Nacionalinė šilumos energetikos technologijų platforma

Euroheat & Power

EFIEES

World Energy Council

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos 2014 metų veiklos ataskaita

ĮVADAS

2014 m. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) tęsė savo veiklą, vykdydama visuotinio narių susirinkimo patvirtintą programą (2014-04-25 protokolas Nr. 1/22) ir LŠTA Tarybos posėdžių nutarimus (2014 metais įvyko 6 LŠTA Tarybos posėdžiai).

Per 2014 metus asociacijos narių skaičius nesikeitė, todėl ataskaitinių metų pabaigoje narių skaičius išliko toks pat - iš viso 42 nariai, t.y. 31 šilumos tiekimo įmonė ir 11 kitų šilumos ūkio sektoriuje veikiančių įmonių. Asociacijoje 2014 metų pabaigoje dirbo 6 darbuotojai.

Asociacija, kartu su Lietuvos energijos gamintojų asociacija (LEGA), Lietuvos energijos konsultantų asociacija (LEKA), Lietuvos biomasės energetikos asociacija (LITBIOMA) kiekvieną pirmadienį rengia ekspertų susitikimus su valstybės institucijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, nepriklausomų ekspertų, įmonių atstovais. Per 2014 metus įvyko 52 energetikos ekspertų susitikimai. Į susitikimus aktualiausiais klausimais nuolat kviečiami ir dalyvauja įmonių vadovai, technikos direktoriai, rinkodarai vadovaujantys darbuotojai ir specialistai. Ekspertų susitikimuose analizuojamos asociacijos ir valstybės institucijų užsakymu atliekamų šilumos ūkio plėtros ir perspektyvų analizės, studijų darbo grupių ataskaitos, aktualūs ES ir šalies teisės aktų projektai ir naujų teisės aktų taikymo praktikos probleminiai klausimai. Šiuo metu asociaciją bei jos narius įvairiais šilumos ūkio klausimais konsultuoja virš 50 energetikos ekspertų, šilumos ūkyje atliekančių įvairius mokslinius tiriamuosius darbus, galimybių studijas, rengiančių verslo planus, specialiuosius šilumos ūkio planus ir t.t. Siekiant kuo didesnio viešumo, susitikimų protokolai ir jų metu aptarti dokumentai talpinami asociacijos interneto svetainėje www.lsta.lt.

Naujai priimtų teisės aktų, jų taikymo praktikos, teisės aktų projektų visose rengimo bei svarstymo institucijose stadijose, asociacijos specialistų ir narių keliamų probleminių klausimų aptarimai vyko LŠTA penktadieniais organizuojamuose darbo grupių dėl šilumos ūkio įstatymo poįstatyminių aktų įgyvendinimo susitikimuose su valstybės institucijų, nepriklausomų ekspertų, įmonių atstovais. Informacija probleminiais klausimais, apie pateiktus tarpinius projektus, išsiunčiama įmonėms. Ypač aktualiems, specifiniams klausimams aptarti kviečiami vadovaujantys įmonių specialistai (įmonių vadovai, technikos direktoriai, rinkodarai vadovaujantys darbuotojai ir specialistai). Siekiant kuo didesnio viešumo, darbo grupių susitikimuose kviečiami dalyvauti vartotojų, kitų asociacijų interesus atstovaujančių institucijų atsakingi darbuotojai. Susitikimų protokolai ir jų metu aptarti dokumentai talpinami asociacijos interneto svetainėje www.lsta.lt. 2014 metais įvyko 47 tokie susitikimai, kurių metu aptarta per 600 naujų teisės aktų, jų projektų versijos, teikiamų pastabų ir pasiūlymų paketai, aptarta ir jų taikymo praktika. Nuolatinė susitikimų tema tapo diskusija, dėl teisės aktų, reglamentuojančių energijos tiekimą buitiniams vartotojams, tobulinimo nuostatų. Diskusija aptariant naujus teisės aktus, teisės aktų projektus, įsigaliojusių teisės aktų taikymo praktika, analizės ir suinteresuotų asmenų informavimas šiuose susitikimuose tapo pagrindine klausimų aptarimo forma, kuri ateityje bus nuolat tęsiama.

Visi teisės aktų projektai, asociacijos rengiami raštai ar gauti derinimui institucijų raštai susiję su šilumos tiekimo įmonių vykdoma veikla bei kita ypatingai aktuali bei svarbi informacija siunčiama įmonėms derinimui, žiniai kiekvieną dieną. Iš viso per 2014 metus išsiųsta per 800 įvairių pranešimų įmonėms aktualiais klausimais. Su asociacijos nariais suderinti raštų projektai dėl šilumos ūkio sektoriuje veikiančių subjektų ir vartotojų interesų atstovavimo siunčiami valstybės institucijoms. Iš viso per 2014 metus buvo išsiųsta 195 raštai. Svarbiausių asociacijos išsiųstų valstybės ir savivaldybių institucijoms raštų sąrašas pridedamas prie Ataskaitos (žr. 1.1 priedas). Visi gaunami ir siunčiami dokumentai talpinami asociacijos duomenų valdymo sistemoje „SAPERION".

2014 metais asociacija aktyviai dalyvavo rengiant įvairius strateginius dokumentus dėl ES struktūrinės paramos panaudojimo, nuolatos dalyvavo įvairiuose viešuosiuose aptarimuose, teikė siūlymus valdžios institucijoms, kad būtų skiriamas didesnis dėmesys ir atitinkamai parama šilumos ūkio plėtros priemonėms įgyvendinti. Asociacijos nariai nuolatos informuojami apie priimtus sprendimus ir naujienas, asociacijos prezidentas dalyvauja energetikos projektų atrankos ir stebėsenos komitetų posėdžiuose, kuriuose nagrinėjami klausimai dėl ES struktūrinių fondų lėšų administravimą.

1. TEISĖS AKTŲ HARMONIZAVIMO VEIKLA

Asociacija ataskaitiniu laikotarpiu, teisės aktuose nustatyta tvarka, gindama ir atstovaudama Lietuvos Respublikos Seime, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos, ūkio ir kitose ministerijose, Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje bei kitose valstybės ir Savivaldybių institucijose savo narių interesus teisėkūros procesuose, vienu iš pagrindinių savo veiklos tikslų ir uždavinių laikė teisės aktų, reglamentuojančių šilumos ūkio sektorių, harmonizavimą.

Asociacija įgyvendino ir ataskaitiniu laikotarpiu tęsė praktiką, kad kiekvieną savaitę vyktų Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą ir jo įgyvendinimą lydinčių bei susijusių teisės aktų darbo grupių, asociacijos narių, ekspertų, valstybės valdymo bei vartotojų interesus atstovaujančių institucijų atstovų susitikimai, kur svarstomi su energetikos (šilumos, elektros, dujų ir vandens) veikla susijusių įstatymų ir jų įgyvendinimą lydinčių teisės aktų projektai bei su teisės aktų harmonizavimo problemomis ir jų įgyvendinimo praktika susiję klausimai.

Asociacijos administracija ataskaitiniu laikotarpiu rengė ir teikė valstybės institucijoms su Asociacijos nariais suderintas pastabas ir pasiūlymus teisės aktų projektams, teikė paklausimus dėl teisės aktų taikymo praktikos

Asociacijos administracijos ir narių atstovai dalyvavo visuose Seimo komitetų ir kitų valstybės institucijų posėdžiuose, darbo grupėse bei pasitarimuose, kur buvo svarstomi projektai. Asociacijos nariai buvo nuolat informuojami apie projektų svarstymo eigą, nariams išsiunčiami dokumentai bei su dokumentais susijusi medžiaga.

Rengiant pasiūlymus ir išvadas teisės aktų projektams, reglamentuojantiems šilumos ūkio sektorių, vadovautasi prioritetinėmis nuostatomis siekiant, kad:
• šilumos gamybai maksimaliai būtų naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, atliekos ir vietinis kuras, mažinant brangaus importuojamo iškastinio kuro (dujos, mazutas,) naudojimą;
• didėtų energijos gamybos, perdavimo ir vartojimo sistemų energinis efektyvumas, įgyvendinant jų atstatymo, vystymo, modernizavimo ir renovavimo (įskaitant vartotojų pastatus ir inžinerines sistemas) programas bei tobulinant šių procesų teisinį reglamentavimą ir ekonominio skatinimo (paramos) mechanizmus;
• energetikos (elektros, dujų, šilumos, vandens) ūkio veiklą reglamentuojantys įstatymai bei jų įgyvendinimą lydintys teisės aktai aiškiai reglamentuotų energetikos ūkio sektoriuose veikiančių natūralių monopolijų veiklą ir atsakomybę bei valstybinį energijos monopolinių paslaugų apskaitos ir pardavimo vartotojams kainų reguliavimą iki jiems nuosavybės teise priklausančių energijos perdavimo ar skirstymo įrenginių ribos;
• energetikos (elektros, dujų, šilumos, vandens) ūkio sektoriuose veikiančių ūkio subjektų veikla nuo vartotojui nuosavybės (buitiniams vartotojams - bendrosios dalinės nuosavybės) teise priklausančių energijos perdavimo ar skirstymo įrenginių ribos, energijos pristatymas į vartojimo vietą, energijos vartojimo sistemų priežiūra (eksploatavimas), energetinio efektyvumo didinimas būtų traktuojama kaip paslauga. šią veiklą turi reglamentuoti kiti teisės aktai. valstybė turi reglamentuoti minimalias šių paslaugų apimtis, kokybės reikalavimus bei reguliuoti maksimalias kainas. Valstybė turi skatinti, kad šia veikla užsiimantys ūkio subjektai veiktų konkurencijos sąlygomis, o teikiamų paslaugų galutinę kainą reguliuotų rinka;
• įvertinus aprūpinimo šiluma sistemų vystymo ir eksploatavimo sąnaudų specifiką, šilumos kainos būtų dvinarės, kurių sąlyginai pastovioji dalis padengtų sistemų vystymo ir eksploatavimo kaštus ir būtų vartotojų apmokama proporcingai vartojimo ar rezervo galiai, o kintamoji dalis - kuro sąnaudas šilumos gamybai ir būtų vartotojų apmokama proporcingai suvartotos šilumos kiekiui;
• vartotojams (ypač daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose) būtų netrukdomai suteikta galimybė apsirūpinti karštu vandeniu pigiausiu būdu ir būtų įgyvendintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl II karšto vandens apsirūpinimo būdo teisinio reglamentavimo ir tinkamo įgyvendinimo.

Rengiant pasiūlymus ir išvadas, dėl teisės aktų projektų, reglamentuojančių šilumos ūkio sektorių, vadovautasi tokiais principais ir įgyvendinant tokias veiklos kryptis:
Viešumas. Asociacijos ir kitų institucijų organizuojamų susitikimų, pasitarimų bei darbo grupių protokolai, aptariami teisės aktų projektai bei jiems teikiamų pastabų ir pasiūlymų projektai ir susiję dokumentai operatyviai pateikiami asociacijos nariams ir suinteresuotiems susitikimų dalyviams bei talpinami visiems viešai prieinamoje asociacijos interneto svetainėje.
Informacijos sklaida. Asociacija vykdydama teisės aktų harmonizavimo veiklą, jos rezultatus ir priimtus sprendimus bei nuostatas pateikia tiesiogiai valstybės valdymo ir savivaldybių kompetentingoms institucijoms, vartotojų interesus atstovaujančioms organizacijoms, skelbia viešai prieinamoje asociacijos interneto svetainėje, ruošia ir platina viešus pranešimus žiniasklaidai, dalyvauja žiniasklaidos organizuojamose teminėse priemonėse (straipsniai, laidos), skaito pranešimus šalies ir užsienio institucijų organizuojamose teminėse konferencijose.
Kompetencija. Asociacija vykdydama teisės aktų harmonizavimo veiklą, rengdama teikiamų pastabų ir pasiūlymų projektus vadovaujasi kompetentingų ekspertų atliekamos analizės ir rekomendacijų išvadomis ir pasiūlymais. Tuo tikslu stengiamasi susipažinti ir priimti domėn viešai prieinamas Valstybės valdymo, mokslo ir mokymo įstaigų parengtas temines studijas, specialistų išvadas ir rekomendacijas. Asociacija tiesiogiai bendrauja su mokslo ir mokymo įstaigų bei asocijuotais kompetentingais ekspertais, užsakydama tam tikrų probleminių klausimų sprendimo paieškos ir rekomendacijų parengimo studijas, analitines pažymas ar konsultacijas.
Bendradarbiavimas. Asociacijos administracija vykdydama teisės aktų harmonizavimo veiklą, rengdama teikiamų pastabų ir pasiūlymų projektus tiesiogiai bendradarbiauja su valstybės valdymo ir savivaldybių kompetentingomis institucijomis, vartotojų interesus atstovaujančiomis organizacijomis, susijusiomis šalies ir užsienio asociacijomis, įmonių specialistais, mokslo ir mokymo įstaigų ekspertais, kompetentingais specialistais.
Švietimas ir specialistų mokymai. Asociacijos administracija vykdydama teisės aktų harmonizavimo veiklą, didelį dėmesį skiria teisės aktų taikymo praktikai, įgyvendinimo priemonių problemų analizei. Tuo tikslu asociacija pagal poreikius rengia teisės aktų taikymo praktikoje probleminių klausimų komentarus savo jėgomis, esant reikalui pasitelkia specialistus ar ekspertus. Asociacijos specialistai dalyvauja organizuojant ir vykdant teisės aktų taikymo praktikos mokymus tiek asociacijos narių, tiek vartotojų sistemas aptarnaujantiems specialistams.

