Nacionalinė šilumos energetikos technologijų platforma

Euroheat & Power

EFIEES

World Energy Council

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos 2010 metų veiklos ataskaita

2010 m. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) tęsė savo veiklą, vykdydama visuotinio narių susirinkimo patvirtintą programą (2010-05-14 protokolas Nr. 1/18) ir LŠTA Tarybos posėdžių nutarimus (2010 metais įvyko 13 LŠTA Tarybos posėdžių). Per 2010 metus į asociaciją įstojo 1 naujas narys - UAB „ENG", todėl ataskaitinių metų pabaigoje narių skaičius padidėjo ir šiuo metu iš viso yra 42 nariai, t.y. 31 šilumos tiekimo įmonė ir 11 kitų šilumos ūkio sektoriuje veikiančių įmonių.
Asociacijoje 2010 metų pabaigoje dirbo 7 darbuotojai.

1. Teisės aktų harmonizavimo veikla

2010 metais priimti ir įsigaliojo daugiau kaip 200 naujų teisės aktų (žr. 1.1 priedas) ar jų pataisos susijusios su šilumos ūkiu (2009 metais apie 175, 2008 metais apie - 190, o 2007 metais - 134 teisės aktai). Apie naujus „Valstybės žiniose" paskelbtus teisės aktus nariai nuolatos informuojami elektroniniu paštu. Pagrindiniai teisės aktų paketai:

1.1 Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymai
(Žin., 2010, Nr. 1-6; Žin., 2010, Nr. 65-3196)
Pagrindinės nuostatos:
• Patikslinti šilumos ūkio subjektų apibrėžimai;
• Patikslintos teikiamos vartotojams informacijos apimtys;
• Naujai reglamentuotas veiklos šilumos ūkio sektoriuje licencijavimas;
• Pakeistas šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų reglamentavimas;

1.2. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymų įgyvendinimą lydintys teisės aktai
Pagrindiniai priimti teisės aktai:
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 982 "Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo" pakeitimo (V.Ž. 2010, Nr. 33-1556), kuriuo patvirtintos naujos redakcijos Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklės;
• Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklės (V.Ž. 2010, Nr. 43-2084), pertvirtintos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pakeitus funkcijų ir atsakomybės tarp ministerijų pasiskirstymą;
• Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (nauja redakcija) (toliau - Taisyklės). (V.Ž. 2010, Nr. 127-6488) Energetikos ministras šiuo teisės aktu patvirtino naujos redakcijos Taisykles, kurių esminės nuostatos galimai prieštarauja Šilumos ūkio įstatymui (toliau - Įstatymas) ir kitiems teisės aktams. Asociacija nederino Projekto, pastoviai teikė paklausimus Ministerijai ir kompetetingoms institucijoms dėl Taisyklių nuostatų taikymo ir įgyvendinimo praktikos. Ministerija niekaip nereagavo į Asociacijos paklausimus ir neteikė jokios informacijos dėl galimai prieštaraujančių Įstatymui ir kitiems teisės aktams Taisyklių nuostatų taikymo ir įgyvendinimo praktikos. Taisyklių prieštaravimai Įstatymui ir kitiems teisės aktams išdėstyti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymose Nr. 4D-2010/1-1272;1278;1284;
• VKEKK tvirtinami šilumos paskirstymo metodai ir jų pakeitimai. (V.Ž. 2010, Nr. 52-2594) Šiuo teisės aktu Komisijos buvo priimti prieštaraujantys Šilumos ūkio įstatymui (toliau - Įstatymas) pakeitimai dėl apmokestinamo šilumos kiekio, suvartoto karšto vandens temperatūros palaikymui, ribojimo. Asociacija nederino pakeitimų, pastoviai teikė Komisijai statistinę informaciją, pagrindžiančią priimtų pakeitimų prieštaravimus bei siūlymus sustabdyti neteisėto teisės akto galiojimą. Komisija niekaip nereagavo į Asociacijos teikiamą informaciją ir pasiūlymus; (V.Ž. 2010, Nr. 73-3737) Šiuo teisės aktu Komisija patvirtino naują Pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens bei šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekių nustatymo ir paskirstymo apibendrintą metodą Nr. 10; (V.Ž. 2010, Nr. 92-4902; Nr. 138-7096) Šiais teisės aktais padaryti metodų Nr. 6 ir Nr. 2 redakciniai pakeitimai;
• Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas (V.Ž. 2010, Nr. 23-1093) - redakciniai teisės akto (V.Ž. 2009, Nr. 143-6311) pakeitimai;
• Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, metodika (V.Ž. 2010, Nr. 92-4901) - priimtas Įstatymo (Žin., 2010, Nr. 1-6; Nr. 65-3196) įgyvendinimą lydintis teisės aktas;
• Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašas (V.Ž. 2010, Nr. 122-6254) - priimtas Įstatymo (Žin., 2010, Nr. 1-6; Nr. 65-3196) įgyvendinimą lydintis teisės aktas;
• Nepriklausomų šilumos gamintojų pripažinimo nereguliuojamaisiais tvarkos aprašas (V.Ž. 2010, Nr. 122-6253) - priimtas Įstatymo (Žin., 2010, Nr. 1-6; Nr. 65-3196) įgyvendinimą lydintis teisės aktas;

1.3. Energetikos sektoriaus (elektros, dujų ir vandens) įstatymų pakeitimo ir papildymo įstatymų ir projektų paketas ir įstatymų įgyvendinimą lydintys teisės aktai
.  Pagrindinės nuostatos:
• 2010 buvo priimti ir/ar papildyti energetikos sektoriaus (elektros, dujų ir vandens) įstatymų įgyvendinimą lydintys teisės aktai sąlygoti energetikos ministerijos įsteigimo, 2009 metais priimtų Įstatymų pakeitimo ir papildymo įstatymais, Nacionalinės energetikos strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių plano vykdymo, Energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano vykdymo nuostatomis, kainodaros principų bei licencijavimo tvarkos pakeitimų, energijos tiekimo patikimumo užtikrinimo reikalavimais.
• 2010 buvo parengti ir svarstomi Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 4, 6, 10, 32, 33, 34, 35, 42, 421, 43, 44, 48, straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 11, 12, 16, 17, 18, 24, 26, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 5, 8, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 22, 23, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 5, 10, 11, 19 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kainų įstatymo 1 ir 12 straipsnių pakeitimo ir 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 3, 5, 6, 7, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 10, 12, 15, 18, 21, 22, 26, 30, 31, 32, 33, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1521, 15210, 1541, 1542, 15410, 224, 246, 2591, 268, 320, 330 straipsnių pakeitimo ir 994, 996, 997, 2351 ir 2352 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 2, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 31 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau - Įstatymų projektų paketas), kuriais numatyta įsteigti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą. Svarstymo eigoje LRV Įstatymų paketą, kaip galimai prieštaraujantį Konstitucijai, buvo siūloma nebesvarstyti. Šiuo metu Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įsteigimo Įstatymų projektų paketas įregistruotas Seime, pradėtos svarstymo procedūros.

1.4. Daugiabučių gyvenamųjų namų renovavimo (modernizavimo) nauja programa ir jos įgyvendinimą reglamentuojančių Įstatymų pakeitimo ir papildymo įstatymų paketas ir Įstatymų bei Programos įgyvendinimą lydintys teisės aktai;

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-2012 metų programa energijos vartojimo efektyvumo didinimo segmente;
• 2010 metais buvo rengiami, svarstomi ir priimami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-2012 metų Daugiabučių namų modernizavimo programą įgyvendinantis Įstatymų paketas ir Įstatymų įgyvendinimą lydintys teisės aktai.

1.5. Aplinkosaugos įstatymų pakeitimo ir papildymo įstatymų paketas ir Įstatymų įgyvendinimą lydintys teisės aktai;

• Seimas priėmė Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą ruošiami ir tvirtinami Įstatymo įgyvendinimą lydintys ir susiję teisės aktai;
• Seimo sudaryta darbo grupė parengė ir įregistravo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą. Pradėta Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto priėmimo Seime procedūra (2011 m. balandžio 19 d. LR Seime plenariniame posėdyje įstatymas priimtas);
• TIPK, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo į atmosferą, aplinkos monitoringo bei kitų aplinkosaugos ES ir Lietuvos teisės aktų įgyvendinimą lydintys ir susiję teisės aktai;

1.6. Europos Sąjungos teisės aktai (Direktyvos ir Reglamentai) reglamentuojantys šilumos ūkio veiklą.

Ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos Seime, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, Lietuvos Respublikos ūkio ir energetikos ministerijose, Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje bei kitose valstybės institucijose, kur buvo svarstomi šių įstatymų ir teisės aktų projektai, LŠTA administracija parengė ir pateikė valstybės institucijoms su asociacijos nariais suderintus pasiūlymus minėtiems Projektams. Teisės aktuose nustatyta tvarka gindami savo narių interesus, LŠTA administracijos ir narių atstovai dalyvavo visuose Seimo komitetų ir kitų valstybės institucijų posėdžiuose bei pasitarimuose, kur buvo svarstomi Projektai. Asociacijos nariai buvo nuolat informuojami apie Projektų svarstymo eigą, nariams išsiunčiami dokumentai. Rengiant pasiūlymus ir išvadas, dėl šių projektų, vadovautasi prioritetine nuostata siekti, kad:
• energetikos (elektros, dujų, šilumos, vandens) ūkio veiklą reglamentuojantys įstatymai bei jų įgyvendinimą lydintys teisės aktai aiškiai reglamentuotų energetikos ūkio sektoriuose veikiančių natūralių monopolijų veiklą ir atsakomybę bei valstybinį energijos monopolinių paslaugų apskaitos ir pardavimo vartotojams kainų reguliavimą iki jiems nuosavybės teise priklausančių energijos perdavimo ar skirstymo įrenginių ribos;
• energetikos (elektros, dujų, šilumos, vandens) ūkio sektoriuose veikiančių ūkio subjektų veikla nuo vartotojui nuosavybės (buitiniams vartotojams - bendrosios dalinės nuosavybės) teise priklausančių energijos perdavimo ar skirstymo įrenginių ribos, energijos pristatymas į vartojimo vietą, energijos vartojimo sistemų priežiūra (eksploatavimas), energetinio efektyvumo didinimas būtų traktuojama kaip paslauga. Šią veiklą turi reglamentuoti kiti teisės aktai. Valstybė turi reglamentuoti minimalias šių paslaugų apimtis, kokybės reikalavimus bei reguliuoti maksimalias kainas. Valstybė turi skatinti, kad šia veikla užsiimantys ūkio subjektai veiktų konkurencijos sąlygomis, o teikiamų paslaugų galutinę kainą reguliuotų rinka.

