Nacionalinė šilumos energetikos technologijų platforma

Euroheat & Power

EFIEES

World Energy Council

AB „Kauno energija“ pranešimas. 10 retorinių klausimų nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentui V. Kisieliui

2017-07-26

Nežinia kodėl, tačiau Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas V. Kisielius vėl panoro viešai užsipulti šilumos tiekėjus. Savo 2017-07-25 dienos portale „Delfi“ paskelbtame straipsnyje „V. Kisielius. Šilumos tiekėjų agonija naujos tvarkos akivaizdoje“ jis kalba apie kažkokias agonijas ir neva naujos šilumos supirkimo tvarkos bijančius šilumos tiekėjus, apie kažkokius vartotojų gąsdinimus ir t.t. Šilumos tiekimo įmonės gali atsakingai pareikšti, kad neoperuoja sąvokomis, kurios būdingos nepriklausomiems gamintojams, neužsiima jokiais gąsdinimais ir yra pasirengusios dirbti pagal naująją tvarką.

Naujoji tvarka numato, kad šilumos tiekimo įmonės, pateikdamos šilumos pirkimo aukcionui savo pasiūlymus, turės į juos įtraukti ir pastoviuosius gamybos kaštus, kurių, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, neįtraukia. Pasak p. V. Kisieliaus, šių kaštų įtraukimas į siūlomos supirkti šilumos kainą, turėtų sumažinti galutinę šilumos kainą vartotojams. Su tuo susijęs 1 retorinis klausimas V. Kisieliui:

1. Ar prie 1 pridėję 1, gausime 1?

Pirmos klasės aritmetikos kursas sako, kad turėtume gauti 2. Dėl to, fiksuojame straipsnyje pasakytą pono V. Kisieliaus teiginį: „Keisis tvarka ir šildymas atpigs“. Nuoširdžiai linkime, kad p. V. Kisielius būtų teisus. Su tikslu atpiginti šilumą vartotojams 100 proc. sutampa ir šilumos tiekimo įmonių siekiai.

Tik visa žinantis ekspertas gali vienodai sėkmingai kalbėti apie šilumos gamybą, tiekimą, technologijų diegimą, reguliavimą, pelningumą ir kitus dalykus. Tačiau, kaip žinia, gamtoje viską iškart mokančių nėra. Žąsis gerai skraido ir plaukia, bet gana prastai bėgioja.

Gal p. V. Kisielius išsigando Kaune iškastų tranšėjų ir pergyvena dėl tiekimo ir galbūt dėl to P. V. Kisieliui visada labai patinka manipuliuoti terminais „vartotojai permoka“, „nepagrįsti pelnai“, „antkainiai“ ir t. t.

Jau ne kartą šiuos nepagrįstus p. V. Kisieliaus kaltinimus viešai paneigė ne tik šilumos tiekimo įmonės, bet ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri išaiškino, kad šilumos kaina vartotojams nustatoma pagal jos patvirtintą šilumos kainų nustatymo metodiką ir kad šilumos tiekimo įmonių pelnas yra reguliuojamas ir jei per kurį nors laikotarpį šilumos tiekimo įmonės pelnas būna didesnis, jis grąžinamas vartotojams sumažinant šilumos kainą ateinančiu laikotarpiu. Be to, šilumos tiekimo įmonės pelno dalį dividendų forma atiduoda savivaldybėms, kurios jį panaudoja bendriems miesto poreikiams tenkinti.

Tuo tarpu NŠG pelnų nereguliuoja niekas. Jų pelnai jokia forma negrįžta vartotojams ir nusėda tik jų savininkų kišenėse.

Su tuo susijęs 2 ir 3 retoriniai klausimai ponui V. Kisieliui:

2. Kokią dalį pelno ir kada nors vienas NŠG grąžino vartotojams?

3. Gal NŠG norėtų deklaruoti savo gaunamus pelnus? Juk šilumos tiekimo įmonės juos deklaruoja viešai! Tad, jei NŠG reikalauja vienodų sąlygų, tai tegul jos būna vienodos visur!