Ypatingas dėmesys šiuo aspektu buvo skirtas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio ir LR Gamtinių dujų įstatymų pakeitimų įstatymų įgyvendinimą lydinčių teisės aktų projektų rengimo ir svarstymo valstybės institucijose procedūroms, įstatymo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų projektų analizei, su šilumos ūkio sektoriumi susijusioms nuostatoms, pateikė su asociacijos nariais suderintus pasiūlymus ir pastabas atitinkamoms institucijoms.

Po aktyvių Asociacijos pastangų ir diskusijų su valstybės institucijomis didžioji dalis Asociacijos pateiktų pastabų ir pasiūlymų buvo įvertinti valstybės institucijų patvirtintuose įstatymų įgyvendinimą lydinčiuose teisės aktuose.

Asociacijos administracija vykdydama teisės aktų harmonizavimo veiklą, aktyviai bendradarbiauja ir ateityje konstruktyviai bendradarbiaus su teisės aktų projektus rengiančiomis darbo grupėmis, valstybės institucijų, kuruojančių projektus, atstovais, ekspertais ir specialistais, vartotojų interesus atstovaujančiomis organizacijomis, rengs ir teiks teisės aktų pakeitimo ir papildymo projektų variantus.

2014 metais priimti ir įsigaliojo daugiau kaip 252 nauji teisės aktai ar jų pataisos susijusios su šilumos ūkiu (žr. 1.2 priedas) (2013 metais - 240, 2012 metais - 257, 2011 metais - 200, 2010 metais - 200, 2009 metais - 175, 2008 metais - 190, o 2007 metais - 134 teisės aktai). Apie naujus Teisės aktų registre paskelbtus teisės aktus Asociacijos nariai nuolatos informuojami elektroniniu paštu bei Energetikos ekspertų pasitarimo metu

2014 METAIS BUVO PRIIMTI IR/AR ĮGYVENDINAMI SAVARBIAUSI ŠIE ENERGETIKOS VEIKLĄ REGLAMENTUOJANTYS ĮSTATYMAI (PAKEITIMAI IR PAPILDYMAI) IR JŲ ĮGYVENDINIMĄ LYDINTYS TEISĖS AKTAI
1.1. ŠILUMOS SEKTORIUS (šilumos ūkio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymai ir įstatymų projektai)

1.2. ŠILUMOS ŪKIO VEIKLĄ REGLAMENTUOJANTYS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI (REGLAMENTAI IR DIREKTYVOS)

Lietuva būdama Europos Sąjungos nare ne tik gauna taip reikalingą struktūrinę finansinę paramą, bet ir teisiškai yra įsipareigojusi įgyvendinti pastarosios priimtas direktyvas. Europos Parlamento priimtos pagrindinės direktyvos reglamentuojančios energetikos sektorių:

5 straipsnis Pavyzdinis viešųjų organizacijų pastatų vaidmuo <...> kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. kasmet būtų renovuojama 3 % bendro centrinės valdžios subjektams priklausančių ir jų naudojamų šildomų ir (arba) vėsinamų pastatų patalpų ploto, kad būtų įvykdyti bent minimalūs energinio naudingumo reikalavimai, kuriuos ji nustatė taikydama Direktyvos 2010/31/ES 4 straipsnį.

7 straipsnis Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos 1. Kiekviena valstybė narė sukuria energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemą. Ta sistema užtikrinama, kad, <...>, kiekvienos valstybės narės teritorijoje veikiantys energijos skirstytojai ir (arba) mažmeninės prekybos energija įmonės, <...>, ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. pasiektų bendrą galutinio energijos suvartojimo taupymo tikslą.

Tas tikslas yra bent lygiavertis užtikrinimui, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais būtų sutaupomas naujas energijos kiekis, atitinkantis 1,5 % visų energijos skirstytojų arba visų mažmeninės prekybos energija įmonių kasmet galutiniams vartotojams parduodamo kiekio, apskaičiuojant pagal paskutinių trejų metų laikotarpio prieš 2013 m. sausio 1 d. vidurkį. Į šį apskaičiavimą gali būti neįtraukiama dalis ar visas transporto sektoriui parduotas ir sunaudotas energijos kiekis.

9 straipsnis Matavimas. 1. Valstybės narės užtikrina, kad, jei tai techniškai įmanoma, finansiškai pagrįsta ir proporcinga galimam sutaupyti energijos kiekiui, elektros energijos, gamtinių dujų, centralizuotai tiekiamos šilumos ir centralizuotai teikiamos vėsumos ir buitinio karšto vandens tiekimui galutiniams vartotojams konkurencingomis kainomis būtų pateikiami individualūs skaitikliai, kurie tiksliai atspindi galutinio vartotojo faktinį energijos suvartojimą ir kurie pateikia informaciją apie tikslų laiką, kada ji buvo suvartota. 3. Tais atvejais, kai šiluma ir vėsuma arba karštas vanduo pastatui tiekiami iš centralizuoto šilumos tiekimo tinklo arba iš centrinio daug pastatų aptarnaujančio šaltinio, prie šilumokaičio arba tiekimo vietoje įrengiamas šilumos arba karšto vandens skaitiklis.

Daugiabučiuose ir daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose , kuriuose yra centrinis šilumos/vėsumos tiekimo šaltinis arba kuriuos aptarnauja centralizuoto šilumos tiekimo tinklas ar centrinis daug pastatų aptarnaujantis šaltinis, ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. taip pat įrengiami individualaus suvartojimo skaitikliai, kuriais, jei tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai veiksminga, būtų matuojamas kiekvienos patalpos šilumos, vėsumos ar karšto vandens suvartojimas. Jei šilumai matuoti individualių skaitiklių naudoti neįmanoma dėl techninių priežasčių arba tai nėra ekonomiškai veiksminga, kiekviename radiatoriuje suvartotai šilumai matuoti naudojami individualūs šilumos dalikliai.

Jeigu daugiabučius pastatus aptarnauja centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo tinklas <...> valstybės narės gali nustatyti skaidrias šilumos ar karšto vandens suvartojimo tokiuose pastatuose sąnaudų paskirstymo taisykles, kad būtų užtikrintas individualaus suvartojimo apskaitos skaidrumas ir tikslumas. Atitinkamais atvejais tokiose taisyklėse pateikiamos gairės kaip paskirstyti sąnaudas už šilumą ir (arba) karštą vandenį:
a) Namų ūkiui skirtą karštą vandenį;
b) Šilumą, kurią išskiria pastato įrenginiai, apšildantys bendrojo naudojimo patalpas (laiptinių ir koridorių radiatoriai)
c) Butams šildyti

10 straipsnis Sąskaitose pateikiama informacija. 1. <...> valstybės narės ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. užtikrina, kad, kai techniškai įmanoma ir ekonomiškai pagrįsta, sąskaitose pateikiama informacija būtų tiksli ir grindžiama faktiškai suvartotu kiekiu, kaip numatyta VII priedo 1.1.punkte, visiems sektoriams, kuriems taikoma ši direktyva, įskaitant energijos skirstytojus, skirstymo sistemos operatorius ir mažmeninės prekybos energija įmone.

Šis įpareigojimas gali būti įgyvendintas reguliaraus duomenų registravimo sistema, pagal kurią galutiniai vartotojai savo skaitiklių rodmenis perduotų energijos tiekėjui. <...>

14. Straipsnis Šildymo ir vėsinimo efektyvumo skatinimas. 1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. atlieka ir pateikia Komisijai išsamų didelio naudingumo kogeneracijos ir efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo taikymo galimybių vertinimą.

Atliekant išsamų vertinimą visapusiškai atsižvelgiama į nacionalinių didelio naudingumo kogeneracijos galimybių analizę, kuri atliekama pagal Direktyvą 2004/8/EB.

4. Tais atvejais, kai <...> nustatomos galimybės taikyti didelio naudingumo kogeneraciją ir (arba) efektyvų centralizuotą šilumos ir vėsumos tiekimą, kurio nauda viršija kaštus, valstybės narės, <...> , imasi tinkamų priemonių, kad būtų sukurta efektyvi centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo infrastruktūra ir (arba) kad būtų pasirengta plėtoti didelio naudingumo kogeneraciją, taip pat naudoti šildymo ir vėsinimo energiją iš atliekinės šilumos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų atlikta kaštų ir naudos analizė :
a) planuojama įrengti naują šiluminį elektros energijos gamybos įrenginį, kurio bendra šiluminė galia didesnė nei 20 MW, kad būtų įvertintos įrenginio kaštai ir nauda užtikrinant, kad jis veiktų kaip didelio naudingumo kogeneracijos įrenginys;
b) iš esmės atnaujinamas esamas šiluminis elektros energijos gamybos įrenginys, kurio bendra šiluminė galia yra didesnė nei 20 MW, kad būtų įvertintos jo pertvarkymo į didelio naudingumo kogeneracijos įrenginį kaštai ir nauda;

Įgyvendinant Energijos efektyvumo direktyvos 7 str. LR energetikos ministerijos užsakymu konsultantų bendrovė UAB „COWI Lietuva" dar 2013 m. atliko studiją „Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos, 2012/27/ES direktyvos kontekste, sudarymas".

2014 m. Energetikos ministerija sudarė darbo grupę dėl direktyvos nuostatų perkėlimo į Lietuvos teisės aktus. Asociacija į darbo grupę delagavo Romaldą Morkvėną, Algimantą Zarembą ir Valdą Jurkevičių. Asociacija aktyviai analizavo direktyvos nuostatas ir teikė rekomendacijas darbo grupei, siekiant kompleksiškai perkelti direktyvos nuostatas į Lietuvos Respublikos teisės aktus. Asociacija siūlo CŠT sistemose visur įrengti automatizuotus šilumos punktus bei modernizuoti vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas ir tokiu būdu sutaupyti netgi daugiau energijos, nei Direktyvoje nustatyti šalies tikslai.

Įgyvendinus šias priemones (įrengiant automatizuotus šilumos punktus, modernizuojant (subalansuojant) vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, įrengiant individualią apskaitą ir reguliavimą) per metus kiekvienam m2 pastato ploto yra sutaupoma vidutiniškai 36 kWh energijos. Šalyje centralizuotai šildoma apie 30 mln. m2, todėl bendras metinis sutaupymų potencialas sudarytų apie 1 080 GWh (93 ktne), t.y. 6 480 GWh energijos arba 556 ktne kuro per 6 metus. Tuo tarpu Direktyvoje nustatytas tikslas per 6 metus visuose sektoriuose sutaupyti tik 287 ktne.

Skaičiuojant, kad vieno automatizuoto šilumos punkto įrengimas kainuoja apie 30 tūkst. Lt (šalyje yra 6200 neautomatizuotų punktų), o subalansuoti vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas bei įrengti individualią apskaitą ir reguliavimą kainuoja apie 40 Lt/ m2 (viso 30 mln. m2), investicijų poreikis sudarytų apie 1,39 mlrd. Lt. Tačiau ši investicija pilnai leistų pasiekti Direktyvoje nustatytus tikslus bei per 6 metus pilnai atsipirktų (šilumos sektoriaus sutaupymai sudarytų 6'480'000'000 kWh x 0,26 Lt/kWh = 1 684 800 000 Lt arba 1,68 mld. Lt per 6 metus).