Ypatingas dėmesys šiuo aspektu buvo skirtas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų projektų rengimo ir svarstymo valstybės institucijose procedūroms. LŠTA administracija, vykdydama 2010 metų veiklos krypčių ir plano nuostatas, didelį dėmesį skyrė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų projektų analizei, su šilumos ūkio sektoriumi susijusioms nuostatoms, pateikė su asociacijos nariais suderintus pasiūlymus ir pastabas atitinkamoms institucijoms. Didelė dalis asociacijos pateiktų pastabų ir pasiūlymų įvertinti valstybės institucijų patvirtintuose įstatymo įgyvendinimą lydinčiuose teisės aktuose.

Įgyvendinant Direktyvą 2009/28/EB per 2009-2010 metus Lietuvoje buvo atlikta:

1. LR energetikos ministerijos užsakymu Lietuvos energetikos institutas atliko mokslinį-tiriamąjį darbą "Šalies savivaldybėse esamų atsinaujinančių energijos išteklių (biokuro, hidroenergijos, saulės energijos, geoterminės energijos) ir komunalinių atliekų panaudojimas energijai gaminti".
2. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos užsakymu Lietuvos energetikos konsultantų asociacija atliko studiją „Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sistemose programa".
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789 patvirtino Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategiją,
4. Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2010 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1-180 patvirtinto Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių planą
5. Europos Komisijai pateiktas Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros 2010-2020 metų veiksmų planas.

1.7. Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo
2010-11-15 Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. V-107 (Žin., 2010, Nr.). Šiuo teisės aktu priimtos nuostatos galimai prieštaraujančios Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymui (Žin., 2006, Nr. 77-2966) (toliau - Įstatymas), taip pat įgyvendindamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/22/EB dėl matavimo priemonių (toliau - Direktyva) nuostatoms. Asociacija raštu kreipėsi į Valstybinę metrologijos tarnybą dėl šio teisės akto išaiškinimo ir taikymo praktikos. Asociacija su skundu kreipėsi į VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINĮ TEISMĄ. Asociacijos keliamų problemų sprendimui Valstybinė metrologijos tarnyba sudarė darbo grupę, kurioje dalyvauja administracijos ir narių atstovai.

LŠTA administracija, vykdydama 2009 metų veiklos krypčių ir plano nuostatas, didelį dėmesį skyrė Nacionalinės energetikos strategijos ir jos įgyvendinimo, Nacionalinio atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros 2010-2020 metų veiksmų plano (toliau NAIENP) projekto analizei bei su šilumos ūkio sektoriumi susijusių, rengiamų studijų dėl NAIENP nuostatoms, pateikė su asociacijos nariais suderintus pasiūlymus ir pastabas bei reikalingą statistinę informaciją atitinkamoms studijų rengimo darbo grupėms ir valstybės institucijoms.

2010 metais toliau vyko Lietuvos pasirengimas ES struktūrinės paramos panaudojimui 2007-2013 m. procesas
. Asociacijos atstovai dalyvavo viešuosiuose aptarimuose, teikė pasiūlymus valdžios institucijoms, kad rengiant strateginius dokumentus būtų skiriamas didesnis dėmesys ir atitinkamai parama šilumos ūkio plėtros priemonių įgyvendinimui. LŠTA nariai buvo nuolatos informuojami apie priimtus sprendimus ir naujienas.

LŠTA prezidentas dalyvauja Energetikos projektų atrankos, administruojant ES struktūrinių fondų lėšas 2004-2006 m. bei Stebėsenos, rengiantis administruoti ES struktūrinių fondų lėšas 2007-2013 m., komitetų darbe.

2010 metais šilumos tiekėjų, daugiabučių namų Valdytojų (Administratorių), Prižiūrėtojų ir buitinių vartotojų sutartinius santykius ženkliai pablogino energetikos ministro patvirtintos, galimai prieštaraujančios teisinei sistemai naujos redakcijos šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės ir kitų Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų pataisos, bei Ministerijos organizuotos viešųjų ryšių akcijos, Komisijos priimtos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų pataisos. Neatsižvelgiant į daromus trukdymus ir Ministerijos bei kainų Komisijos užimtą poziciją, LŠTA administracija ir toliau aktyviai bendradarbiauja su teisės aktų projektus rengiančiomis darbo grupėmis, valstybės institucijų, kuruojančių projektus, atstovais, ypač aptariant teisės aktų pakeitimo ir papildymo projektų variantus. Ypatingas dėmesys skiriamas Šilumos ūkio įstatymo pakeitimų ir papildymų projektams bei Įstatymo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų pakeitimų ir papildymo projektams.

Naujai priimtų teisės aktų taikymo praktikos, teisės aktų projektų visose rengimo bei svarstymo institucijose stadijose, asociacijos specialistų ir narių keliamų probleminių klausimų, dėl teisės aktų taikymo praktikos, aptarimai vyksta LŠTA penktadieniais organizuojamuose darbo grupių susitikimuose (žr. 1.2 priedas) su valstybės institucijų, nepriklausomų ekspertų, įmonių atstovais. Informacija probleminiais klausimais, apie pateiktus tarpinius projektus, išsiunčiama įmonėms. Ypač aktualiems, specifiniams klausimams aptarti kviečiami vadovaujantys įmonių specialistai (įmonių vadovai, technikos direktoriai, rinkodarai vadovaujantys darbuotojai ir specialistai). Siekiant kuo didesnio viešumo, darbo grupių susitikimuose kviečiami dalyvauti vartotojų, kitų asociacijų interesus atstovaujančių institucijų atsakingi darbuotojai. Susitikimų protokolai ir jų metu aptarti dokumentai talpinami asociacijos interneto svetainėje http://www.lsta.lt/lt/meetings/.

2010 metais įvyko 52 tokie susitikimai, kurių metu aptarta per 620 naujų teisės aktų, jų projektų versijos, teikiamų pastabų ir pasiūlymų paketai aptarta ir jų taikymo praktika. Nuolatinė susitikimų tema tapo diskusija, dėl teisės aktų, reglamentuojančių energijos tiekimą buitiniams vartotojams, tobulinimo koncepcijos projekto nuostatų. Tokio tipo diskusija aptariant naujus teisės aktus, teisės aktų projektus, įsigaliojusių teisės aktų taikymo praktika, analizės ir suinteresuotų asmenų informavimas šiuose susitikimuose tapo pagrindine klausimų aptarimo forma, kuri ateityje bus nuolat tęsiama.

Asociacija, kartu su Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacija (LEEGA), Lietuvos energijos konsultantų asociacija (LEKA), Lietuvos biomasės energetikos asociacija (LITBIOMA) kiekvieną pirmadienį rengia ekspertų susitikimus su valstybės institucijų, LSA, nepriklausomų ekspertų, įmonių atstovais. 2010 metais įvyko 50 ekspertų susitikimų. Į susitikimus aktualiausiais klausimais pastoviai kviečiami ir dalyvauja įmonių vadovai, technikos direktoriai, rinkodarai vadovaujantys darbuotojai ir specialistai. Ekspertų susitikimuose analizuojamos asociacijos ir valstybės institucijų užsakymu atliekamų šilumos ūkio plėtros ir perspektyvų analizės studijų darbo grupių ataskaitos, aktualūs ES ir šalies teisės aktų projektai ir naujų teisės aktų taikymo praktikos probleminiai klausimai.

Visi teisės aktų projektai, asociacijos rengiami raštai ar gauti derinimui institucijų raštai susiję su šilumos tiekimo įmonių vykdoma veikla bei kita ypatingai aktuali bei svarbi informacija siunčiama įmonėms derinimui, žiniai kiekvieną dieną. Iš viso per 2010 metus išsiųsta per 650 įvairių pranešimų įmonėms aktualiais klausimais. Su asociacijos nariais suderinti raštų projektai dėl šilumos ūkio sektoriuje veikiančių subjektų ir vartotojų interesų atstovavimo siunčiami valstybės institucijoms, 2010 metais tokių raštų išsiųsta per 217. Svarbiausių asociacijos išsiųstų valstybės ir savivaldybių institucijoms raštų sąrašas pridedamas (žr. 1.3 priedas).

2. Studijų rengimas

LŠTA užsakymu per 2010 m. buvo pilnai atlikta 11 tiriamųjų darbų/studijų ir pradėtas dar 1, kuris bus užbaigtas 2011 metais. Asociacija taip pat aktyviai prisidėjo prie kitų 2 studijų parengimo.

