ir kt. ministerijomis, Valstybine kainų ir energetikos kontrolė komisija, Valstybine energetikos inspekcija, Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos metrologijos inspekcija, kt.), savivaldybėmis, giminingomis Lietuvos asociacijomis, vartotojų teises ginančiomis organizacijomis, mokslo ir mokymo įstaigomis, konsultacinėmis bendrovėmis. Rengiami bendri seminarai, susitikimai, dalinamasi patirtimi.

Didelis asociacijos pasiekimas – organizuojami penktadieniniai darbo grupių dėl šilumos ūkio įstatymo poįstatyminių aktų įgyvendinimo susitikimai, kur kviečiamos ir dalyvauja visos suinteresuotos socialinio dialogo šalys. Šią veiklą įvertino ir mūsų partneriai iš Suomijos bendrai vykdomame projekte, kaip didelę pažangą ir prioritetą bendrosios socialines atsakomybės plėtojimo srityje.

Glaudūs santykiai buvo palaikomi ir su užsienio organizacijomis, ypač su tarptautine Euroheat &Power asociacija, kuri nuolat siunčia naujausią informaciją apie ES teisės aktų rengimą, įgyvendinimą, kogeneracijos plėtrą. Kasmet LŠTA prezidentas vyksta dalyvauti Euroheat&Power direktorių tarybos susitikimuose, bei generalinėse asamblėjose.

Norisi pasidžiaugti, jog mūsų šalyje lankėsi ir patirties sėmėsi Rytų Europos šalių organizacijų atstovai. 2004 m. rugsėjo 14-15 d. LŠTA lankėsi Maskvos miesto giminingos asociacijos vadovai o 2004 m. gruodžio 7 d., kolegų iš Švedijos prašymu, Kosovo delegacija. Buvo domimasi Lietuvos šilumos ūkio sektoriaus valdymo organizavimo bei teisės aktų kūrimo ir jų įgyvendinimo klausimais. Svečiai supažindino su esamą padėtimi šiais klausimais Maskvoje ir Rusijos Federacijoje bei Rusijos šilumos tiekimo įstatymo kūrimo procesu.

9. Ryšiai su žiniasklaida, švietėjiška veikla

Toliau buvo tęsiamas bendradarbiavimas su UAB „Viešųjų ryšių partneriais“, kurie kiekvieną dieną elektroniniu paštu pateikia spaudos monitoringą apie aktualius straipsnius pasirodžiusius dienraščiuose, periodinėje spaudoje.

Nuolat talpinama informacija LŠTA interneto svetainėje www.lsta.lt. Čia taip pat buvo pateiktas visų šilumos ūkį reglamentuojančių teisės aktų sąvadas, struktūra. Per 2004 m. priimti apie 34 ministerijų ir kitų institucijų teisės aktai, tiesiogiai susiję su šilumos ūkiu. Visi nauji teisės aktai buvo nuolat talpinami svetainėje, apie svarbesnius aktus įmonės buvo informuojamos elektroniniu paštu. 2005 metų pradžioje tikimasi iš esmės atnaujinti asociacijos internetinė svetainė, kuri suteiks daugiau funkcinių galimybių tiek nariams, tiek vartotojams.

Toliau leidžiamas žurnalas Šiluminė technika´ (4 kartus per metus 600 egz. tiražu). Žurnalas skirtas šiluminės technikos specialistams, užsiimantiems įvairiapuse veikla šioje srityje: mokslininkams, praktikams, šilumos gamintojams ir tiekėjams, įrangos gamintojams, montuotojams ir eksploatuotojams, taip pat šilumos vartotojams, valstybinių ir vyriausybinių institucijų atstovams, kurie savo veikla daro įtaką centralizuoto šilumos tiekimo raidai šalyje. Nariai čia publikuodavo savo straipsnius, tikimasi, jie tai aktyviau bus daroma ir ateinančiais metais.

Praėjusias metais buvo atnaujintos metinės ir pusmetinės įmonių ūkinės veiklos statistinės ataskaitos. Renkami duomenis labai naudingi asociacijos veikloje. 2004-12-28 d. LŠTA būstinėje suorganizuotas susitikimas su Statistikos departamento, VKEKK, Energetikos agentūros atstovais dėl statistinių duomenų rinkimo. Aptartos statistinių lentelių formos, apibrėžimai, informacijos šaltiniai, diskutuota kaip tarpusavyje koordinuoti vieningų, patikrintų, išvengiant skirtingų duomenų pateikimo viešumoje. Statistikos departamento atstovai mielai sutiko bendradarbiauti.

Asociacijos nariai išties turi į ką kreiptis ir tartis, ieškant susidariusių problemų sprendimo būdų. Stiprėjantis supratimas apie bendros veiklos nešamą naudą , skatina asociacijos augimą. Todėl šia kryptimi tęsime savo veiklą ir kitais metais, nukreipdami savo tikslu ir uždavinius geresnės ir modernesnės Lietuvos šilumos ūkio ateities link.