Įgyvendinant galiojančios Direktyvos 2009/28/EB nuostatas 2009-2013 metais Lietuvoje buvo atlikta:
1. LR energetikos ministerijos užsakymu Lietuvos energetikos institutas atliko mokslinį-tiriamąjį darbą "Šalies savivaldybėse esamų atsinaujinančių energijos išteklių (biokuro, hidroenergijos, saulės energijos, geoterminės energijos) ir komunalinių atliekų panaudojimas energijai gaminti" (2009 m.)
2. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos užsakymu Lietuvos energetikos konsultantų asociacija atliko studiją „Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sistemose programa" (2009 m.)
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789 patvirtino Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategiją,
4. Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2010 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1-180 patvirtinto Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių planą
5. 2010 m. liepos mėn. Europos Komisijai pateiktas Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros 2010-2020 metų veiksmų planas.
6. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos užsakymu 2011 m. Lietuvos energetikos institutas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos energetikos konsultantų asociacija atliko studiją „2011-2020 metų kompleksinės investicinės programos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje parengimas ir įgyvendinimo priemonių sukūrimas".
7. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos užsakymu 2013 m. Lietuvos energetikos konsultantų asociacija atliko studiją „Biokuro potencialo Lietuvoje įvertinimas, biokuro kainų prognozė, biokuro panaudojimo socialinės naudos įvertinimas ir biokuro panaudojimo plėtrai reikalingų Valstybės intervencijų pasiūlymai".

2. STUDIJŲ RENGIMAS

2014 m. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos Administracija, vykdydama visuotinio narių susirinkimo patvirtintą programą (2014-04-25 protokolas Nr. 1/22) ir LŠTA Tarybos posėdžių nutarimus, viešos apklausos būdu parinko vykdytojus ir jiems užsakė atlikti 3 tiriamuosius darbus:

1. 2012/27/ES direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo nuostatų įgyvendinimas mažiausiomis sąnaudomis centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje
(Rengėjas: Dr. Romanas Savickas, Mantas Paulauskas);

Ši studija skirta įvertinti direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB, 7 (Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos), 9 (Matavimas), 10 (Sąskaitose pateikiama informacija), 11 (Prieigos prie matavimo informacijos ir sąskaitose pateikiamos informacijos kaštai) ir kituose straipsniuose numatytas nuostatas, susijusias su energijos vartojimo efektyvumo nuostatų įgyvendinimu mažiausiomis sąnaudomis centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, direktyvos įpareigojimų įgyvendinimo potencialą individualios apskaitos diegimo požiūriu, pateikiant individualios apskaitos ekonominį, techninį vertinimą ir pagrindimą. Remiantis atlikta studija parengtos potencialios techninės priemonės, skirtos minėtos direktyvos tikslų įgyvendinimui

Atlikta studija parodė, kad rekonstravus pastato vidaus šildymo sistemas, įrengus individualią šilumos ir karšto vandens apskaitą kiekvienam galutiniam vartotojui, potencialiai tipiniam iki 1992 m. statybos daugiabučiam pastatui galima sutaupyti apie 25 % šiluminės energijos.

Konkrečiame pastate sutaupymų dydis priklauso ir kinta nuo to, kiek šiuo metu pastatas yra peršildomas, kokia jo šildymo ir karšto vandens sistemų būklė, kokia jo išorės atitvarų būklė. Tuo pagrindu tipinis neapšiltintas tvarkingas iki 1992 m. statybos blokinis daugiabutis, vartojantis vidutiniškai apie 21 kWh/m2 šiluminės energijos per mėnesį, vertinant 25 % potencialų šiluminės energijos sutaupymą, per šildymo sezoną sutaupytų apie 32 kWh/m2 (arba apie 1‘890 kWh tipinis trijų kambarių 60 m2 butas), daug šilumos vartojantis blokinis daugiabutis, vartojantis vidutiniškai apie 25 kWh/m2 šiluminės energijos per mėnesį, vertinant 25 % potencialų šiluminės energijos sutaupymą, per šildymo sezoną sutaupytų apie 38 kWh/m2 (arba apie 2‘250 kWh tipinis trijų kambarių 60 m2 butas), o netvarkingas ir daug šilumos vartojantis daugiabutis, vartojantis daugiau nei 35 kWh/m2 šiluminės energijos per mėnesį, vertinant 25 % potencialų šiluminės energijos sutaupymą, per šildymo sezoną sutaupytų daugiau nei 53 kWh/m2 (arba 3‘150 kWh tipinis trijų kambarių 60 m2 butas).

Šių potencialių sutaupymų galima pasiekti šiomis minimaliomis techninėmis priemonėmis:
1. Nepriklausomo tipo šilumos punkto įrengimas šildymo ir karšto vandens ruošimui;
2. Šildymo sistemos subalansavimas;
3. Karšto vandens sistemos subalansavimas;
4. Termostatinių ventilių ant pastato vidaus šildymo sistemos šildymo prietaisų įrengimas;
5. Individualios šilumos apskaitos kiekvienam pastato vartotojui įrengimas;
6. Karšto vandens apskaitos kiekvienam pastato vartotojui įrengimas;
7. Įrengiant išmaniąją pažangiąją belaidę apskaitos ir duomenų nuskaitymo sistemą. Šią sistemą galima įrengti senus šilumos apskaitos prietaisus pasibaigus jų eksploatacijos terminui keičiant į naujus išmaniuosius.

Minimalių techninių priemonių taikymas pastate privalo būti įgyvendinamas pilna visų šių priemonių apimtimi.

Siekiant įdiegti energijos efektyvmo technines priemones ir tinkamai bei laiku pasiekti 2012/27/ES Direktyvoje numatytus efektyvumo tikslus, Studijos rengėjai pateikė įgyvendinimo scenarijus, iš kurių rekomenduoja pasirinkti realiausiai laiko atžvilgiu įgyvendinamą scenarijų atkreipaint dėmesį ir į tai, kokios būtų taikomos investicijos bei kokią didžiausią naudą galutiniams vartotojams suteiktų atitinkamas scenarijus po jo įgyvendinimo laikotarpio.

2. Analizė „Dėl dvinarių šilumos kainų taikymo Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo ūkyje" (Rengėjas: Lietuvos energijos konsultantų asociacija) ;
Lietuvoje, skirtingai negu kitose ES šalyse, iki šiol už šildymo paslaugą atsiskaitoma vienanare kaina - t.y. visos šilumos tiekimo išlaidos įskaičiuojamos į energijos vieneto (kWh) kainą.

Lietuvos CŠT įmonės, tiekiančios šiluminę energiją pagal VKEKK išduotą licenciją yra detaliai reguliuojamos ir kontroliuojamos, o jų pajamas, daugumoje atvejų, sudaro tik iš šilumos vartotojų surinktos lėšos. Norminis pelnas, skirtas investicijų grąžai, taip pat griežtai ribojamas ir dažnai dalis jo prarandama dėl valstybinio reguliavimo klaidų (pavyzdžiui, nemokama šilumos punktų priežiūra ar pan.). Tokioje situacijoje negautas iš kai kurių šilumos vartotojų pajamas tenka apmokėti kitiems ir tai atsitinka taikant atsiskaitymuose vienanarę šilumos kainą. Pasitaiko situacijų, kai pastatas (individualus gyvenamasis namas, daugiabutis ar pan.) yra prijungtas prie CŠT tinklų, bet jame dar įrengti ir kiti šilumos šaltiniai: dujinis ar kietu kuru kūrenamas katilas, saulės kolektoriai, šilumos siurbliai ar pan. Tokie vartotojai iš CŠT sistemos šilumą vartoja labai epizodiškai, nereguliariai, dažniausiai tik „šalčio pikų" laikotarpiais. Vamzdynų ruožus, jungiančius tik šiuos vartotojus, vis tiek reikia nuolat šildyti, kad neužšaltų, remontuoti ir t.t. Teisės aktai nenumato galimybės šilumos tiekėjui vienašališkai nutraukti vartotojams šilumos tiekimo, kai tokie vartotojai atsisako atsijungti nuo CŠT, tačiau šilumos taip pat beveik nevartoja. Suprantama, kad atsiskaitant vienanare kaina, susieta tik su energijos kiekiu (ct/kWh), tokie trumpalaikiai vartotojai neprisideda prie CŠT sistemos palaikymo ir todėl didesnė našta tenka kitiems vartotojams, o tai nėra sąžininga jų atžvilgiu. Jeigu tokiems trumpalaikiams vartotojams būtų taikoma dvinarė kaina - pastovioji dalis (arba rezervinės galios mokestis) - tai padengtų prijungimo prie CŠT sistemos eksploatacines išlaidas - viskas taptų skaidru ir teisinga.

Šioje analizėje buvo apžvelgta tarptautinė dvinarių kainų CŠT sektoriuje taikymo patirtis ir, įvertinant Lietuvos sąlygas, pateikti siūlymai ir konkretūs etapai atsiskaitymų už šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas tobulinimui.

3. Nacionalinio investicijų plano, pagal kurį diegiamos investicijos į energetikos sektoriaus infrastruktūros tobulinimą ir aplinkai palankias technologijas 2013-2020 m. laikotarpiui, 2013 m. įgyvendintų investicijų metinės ataskaitos parengimas" (Rengėjas: UAB „Cowi Lietuva").
Vykdant Direktyvos 2003/87/EB 10c straipsnio reikalavimus LR aplinkos ministerija Europos komisijai turėjo pateikti metinę ataskaitą apie atliktas investicijas į energetikos sektoriaus infrastruktūros tobulinimą, aplinkai palankių technologijų, kuriomis sumažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau - ŠESD) kiekis, įgyvendinimą ir investicijų dydį. Atsižvelgiant į atliktų investicijų vertę, elektros energijos gamintojams turėjo būti suteiktas atitinkamas nemokamų taršos leidimų ATL kiekis už 2013 metus.

Šio darbo autoriai parengė metinės ataskaitos apie atliktas investicijas energetikos sektoriuje formą veiklos vykdytojams, apbendrino iš veiklos vykdytojų (ŠT įmonių) gautą informaciją, kurią pateikė Aplinkos ministerijai. Bei pateikė atsakymus į Europos KOmisijai kylančius klausimus dėl Lietuvos Vyriausybės pateikto Nacionalinio investicijų plano, pagal kurį diegamos investicijos į energetikos sektoriaus infrastruktūros tobulinimą ir aplinkai palankias technologijas 2013-2020 m. laikotarpiui.

LŠTA administracija aktyviai bendradarbiavo su Studijas rengiančiomis darbo grupėmis, ypač aptariant, pagal pateiktas užduotis, teisės aktų pakeitimo ir papildymo projektų variantus. Aptarimai vykdomi LŠTA penktadieniais organizuojamuose darbo grupių (žr. 2.1 priedas) ir pirmadieniais energetikos ekspertų susitikimuose (žr. 2.2 priedas), kuriuose dalyvauja ir įmonių atstovai. Informacija probleminiais klausimais, apie pateiktus tarpinius projektus, išsiunčiama įmonėms. Ypač aktualiems, specifiniams klausimams aptarti kviečiami vadovaujantys įmonių specialistai (technikos direktoriai, įmonių rinkodaros vadovaujantys darbuotojai ir specialistai).

Asociacijos Taryba, atsižvelgdama į VKEKK poziciją ir nutarimus dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos 39.2.1 punkto pakeitimo (VKEKK 2013-02-28 d. nutarimas Nr. O3-73), 2014-05-30 d. nutarimas Nr. O3-153), kuriuo uždraudė Asociacijos nariams (ŠT įmonėms) jų mokamas narystės įmokų sąnaudas priskirti būtinosiomis, priėmė sprendimą nebeviešinti asociacijos svetainėje www.lsta.lt patalpintų Asociacijos užsakymų atliktų studijų medžiagos. Vieša interneto prieiga buvo uždrausta.

Tam, kad tik Asociacijos nariai galėtų naudotis studijų duomenimis, 2014 m. vasarą bendradarbiaujant su UAB "Vilniaus energija" informacinių technologijų specialistais, buvo sukurtas atskiras interneto portalas, į kurį perkeltos visos studijos ir apribotas prieinamumas. Galimybę prisijungti turi tik Asocicijos nariai su suteiktais slaptažodžiais adresu: http://savitarna.lsta.lt/Dokumentai/Studijos/Pagrindisnis

Per 2014 m. visų Lietuvos institucijų (LR Vyriausiabės, Energetikos ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir kt.) užsakymo atliktos studijos, susijusios su šilumos ūkio sektoriumi pateiktos prieduose (žr. 2.3 priedas).

3. RENGINIAI, SEMINARAI, KONFERENCIJOS

2014 metais LŠTA bendradarbiaudama kartu su kitomis organizacijomis tiek organizavo, tiek aktyviai dalyvavo seminaruose/konferencijose, kituose įvairiuose susitikimuose, posėdžiuose, renginiuose, radijo ir televizijos laidose.