LŠTA užsakymu 2010 m. pradėta studija „2011-2020 metų kompleksinės investicinės programos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje parengimas ir įgyvendinimo priemonių sukūrimas". Studijos rengėjai: Lietuvos energetikos institutas (LEI), Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Lietuvos energetikos konsultantų asociacija (LEKA).
Šios studijos tikslas - Parengti Europos Sąjungos energetikos politikos „20-20-20" ir naujausių direktyvų įgyvendinimui Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektoriuje būtinų priemonių kompleksinę investicinę programą (KIP) laikotarpiui iki 2020 metų, užtikrinančią optimalią sektoriaus perspektyvinę raidą, ir, išanalizavus dabartinę sektoriaus techninę bei ekonominę padėtį, nustatyti jo galimybes ir būtinas administracines bei finansines priemones šios programos įgyvendinimui.
Studiją planuojama baigti 2011 m. gegužės mėnesį.

Atliktos studijos/tiriamieji darbai per 2010 metus:
1.
LŠTA užsakymu atlikta studija „Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifai ir lokalinės sąmatos pagal šildymo ir karšto vandens sistemų tipus". Studijos vykdytojas: UAB „Sistela".
Darbo tikslas - apskaičiuoti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifus, vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. O3-54 (Žin., 2003, Nr. 80-3679; 2009, Nr. 39-1506) patvirtinta Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodika. Priežiūros išlaidas apskaičiuoti atskiroms šildymo ir karšto vandens sistemos dalims: šilumos punktams (mazgams), šildymo sistemos vamzdynams ir karšto vandens tiekimo sistemos vamzdynams.
2. LŠTA užsakymu atlikta studija „Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sistemose programa". Studijos vykdytojas: Lietuvos energetikos konsultantų asociacija.
Darbo tikslas - išanalizuoti esamus Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sistemų įrengtus šilumos ir elektros gamybos įrenginius, jų techninius parametrus, susidėvėjimo laipsnius bei atnaujinimo poreikius. Taip pat jame bus nagrinėjami sistemų apkrovimo režimai, bei būsimi šilumos vartojimo pokyčiai, galimos atsinaujinančių energijos išteklių plėtros galimybės.
3. LŠTA užsakymu atlikta studija „Dėl kurą deginančio įrenginio galios nustatymo". Studijos vykdytojas: Lietuvos energetikos konsultantų asociacija.
Darbo tikslas - apžvelgti šiuo metu galiojančius kurą deginančio įrenginio nominalios šiluminės galios nustatymo bendruosius principus. Įvertinti atskiro kurą deginančio įrenginio šiluminės galios nustatymo taikymo praktiką bei grupės kurą deginančių įrenginių šiluminės galios nustatymo dėsningumus.
4. LŠTA užsakymu atlikta studija „Darbo užmokesčio įvertinimas centralizuoto šilumos tiekimo ilgalaikėje skatinamojoje kainodaroje". Studijos vykdytojas: Lietuvos energetikos konsultantų asociacija.
Darbo tikslas - įvardinti bendruosius šilumos kainodaros formavimo principus pereinamosios ekonomikos šalyse. Šiuos principus palyginti su Lietuvoje galiojančia kainodaros sistema, tame tarpe įvertinti darbo užmokestį. Atlikti UAB „Vilniaus energija" darbo užmokesčio fondo analizę bei suformuluoti rekomendacijas.
5. LŠTA užsakymu atlikta studija „Dėl „mažiausių kaštų" principo taikymo Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje". Studijos vykdytojas: Lietuvos energetikos konsultantų asociacija.
Darbo tikslas - patikrinti ar 2010 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 789 priimta „Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija", neprieštarauja Europos Sąjungos direktyvos 2009/28/EB ir Strategijos pagrindiniam principui - siekti įgyvendinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, mažiausiomis sąnaudomis, sukuriant didžiausią pridėtinę vertę. Tuo tikslu atliktas Strategijoje numatytų „žaliosios" elektros gamybos technologinių būdų palyginimas mažiausiųjų kaštų požiūriu, naudojant kelias ekonominio vertinimo metodikas.
6. LŠTA užsakymu atlikta studija „Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje". Studijos vykdytojas: Lietuvos energetikos konsultantų asociacija.
Darbo tikslas - nustatyti, kokias „žaliosios" šilumos ir elektros energijos apimtis iš atsinaujinančių išteklių ir kokiomis sąnaudomis realiai galima būtų gaminti Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektoriuje, bendrai gaminant šilumą ir elektrą kogeneraciniuose įrenginiuose. Maksimali atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtra Lietuvos CŠT sektoriuje ženkliai prisidėtų prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekio, sustiprintų šalies ekonomiką ir sukurtų svarią aplinkosauginę naudą. Pateikti analitinę medžiagą ir išvadas, kurios galėtų būti panaudojamos Nacionalinio atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų plano, Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos atnaujinimui bei naujojo „Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo" ir Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos projektų tobulinimui. Įvertinti, kaip „mažiausių kaštų" principą atitinka Lietuvos valdininkų paruoštas ir patvirtintas „Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) veiksmų planas, atlikti analizę naudojant kelias skirtingas ekonominio įvertinimo metodikas.
7. LŠTA užsakymu atlikta studija „Privatus ir viešas kapitalas Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje". Studijos vykdytojas: Lietuvos energetikos konsultantų asociacija.
Darbo tikslas - išnagrinėti privataus kapitalo įtaką Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriui. Privataus kapitalo įtakos vertinimas vykdomas 2 paminėtais laikotarpiais: 2000-2004 metais, kai privatus kapitalas įžengė į šilumos tiekimo sektorių ir 2005-2009 metais, kai reikšmingai pasikeitė ir nusistovėjo CŠT sektoriaus reguliavimas ir būklė.
8. LŠTA užsakymu atlikta studija „Dėl CŠT sektoriaus teisinių, ekonominių bei techninių rodiklių Lietuvoje ir kitose „pereinamosios" ekonomikos šalyse". Studijos vykdytojas: Lietuvos energetikos konsultantų asociacija.
Darbo tikslas - įvertinti Lietuvos CŠT padėtį kaimyninių valstybių ir Europos sąjungos kontekste. Darbe išanalizuoti šilumos tiekimo sektorius atskirose valstybėse, palyginti jų pagrindines charakteristikas, objektyviai vertinti Lietuvos CŠT sektoriaus dabartinę būklę, praėjus pagrindinių reformų ekonomikoje periodui.
9. LŠTA užsakymu atlikta studija „Centralizuoto šilumos tiekimo įmonių valdymo problemos ir jų sprendimo būdai". Studijos vykdytojas: Lietuvos energetikos konsultantų asociacija.
Darbo tikslas - išanalizuoti centralizuoto šilumos ūkio valdymą įvairiose „pereinamosios" ekonomikos šalyse. Nustatyti su kokiomis problemomis susiduria šios šalys bei pasiūlyti galimus problemų sprendimo variantus. Įvertinti Centralizuoto šilumos tiekimo valdymo Lietuvoje problemas ir jų galimus sprendimo būdus.
10. LŠTA užsakymu atlikta studija „Dėl atskiro buto atsijungimo nuo daugiabučio namo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos". Studijos vykdytojas: Lietuvos energetikos konsultantų asociacija.
Darbo tikslas - apžvelgti centralizuoto šilumos tiekimo specifiką Lietuvoje. Įvardinti skirtingo šilumos suvartojimo priežastis pastatuose ir šilumos kainas įtakojančius veiksnius skirtingose šilumos tiekimo įmonėse. Įvertinti atskiro buto daugiabutyje atjungimo nuo pastato šildymo sistemos tvarką pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus. Atlikti atskiro buto šildymo gamtinėmis dujomis ir centralizuotai tiekiama šiluma ekonominį palyginimą, nustatyti tokio atsijungimo pasekmes likusiems vartotojams bei visai šildymo sistemai. Suformuluoti išvadas ir pasiūlymus.
11. LŠTA užsakymu atlikta studija „Europos komisijos išleistų ATL paskirstymą reglamentuojančių projektinių dokumentų apžvalga, vertinant galimą jų įtaką centralizuoto šilumos tiekimo sektoriui". Studijos vykdytojas: Lietuvos energetikos konsultantų asociacija.
Darbo tikslas - išsamiai pateikti informaciją apie šiuo metu galiojančią ATL paskirstymo šilumos gamybos įrenginiams tvarką. Atskleisti bendruosius ATL paskirstymo įrenginiams principus ATL prekybos sistemoje dalyvausiantiems įrenginiams. Įvardinti ATL paskirstymo CŠT ir kogeneracinėms elektrinėms nustatytus principus (trūkumus, privalumus): naujiems, paskirstymas uždaromiems arba dalinai uždaromiems įrenginiams.

