Nacionalinė šilumos energetikos technologijų platforma

Euroheat & Power

EFIEES

World Energy Council

Lietuvos energetikų diena: kada gimė tradicija minėti šalies energetikų profesinę šventę?

2018-04-17

Energetikų profesinė šventė – Lietuvos energetikų diena – kasmet balandžio 17 dieną Lietuvoje minima jau 16 metų. Turbūt daugelis energetikų prisimena tuos dar visai netolimus laikus, kai oficialios energetikų profesinės šventės nebuvo, tačiau retas žino, kaip balandžio 17 diena tapo Lietuvos energetikų diena.

Apie tai, kaip gimė profesinė energetikų diena, kodėl ji minima balandžio 17 d., papasakojo technikos mokslų daktaras Vytautas Miškinis, vadovavęs Valstybinei energetikos inspekcijai nuo jos įkūrimo 1995 m. iki 2010 m. Būtent jis viename visuotiniame Nacionalinės elektros energetikos asociacijos narių susirinkime pasiūlė įgalioti Lietuvos elektros energetikos asociacijos įkūrėją ir prezidentą Rimvydą Rukšėną įteisinti energetikų profesinę šventę.

Neminėjo 13 metų
Vytautas Miškinis teigė, jog tuo metu, kai Lietuva buvo viena iš Tarybų Sąjungos sąjunginių respublikų, energetikai savo profesinę dieną minėdavo gruodžio 22 d. – šią dieną 1922 m. buvo patvirtintas pirmasis ekonominis planas – „GOELRO elektrifikacijos planas “.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę rūpintis Lietuvos energetikų dienos įteisinimu nebuvo kada, nes teko spręsti žymiai svarbesnes problemas, kilusias po Lietuvos pramonės griūties. Nuo 1990 m. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę iki 2003 m. metų energetikų diena Lietuvoje nebuvo minima.
Idėja, kad tokia diena būtina bendruomenei, vienijančiai per 25–30 tūkstančių energetikos srityje dirbančių specialistų, gimė 2002 m.

Elektros eros pradžia
Nekilo abejonių, jog energetikų profesinę šventę reikia minėti balandžio 17 d. įprasminant svarbų istorinį faktą – Lietuvos elektrifikacijos pradžią. Juk 1892 m. birželio 17 d. Rietave, Bogdano Oginskio dvaro lentpjūvėje įrengus malkomis kūrenamą katilą, garo mašiną su 120 V įtampos, 300 A nuolatinės srovės, apie 36 kW galios elektros generatoriumi, apšviesti dvaro rūmai, bažnyčia ir Rietavo miestas.
Kokį įspūdį Rietavo gyventojams turėjo šis įvykis, rašoma Oginskių tarno J. Kalniko pasakojime: „Kai iš elektrinės tiesė laidus į dvaro rūmus, žmonės stebėjosi, kas čia būsią, kad ugnis kūrensis viename laidų gale – elektrinėje, o šviesa švies kitame gale – rūmuose. Kai vyrai pamatė šviečiančią elektros lemputę, vieni bandė ją užpūsti, kiti – prie jos pypkes uždegti, treti bijojo prisiartinti… O kai užsidegė elektra bažnyčioje, į Rietavą važiuodavo pažiūrėti šitos šviesos iš visų Žemaitijos kampų.“ Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje iki šiol kabo šis istorinis sietynas, sužibęs 1892 m. balandžio 17 d. šv. Velykų dieną.
Tai buvo elektros eros pradžia Lietuvoje ir šalies energetikai visuomet prisimena istorines ištakas ir elektrifikaciją, kurios pradžia buvo Rietave.

Skeptiškas  požiūris nesustabdė
Įteisinti energetikų profesinę šventę prireikė nemažai pastangų, kurių nesustabdė ir skeptiškas požiūris, jog tokia diena energetikams nėra būtina.
Vytautas Miškinis pasakojo, jog tuomet, kai, rodos, buvo užtrenktos durys, atsirado nauja viltis. Įgyvendinti sumanytą energetikų iniciatyvą padėjo Gediminas Vaičiūnas, kuris apie 20 metų ėjo patarėjo energetikos klausimais pareigas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje. Jis pasiūlė R. Rukšėnui raštu kreiptis į tuometinį Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrą Pirmininką Algirdą Mykolą Brazauską bei nurodyti motyvus, kodėl šalies energetikams reikia profesinės šventės – Lietuvos energetikų dienos.

Anot Vytauto Miškinio, A. M. Brazauskas buvo ne tik statybininkų, bet ir energetikų globėjas. Paminėti šią dieną tik kaip elektros eros pradžią Lietuvoje nebuvo tik pakankamas energetikos specialistų veiklos įvertinimas, juolab, jog tai – bazinė šalies ūkio šaka, nuo kurios vystymosi priklauso valstybės ekonomika, jos vystymosi galimybė, piliečių gerovė ir saugumas.

Idėjai minėti energetikų profesinę pritarė daug iškilių šalies energetikų: Lietuvos inžinierius šilumininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, visuomenės bei politinis veikėjas, buvęs Lietuvos energetikos ministras Leonas Vaidotas Ašmantas, Saulius Aloyzas Bernardas Kutas, buvęs energetikos ministro pavaduotojas, Lietuvos energetikos ministras, ėjęs Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pareigas ir kiti. Didelę paramą įteisinant profesinę energetikų dieną išreiškė ir ilgametis Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis.

Oficiali energetikų šventė
Rodos, pakako tik vieno oficialaus R. Rukšėno kreipimosi, kad energetikų balsas būtų išgirstas. Lietuvos Respublikos ūkio ministro Petro Čėsnos 2003 m. sausio 28 d. įsakymu balandžio 17 d. paskelbta oficialia Lietuvos energetikų diena. Praėjus penkeriems metams – 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimas šią dieną įtraukė į atmintinų dienų sąrašą.

R. Rukšėnas į Anapilį iškeliavo 2007 m., tačiau būtent jo iniciatyva ir pastangomis šalies energetikai gali didžiuotis turėdami savo profesinę šventę – Lietuvos energetikų dieną, kasmet pažymimą balandžio 17 d. Ją kartu švenčia visų energetikos sektorių darbuotojai – elektrikai, šilumininkai, dujininkai, naftininkai.

Pernai balandžio 17 d. paminėtos dvi Lietuvos energetikai reikšmingos sukaktys – Lietuvos elektrifikavimo 125-osios metinės ir jubiliejinė 15-ta Lietuvos energetikų diena. Šiais metais savo veiklos jubiliejų švenčia Lietuvos elektros energetikų asociacija ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos.  

Grįžti į naujienų sąrašą