Svarbiausi 2014 metų renginiai bei reikšmingi įvykiai:
2014-01-16 d. Lietuvos energetikos institutas organizavo seminarą - diskusiją "Biokuro plėtros perspektyva Lietuvoje - nauda ir grėsmės". Seminaro tikslas - aptarti planuojamą nuo 2014 m. sparčią biokuro naudojimo plėtrą Lietuvos šilumos gamybos sektoriuje, o taip pat ir galimas pasekmes, jeigu ši plėtra bus vykdoma be gerų ekonominių skaičiavimų, nesilaikant darnios (tvarios) plėtros principų, neatsižvelgiant į dabar daromas klaidas. Seminare taip pat bus nagrinėjama biokuro naudojimo plėtros įtaka dabar esančių didžiųjų TE darbui bei kiti su šia plėtra susįję klausimai. Pranešimą skaitą asociacijos viceprezidentas Romaldas Morkvėnas.

2014-01-24 d. LŠTA būstinėje vyko metinis asociacijos narių susitikimas 2013 metų nuveiktiems ir 2014 metų numatomiems darbams aptarti. Pranešimus skaitė Tarybos pirmininkas A. Janukonis, prezidentas V. Stasiūnas, LR energetikos viceministrė R. Cytacka, Lietuvos energetikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. A. Galinis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos p

2014-01-29 d. Briuselyje vyko tarptautinės centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacijos Euroheat&Power tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Prezidentas V. Stasiūnas

2014-01-30 d. Teatro arenoje (Vilniuje) vyko „EUROPOS BURĖS 2013" APDOVANOJIMAI. Prezidentas V.Stasiūnas įteikė apdovanojimą už pažangų verslą projektui Šiaulių termofikacinės elektrinės projektavimas ir statyba (AB „Šiaulių energija").

2014-01-31 d. Tradicinė kasmetinė Kauno technologijos universiteto Respublikinė konferencija "Šilumos energetika ir technologijos-2014" (Kaune), kuriame prezidentas V. Stasiūnas skaitė pranešimą tema „Biokuro naudojimas Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sistemose".

2014-02-20 d. Lietuvos energetikos instituto organizuota vieša diskusija, skirta aptarti šilumos ir elektros sektorių raidos alternatyvas, siūlomus centralizuoto šilumos tiekimo sistemų funkcionavimo ir ES paramos skirstymo principus ir kitus tyrimų rezultatus.

2014-02-26 d. Lenkijos Respublikos Ambasada Litexpo parodų rūmuose organizavo susitikimą su elektrotechnikos gaminių, statybinių ir montavimo medžiagų tiekėjais, kurios metu vyko konferencija „2014 - bendradarbiavimo metai", kurioje V.Stasiūnas skaitė pranešimą tema "Lietuvos šilumos ūkis: nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių resursų".

2014-04-03 d. Asociacijos būstinėje į vyko ŠT įmonių atstovų, LAIF, LR Aplinkos ministerijos atstovų susitikimas dėl nebaigtų įgyvendinti iki 2 MW galingumo biokuro katilų projektų pagal Klimato kaitos specialiosios programos finansavimo kryptį. Susitikimo metu vyko diskusija dėl teisės aktų pakeitimų, siekiant įmonėms tinkamai įvykdyti viešuosius pirkimus bei dėl projektų įgyvendinimo laikotarpio pratęsimo. Po susitikimo LR aplinkos ministerija suderino su ispanais sutarčių pakeitimus: projektų įgyvendinimo terminas pratęstas iki 2015-12-31 d. bei leista pirkimus vykdyti "iki rakto".

2014-03-06 d. verslo žurnalas „Valstybė" ir organizacinis partneris „ViaConventus" „Radisson BLU Lietuva" konferencijų centre šeštus metus iš eilės surengė jau tradiciniu tapusį aukščiausio lygio forumą - LIETUVOS EKONOMIKOS KONFERENCIJA 2014.

2014-03-26 d.
Vilniaus 3 Verslo Vadovų klube (Viešbutis "Artis", Vilnius) prezidentas V. Stasiūnas skaitė pranešimą tema „Lietuvos šilumos ūkio būklė: nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių resursų".

2014-03-27 d. Lietuvos energetikos institute vyko AB „Kauno energija" organizuota vieša diskusija „Nacionaliniai šilumos ūkio sektoriaus ypatumai, vertinant praktinį patyrimą bei prognozes", kurioje valdžios institucijų, mokslo įstaigų atstovai bei energetikos specialistai - praktikai dalijosi savo patirtimi ir įžvalgomis apie Lietuvos ir atskirai Kauno šilumos ūkio problemas, apie galiojančią šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) tvarką bei siūlė, ką galima būtų padaryti, kad šilumos kaina vartotojams mažėtų dar labiau.

2014-04-10 d. Asociacija dalyvavo 1-oje statybos ir interjero parodoje SUPERNAMAI, Vilniuje.

Parodos metu asociacijos pristatoma tema buvo: „Centralizuotas šilumos tiekimas - moderniausias šildymosi būdas" arba „Kaip senuose namuose centralizuotą šilumos tiekimą paversti moderniu?".

Lankytojams buvo teikiama informacija apie senų daugiabučių vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų trūkumus. Bei pristatomi ekonomiški sprendimai sistemų subalansavimui, butuose įrengus kiekvieno šildymo prietaiso individualų reguliavimą ir apskaitą dalikliais, bei įrengus antimagnetinius karšto vandens skaitiklius su nuotolinio vienalaikio duomenų nuskaitymo galimybe. Susidomėjimo sulaukė eksponuojamas tikras "špižinis" radiatorius su sumontuotu termostatiniu ventiliu, šilumos apskaitos dalikliu ir atbulinio srauto ribotuvu.

Kvalifikuotas konsultacija teikė specialistai: Darius Gagys ir Justas Rutkauskas (UAB "Danfoss"), Darius Rekašius (UAB "Axis Industries"), Rimvydas Kiveris (UAB "Terma Consult"), asociacijos ekspertai M. Paulauskas, R. Gurklienė ir kt.

Parodai buvo paruošta dalomoji medžiaga bei video medžiaga apie šilumos ūkio padėtį, įmonių įgyvendinamus šilumos gamybos šaltinių ir šilumos tiekimo tinklų modernizavimo projektus, bei centralizuoto šilumos tiekimo privalumus.

Parodos metu VGTU Pastatų energetikos katedra kvietė dalyvauti jaunųjų mokslininkų konferencijos ciklo "Mokslas - Lietuvos ateitis" teminėje konferencijoje "Pastatų inžinerinė sistemos". Šiame renginyje LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas skaitė pranešimą tema "Centralizuotas šilumos tiekimas - moderniausiais šildymosi būdas"

2014-04-25 d. poilsio ir pramogų centre „Belmontas" vyko Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos visuotinis ataskaitinis asociacijos narių susirinkimas. Tarybos pirmininkas Andrius Janukonis apžvelgė esamą ir prognozuojamą šilumos ūkio būklę, išvardino aktualiausius šilumos ūkio sektoriaus klausimus. Prezidentas Vytautas Stasiūnas pristatė ataskaitą apie asociacijos 2013 metų veiklą ir 2014 metų veiklos program. Tą pačią dieną paminėta jau 11-oji profesinė Lietuvos ENERGETIKŲ DIENA. Kaip ir kiekvienais metais, renginyje buvo pagerbti ir apdovanoti iškiliausi šilumos tiekimo įmonių darbuotojai ir nusipelnę energetikai, išsiskiriantys savo iniciatyva, kūrybiškumu, sugebėjimu efektyviai dirbti, sąžiningumu ir pasišventimu savo profesijai.

2014-04-28 d.
Euroheat & Power kasmetinė konferencija „60 metų istorijos apie šilumą ir vėsinimą (60 years of Hot and Cool stories)", kurios metu buvo paminėta šios tarptautinės centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacijos Euroheat & Power 60-ies veiklos metų jubiliejus, Briuselyje. Iš Lietuvos dalyvavo 5 žmonių delegacija: Rymantas Juozaitis (Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas), Algimantas Zaremba (Lietuvos energijos gamintojų asociacijos prezidentas), Arūnas Keserauskas (AB "Vilniaus šilumos tinklai" generalinis direktorius), Vytautas Stasiūnas ir Mantas Paulauskas (LŠTA).

2014-05-08 d. UAB "Mano būstas" viešbutyje "Kempinski Hotel Cathedral Square" (Vilniuje) organizavo konferenciją "Efektyvus energetinių resursų valdymas "ateities iššūkiai".

2014-05-12 d. Europos Biomasės Asociacijos (AEBIOM) konferencija „European Bioenergy Conference". Renginio metu pranešimą skaitė prezidentas Vytautas Stasiūnas tema „How EU can decrease Russian import of gas - EXAMPLE OF LITHUNIA".

2014-05-22 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete vyko 9-oji tarptautinė konferencija „APLINKOS INŽINERIJA". Konferencija buvo skirta aktualiems aplinkosauginiams bei vandens inžinerijos klausimams nagrinėti, miestų transporto sistemų, pagrindinių kelių ir geležinkelių mokslinių tyrimų sklaidai, naujausių geodezijos ir kadastro technologijų pristatymui, energijos tiekimo ir vartojimo sistemų tyrimų analizei, vertinimui ir optimizavimui.

2014-06-12 d. Lietuvos energetikos institute vyko vieša mokslinė diskusija „Lietuvos energetikos raidos kryptys ir Nacionalinės energetikos strategijos nuostatos", skirta aptarti parengtą atnaujintos Nacionalinės energetikos strategijos projektą, kuriame apibrėžtos pagrindinės valstybės nuostatos energetikos sektoriuje ir jų įgyvendinimo kryptys iki 2030 metų.

2014-08-28 d. Helsinkyje (Suomija) vyko tarptautinė konferencija "Centralizuoto šilumos tiekimo dienos" skirta Suomijos šilumos tiekėjų asociacijos 50 metų jubiliejui paminėti ir asociacijos Euroheat&Power direktorių tarybos susirinkimas, kuriame dalyvavo ir pranešimą skaitė prezidentas Vytautas Stasiūnas (pranešimo tema "Current situation of Lithuanian DH sector")

2014-09-11 d. UAB "Danfoss" organizuotame seminare buvo kalbama ne tik kaip galima taupyti energiją, tinkamai įrengiant ir reguliuojant šildymo sistemas. Seminaro metu vyko ir naujo "Techninio žinyno šildymo sistemų modernizavimui" pristatymas.

2014-10-30 d. UAB „Nepriklausomos energijos paslaugos" kartu su Lietuvos energetikos institutu organizavo verslo ir mokslo forumą, kurio pagrindinė tema "Inovacijų ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros rezultatų diegimas - NEP proveržio garantas.

Pasirinkta forumo tema - neatsitiktinė. Būtent, šiame ūkio sektoriuje, padedant ES finansavimui vyksta intensyvus modernizacijos procesas, yra atnaujinama ir plečiama inžinerinių tinklų požeminė infrastruktūra. Tam savo pranešime daug dėmesio skyrė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas, paminėdamas, kad svarų indėlį renovuojant respublikos šilumos tinklus įneša UAB "Nepriklausomos energijos paslaugos" kaip pramoniniu būdu izoliuotų vamzdžių sistemų gamintojas ir montuotojas.

2014-11-04 d. Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA pristatė tarptautinę biomasės energetikos konferenciją „Tarptautinė biomasės energetikos konferencija 2014. Technologijos. Tendencijos. Sprendimai". Konferencijoje dalyvavo patys stipriausi Lietuvos bei užsienio biomasės energetikos ekspertai bei mokslo atstovai, tarp jų ir Prezidentas V. Stasiūnas, kuris perskaitė pranešimą tema "Biokuro panaudojimas Lietuvos šilumos ūkyje - nauda ir ateitis".

2014-11-05 d. Miunchene (Vokietija) vyko Europos miestų sąjungos asamblėja „Eurocities 2014" . Vilniaus m. Interaktyvus Faktinio Energijos Vartojimo žemėlapis Miunchene įvykusioje Europos miestų sąjungos asamblėjoje „Eurocities 2014" projektas buvo paskelbtas geriausiu inovacijos energetikoje kategorijoje.

2014-11-20 d. Lietuvos žinios ir Tark Grunte Sutkienė organizavo BALTIJOS ENERGETIKOS FORUMĄ 2014. LAISVĖ RINKAI!

2014 metais 3 šilumos tiekimo įmonės minėjo solidžius bendrovių veiklos jubiliejus:
2014-06-27 d. AB „Klaipėdos energija" paminėjo 85-ių metų veiklos jubiliejų.
2014-09-12 d. UAB „Gandras Energoefektas" paminėjo 25-ių metų jubiliejų.
2014-11-21 d. UAB "Mažeikių šilumos tinklai" paminėjo savo veiklos 40-ies metų jubiliejų.