Kitos studijos/tiriamieji darbai prie kurių rengimo prisidėjo LŠTA:

LŠTA aktyviai dalyvavo 2010 m. Lietuvos energetikos instituto atlikto tiriamojo mokslinio darbo „Šalies savivaldybėse esamų atsinaujinančių energijos išteklių (biokuro, hidroenergijos, saulės energijos, geoterminės energijos) ir komunalinių atliekų panaudojimas energijai gaminti" rengime, kurį užsakė LR Energetikos ministerija.
Pagrindiniai šio darbo, kuris apėmė šilumos, elektros ir transporto sektorius, tikslai:
- įvertinti biokuro potencialą šalyje, išanalizuoti biokuro gamybos bei panaudojimo galimybes ir pateikti rekomendacijas dėl tikslingos biokuro naudojimo plėtros;
- parengti mokslinės-inžinerinės praktikos studiją, kurios nuostatomis galėtų būti įgyvendinama darni trumpalaikė bei ilgalaikė Lietuvos regioninė atsinaujinančių energijos išteklių bei komunalinių atliekų panaudojimo plėtra energetikoje - Nacionalinės energetikos strategijos, Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos, Kogeneracijos plėtros plano pagrindais.
LŠTA prisidėjo prie 2010 m. UAB „Vilniaus energija" užsakymu atliktos studijos „Biodujų parengimo transportuoti dujotiekiais ruošimo kaštai". Pagrindinis studijos tikslas buvo įvertinti biodujų parengimo galimybes (technologines ir finansines) jas transportuoti dujotiekiais. Studijos rengėjas: Lietuvos energetikos konsultantų asociacija.
Studijų rengimo programa, numatyta 2010 metams, įvykdyta, studijų ataskaitos paskelbtos asociacijos interneto svetainėje. Studijose pateikti naujų teisės aktų projektai bei galiojančių teisės aktų pataisų ir papildymų projektai buvo svarstomi LŠTA penktadieniais organizuojamuose darbo grupių susitikimuose su asociacijos narių, valstybės institucijų bei vartotojų interesus atstovaujančių organizacijų atstovais. Svarstymo rezultatai pateikiami susitikimų protokoluose, kurie skelbiami asociacijos interneto svetainėje. Studijose pateikti naujų teisės aktų projektai bei galiojančių teisės aktų pataisų ir papildymų projektai teisės aktuose nustatyta tvarka pateikti valstybės institucijoms pagal kompetenciją, vyksta jų derinimo ir priėmimo procedūra. Asociacijos nariai buvo informuojami apie Projektų svarstymo eigą, nariams išsiunčiami dokumentai.
Visos atliktos studijos patalpintos LŠTA svetainėje http://www.lsta.lt/lt/pages/apie-silumos-uki/studijos-tiriamieji-darbai

3. Renginiai, seminarai, konferencijos

2010 metais LŠTA kartu su kitomis organizacijomis surengė 5 seminarus/konferencijas, kitus įvairius susitikimus ir posėdžius.
2010 m. sausio 8 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija surengė šilumos tiekimo įmonių atstovų pasitarimą, kurio metu ypatingas dėmesys buvo skirtas LR energetikos ministro 2009 m. gruodžio 22 d. pasirašytam įsakymui Nr. 1-255 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 4-258 "Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo. Susitikime dalyvavo Lietuvos šilumos tiekimo įmonių atstovai, atstovai iš valstybės institucijų, giminingų asociacijų, vartotojų organizacijų, mokslo ir mokymo įstaigų, konsultacinių bendrovių.
2010 m. sausio 22 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija organizavo LŠTA narių metinį susirinkimą-konferenciją "Šilumos ūkio aktualių klausimų aptarimas". Konferencijoje dalyvavo šilumos tiekimo įmonių vadovai, atstovai iš LR Seimo, LR Vyriausybės, Ūkio ministerijos, Energetikos ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinės energetikos inspekcijos ir kitų valstybės institucijų, vartotojų organizacijų, mokslo įstaigų ir giminingų asociacijų ir konsultacinių bendrovių.
2010 m. vasario 19 d. vyko LŠTA technikos komiteto pasitarimas, kurio metu aptarti techniniai teisės aktai bei 2010 metais planuojami darbai.
2010 m. kovo 8 d. organizavo pasitarimą, kurio metu tarp Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos energetikos instituto, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos, Lietuvos elektros energetikos asociacijos, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA, Lietuvos energijos konsultantų asociacijos, Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacijos, Lietuvos biodujų asociacijos buvo pasirašytas BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMAS.
2010 m. balandžio 16 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija organizavo šventę Lietuvos Energetikų dienai paminėti, kurios metu buvo pagerbti ir apdovanoti iškiliausi šalies energetikai, išsiskiriantys savo iniciatyva, kūrybiškumu, sugebėjimu efektyviai dirbti, sąžiningumu ir pasišventimu savo profesijai.
2010 m. gegužės 12 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas V.Stasiūnas kartu su Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacijos prezidentu Algimantu Zaremba dalyvavo Estijos elektros ir šilumos asociacijos organizuotoje konferencijoje skirtoje asociacijos veiklos 15-os metų sukakčiai paminėti.
2010 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitete vyko posėdis, kuriame buvo pristatinėjama Lietuvos Energetikos instituto atlikta studija "Šalies savivaldybėse esamų atsinaujinančių energijos išteklių (biokuro, hidroenergijos, saulės energijos, geoterminės energijos) ir komunalinių atliekų panaudojimas energijai gaminti". LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas skaitė pranešimą „Biokuro ir komunalinių atliekų panaudojimas centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje".
2010 m. birželio 2-3 d. vyko Euroheat & Power generalinė asamblėja ir konferencija „Kogeneracija ir centralizuotas šilumos tiekimas: atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas" (Cogeneration and District Heating: teaming up for energy renewal), kurią šiais metais organizavo tarptautinė centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacija Euroheat & Power kartu su Europos asociacija kogeneracijos skatinimui COGEN Europe, dalyvavo atstovai iš įvairių Europos ir kitų pasaulio šalių, kur buvo aptariamos pastarojo laikmečio aktualios problemos, išvystytą centralizuotą šilumos tiekimą turinčioms šalims. Konferencijoje iš Lietuvos dalyvavo 3 asmenų delegacija: Vytautas Stasiūnas (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos Prezidentas), Algimantas Zaremba (Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacijos prezidentas) ir Rymantas Juozaitis (Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas)
2010 m. rugsėjo 12-16 d. Monrealyje (Kanada) vyko Pasaulio energetikos tarybos organizuotas 21-asis Pasaulio energetikos kongresas, į kurį suvažiavo atstovai ir dalyviai iš visų pasaulio šalių. Kongreso metu dalyviai iš įvairių energetikos sričių turėjo galimybę aptarti energetikoje kylančias problemas bei jų sprendimo būdus. Šiais metais kongrese dalyvavo ir pranešimą skaitė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos Tarybos pirmininkas Andrius Janukonis.
2010 m. spalio 6-8 d. LŠTA specialistas Nerijus Jasinskas dalyvavo Prahoje projekto „Promotion of Short Rotation Coppice for District Heating Systems in Eastern Europe" partnerių pasitarime.
2010 m. spalio 12-13 d. Latvijos šilumos tiekėjų asociacija organizavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos šilumos tiekėjų asociacijų susitikimą, kuriame buvo pristatytas kiekvienos šalies šilumos sektorius, nuveikti darbai bei kylančios problemos. Šiame susitikime dalyvavo:
1. AB „Kauno energija" generalinis direktorius Rimantas Bakas;
2. AB „Jonavos šilumos tinklai" direktorius Alfredas Sadzevičius;
3. UAB „Utenos šilumos tinklai" direktorius Gintaras Diržauskas;
4. UAB „Mažeikių šilumos tinklai" generalinis direktorius Jonas Jurkus;
5. AB „Panevėžio energija" technikos direktorius Petras Diksa;
6. AB „Klaipėdos energija" technikos direktorius Vilius Buinevičius;
7. AB „Šiaulių energija" technikos direktorius Virgilijus Pavlavičius;
8. UAB „Vilniaus energija" komercijos direktorius Rimantas Germanas;
9. Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius;
10. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas;
11. Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacijos prezidentas Algimantas Zaremba.
2010 m. lapkričio 23-24 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas V.Stasiūnas, Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacijos prezidentas A.Zaremba ir Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas V.Lukoševičius dalyvavo Krokuvoje vykusiame Euroheat & Power energetikos politikos darbo grupės susitikime.
Per 2010 metus įvyko virš 50 energetikos ekspertų susitikimų (žr. 3.1 priedas), į kuriuos buvo kviečiami ir įmonių vadovai bei jų atstovai. Šiuo metu asociaciją bei jos narius įvairiais šilumos ūkio klausimais konsultuoja virš 50 energetikos ekspertų, šilumos ūkyje atliekančių įvairius mokslinius tiriamuosius darbus, galimybių studijas, rengiančių verslo planus, specialiuosius šilumos ūkio planus ir t.t.

Iš viso LŠTA darbuotojai per 2010 m. dalyvavo 52 renginiuose (44 Lietuvoje ir 8 užsienyje) iš jų 19 skaitė pranešimus, kurių išsami tematika bei datos pateiktos prieduose
(žr. 3.2 priedas).
Visa informacija apie renginius patalpinta LŠTA svetainėje http://www.lsta.lt/lt/events/

4. LŠTA vykdomi vietiniai ir tarptautiniai projektai

2009 m. balandžio mėn. gauta ES parama pagal 2007 - 20013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis" priemonę „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse".
Projekto trukmė: 2009 m. balandžio mėn. - 2012 m. balandžio mėn. 
Projekto vertė
: 2 612 771 Lt. 
Paramos dydis
: 1 700 948 Lt. 
Nuosavos lėšos
: 911 832 Lt
Projekto partneriai yra aštuonios šilumos tiekimo įmonės asociacijos narės - UAB „Vilniaus energija", AB „Kauno energija", UAB „Litesko", AB „Klaipėdos energija", AB „Panevėžio energija", AB „Šiaulių energija", UAB „E energija" ir UAB Mažeikių šilumos tinklai.
Iki 2011 m. sausio mėn. 1 d. buvo apmokyta 364 šilumos tiekimo įmonių darbuotojai. Iš viso pagal projektą planuojama apmokyti apie 712 šilumos tiekimo įmonių darbuotojus - aukščiausio ir vidurinio lygio įmonių vadovus, personalo vadovus, inžinierius, šilumos tiekimo vadybininkus, kitus įmonių darbuotojus.
Projekto tikslinės grupės:

• aukščiausiojo ir viduriniojo lygio įmonių vadovai;
• personalo vadovai;
• inžinieriai;
• šilumos tiekimo organizatoriai (vadybininkai)
• meistrai
Visų mokymo programų sąrašas:
I. Energetikos mokymai

1. Energetikos mokymai šilumos tiekimo organizatoriams
• Pastatų energetinis auditas
• Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemos
• Naujausios energetikos įrenginių modernizavimo galimybės
2. Energetikos mokymai vadovams
• Naujausios technologijos energetikos srityje
• Energetikos įrenginių eksploatavimo galimybės, techninių rodiklių vertinimo metodai
• ES norminių teisės dokumentų, reglamentuojančių gamtosaugą energetikoje apžvalga, taikymas kasdieniame darbe
3. Energetikos mokymai inžinieriams ir kitiems specialistams
• automatika (šilumos ir elektros gamybos procesų automatizavimas ; šilumos energetinių procesų automatinio reguliavimo sistemų eksploatavimas ;šilumos ir elektros energijos apskaitos sistemos, nauji metodai; technologinių procesų valdymo sistemos, jų naudojimas energetikoje
• elektra (dažnio keitiklių naudojamų energetikoje tipai, veikimo principai, jų priežiūra, aptarnavimas; relinės apsaugos ir automatikos mikroprocesoriniai įrenginiai, nauji įtaisai, jų aptarnavimas, priežiūra; generatorių žadinimo sistemos, jų tipai, naudojimas, eksploatacija
• geoinformacinių sistemų taikymas šilumos tiekimo tinkluose
• kompiuterinių technologijų pritaikymas šilumos tiekimo sistemose
• tinklų monitoringas (defektų nustatymas šilumos trasose, nutekėjimų paieškos prietaisai)
• atsinaujinantys energijos šaltiniai ir su tuo susijusios technologijos, efektyvus energijos tiekimas; inžineriniai šiluminių procesų ir įrengimų skaičiavimai (tame tarpe elektrinės, katilai, šilumos trasos, šilumos punktai)
• teisinė bazė reglamentuojanti energetikos sektorių
II. Vadybos mokymų temų sąrašas:
1. Sisteminis žmogiškųjų išteklių valdymas
2. Efektyvi vidinė ir išorinė komunikacija
3. Efektyvus klientų aptarnavimas ir klientų globa
4. Lyderiavimo ir vadovavimo įgūdžių ugdymas
5. Darbinės veiklos planavimas, organizavimas ir valdymas
6. Subalansuotų veiklos rodiklių sistema
7. Darbuotojų veiklos valdymas ir vertinimas
8. Projektų valdymas
9. Krizių valdymas
10. Efektyvus finansų valdymas
11. Įmonės įvaizdžio formavimas
Planuojama, kad projekto mokymai prisidės prie efektyvesnio šilumos tiekimo įmonių valdymo, kai apmokyti dalyviai diegs naujas ir efektyviau naudos esamas technologijas šilumos tiekimo įmonėse. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2012 m. balandžio mėn.

• 2009 m. birželio mėnesį Europos Komisija patvirtino Lietuvos energetikos instituto pateiktą paraišką Euroheat & Power inicijuotam projektui „Ecoheat4EU" pagal ES paramos programą „Pažangi energetika Europai".

Ecoheat4EU projektas buvo sumanytas siekiant paremti gerai subalansuotų ir efektyvių teisinių mechanizmų pagrindimą, kurie galėtų skatinti modernių centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo plėtrą ir modernizavimą Europos šalyse, konkrečiai - keturiolikoje šalių, kurioms skirtas šis projektas.
Dalyviai:
• Švedija, Suomija, Danija - konsoliduojančios šalys;
• Lietuva, Čekija, Rumunija, Kroatija, - CŠT modernizuojančios šalys;
• Vokietija, Prancūzija, Italija, Norvegija, - plėtros šalys;
• Ispanija, Airija, Jungtinė karalystė - naujai vystančios šalys
Koordinatorius: Euroheat & Power
Projekto trukmė - 25 mėnesiai (planuojama projekto pabaiga - iki 2011 m. gegužės mėn.). 
Pagrindiniai projekto rezultatai:
Išanalizuotos taikomos teisinės ir politinės priemonės skatinant centralizuoto šilumos tiekimo, kaip pažangios ir energiją tausojančios bei aplinkai palankios technologijos plėtrą šalyse - projekto dalyvėse. Parengtas rekomenduojamų teisinio reguliavimo priemonių komplektas nacionaliniams sprendimų priėmėjams ir centralizuoto šilumos tiekimo rinkos dalyviams - rekomendacijos ir kelio žemėlapis (plėtros ir naujai CŠT vystančioms šalims), skirtas sukurti efektyvią CŠT plėtrą skatinančią teisinę aplinką ir strategiją.

Parengta informacija ES politikams, skirta dabartinėms ir būsimoms Europos mąsto iniciatyvoms centralizuoto šilumos ir šalčio tiekimo sferose.
Sukurtas praktinis įrankis CŠT plėtros ir nacionalinėms šilumos tiekimo rinkoms daromos įtakos monitoringui, įgalinantis nustatyti paramos priemonių efektyvumą: „CŠT barometras".

Vykdomas platus bendradarbiavimas ir tikslinė rezultatų sklaida per projekto tinklapį, veikiantį kaip išsami duomenų bazė ir platinant projekto ataskaitas, naujienlaiškius, rengiant konferencijas ir seminarus, skelbiant straipsnius projekto partnerių tinklapiuose.

Parengtose ir svarstymui teikiamose rekomendacijose Lietuvai pabrėžiamos šios prioritetinės priemonės:
• Atliekų tvarkymo planavimas ir draudimas vežti į sąvartynus degias atliekas;
• Pastatų energinio naudingumo reglamentai, nustatant pirminių išteklių naudojimo apribojimus;
• Subsidijos investicijoms į atsinaujinančių išteklių ir atliekų naudojimą kogeneracinėse jėgainėse;
• Anglies (kuro) mokestis ne ATL sistemų šilumos gamybos įrengimams;
Subsidijos investicijoms prisijungimui prie CŠT.

• 2009 m. gruodžio mėn. Europos Komisija patvirtino Lietuvos energetikos instituto pateiktą paraišką Euroheat & Power inicijuotam projektui „Ecoheat4Cities" pagal ES paramos programą „Pažangi energetika Europa
i". Šiame projekte asociacija taip pat vykdys subrangovo funkcija tik pačios Euroheat & Power užsakomiesiems darbams atlikti.
Projektas truks 30 mėnesių. Ženklinimo schema bus sukurta skatinant šilumos ir vėsumos tiekimo bendroves populiarinti savo paslaugas žiūrint iš pirminių energijos išteklių perspektyvos. Europos vartotojai, įskaitant privatų ir viešą sektorius tokiu būdu galės lengvai nustatyti centralizuoto šilumos tiekimo ir centralizuoto vėsinimo aplinkosauginį naudingumą. Etiketės kriterijai bus nustatyti taip, kad CŠVT būtų galima lengvai palyginti su kitais šildymo ir vėsinimo metodais, kaip ir šiuo metu taikomose ir būsimose energinio efektyvumo ir "žaliojo" žymėjimo schemose.
Viso projekte dalyvauja 6 Europos šalių atstovai (Lietuvos, Belgijos, Danijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Olandijos)
Projektu siekiama šių tikslų:
1. Remti AEI (Atsinaujinančių Energijos Šaltinių) Direktyvos įgyvendinimą CŠVT kontekste pasiekiant geresnį CŠVT sistemų priimtinumą visuomenėje ir miestuose.
2. Gerinti darnaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo suvokimą tarp ES piliečių ir jų vietos bei valdžios atstovų.
3. Pagerinti esančias ir įsteigti daugiau centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų, stebėti ir skatinti AEI naudojimą bei energinio efektyvumo (EE) didinimą CŠVT sektoriuje.
4. Inicijuoti integruotus vietiniu lygiu ir augančio kaštų efektyvumo sprendinius pastatams, energinio efektyvumo priemonėms, atsinaujinantiems ištekliams ir infrastruktūroms, palengvinant harmoningos miestų plėtros planavimą ir „eko-regionus" (skirtingai nuo individualių „eco - pastatų") parengiant konsultacinius dokumentus, rengiant mokymus ir seminarus.
Projekto ilgalaikiai tikslai:
• CŠVT plėtra didėjančio harmoningumo ir ateities perspektyvoje pateisinamų sistemų linkme, tinkamai konsultuojant dėl efektyviausių sprendimų pasirenkant, integruojant AEI ir energinį efektyvumą.
• Pasiekti "Ecoheatcool" (http://www.ecoheatcool.org) studijoje nustatytą CŠVT potencialą šiais aspektais:
o CŠVT indėlį į ES tikslus 2020 metams, įskaitant 25% AEI dalį CŠT (lyginant su 14% šiuo metu) ir investicijas į naujas AEI naudojančias CŠVT sistemas.
o Sektoriaus indėlį mažinant ES šalių priklausomybę nuo energijos išteklių importo.
o Visišką CO2 emisijų neutralumą CŠVT sektoriuje vėliausiai iki 2050 metų.
• Įgyvendinus ženklinimo schemą ir jai funkcionuojant, pramonė gali pasiekti laisvanorišką susitarimą kuriuo visas sektorius pagerina energinį ir aplinkosauginį efektyvumą, pavyzdžiui, padidinant vidutinį sektoriaus efektyvumo lygį (t.y. ženklinimą nuo A iki G) kai vidurkis pakyla nuo D iki C pagal pradinius veiklos rodiklius.