Dauguma įmonių sėkmingai baigė arba pradėjo įgyvendinti kuro konversijos projektus:

Šilumos tiekimo įmonės:
2014-02-01 d. UAB "Varėnos šiluma" modernizavo Varėnos katilinę (4 MW)
2014-07-08 d. UAB „Pakruojo šiluma" rekonstruotos rajoninės katilinės atidarymas (4 MW) .
2014-07-24 d. UAB "Prienų energija" oficialiai atidarė naują biokuro katilinę Lentvario mieste (6MW).
2014-08-14 d. UAB „Šilutės šilumos tinklai" baigė Šilutės rajoninės katilinės rekonstrukciją, įrengiant 10 MW galios vandens šildymo katilą, kūrenamą biokuru ir biokuro sandėliavimo statinius
2014-09-17 d. AB „Panevėžio energija" Rokiškio katilinės rekonstrukcijos projekto atidarymas (12,5 MW)
2014-10-01 d. UAB "Radviliškio šiluma" baigta biokuro granulių katilinė Raudondvaryje (2 katilai po 0,1 MW)
2014-10-01 d. UAB "Raseinių šilumos tinklai" modernizavo Raseinių miesto katilinė, įrengiant 5 MW biokuro katilą
2014-12-12 d. UAB "Kazlų Rūdos šilumos tinklai" atidarė katilinę (9,6 MW)

Nepriklausomi šilumos gamintojai:
2014-02-01 d. UAB "GA Joniškis" įrengė biokuro katilinę Joniškyje (2 katilai po 2 MW ir 2 po 0,15 MW galios sauso tipo dūmų ekonomaizeriai)
2014-04-01 d. UAB "Technology projects" nauja biokuro katilinė Vilniuje (48,5 MW)
2014-07-31 d. UAB „Pramonės energija" oficialiai atidarė naują biokuro katilinę Petrašiūnuose (19,2 MW)
2014-08-30 d. UAB "Onex Invest" nauja biokuro katilinė Kaune (48,5 MW)
2014-08-30 d. UAB "Aldec General" naujo biokuro katilinė (KTE teritorijoje) (20 MW).
2014-10-28 d. UAB "Danpower Baltic" kogeneracinės elektrinės Kaune statybų pradžia (20 MWš/5 Mwe)
2014-10-28 d. UAB "Danpower Baltic" biokuro katilinės Vilniuje statybų pradžia (25 MW)

Iš viso asociacijos narių atstovai ir Asociacijos darbuotojai per 2014 m. dalyvavo daugiau 90 renginių (konferencijose, seminaruose, pasitarimuose Lietuvoje, užsienyje bei įvairiose radijo ir televizijų laidose) daugumoje iš jų skaitė pranešimus, kurių išsami tematika bei datos pateiktos prieduose (žr. 3.1 priedas).

4. LŠTA VYKDOMI VIETINIAI IR TARPTAUTINIAI PROJEKTAI
Tarptautinis „INNO-HEAT" projektas

 „Innovations in District Heating" - Naujovių diegimas centralizuoto šilumos tiekimo sistemose Nr. WTPB.02.02.00-92-009/10 - yra projektas, vykdomas pagal Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą 2007-2013 m. ir dalinai finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF).

Projekto vadovaujantysis partneris - Region Skane
Projekto tikslas - energijos efektyvumo, saugumo ir atsinaujinančių energijos išteklių didinimas centralizuoto šilumos tiekimo sistemose.
Projekto pradžia - 2011 m. liepos 1 d., pabaiga - 2015 m. birželio 30 d.

Projekto tikslas - energijos efektyvumo, saugumo bei atsinaujinančių energijos išteklių didinimas centralizuoto šilumos tiekimo sistemose.

Pagrindinės projekto veiklos

1) komunikacija ir informacijos sklaida apie projektą tarp partnerių, taip pat įvairiose žiniasklaidos priemonėse ir pan.,
2) analizė, kurios metu bus atliekama esama techninė šilumos tiekimo įmonių - projekto partnerių būklė, analizuojamas šių įmonių ekonominis efektyvumas, valdymo aspektai ir pan.,
3) pasidalinimas patirtimi tarp projekto partnerių, kuomet dalyviams bus organizuojami keli pažintiniai vizitai į partnerių šalis, atliekama šilumos ūkio techninė ir ekonominė analizė,
4) planavimas ir įgyvendinimas, kuomet ieškomos tolimesnės finansavimo galimybės pilotiniams projektams bei šių projektų įgyvendinimas.

Projekto pagrindiniai partneriai: Sustainable Businees Hub, European Spallation Source (ESS), Swedish District Heating Association, District Heating Enterprise Ltd Gdynia, The Municipal Thermal Power Industry Ltd, Chamber of Commerce Polish District Heating, Lithuanian District Heating Association, International Institute for Industrial Environmental Economics at Lund University (IIIEE) at Lund University, The German Heat and Power Association, The Swedish International Development Cooperation Agency.

Šiame tarptautiniame projekte iš Lietuvos taip pat dalyvauja UAB „Mažeikių šilumos tinklai" bei UAB „Šilutės šilumos tinklai", kurios yra asocijuotos projekto partnerės ir jos įsipareigoja:
- tarpininkaujant / padedant LŠTA pateikti techninius įmonių veiklos duomenis Švedijos energetikos ekspertams duomenų analizei atlikti;
- dalyvauti (pagal poreikį) projekto partnerių susitikimuose;
- privalomai dalyvauti išvykose (mokymo kursuose, angl. - study visit) į užsienio šalis, siekiant susipažinti su geros praktikos pavyzdžiais, kurie paremti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimu CŠT sistemose ir efektyviu energijos (šilumos) naudojimu.

Pasiekti projekto rezultatai - suorganizuoti du pažintiniai vizitai projekto partnerių šalyse (Švedijoje ir Lenkijoje), atlikta techninė-ekonominė šilumos tiekimo įmonių-partnerių analizė, suorganizuoti septyni partnerių susitikimai Švedijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje, kurių metų buvo pasidalinta patirtimi, pristatyti kiekvienos šalies-partnerės centralizuoto šilumos tiekimo sistemos iššūkiai ir galimybės.

Kontaktinė informacija, susijusi su projekto vykdymu:
Audronė Nakrošienė
LIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJA
Projektų mokymo programų vadovė
tel. (8-5) 2667095 faks. (8-5) 2356044

Per 2014 metus LŠTA pateikė paraiškas šiems naujiems tarptautiniams projektams:

Paraiška finansavimui gauti pagal
Europos Komisijos HORIZON 2020
programą rengiamam projektui
„Baltic Innovation Network for
District Heating" (BINET) įgyvendinti.
Projekto vadovė LŠTA- Audronė
Nakrošienė
Paraiškos data: 2014 m. balandis
Projekto partneriai: Vokietikos šilumos tiekėjų asociacija (AGFW), HAWK, Lietuvos
šilumos tiekėjų asociacija, Lietuvos energetikos institutas, Rygos technikos
universitetas, Talino technikos universitetas.


Projekto tikslas
: surasti efektyvaus energijos tiekimo sprendimus, galimus naujų
technologijų diegimo sprendimus, dalinantis patirtimi tarp Estijos, Latvijos, Lietuvos
ir Vokietijos šilumos tiekimo įmonių.

Paraiška finansavimui gauti pagal
Europos Komisijos HORIZON 2020
programą rengiamam projektui
„FEST" įgyvendinti. Projekto vadovė
LŠTA- Audronė Nakrošienė
Paraiškos data: 2014 m. birželis
Projekto partneriai: Vokietikos šilumos tiekėjų asociacija (AGFW), HAWK,
Vokietijos mokslo insitucijos, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, Lietuvos energetikos
institutas, Rygos technikos universitetas, Talino technikos universitetas.


Projekto tikslas: surasti efektyvaus energijos tiekimo sprendimus, galimus naujų
technologijų diegimo sprendimus, dalinantis patirtimi tarp Estijos, Latvijos, Lietuvos ir
Vokietijos šilumos tiekimo įmonių

Paraiška finansavimui gauti pagal
Europos Komisijos HORIZON 2020
rogramą rengiamam projektui
„SPARC ME I" įgyvendinti. Projekto
vadovė LŠTA- Audronė Nakrošienė
Paraiškos data: 2014 m. balandis

Projekto partneriai: Flamandijos technologinių tyrimų insitutas (VITO), Juodosios
jūros energijos tyrimų centras (BSREC), Katalinijos energijos tyrimų cetras (IREC),
DHC+, Budapešto technologijos ir ekonomikos universitetas, Lietuvos šilumos
tiekėjų asociacija.

Projekto tikslas: energijos politikos klausimų sprendimas tarptautiniu ir nacionaliniu
lygmeniu, bendradarbiavimo skatinimas tarp ES institucijų, nacionalinių institucijų ir
energetikos įmonių.

Paraiška finansavimui gauti pagal
Europos Komisijos HORIZON 2020
programą rengiamam projektui
„SPARC ME II" įgyvendinti. Projekto
vadovė LŠTA- Audronė Nakrošienė
Paraiškos data: 2014 m. birželis

Projekto partneriai: Flamandijos technologinių tyrimų insitutas (VITO), Juodosios
jūros energijos tyrimų centras (BSREC), Katalinijos energijos tyrimų cetras (IREC),
DHC+, Budapešto technologijos ir ekonomikos universitetas, Lietuvos šilumos
tiekėjų asociacija.

Projekto tikslas: energijos politikos klausimų sprendimas tarptautiniu ir nacionaliniu
lygmeniu, bendradarbiavimo skatinimas tarp ES institucijų, nacionalinių institucijų ir
energetikos įmonių.

5. LŠTA BENDRADARBIAVIMAS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE

2014 m. buvo sėkmingai tęsiamas bendradarbiavimas su Lietuvos valstybinėmis ir vyriausybinėmis įstaigomis, savivaldybėmis, giminingomis asociacijomis, vartotojų organizacijomis, mokslo ir mokymo įstaigomis, konsultacinėmis bendrovėmis

2014 m. įvyko 47 asociacijos organizuojami penktadieniniai darbo grupių šilumos ūkio įstatymo poįstatyminiams aktams svarstyti susitikimai (vidutiniškai į penktadieninius posėdžius susirinkdavo 5-10 dalyvių) ir 52 pirmadieniniai energetikos ekspertų pasitarimai (dalyvaudavo iki 10-15 dalyvių), kuriuose analizuojamos asociacijos ir valstybės institucijų užsakymu atliekamų šilumos ūkio plėtros ir perspektyvų analizės, studijų darbo grupių ataskaitos, aktualūs ES ir šalies teisės aktų projektai ir naujų teisės aktų taikymo praktikos probleminiai klausimai. Apie įvykusius ir būsimus susitikimus nuolatos informuojami LŠTA nariai, o į posėdžius kviečiami atstovai iš valstybės, vartotojų ir kitų organizacijų. Visų susitikimų protokolai nuo 2002 m. patalpinti asociacijos tinklalapyje www.lsta.lt. Nuo 2014 m. sausio mėn. Pirmadienio energetikos ekspertų pasitarimai organizuojami per videokonferencijas.

Glaudus bendradarbiavimas toliau buvo išlaikomas ir su kaimyninių šalių Lenkijos, Latvijos ir Estijos šilumos tiekėjų asociacijomis.

• 2014-05-12 d. prezidentas Vytautas Stasiūnas buvo pakviestas ir skaitė pranešimą Europos Biomasės Asociacijos (AEBIOM) konferencijoje „European Bioenergy Conference". Pranešimo tema „How EU can decrease Russian import of gas - EXAMPLE OF LITHUNIA".

Konstruktyvus bendravimas ir toliau buvo palaikomas su tarptautine centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacija Euroheat& Power (www.euroheat.org) ir su Europos Pažangios Energetikos Efektyvumo Paslaugų Federacija, EFIEES (angl. European Federation of Intelligent Energy Efficiency Services) (www.efiees.com). Asociacijos prezidentas kasmet vyksta dalyvauti šių organizacijų organizuojamose generalinėse asamblėjose, konferencijose, kongresuose ir kituose rengiamuose susitikimuose, kuriuose nagrinėjami Europos Sąjungos teisės aktų projektai, aktualūs šilumos ūkio sektoriui.