• 2009 m. pavasarį Asociacija gavo pakvietimą dalyvauti tarptautiniame projekte „Bio-heat" pagal ES programą „Pažangi energetika Europai".

Projekto trukmė
: 2010 m. rugsėjo 1 d. - 2012 m. rugpjūčio 31 d.
BIO-HEAT - „Greitai augančių energetinių augalų panaudojimas šilumos gamybai Rytų Europos šalių centralizuoto šilumos tiekimo sistemose" (IEE/09/890/SI2.558326) - yra projektas, kuris įeina į Intelligent Energy - Europe (IEE) programos apimtį ir kuris yra bendrai finansuojamas iš Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios agentūros (EACI) lėšų.

Šio projekto tikslas
yra skatinti greitai augančių energetinių augalų (GAEA) panaudojimą kaip energijos šaltinį tikslinių Rytų Europos šalių (Čekijos, Rumunijos, Lenkijos, Slovakijos ir Lietuvos) centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemose, nustatant naujus regioninius GAEA išteklius CŠT sistemoms. Šiam tikslui pasiekti BIO-HEAT konsorciumas atliks įvairias užduotis, susijusias su mokymais ir informacijos platinimu bei orientuotas į kiekvieną iš tikslinių šalių.
Nuo Lietuvos šiame projekte dalyvauja ir kita gimininga šilumos tiekėjų asociacijai - Lietuvos biomasės energetikos asociacija (LITBIOMA). Viso projekte dalyvauja 8 ES šalys (Vokietija, Ispanija, Lenkija, Čekija, Slovėnija, Slovakija, Rumunija ir Lietuva).
Pirmasis svarbus šio projekto renginys buvo parengiamasis posėdis, jis vyko Prahoje, Čekijoje, 2010 m. spalio 7-8 dienomis. Jame BIO-HEAT konsorciumui atstovavo visi tarptautiniai partneriai iš Čekijos, Rumunijos, Lenkijos, Slovakijos, Lietuvos, Ispanijos ir Vokietijos. Per šias dvi dienas buvo aptarta bendrasis darbų planas bei sąlygos ir ypač užduotys, kurias reikia įvykdyti per pirmas šešias šio projekto savaites.

BIO-HEAT strateginiai tikslai:

- padidinti AEI energijos dalį, pagamintą iš GAEA biomasės, tai padėtų pasiekti ES tikslus dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo ateinančiais metais;
- padidinti ūkininkų, auginančių GAEA įvairios paskirties energijos gamybai, skaičių;
- sujungti vietinius rinkos dalyvius per internetinę platformą ir asmeninius kontaktus į darbo seminarus;
- gerinti energijos tvarumą;
- tobulinti ir leisti plėsti paramos schemas ir teisinę infrastruktūrą, kurios turi įtakos biomasės auginimui ir derliaus nuėmimo sektoriui, taip pat sudaro sąlygas naudoti AEI;
- stabilizuoti rinką, pasiūlant atitinkamoms valdžios institucijoms naujas paramos schemas ir veiklos kryptis, specialiai skirtas biokuro sektoriui;
- padidinti ir paįvairinti ūkininkų pajamų šaltinius;
- kurti biokuro energijos sambūrius visoje ES;
- Europoje skleisti sėkmės istorijas tarp mokslininkų ir technologijų tiekėjų bei galutinių vartotojų ir politikos formuotojų.

Dabartinis BIO-HEAT veiklos statusas

Vienas iš svarbiausių pirmųjų šio projekto darbų buvo sukurti internetinę svetainę www.bio-heat.eu. Ši svetainė veikia nuo 2010 m. gruodžio 8 d. Ir yra vienas pirmųjų komunikacijos tarp projekto ir rinkos partnerių etapų. Joje yra platinimo medžiaga ir naudinga informacija apie AEI ir jų panaudojimą energijai CŠT sistemose gauti, taip pat viešas diskusijų forumas, visos Rytų Europos šalių grandinės rinkų dalyvių sąrašai bei galimybė parodyti įgyvendintas ar dabar vykdomas AEI iniciatyvas, siekiant jas aptarti.

Visos šios grandinės organizacijos gali pasinaudoti BIO-HEAT projekto teikiamais privalumais. Rytų Europos šalių rinkų dalyviai gali užregistruoti svetainės žemėlapyje savo įmones ir pateikti jų veiklos aprašymus.

Bet kurio šios grandinės sektoriaus organizacija gali būti nemokamai užregistruota www.bio-heat.eu svetainėje.

BIO-HEAT konsorciumas netrukus baigs svarstyti ir kitus klausimus. Svarbiausias iš jų yra dabartinės centralizuoto šildymo tiekimo įrenginių būklės ir biokuro bei kitų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo energijos gamybai analizė ir sėkmės istorijų bei geriausių praktikų surinkimas, apžvalga ir socialinis-ekonominis įvertinimas GAEA, kaip biokuro šaltinio, panaudojimo kogeneracinėse Rytų Europos jėgainėse požiūriu.

5. LŠTA bendradarbiavimas Lietuvoje ir užsienyje
Glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos valstybinėmis ir vyriausybinėmis įstaigomis, savivaldybėmis, giminingomis asociacijomis, vartotojų organizacijomis, mokslo ir mokymo įstaigomis, konsultacinėmis bendrovėmis 2010 m. buvo sėkmingai tęsiamas taip kaip ir anksčiau. 2010 m. įvyko 52 asociacijos organizuojami penktadieniniai darbo grupių šilumos ūkio įstatymo poįstatyminiams aktams svarstyti susitikimai. Apie įvykusius ir būsimus susitikimus nuolatos informuojami LŠTA nariai, o į posėdžius kviečiami atstovai iš valstybės, vartotojų ir kitų organizacijų. Vidutiniškai į penktadieninius posėdžius susirinkdavo 5-10 dalyvių. Visų susitikimų protokolai nuo 2002 m. patalpinti asociacijos tinklalapyje http://www.lsta.lt/lt/meetings/.

Toliau buvo tęsiamas bendradarbiavimas su Lietuvos biomasės energetikos asociacija (LITBIOMA) ir Lietuvos miško savininkų asociacija pagal 2005 m. spalio 13 d. pasirašytą bendradarbiavimo sutartį.

2010 m. kovo 8 d.
tarp Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos energetikos instituto, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos, Lietuvos elektros energetikos asociacijos, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos, Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacijos, Lietuvos biodujų asociacijos buvo pasirašytas BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMAS.
Šiuo susitarimu šalys įsipareigojo:
• keistis turima informacija apie energetikos ūkio būklę;
• derinti rekomendacijas ir pasiūlymus dėl teisės aktų, susijusių su energetikos sektoriumi tobulinimu;
• bendradarbiauti rengiant bei įgyvendinant įvairius projektus, tyrimus energetikos srityje, keistis informacija apie jų įgyvendinimą ir gautus rezultatus;
• remti šio susitarimo šalių iniciatyvas dalyvauti tarptautiniuose projektuose, susijusiuose su šalies ir regionų energetikos problemomis;
• prireikus organizuoti seminarus, konferencijas bei mokymus energetikos klausimais, taip pat kviesti šio susitarimo šalių atstovus į kitus susitariančių šalių organizuojamus renginius.

Konstruktyvus bendravimas toliau buvo palaikomas su tarptautine centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacija Euroheat&Power. 2010 metais birželio 2 d. Euroheat & Power kartu su Europos asociacija kogeneracijos skatinimui COGEN Europe Briuselyje (Belgijoje) suorganizavo kasmetinę konferenciją, kurioje dalyvavo atstovai iš įvairių Europos ir kitų pasaulio šalių, kur buvo aptariamos pastarojo laikmečio aktualios problemos, išvystytą centralizuotą šilumos tiekimą turinčioms šalims.

Konferencijoje iš Lietuvos dalyvavo 3 asmenų delegacija: Vytautas Stasiūnas (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos Prezidentas), Algimantas Zaremba (Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacijos prezidentas) ir Rymantas Juozaitis (Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas).

Sėkmingai buvo tęsiamas bendravimas ir su Europos Pažangios Energetikos Efektyvumo Paslaugų Federacijos, EFIEES (angl. European Federation of Intelligent Energy Efficiency Services). Visos, aukščiau išvardintos organizacijos, kurių nariais yra asociacija nuolat siunčia naujausią informaciją apie ES teisės aktų rengimą, įgyvendinimą, aktualijas Europos šilumos ūkyje.

Asociacijos prezidentas kasmet vyksta dalyvauti Euroheat & Power direktorių tarybos susitikimuose, generalinėse asamblėjose. Taip pat aktyviai dalyvaujama EFIEES generalinėse asamblėjose ir kituose rengiamuose susitikimuose, kuriuose nagrinėjami Europos Sąjungos teisės aktų projektai, aktualūs šilumos ūkio sektoriui.

Asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas 2010 m. gruodžio 2 d. Briuselyje (Belgija) dalyvavo Europos Pažangios Energetikos Efektyvumo Paslaugų Federacijos (EFIEES) surengtame pasitarime. Šiame pasitarime prezidentas pristatė Lietuvos šilumos ūkio sektoriaus aktualijas.

Be jau išvardintų organizacijų LŠTA taip pat bendradarbiauja ir su IEA (Tarptautinė energetikos agentūra), WEC (Pasaulio energetikos taryba).

2010 m. rugpjūčio 26 d. į Vilnių buvo atvykęs Pasaulio energetikos tarybos generalinis sekretorius Christoph Frei, kuris lankėsi Vilniaus antrojoje termofikacinėje elektrinėje (VE-2) bei viešėjo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos būstinėje.