• 2014-04-28 d. Euroheat & Power kasmetinė konferencija „60 metų istorijos apie šilumą ir vėsinimą (60 years of Hot and Cool stories)", kurios metu buvo paminėta šios tarptautinės centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacijos Euroheat & Power 60-ies veiklos metų jubiliejus, Briuselyje. Iš Lietuvos dalyvavo 5 žmonių delegacija: Rymantas Juozaitis (Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas), Algimantas Zaremba (Lietuvos energijos gamintojų asociacijos prezidentas), Arūnas Keserauskas (AB "Vilniaus šilumos tinklai" generalinis direktorius), Vytautas Stasiūnas ir Mantas Paulauskas (LŠTA).

Euroheat&Power dėl nario mokesčio sumažinimas

Gaunama EHP informacija, tyrimų studijų medžiaga yra naudinga LŠTA nariams, energetikos ekspertams, valdžios institucijų atsovams, priimant svarbius Lietuvos CŠT ūkio sprendimus. Tačiau šiuo metu Euroheat&Power LŠTA taikomas nario mokesčio dydis yra neproporcingai didelis palyginant su kitomis išsivysčiusiomis Europos šalimis (EHP narėmis), kur pagaminami daug didesni centralizuotai tiekiamos šilumos kiekiai, kur šilumos ūkio sektoriaus ekonominiai, technologiniai, galutinio šilumos vartojimo efektyvumo rodikliai ženkliai geresni, kur nesusiduriama su tiek daug politinių, teisėtvarkos, santykių su vartotojais problemų, kurios dominuoja pereinamosios ekonomikos šalyse (naujosios ES šalys) ypač Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje., Slovakijoje, Slovėnijoje ir kt. Dėl didelių vietinių problemų masto LŠTA atstovai netgi neturi pakankamai žmogiškųjų išteklių ir pajėgumų pilnavertiškai integruotis į EHP veiklą, dalyvauti darbo grupėse, DHC+ Platformos projektuose ir .t.t

Dėl to 2014-07-29 d. LŠTA išsiuntė prašymą ir analizę dėl EHP nario mokesčio sumažinimo. Pasiūlyta taikyti LŠTA nario mokesčio nustatymo metodiką, įvertinant mokesčio dalies procentais nuo metinio patiekto šilumos kiekio į tinklą (arba nuo gautų metinių pajamų už parduotą šilumą) faktorių.

2014-08-28 d. V. Stasiūnas šį klausimą pristatė EHP direktorių Tarybos susitikime, Helsinkyje. Euroheat&Power asociacijos siūlymą apsvarstė, buvo sudaryta speciali darbo grupė šio klausimo analizei. Galutinio sprendimo priėmimas atididėtas 2015 metams.

EHP statistika „Country by Country Survey - 2015"

2014 m. pabaigoje LŠTA pateikė Lietuvos šilumos ūkio sektoriaus apžvalgą pagal Euroheat&Power pateiktą klausimyną. Leidinys „Country by Country Survey - 2015" bus išplatintas 2015m. balandžio mėn vyksiančio EHP kongreso metu (Taline, Estija).

Visos, aukščiau išvardintos organizacijos, kurių nariais yra asociacija nuolat siunčia naujausią informaciją apie ES teisės aktų rengimą, įgyvendinimą, aktualijas Europos šilumos ūkyje.

Be jau išvardintų organizacijų LŠTA taip pat bendradarbiauja ir su IEA (Tarptautinė energetikos agentūra) (www.iea.org), WEC (Pasaulio energetikos taryba) (www.worldenergy.org).

Pažymėtina, kad asociacija 2014 m. teikė daug informacijos apie šilumos ūkio sektorių užsienio konsultacinėms bendrovėms pagal jų atskirus užklausimus.

2014 m. kovo mėn. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija apklausė 8 giminingas Europos šilumos tiekėjų asociacijas (Latvijos, Estijos, Lenkijos, Danijos, Čekijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos) šilumos kainų taikymo ir šilumos punktų priežiūros klausimais. Surinkta infomacija buvo naudinga LR Valstybės kontrolei atliekančiai auditą tema „Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra" taip pat motyvams pateikti kainų Komisijai dėl Šilumos paskirstymo metodų pakeitimo projekto.

2014 m. spalio 7 d. Italijos studentai, atliekantys dalines studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, svečiavosi LŠTA būstinėje.

Per ataskaitinius metus prezidentas lankėsi užsienio ambasadų Lietuvoje organizuotuose įvairiuose renginiuose bei diskusijose.

6. INFORMACINĖ IR ŠVIETĖJIŠKA VEIKLA

Asociacija ir toliau dirbo šilumos ūkio gero įvaizdžio formavimo visuomenėje kryptimi, paneigiant dažnai viešoje erdvėje sąmoningai ar dėl kompetencijos stokos pasirodžiusią dezinformaciją šilumos ūkio sektoriui sumenkinti. Buvo dalyvaujama televizijos ir radijo laidose, rengiami spaudos pranešimai ir konferencijos. Per ataskaitinius 2014 metus LŠTA išplatino 18 Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pranešimų spaudai:
• 2014-02-04 "Šilumininkai prognozuoja mažesnes sąskaitas nei 2013-ųjų sausį"
• 2014-03-03 "Šilumininkų prognozė - penktadaliu mažesnės nei prieš metus vasario sąskaitos"
• 2014-03-26 "LŠTA: prieštaraujame VIAP už elektrą didinimui 35 mln. Lt"
• 2014-04-03 "Prognozė: kovo sąskaitos už šildymą bus perpus mažesnės nei pernai"
• 2014-04-15 "Šilumininkai reikalauja informacijos apie šilumos ūkyje planuojamus pokyčius"
• 2014-04-22 "Informacija, kad šilumininkams leista prižiūrėti šilumos punktus, neatitinka tikrovės "
• 2014-05-05 "Šilumos tiekėjams primetama sutartis - dar labiau diskriminuojanti nei su „Gazprom""
• 2014-07-17 „Kam naudinga vartotojų lėšomis kuriama konkurencijos imitacija, laiminama valstybės?"
• 2014-07-21 "Šilumos tiekėjai: Energetikos ministerijos siūlymas vartotojams atneštų 180 mln. litų nuostolių"
• 2014-07-31 "Konkurencijos taryba: parama „Senukams" pažeidžia konkurenciją elektros rinkoje"
• 2014-09-15 "Šilumininkai: „Artėjančio šildymo sezono kainos - neprognozuojamos""
• 2014-09-24 „Šilumininkai prognozuoja nuo 8 iki 25 procentų mažesnę šilumos kainą"
• 2014-09-25 "Šilumininkai: „PVM lengvatos panaikinimas šilumos kainą didintų 11 procentų""
• 2014-10-07 "LŠTA: dujų kainos vėl šovė į viršų"
• 2014-10-16 "Šilumininkai: permoka už dujas gyventojams privalo būti grąžinta dar šį šildymo sezoną"
• 2014-10-20 "Šilumininkai atsisako būti kaltinami dėl didesnių šilumos kainų"
• 2014-11-20 "A.Janukonis atsistatydina iš LŠTA Tarybos pirmininko pareigų"
• 2014-12-10 "Lapkritis: šilumos suvartojimas didesnis, kainos - mažesnės nei pernai"

Asociacija glaudžiai bendradarbiaudama su žiniasklaidos atstovais parengė ir išplatino daugiau kaip 9 straipsnius susijusius su šilumos ūkio sektoriumi, kurie buvo publikuojami įvairiose visuomenės informavimo priemonėse ir leidiniuose, žurnaluose bei internetiniuose informaciniuose portaluose
1. 2014 m. vasario 10 d. www.delfi.lt V. Stasiūnas. Kodėl su elektros ir dujų ūkiu nesusitvarkanti valstybė gviešiasi šilumos?;
2. 2014 Nr. 3 (36) „Elektros erdvės" „Biokuro naudojimas Lietuvos šilumos ūkyje. Nauda ir ateitis";
3. 2014 m. balandžio 10 d. www.lrytas.lt V. Stasiūnas: „Kodėl šilumos ūkis įkvepia politikus melui?";
4. 2014/4 „Mokslas ir technika" „Už šildymą galima mokėti mažiau";
5. 2014 m. balandžio 24 d. Respublikos dienraščio skiltis „Pastogė" „Šilumos taupymas be didelių investicijų - įmanomas";
6. 2014 m. rugsėjo 23 d. www.delfi.lt V. Stasiūnas. Biokuro birža - lyg pažinčių svetainė su išankstiniais įpareigojimais;
7. 2014/10 „Mokslas ir technika" „Lietuvos šilumos ūkyje - biokuro ir modernizavimo kryptis";
8. 2014/9 „Statyba ir architektūra" „Iššūkis - priimti teisingą sprendimą";
9. 2014/12 „Statyba ir architektūra" „Kitais metais šilumos tiekimo įmonių laukia daug iššūkių";

Aukščiau išvardintų informacinių pranešimų bei išplatintų straipsnių susijusių su šilumos ūkio sektoriumi galima rasti priede (žr. 6.1 priedas)

2014 m. toliau buvo rengiami ir platinami Asociacijos tarybos pirmininko A. Janukonio pranešimai spaudai, publikuoti ir Asociacijos interneto svetainėje.

2014 m. lapkričio 20 d. Asociacijos tarybos pirmininkas išplatino paskutinį savo pranešimą spaudai, paskelbdamas apie savo pasitraukimą iš Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos Tarybos pirmininko pareigų, kurias ėjo beveik dešimt metų.

Visi šie pranešimai spaudai bei kita informacija ir toliau išliks prieinama interneto svetainėje www.andriusjanukonis.lt:
• 2014-01-06 "Metų pradžioje - proga atsigręžti atgal"
• 2014-01-14 "Atsinaujinančių resursų vartojimas brangina elektrą, bet ne šilumą"
• 2014-01-16 "Terminalo projektą pradedama vertinti adekvačiai"
• 2014-01-17 "Laikas įvardinti SGD terminalo įtaką šilumos kainai"
• 2014-01-27 straipsnis "Atsakymas žurnalui „Valstybė" dėl Lietuvos šilumos politikos"
• 2014-01-30 „Lietuvos energija" - plėšresnė nei „LEO LT"
• 2014-01-31 "Sprendimas apriboti efektyvios elektrinės darbą - neūkiškas"
• 2014-02-05 "Sumažinti šilumos kainą Vilniuje ir Kaune galima per dvi dienas"
• 2014-02-19 "Dujas ėmus pirkti rinkos kaina, šiluma pigtų iš karto"
• 2014-03-17 "Biokuro skeptikų nusivylimui, vietinis kuras pigo"
• 2014-04-09 „Lietuvos energijos" planas šilumos Vilniuje neatpigins
• 2014-04-16 "Koks likimas laukia nacionalinio biokuro sektoriaus?"
• 2014-04-23 „Įtarimai neturi pagrindo, tai - viešųjų ryšių akcija"
• 2014-04-29 "Vilniuje - reali, kainas mažinanti, energetinė nepriklausomybė"
• 2014-05-05 "Valstybinis reketas tampa kasdieniu reiškiniu"
• 2014-05-07 "Griežtesnis remtinų energetikos projektų vertinimas - gera žinia vartotojams"
• 2014-05-08 "Mažesnę dujų kainą pasiūlęs „Gazprom" apėjo Lietuvos Vyriausybę"
• 2014-05-15 "Gera žinia - sėkmingai tiesiama elektros jungtis „NORDBALT"
• 2014-05-20 "A. Sekmokas prisipažino, kad siekė nesusitarti dėl dujų kainos"
• 2014-05-23 "Austrai stato biokuro jėgaines, skirtas tik šilumos gamybai"
• 2014-05-26 "Kodėl ES trečiasis energetikos paketas netaikomas „Lietuvos energijai"?"
• 2014-05-28 "Ką proteguos „Lietuvos energija" - dujas ar nacionalinį interesą?"
• 2014-06-11 "Brangstantis vanduo - dar vienas valstybinių investicijų neefektyvumo pavyzdys"
• 2014-06-16 "Milijardas litų už „Lietuvos dujų" ir „Amber Grid" akcijas - geopolitinė ir makroekonominė valstybės klaida"
• 2014-06-25 "Kodėl Suomijoje ir Estijoje terminalo statybos kainuoja pigiau?"
• 2014-11-20 „Ačiū skaitytojams".

Aukščiau išvardintus pranešimus galima rasti priede (žr. 6.2 priedas)

Asociaicjos Tarybos pirmininkas ir Asociacijos prezidentas per ataskaitinius metus dažnai lankėsi radijo ir TV laidose, aktyviai dėstė savo poziciją šilumos ūkio sektoriaus klausimais. 2014 metais buvo pratęsta sutartis su UAB „Žinių radijas", dėl dalyvavimo įvairiose Žinių radijo rengiamose diskusinėse laidose laikotarpiui nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. birželio 30 d.