2010 m. rugsėjo 12-16 d. Monrealyje (Kanada) vyko Pasaulio energetikos tarybos organizuotas 21-asis Pasaulio energetikos kongresas, į kurį suvažiavo atstovai ir dalyviai iš visų pasaulio šalių. Kongreso metu dalyviai iš įvairių energetikos sričių turėjo galimybę aptarti energetikoje kylančias problemas bei jų sprendimo būdus. Šiame kongrese dalyvavo ir pranešimą skaitė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos Tarybos pirmininkas Andrius Janukonis.

Sėkmingai buvo tęsiamas bendradarbiavimas ir su Latvijos centralizuoto šilumos tiekimo įmonių asociacija, ir su Estijos elektros ir šilumos tiekėjų asociacija.

2010 m. spalio 12-13 d. Rygoje (Latvijoje) įvyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos šilumos tiekėjų asociacijos susitikimas, kuriame buvo pristatyta kiekvienos šalies šilumos sektorius, nuveikti darbai bei kylančios problemos. Susitikime dalyvavo daugelis Lietuvos šilumos tiekimo įmonių vadovų, buvo pristatyta kiekvienos šalies šilumos sektorius, nuveikti darbai bei kylančios problemos. Šioje konferencijoje pranešimą skaitė ir asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas

Pažymėtina, kad 2010 m. asociacija taip pat glaudžiai bendradarbiavo ir su Lenkijos šilumininkų valstybiniais rūmais, Danijos šilumos tiekėjų asociacija, Danijos centralizuoto šilumos tiekimo taryba, Čekijos šilumos tiekėjų asociacija, Suomijos energetikos įmonių asociacija, Švedijos šilumos tiekėjų asociacija, Nekomercinės paskirties bendrija „Rusijos šilumos tiekimas", Vokietijos šilumos ir elektros asociacija.

Per ataskaitinius metus asociacijoje svečiavosi: delegacijos iš Ispanijos ir Baltarusijos bei Latvijos komunalinių įmonių reguliavimo komisija. Vizitų metu svečiai domėjosi Lietuvos šilumos ūkio sektoriaus valdymo, projektų vykdymo, teisės aktų kūrimo bei jų įgyvendinimo klausimais.

6. Informacinė ir švietėjiška veikla

Asociacija ir toliau dirbo šilumos ūkio gero įvaizdžio formavimo visuomenėje kryptimi, dalyvaudama televizijos ir radijo laidose, rengdama spaudos pranešimus ir konferencijas. Per ataskaitinius metus LŠTA išplatino 7 pranešimus spaudai:
• 2010-02-04 „Šalčiai augino sausio šilumos energijos suvartojimą"
• 2010-03-08 „Vasarį atšilę orai mažino šilumos suvartojimą"
• 2010-06-17 „Vėl pabrango Lietuvai tiekiamos gamtinės dujos"
• 2010-07-07 „Renovavus daugiabučius gyventojų mokėjimai už šilumą tikrai sumažės"
• 2010-09-09 „Naują šilumos sezoną Lietuva pasitiks su senomis problemomis"
• 2010-09-10 „LŠTA: vandens tiekimo įmonės klaidina gyventojus"
• 2010-11-26 „Pranešimai apie galimą šilumos tiekimo nutraukimą - klaidinantys"

LŠTA glaudžiai bendradarbiaudama su žiniasklaidos atstovais parengė ir išplatino per 10 straipsnių susijusių su šilumos ūkio sektoriumi, kurie buvo publikuojami dienraščiuose („Lietuvos rytas", „Respublika", „Lietuvos žinios"), žurnaluose („Valstybė", „Mokslas ir technika", „APS. Architektūra. Projektavimas. Statyba", „Veiklos kryptys", „Apžvalga", „Veidas") bei internetiniuose informaciniuose portaluose („Delfi", „ATN", „LRT" ir „ALFA"):
• 2010-02-04 internetinis portalas „Delfi" „Vidutinio buto šildymo kaina vilniečiams sausį svyravo nuo 147 iki 827 Lt."
• 2010 m. žurnalas „Mokslas ir technika" Nr. 9 „Atsinaujinantys energijos ištekliai leistų gyventi šiltai"
• 2010-04-28 "Lietuvos rytas" "Sostinės šilumos ūkis atsidūrė kryžkelėje";
• 2010-06-23 "DELFI" "Nuomonė. Vilniaus šilumos ūkis: dujos ar biokuras, verslas ar valdžia";
• 2010-07-10 "ELTA" "Mokslininkai: Kauną reikia vaduoti iš energetinės priklausomybės";
• 2010-07-10 "Lietuvos žinios" "MEMORANDUMAS dėl atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo Lietuvoje";
• 2010-07-21 "DELFI" "LLRI siūlo į centralizuoto šildymo sektorių įsileisti daugiau privataus kapitalo";
• 2010-07-23 "Respublika" "Renovacija - 115 Lt per mėnesį, o sutaupoma 240 Lt";
• 2010-07-30 "Alfa.lt" "Kainų komisija: "Miesto energija" - vienintelė teisėta šilumos tiekėja Ukmergėje";
• 2010-08-25 "DELFI" "Ž. Šilėnas. Energetikos sektoriaus peržiūra dešine akimi";
• 2010 m. žurnalas „Apžvalga" Nr. 9 (13) „Žilvyčių energija"
• 2010-09-21 "Klaipėda" "Šildymo sezonui pasiruošta";
• 2010-10-05 "Verslo žinos", "Veidas" "Šildymo sezonas naujas, problemos - senos";
• 2010-10-09 "Alfa.lt" "Energetinė nepriklausomybė - Rusijos kišenėje";
• 2010-10-14 "DELFI" "80 proc. lietuvių nedarė nieko, kad šildymui išleistų mažiau";
• 2010-10-19 "Lietuvos žinios" "Šilumos ūkis ties naujų iššūkių slenksčiu";
• 2010 m. lapkričio mėn. žurnalas „Statyba ir architektūra" „Šildymo baubo bijo ne visi"
• 2010-11-02 "ELTA" "Atsijungti nuo centralizuoto šildymo bus lengviau";
• 2010-11-04 "Respublika" "J. Imbrasas ragina deginti komunalines atliekas";
• 2010-11-08 "Veidas" "Šilumos ūkio iššūkiai: alternatyvių energijos šaltinių taikymas";
• 2010-11-12 "Lietuvos žinios" "Pinigų išleidimo pro langus sezonas";
• 2010-11-24 "Lietuvos žinios" "Kaunas rizikuoja likti be šilumos";
• 2010-12-01 "DELFI" "Atsinaujinančių išteklių įstatymas skęsta neišniręs";
• 2010-12-06 "Valstiečių laikraštis" "Nupjauti vamzdžius - ne išeitis";
• 2010-12-09 "DELFI" "Brangsta dujos - brangs ir šildymas";
• 2010-12-27 "DELFI" "Šilumininkai ir metrologai susikibo dėl nuotolinių skaitiklių";
• 2010 m. „Veiklos kryptys" Nr. 17 „Atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtros centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje dešimtmečio programa"
• Kiti straipsniai spaudoje.
Aukščiau išvardintų informacinių pranešimų bei išplatintų straipsnių susijusių su šilumos ūkio sektoriumi galima rasti prieduose (žr. 6.1 priedas).

Pagal sutartį su UAB „Verslo plėtros ir administravimo agentūra" ir toliau buvo vykdomas kasdieninis respublikinės ir didžiųjų miestų regioninės spaudos šilumos verslo monitoringas, kuris LŠTA nariams buvo pateikiamas elektroniniu paštu. Per 2010 metus Lietuvoje buvo publikuota apie 3500 straipsnių svarbiais šilumos ūkio klausimais.

2010 metais Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija pasirašė sutartį su UAB „Viešųjų ryšių technologijos"
(toliau - VRT). VRT įsipareigojo:
- organizuoti viešinimo kampaniją vienoje ar keliose iš nacionalinių televizijų aktualiomis šilumos ūkio sektoriui temomis;
- organizuoti straipsnių, pranešimų skelbimą informaciniuose portaluose aktualiomis šilumos ūkio sektoriui temomis;
- organizuoti straipsnių spausdinimą nacionaliniuose dienraščiuose aktualiomis šilumos ūkio sektoriui temomis;
VRT kiekvieną mėnesį pateikia atliktos viešinimo kampanijos ataskaitas su spausdintine ir vaizdine medžiaga.

Viena iš pagrindinių asociacijos informacijos viešinimo priemonių išlieka LŠTA interneto svetainė www.lsta.lt
, kurioje publikuojama visa aktuali informacija: pranešimų medžiagos iš renginių, darbo grupių posėdžių protokolai, informacija apie naujus teisės aktus, studijos, mokslo tiriamieji darbai, šilumos tiekimo įmonių statistiniai duomenys ir kita aktuali informacija vartotojams apie centralizuotą šilumos tiekimą, daugiabučių namų modernizavimą, šilumos kainų mažinimą, energijos taupymą ir efektyvumą.
Per 2010 metus buvo išleisti 4 periodinio žurnalo „Šiluminė technika" numeriai (tiražas: 600 egz.), viso buvo publikuota 41 straipsnis. Žurnalo "Šiluminė technika" elektroninės versijos patalpintos LŠTA svetainėje http://www.lsta.lt/lt/pages/zurnalas-silumine-technika/archyvas 
2010 metų pabaigoje buvo išleistas Švietėjiškas - mokomasis leidinys apie centralizuotą šilumos tiekimą „Šilumos vartotojo vadovas".

Leidinį sudaro šie skyriai:

I. Šilumos vartojimo ypatybės (parengė prof. habil.dr. V. Martinaitis);
II. Šildymas (parengė doc. dr. E. Tuomas);
III. Šilumos tiekimo sistemos (parengė doc. dr. J. Gudzinskas);
IV. Šilumos gamybos pagrindai (parengė doc. dr. V. Lukoševičius);
V. Centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus raida (parengė LŠTA);
I. PRIEDE aptariami (išaiškinami) šiuo metu labai aktualūs centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams klausimai.
Leidinys skirtas daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojams, pastatų savininkams, daugiabučių namų valdytojams (administratoriams), pastatų šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų prižiūrėtojams bei visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, susijusiems su šilumos tiekimo organizavimu.
Leidinio tikslas - objektyviai nušviesti visuomenę ir šilumos vartotojams suteikti reikiamą (objektyvią) informaciją apie vieną iš svarbiausių Lietuvos energetikos sektorių - CŠT. Leidinyje be tekstinės dalies gausu iliustracijų ir pavyzdžių, leisiančių lengviau suvokti pateiktą informaciją, patiems skaitytojams padaryti išvadas.
Šis ir kiti švietėjiški leidiniai talpinami LŠTA svetainėje http://www.lsta.lt/lt/pages/leidiniai
Nuo pat asociacijos įkūrimo pradžios iš šilumos tiekimo įmonių renkami duomenys, atliekamos suvestinės, analizės ir rengiamos LŠTA narių metinės ūkinės veiklos statistinės ataskaitos (tiražas: 200 egz). Anksčiau rengtų pusmečio ūkinės veiklos statistinių ataskaitų buvo atsisakyta, kadangi jose duomenys nėra tikslūs ir neatspindi realios įmonių padėties. Šilumos tiekimo bendrovių ūkinės veiklos apžvalgos talpinamos asociacijos svetainėje http://www.lsta.lt/lt/pages/apie-silumos-uki/st-imoniu-veiklos-apzvalga
Taip pat nuo 2007 metų LŠTA kiekvieno šildymo sezono metu atlieka šilumos suvartojimo ir mokėjimų už šilumą daugiabučiuose namuose pagal skirtingas pastatų kategorijas analizę. Nuo 2010 metų asociacija pradėjo rinkti duomenis apie šilumos suvartojimus daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ne šildymo sezono metu (gegužės - birželio mėn.) šalto geriamojo vandens pašildymui iki higienos normomis nustatytos temperatūros (nuo +8o C iki + 52o C) ir karšto vandens temperatūrai palaikyti bei vonios patalpų sanitarinėms sąlygoms užtikrinti („gyvatukui"). Ši informacija talpinama LŠTA interneto svetainėje http://www.lsta.lt/lt/pages/apie-silumos-uki/silumos-suvartojimo-analize.

Visą minėtą informaciją, susijusią su šilumos ūkio sektoriaus veikla, LŠTA vienu metu siunčia elektroniniu paštu 5 gavėjų paketais, t.y. LR Seimo nariams, savivaldybėms, LŠTA nariams, giminingoms organizacijoms bei žiniasklaidai (viso apie 500 adresatų).
Visa aktuali informacija, pagrindiniai įvykiai, susiję su asociacijos narių veikla talpinama metraštyje, kuris buvo pradėtas 1998 metais, t.y. nuo asociacijos įkūrimo datos.

7. Apdovanojimai
Per 2010 metus LŠTA apdovanojo nusipelniusius energetikos srities darbuotojus bei įmones švenčių ir jubiliejinių sukakčių proga:
- 2010 m. balandžio 16 d. Lietuvos Energetikų dienos proga nusipelnę šilumos tiekimo įmonių darbuotojai buvo apdovanoti:
Lietuvos Energetikų Garbės ženklo apdovanojimu:
1. Vytautas Čeponis - UAB „Litesko" fil. Alytaus energija direktorius
2. Petras Diksa - AB „Panevėžio energija" technikos direktorius
3. Algimantas Zaremba - Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacijos prezidentas
4. Leonardas Jokubauskas - AB „Klaipėdos energija" šilumos tiekimo departamento direktorius.

Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto Padėkos raštais:
1. Rimantas Bakas - AB „Kauno energija" generalinį direktorius
2. Vitalijus Žuta - UAB „Fortum Heat Lietuva" generalinis direktorius
3. Albertas Jurgis Kandrotas - UAB „Birštono šiluma" direktorius
4. Jonas Jurkonis - UAB „Mažeikių šilumos tinklai" direktoriaus pavaduotojas
5. Česlovas Kasputis - AB „Šiaulių energija" generalinis direktorius
6. Ričardas Leckas - UAB "Elektrėnų komunalinis ūkis" direktorius
7. Danutė Slavinskienė - AB „Panevėžio energija" ekonomikos skyriaus viršininkė
8. Vidmantas Paulauskas - UAB „Tauragės šilumos tinklai" meistras

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos Tarybos Padėkos raštais:
1. Vilius Buinevičius - AB „Klaipėdos energija" technikos direktorius
2. Romualdas Lukošius - AB „Klaipėdos energija" gamybinio-techninio skyriaus viršininkas
3. Eduardas Bitėnas - AB „Klaipėdos energija" vyr. inžinierius
4. Oleg Nikolajenko - AB „Klaipėdos energija" vairuotojas
5. Irena Rudienė - AB „Šiaulių energija" abonentų aptarnavimo tarnybos viršininkė
6. Gintaras Galkus - AB „Šiaulių energija" gamybos ir technikos sk. viršininko pavaduotoją
7. Violeta Jasotienė - AB „Šiaulių energija" ekonomistė
8. Audronė Čepulienė - AB „Šiaulių energija" Pirkimų ir transporto skyriaus inžinierė-ekonomistė.
9. Vidas Kudukis - AB „Panevėžio energija" Noriūnų RK vyresnysis operatorius
10. Daiva Skrupskelienė - AB „Panevėžio energija" vyriausiojo finansininko pavaduotoja
11. Aloyzas Stakėnas - AB „Panevėžio energija" Zarasų šilumos tinklų rajono viršininkas
12. Raimondas Grikšelis - AB „Panevėžio energija" Panevėžio elektrinės viršininko pavaduotojas
13. Gediminas Kelpša - AB „Panevėžio energija" Panevėžio elektrinės katilų-turbinų operatorius
14. Irena Žitkienė - UAB „Mažeikių šilumos tinklai" teisininkė
15. Ramūnas Steponavičius - UAB „Mažeikių šilumos tinklai" apskaitos ir realizacijos tarnybos vadovo pavaduotojas
16. Ramūnas Drazdauskas - UAB „Utenos šilumos tinklai" katilinių viršininkas.
17. Nijolė Steckienė - UAB „Utenos šilumos tinklai" Šilumos realizacijos tarnybos viršininkė
18. Antanas Krilavičius - UAB „Litesko" fil. „Alytaus energija" komercijos direktorius
19. Adolfas Stongvilas - UAB „Litesko" fil. „Kelmės šiluma" direktorius
20. Janina Krūminienė - UAB „Litesko" fil. „Biržų šiluma" komercijos direktorė
21. Kęstutis Laužonis - UAB „Litesko" fil. „Alytaus energija" technikos direktorius
22. Alfredas Miltenis - UAB „Litesko" fil. „Telšių šiluma" direktorius
23. Zofija Minaitienė - UAB „Tauragės šilumos tinklai" vyr. laborantė
24. Jonas Gavėnia - UAB „Tauragės šilumos tinklai" Beržės rajoninės katilinės viršininko pavaduotojas.
25. Kęstutis Skrodenis - UAB „Tauragės šilumos tinklai" Beržės rajoninės katilinės katilų mašinistas
26. Alvydas Petroševičius - UAB „Raseinių šilumos tinklai" katilinės meistras
27. Vytautas Bunikis - UAB „Raseinių šilumos tinklai" meistras
28. Zita Kauneckienė - UAB „Raseinių šilumos tinklai" šaltkalvė-remontininkė
29. Feliksas Pocius - UAB „Raseinių šilumos tinklai" meistras
30. Eugenijus Kveselis - UAB „Raseinių šilumos tinklai" elektrikas - automatikas
31. Algirdas Kuodis - UAB „Anykščių šiluma" automatizuotų dujinių katilinių operatorius
32. Algimantas Mickevičius - UAB „Ignalinos šilumos tinklai" meistras
33. Rimantas Grainys - UAB „Molėtų šiluma" direktoriaus pavaduotojas - vyr.inžinierius

- 2010 m. vasario 5 d. AB „Šiaulių energija" komercijos direktorius Gintautas Šablinskas 60-ies metų jubiliejaus proga.
- 2010 m. kovo 19 d. UAB „Mažeikių šilumos tinklai" apskaitos ir realizacijos tarnybos vadovas Viktoras Bugnevičius 50-ies metų jubiliejaus proga.
- 2010 m. balandžio 9 d. UAB „Mažeikių šilumos tinklai" skolų administratorė Ryta Juškevičienė 60-ies metų jubiliejaus proga.
- 2010 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Izobara" generalinis direktorius Juozas Armanavičius 50-ies metų jubiliejaus proga.
- 2010 m. spalio 15 d. AB „Kauno energija" filialo „Jurbarko šilumos tinklai" direktorius Petras Butkus 60-ies metų jubiliejaus proga.
- 2010 m. gruodžio 15 d. UAB „Tauragės šilumos tinklai" direktorius Donatas Vaclovas Simaitis už ilgametį, nepriekaištingą darbą bei aktyvią veiklą vystant centralizuotą šilumos tiekimą Lietuvoje.

LŠTA VEIKLOS PROGRAMA 2010 METAMS LŠTA VEIKLOS PROGRAMA 2011 METAMS (240.50 KB)