2014 metais Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija padėjo ruošiant 2 knygas:
- Prof. hab.dr. Vytauto Martinaičio ir doc.dr. Valdo Lukoševičiaus parengtas vadovėlis „Šilumos gamyba deginant kurą". Leidinyje pateikiami aprūpinimo šiluma techninės sistemos, kaip vienos svarbiausių energetinės sistemos komponentų, techniniai pagrindai. Šilumos gamyba pristatoma kaip darnios energijos dalis, kai jos gamyba ir vartojimas vyksta tenkinant visuomenės dabarties ir ateities poreikius, vertinamus ekonominėmis, aplinkos ir socialinėmis išlaidomis.

Vadovėlis skirtas universitetinių technologijos studijų šilumos gamybos bakalaurantams. Leidinys praverstų energetikos ir termoinžinerijos magistrantams ir visiems, kurie domisi efektyvia šilumos gamyba.

- Lietuvos energetikų veteranų iniciatyva buvo parengtas ir išleistas enciklopedinio leidinio „Lietuvos energetika" penktasis tomas. Pirmą kartą šiame energetikos enciklopediniame leidinyje pristatomas Lietuvos šilumos ūkis bei naujausios energetikos šakos: vėjo ir saulės energetika bei biokuras.

Penktasis leidinio „Lietuvos energetika" tomas tęsia Lietuvos energetikos istoriją ir apima Nepriklausomybės laikotarpį nuo 1990 m. iki 2014 m. Knyga skirta ir energetikos specialistams, ir visiems besidomintiems energetikos istorija.

Viena iš pagrindinių asociacijos informacijos viešinimo priemonių išlieka LŠTA interneto svetainė www.lsta.lt, kurioje publikuojama visa aktuali informacija: pranešimų medžiagos iš renginių, darbo grupių posėdžių protokolai, informacija apie naujus teisės aktus, studijos, mokslo tiriamieji darbai, šilumos tiekimo įmonių statistiniai duomenys ir kita aktuali informacija vartotojams apie centralizuotą šilumos tiekimą, daugiabučių namų modernizavimą, šilumos kainų mažinimą, energijos taupymą ir efektyvumą.

2013-02-28 d. (nutarimu Nr. O3-73) ir vėliau 2014-05-30 d. (nutarimu Nr. O3-153) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, neatsižvelgdama į LŠTA teiktas pastabas bei šilumos ūkio sektoriaus mokslininkų, specialistų atskirą kreipimąsi, pakeitė Šilumos kainų nustatymo metodikos 39.2.1 p., kuriuo uždraudė LŠTA nariams (ŠT įmonėms) jų mokamas narystės įmokų sąnaudas priskirti būtinosiomis. VKEKK nuomone, mūsų asociacijos veikla nėra reikšminga ir vartotojams bei valstybės ir savivaldybių institucijoms nereikalinga. Dėl šio Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (Komisijos) sprendimo, nuo 2014 m. LŠTA statistinis leidinys „Šilumos tiekimo bendrovių ūkinės veiklos apžvalga" taip pat LŠTA užsakymu atliktos studijos, mokslo tiriamieji darbai viešai nebeplatinami, o prieinami tik asociacijos nariams.

Nuo pat asociacijos įkūrimo pradžios iš šilumos tiekimo įmonių renkami duomenys, atliekamos suvestinės, analizės ir t.t. 2014 m. atlikta išsami analizė apie Šilumos ūkio sektoriuje esamų, statomu ir planuojamų statyti biokuro katilų (katilinėse ir kogeneracinėse elektrinėse) šilumos ir elektros galias (atskirai pagal ŠT įmonėse ir Nepriklausomų šilumos gamintojų rinkoje).

2014 m. balandžio mėn. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija patvirtino Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikacijos tobulinimo mokymo programą, suderintą su VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centru. Nuo šiol, vadovaujantis LR statybos įstatymo 10 straipsnio 13 dalimi ir STR 1.02.06:2012 "Statybos ir techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo" 66.1 ir 73 punktais, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įgijo teisę rengti kvalifikacijos tobulinimo kursus.

Per 2014 metus buvo išleisti 4 periodinio žurnalo „Šiluminė technika" numeriai (tiražas: 525 egz.), viso buvo publikuota 48 straipsniai.

Pagal sutartį su UAB „Verslo plėtros ir administravimo agentūra" ir toliau buvo vykdomas kasdieninis respublikinės ir didžiųjų miestų regioninės spaudos šilumos verslo monitoringas, kuris LŠTA nariams buvo pateikiamas elektroniniu paštu. Per 2014 metus Lietuvoje buvo publikuota apie 3500 straipsnių svarbiais šilumos ūkio klausimais.

Taip pat nuo 2007 metų LŠTA kiekvieno šildymo sezono metu atlieka šilumos suvartojimo ir mokėjimų už šilumą daugiabučiuose namuose pagal skirtingas pastatų kategorijas analizę. Nuo 2010 metų asociacija pradėjo rinkti duomenis apie šilumos suvartojimus daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ne šildymo sezono metu (gegužės - birželio mėn.) šalto geriamojo vandens pašildymui iki higienos normomis nustatytos temperatūros (nuo +8° C iki + 52° C) ir karšto vandens temperatūrai palaikyti bei vonios patalpų sanitarinėms sąlygoms užtikrinti („gyvatukui"). Ši informacija talpinama LŠTA interneto svetainėje: http://www.lsta.lt/lt/pages/apie-silumos-uki/silumos-suvartojimo-analize

Visą minėtą informaciją, susijusią su šilumos ūkio sektoriaus veikla, LŠTA vienu metu siunčia elektroniniu paštu 6 gavėjų paketais, t.y. LR Seimo nariams, savivaldybėms, savivaldybių tarybų nariams, LŠTA nariams, giminingoms organizacijoms, kitoms giminingoms ir konsultacinėms įmonės veikiančios energetikos sektoriuje bei žiniasklaidai (viso virš 2000 adresatų).

2014 metais ir toliau LŠTA platino informacinį - švietėjišką leidinį „Šilumos vartotojo vadovas" (išleistą 2012 metais), bei 15-os metų Asociacijos veiklos sukakčiai paminėti 2013 metais išleistą knygą „Žingsnis į priekį: nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių resursų". Taip pat 2014 metais LŠTA savo nariams pradėjo platinti Prof. hab.dr. Vytauto Martinaičio ir doc.dr. Valdo Lukoševičiaus parengtą vadovėlį „Šilumos gamyba deginant kurą"


Visi švietėjiški leidiniai talpinami LŠTA svetainėje http://www.lsta.lt/lt/pages/leidiniai.

Visa aktuali informacija, pagrindiniai įvykiai, susiję su asociacijos narių veikla talpinama metraštyje, kuris buvo pradėtas 1998 metais, t.y. nuo asociacijos įkūrimo datos.

7. APDOVANOJIMAI

Per 2014 metus LŠTA apdovanojo nusipelniusius energetikos srities darbuotojus bei įmones švenčių ir jubiliejinių sukakčių proga:

2014 m. balandžio 25 d. Lietuvos Energetikų dienos minėjimo proga nusipelnę šilumos tiekimo įmonių darbuotojai ir energetikos ekspertai buvo apdovanoti:

LIETUVOS ENERGETIKŲ GARBĖS ŽENKLAI:
1. Linas Samuolis - UAB „Vilniaus energija" prezidentas, LŠTA Tarybos narys
2. Ričardas Leckas - UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis" generalinis direktorius
3. Algimantas Kleinas - VšĮ Technikos priežiūros tarnybos mokytojas ekspertas
4. Alvydas Pranckevičius - UAB „Vilniaus energija" Inžinierių tarnybos vadovas
5. Edvardas Tuomas - buvęs Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos direktorius, energetikos ekspertas
6. Darius Čičinskas - UAB "AF Consult" generalinis direktorius

LR SEIMO PIRMININKO PADĖKOS RAŠTAI:
1. Vytautas Valutis - AB "Klaipėdos energija" generalinis direktorius, LŠTA Tarybos narys
2. Antanas Skarbalius - AB „Jonavos šilumos tinklai" direktoriaus pavaduotojas gamybai-technikai
3. Daiva Straupienė - AB „Klaipėdos energija" vyriausioji buhalterė
4. Vaidotas Mačiulis - UAB „Šilutės šilumos tinklai" direktoriaus pavaduotojas
5. Daiva Staršelskienė - UAB „Raseinių šilumos tinklai" direktoriaus pavaduotoja finansams - vyr. buhalterė
6. Sigita Baktienė - UAB „Radviliškio šiluma" vyr. finansininkės pavaduotoja
7. Vidmantas Valiukas - AB „Šiaulių energija" Elektros ūkio tarnybos viršininkas
8. Egidijus Šimkus - UAB „Tauragės šilumos tinklai" šaltkalvis traktorininkas
9. Tomas Kazlauskas - UAB "Šiltas namas" direktorius
10. Kęstutis Kairys - Mažeikių miškų urėdijos Medienos ruosšos, prekybos ir tech inio padalinio viršininkas

LR MINISTRO PIRMININKO PADĖKOS RAŠTAI:
1. Marijan Burinskij - UAB „Vilniaus energija" Technikos direktorius
2. Virgilijus Pavlavičius - AB „Šiaulių energija" technikos direktorius
3. Egidijus Baltramonaitis - AB „Klaipėdos energija" Energijos gamybos tarnybos viršininkas
4. Rimantas Andrijauskas - AB „Kauno energija" Gamybos departamento Šilumos tinklų ir katilinių eksploatavimo tarnybos Šilumos tinklų eksploatavimo skyriaus vyresnysis inžinierius
5. Laimantas Meidus - UAB „Utenos šilumos tinklai" Technikos-strategijos skyriaus viršininkas
6. Liuda Ramanauskienė - UAB „Šilutės šilumos tinklai" vyriausioji buhalterė
7. Donatas Jasas - Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos komunikacijos direktorius, UAB „Ekotermija" projektų vadovas
8. Zofija Galdikienė - Pakruojo miškų urėdijos Prekybos vadybininkė

LR ENERGETIKOS MINISTRO PADĖKOS RAŠTAI:
1. Žigintas Jokubauskas - AB „Kauno energija" gamybos departamento Techninės priežiūros aptarnavimo tarnybos Elektros ir automatikos įrenginių priežiūros skyriaus vadovas
2. Žana Vilkinienė - AB „Šiaulių energija" chemijos laboratorijos viršininkė
3. Vidmantas Mykolas Petraitis - AB „Klaipėdos energija" veiklos patarnavimo centro vadovas
4. Pranas Kentra - UAB „Vilniaus energija" Chemijos tarnybos vadovas
5. Vitalija Sargūnienė - AB „Jonavos šilumos tinklai" techninės dokumentacijos inžinierė
6. Jonas Endrikis - UAB „Varėnos šiluma" gamybos ir technikos skyriaus vadovas
7. Eugenijus Kveselys - UAB „Raseinių šilumos tinklai" KMP ir elektrošaltkalvis
8. Petras Bagočiūnas - UAB „Šilutės šilumos tinklaI" vyresnysis katilų operatorius
9. Vytautas Mičiulis - UAB „Radviliškio šiluma" inžinierius-statybininkas
10. Danguolė Petrokienė - UAB „Šilalės šilumos tinklai" vyr.buhalterė
11. Dr. Feliksas Zinevičius - VšĮ „Kauno regioninė energetikos agentūra" direktorius, Lietuvos Geotermijos Asociacijos pirmininkas

PASAULIO ENERGETIKOS TARYBOS LIETUVOS KOMITETO PADĖKOS RAŠTAI:
1. Vladas Pauliukaitis - AB „Kauno energija" filialo „Jurbarko šilumos tinklai" Abonentų tarnybos vadovas
2. Egidijus Preibys - AB „Klaipėdos energija" Gargždų šilumos tinklų rajono viršininkas
3. Antanas Morkvėnas - AB „Šiaulių energija" Pirkimų ir transporto tarnybos viršininkas
4. Evaldas Šapranauskas - AB „Panevėžio energija" Rokiškio ŠTR viršininko pavaduotojas
5. Gintaras Lisauskas - AB „Jonavos šilumos tinklai" suvirintojas elektra
6. Feliksas Pocius - UAB „Raseinių šilumos tinklai", meistras
7. Loreta Griciūnienė - UAB „Šilutės šilumos tinklai" darbo saugos inžinierė - ekologė
8. Stasys Morkevičius - UAB „Šilutės šilumos tinklai" šiluminių punktų eksploatavimo ir priežiūros, šilumos tinklų meistras
9. Juozas Strukčinskas - UAB „Šilutės šilumos tinklai" elektrošaltklavis

LIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJOS PADĖKOS RAŠTAI:
1. Liudmila Kruglik - UAB „Vilniaus energija" Chemijos ūkio eksploatacijos tarnybos specialistė
2. Michailas Košarnyj - UAB „Vilniaus energija" E-3 ekslpoatacijos tarnybos Katilų turbinų pamainos vadovas
3. Antanas Galvydis - AB „Kauno energija" Gamybos departamento Šilumos tinklų ir katilinių eksploatavimo tarnybos Tinklo valdymo skyriaus inžinierius
4. Valerijus Galkinas - AB „Klaipėdos energija" Klaipėdos elektrinės turbinų įrenginių inžinierius
5. Rita Raišutienė - AB „Klaipėdos energija" Ekonomikos ir personalo skyriaus ekonomistė
6. Dana Gina Bulaukienė - AB „Klaipėdos energija" Investicijų valdymo skyriaus inžinierė
7. Inga Sargūnienė - AB „Šiaulių energija" inžinierė-ekonomistė
8. Jonas Bieliauskas - AB „Šiaulių energija" pietinės katilinės įrengimų remonto šaltkalvis
9. Edvinas Alfredas Malinauskas - AB „Panevėžio energija" Kėdainių šilumos tinklų rajono vyresnysis vadybininkas
10. Saulius Užkurėlis - AB „Panevėžio energija" transporto tarnybos vairuotojas
11. Birutė Vėžienė - UAB „Litesko" filialo „Biržų šiluma" vyresn. priežiūros technikė
12. Virginijus Pocius - UAB „Litesko" filialo „Telšių šiluma" specialistas technikas
13. Nijolė Misevičiūtė - UAB „Litesko" filialo „Telšių šiluma" Vyresn. klientų vadybininkė
14. Danutė Garmuvienė - UAB „Litesko" filialo „Palangos šiluma" vyr. technikė chemikė
15. Renatas Asadauskas - UAB „Litesko" filialo „Alytaus energija" katilinių techninės grupės viršininkas
16. Vincas Aleknavičius - UAB „Litesko" filialo „Alytaus energija" elektrikas
17. Algis Daniušis - UAB „Mažeikių šilumos tinklai" materialinės-techninės tarnybos mechanikas
18. Ramūnas Steponavičius - UAB „Mažeikių šilumos tinklai" šilumos tinklų įrengimų remonto tarnybos vadovas
19. Irena Pikturnienė - UAB „Mažeikių šilumos tinklai" Vyriausioji ekonomistė
20. Antanas Šliaudaris - UAB „Mažeikių šilumos tinklai" Reivyčių, Viekšnių ir rezervinės katilinių viršininkas
21. Algis Budrys - UAB „Utenos šilumos tinklai" Katilinių tarnybos pamainos meistras-dispečeris
22. Ramūnas Baskutis - UAB „Utenos šilumos tinklai" Katilinių tarnybos remonto paruošimo inžinierius
23. Robertas-Antanas Mikužis - UAB „Utenos šilumos tinklai" Elektros, automatikos technikas
24. Vydmantas Jalnionis - UAB „Tauragės šilumos tinklai" Šilumos tinklų aptarnavimo tarnybos šaltkalvis brigadininkas
25. Povilas Sirvydas - UAB „Tauragės šilumos tinklai" Eičių katilinės šaltkalvis brigadininkas
26. Edvardas Padūnis - UAB „Tauragės šilumos tinklai" Elektros ūkio tarnybos elektrošaltkalvis
27. Vytautas Šukys - UAB „Tauragės šilumos tinklai" Beržės rajoninės katilinės katilų mašinistas
28. Kęstutis Zudmonas - UAB „Raseinių šilumos tinklai" pamainos vyr.operatorius
29. Sigitas Dukauskas - UAB „Raseinių šilumos tinklai" brigadininkas
30. Zigmas Bendoraitis - UAB „Raseinių šilumos tinklai" Ariogalos katilinės operatorius
31. Virginijus Grigalavičius - UAB „Raseinių šilumos tinklai" Viduklės katilinės meistras
32. Laimonas Simaitis - UAB „Radviliškio šiluma" informatikos specialistas
33. Giedrė Laukienė - UAB „Radviliškio šiluma" teisininkė
34. Dainius Stanislauskas - UAB „Radviliškio šiluma" elektrošaltkalvis
35. Petras Rožėnas - UAB „Radviliškio šiluma" šaltkalvis-suvirintojas
36. Petras Stūrys- UAB „Radviliškio šiluma" traktorininkas-šaltkalvis
37. Adolis Petraitis - UAB „Radviliškio šiluma" automatikos elektrošaltkalvis
38. Aleksandras Cvilikas - UAB „Kaišiadorių šiluma" Kaišiadorių katilinių meistras
39. Algis Frankonis - UAB „Kaišiadorių šiluma" vyr.operatorius
40. Juozas Kvederis - UAB „Lazdijų šiluma" katilinės operatorius
41. Asta Liutkienė - UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis" šilumos tarnybos vadovė
42. Vytautas Razutis - UAB „Šilutės šilumos tinklai" suvirintojas elektra ir dujomis
43. Romanas Mišeikis - UAB „Šilutės šilumos tinklai" katilinių įrenginių remonto šaltkalvis
44. Juozas Giedraitis - UAB „Šilutės šilumos tinklai" traktorininkas - eskavatorininkas
45. Vida Lazauskienė - UAB "Šakių šilumos tinklai" vyriausioji buhalterė
46. Viktoras Stancelis - UAB „Šilalės šilumos tinklai" šilumos ūkio meistras
47. Zigmas Šimašius - UAB „Šilalės šilumos tinklai" katilinių meistras

LIETUVOS ENERGIJOS GAMINTOJŲ ASOCIACIJOS PADĖKOS RAŠTAI:
1. Raimonda Kiauzarienė - AB „Šiaulių energija" buhalterė
2. Gintautas Bilevičius - AB „Šiaulių energija" Kuršėnų šilumos tinklų tarnybos viršininkas
3. Alvydas Vildžius - AB „Panevėžio energija" Elektrotechnikos tarnybos elektrošaltkalvis
4. Rolandas Sutkevičius - AB „Panevėžio energija" Panevėžio rajoninės katilinės vyresnysis katilų - turbinų operatorius.

2014 metais net kelios šilumos tiekimo įmonės minėjo veiklos jubiliejus. Švenčių metu buvo apdovanoti įmonių darbuotojai.

2014 m. birželio 27 d. AB "Klaipėdos energija" paminėjo garbingą 85 metų veiklos jubiliejų, kuri savo veiklą pradėjo 1929 metų birželio 17 dieną. Šventinio renginio metu buvo pagerbti ir apdovanoti įmonės darbuotojai, išsiskiriantys savo iniciatyva, kūrybiškumu, sugebėjimu efektyviai dirbti, sąžiningumu ir pasišventimu savo profesijai. Apdovanojimai įteikti:
LR ENERGETIKOS MINISTRO PADĖKOS RAŠTAS
Vytautui Valučiui - AB "Klaipėdos energija" generaliniam direktoriui

LR SEIMO PIRMININKO PADĖKOS RAŠTAS
Vytautui Petruliui - buvusiam ilgamečiui bendrovės direktoriui

PASAULIO ENERGETIKOS TARYBOS LIETUVOS KOMITETO PADĖKOS RAŠTAI
Vidmantui Vaicekauskui - AB "Klaipėdos energija" Šilumos apskaitos grupės vadovui
Aleksandrui Bazinovui - AB "Klaipėdos energija" Klaipėdos šilumos tinklų rajono inžinieriui

LIETUVOS ŠILUMOS TIEJĖJŲ ASOCIACIJOS TARYBOS PADĖKOS RAŠTAI
Inai Ponomarenko - AB "Klaipėdos energija" Pardavimų apskaitos grupės vadovei
Mariui Petraičiui - AB "Klaipėdos energija" Energijos gamybos tarnybos viršininko pavaduotojui
Mykolui Laimučiui Levinui - AB "Klaipėdos energija" dispečeriui

2014 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos narė uždaroji akcinė bendrovė "Gandras Energoefektas" paminėjo savo veiklos 25-ių metų jubiliejų. UAB "Gandras Energoefektas" buvo įkurta 1989 m. Visagine, vadovaujant generaliniam direktoriui Dmitrij Podčernin ir vykdo savo veiklą Baltijos ir Rusijos šalių rinkose. Minėjimo metu buvo apdovanoti įmonės darbuotojai:
LR MINISTRO PIRMININKO PADĖKOS RAŠTAS
Dmitrij Podčernin - UAB "Gandras Energoefektas" generaliniam direktoriui

PASALIO ENERGETIKOS TARYBOS LIETUVOS KOMITETOS PADĖKOS RAŠTAS
Vladimir Pucharev - UAB "Gandras Energoefektas" generalinio direktoriaus pavaduotojui

LIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJOSTARYBOS PADĖKOS RAŠTAI
Alionai Mikulan - Energetinių-pramoninių įrenginių skyriaus vadovei
Jelenai Juferovai - Energetinių-pramoninių įrenginių skyriaus vadybininkei
Liudmilai Golubkovai - Energetinių-pramoninių įrenginių skyriaus vadybininkei
Andžejui Ivančin - vyr.mechanikui
Ruslanui Babičiui - projektų skyriaus vadovui

2014 m. lakpričio 21 d. UAB "Mažeikių šilumos tinklai" paminėjo savo veiklos 40-ies metų jubiliejų. Šventinio renginio metu buvo pagerbti ir apdovanoti įmonės darbuotojai, įteikiant jiems padėkos raštus:
LR MINISTRO PRIMININKO PADĖKOS RAŠTAI
Liudvikas Švarcas - Mažeikių katilinės viršininkas
Laimutis Satkūnas - Mažeikių katilinės pamainos dispečeris
Romusis Strigūnas - vyriausiasis energetikas
Jevgenijus Ignatjevas - UAB „Klaipėdos inžinerinių tinklų statyba" valdybos pirmininkas

LR SEIMO PIRMININKO PAVADUOTOJO PADĖKOS RAŠTAI:
Algis Daniušis - mechanikas
Steponas Girta - Mažeikių katilinės pamainos dispečeris
Audrius Šemeta - Mažeikių katilinės viršininko pavaduotojas
Algirdas Trumpis - Profkomiteto pirmininkas

LIETUVOS ENERGETIKŲ GARBĖS ŽENKLAS
Justinas Reika - buvęs bendrovės direktorius, gamybinės-techninės tarnybos vadovo pavaduotojas, vyresnysis specialistas

PASAULIO ENERGETIKOS TARYBOS LIETUVOS KOMITETO PADĖKOS RAŠTAS
Valerijonas Norvaišas - buvęs Mažeikių katilinės pamainos dispečeris

LIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJOSTARYBOS PADĖKOS RAŠTAI
Kazys Austys, biokuro svėrimo operatorius
Virgilijus Bučys, Mažeikių katilinės operatorius
Jonas Memys, Reivyčių katilinės operatorius
Nijolė Pociuvienė, buhalterė
Juozas Prielgauskas, traktorininkas-ekskavatorininkas
Kazimiera Trakinienė, cheminių analizių laborantė
Antanas Grakauskas, šilumos apskaitos prietaisų aptarnavimo ir remonto šaltkalvis

LŠTA Tarybos padėkos raštai taip pat buvo įteikti:
- 2014 m. spalio 1 d. UAB "Šilutės šilumos tinklai" direktorių Algiui Mykolui Šauliui 65 metų sukakties proga „Už ilgametį darbą energetikos srityje, iniciatyvumą, siekį modernizuoti bendrovę, už jos nustatytų programų, projektų ir planų įgyvendinimą bei aktyvią veiklą vystant centralizuotą šilumos tiekimą Lietuvoje".
- 2014 m. gegužės 5 d. UAB „Radviliškio šiluma" apskaitininkei Daną Butkienei už ilgametį, nuoširdžiai ir sąžiningai atliekamą darbą bendrovėje.

2014 m. rugsėjo 12 d. UAB "Kaišiadorių šiluma" direktoriui Gintautui Paulauskui 50-ies metų jubiliejaus proga „Už sėkmingą vadovavimą įmonei, teisingus ir drąsius sprendimus įgyvendinant įvairius projektus, patikimai tiekiant šilumą Kaišiadorių miesto ir aplinkinių miestelių gyventojams, bei aktyvią veiklą vystant centralizuotą šilumos tiekimą Lietuvoje" buvo įteiktas Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto Padėkos raštas.

Visus ataskaitoje nurodytus priedus rasite asociacijos interneto svetainėje www.lsta.lt, skyriuje "Apie asociaciją", temoje "Veiklos ataskaitos", 2014 metų veiklos ataskaita.