Tęsiant pelnų temą, galima pateikti dar vieną retorinį klausimą p. V. Kisieliui:

4. Kokią dalį pelno ir kada nors vienas NŠG skyrė miesto infrastruktūrai gerinti bei vamzdynams rekonstruoti?

Tuo tarpu šilumos tiekimo įmonės iš gaunamo pelno rekonstruoja ir remontuoja vamzdynus, kad žmonės ištisus metus patikimai gautų šilumą ir karštą vandenį! Tuo galima įsitikinti šiuo metu pasivažinėjus po Kauną. Ko gero dar niekada kauniečiai vienu metu nematė tiek išraustų gatvių ir keičiamų vamzdynų! AB „Kauno energija“ šiais, 2017 metais mieste vykdo net 7 stambius vamzdynų rekonstrukcijos projektus, kurie ženkliai pagerins šilumos tiekimo vartotojams patikimumą ir sumažins tų pačių NŠG tiekiamos šilumos nuostolius!

Retorinis klausimas p. V. Kisieliui:

5. Kaip manote, iš kokių pinigų vykdomi šie vamzdynų keitimo projektai?

Atsakome: iš AB „Kauno energija“ pelno (kurį p. V. Kisielius visuomet taip aktyviai akcentuoja) ir iš dalies iš Europos Sąjungos Struktūrinių Fondų. Europos Sąjungos pinigai, skiriami šiems projektams, tai pinigai, kurių nereikės sumokėti kauniečiams, kad jų miesto infrastruktūra pagerėtų.

Retorinis klausimas p. V. Kisieliui:

6. Kaip NŠG prisidėjo ar prisideda prie to, kad miestų, kuriuose jie veikia, infrastruktūra pagerėtų?

Kalbėdamas apie konkurenciją, ponas V. Kisielius sako taip pat iš dalies sako netiesą, teigdamas, kad „nuolatinė konkurencija tarp nepriklausomų gamintojų lemia mažas šilumos gamybos kainas, <…>“. Ne ši konkurencija lemia mažas šilumos gamybos kainas arba lemia jas tik iš dalies. Pagal galiojančią šilumos supirkimo tvarką, šilumos tiekimo įmonės privalo supirkti iš NŠG šilumą tik tuomet, kai jie parduodą ją pigiau, nei gali pasigaminti pati šilumos tiekimo įmonė. Jei NŠG parduotų ją brangiau, šilumos tiekimo įmonė paprasčiausiai neturėtų teisės jos pirkti. Taigi, konkurencija tarp pačių NŠG čia niekuo dėta.

Šiandien konkurencija tarp šilumos gamintojų labiausiai išsivysčiusi Kaune. Čia, vien miesto integruotame tinkle veikia 10 nepriklausomų gamintojų. Jie kūrėsi ir savo įrenginius statė ten, kur turėjo sklypus, kur buvo galimybė kuo mažesnėmis sąnaudomis prisijungti prie tinklo. Tačiau tinklo vystymo prasme, jų vietos nebuvo optimalios ir inžineriškai pagrįstos. Sistema tapo defragmentuota, tinklas tapo temperatūriškai ir hidrauliškai „tampomas“, vamzdynai varginami. Nepriklausomi gamintojai, statydami savo gamybos įrenginius, vadovavosi tik savo verslumo kriterijais, tačiau jokiu būdu ne tvarumo ir ne saugumo kriterijais jiems nerūpėjo (ir dabar nerūpi) sistemos gyvybingumas bei vartotojai.

Šilumos tiekimo įmones p. V. Kisielius vadina priežastimi, dėl kurios neva mažos šilumos gamybos kainos „gyventojų sąskaitose neatsispindi taip, kaip galėtų“. P. V. Kisielius sako, kad šilumos tiekėjai, „laimėję aukcionus, vartotojams šilumą parduoda brangiau nei ją gali pagaminti nepriklausomi gamintojai. Tokie papildomi tiekėjų taikomi šilumos gamybos antkainiai yra niekaip nepaaiškinami, kadangi už šilumos tiekimą, aptarnavimą ir kitas šilumos tiekėjų paslaugas vartotojai susimoka atskirai.“

Toks p. V. Kisieliaus neatsakingas manipuliavimas sąvokomis yra artimas nusikalstamam. Norėtume tikėti, kad dauguma skaitytojų atsirenka, kas yra tiesa, o kas ne. Kalbėti apie kažkokius mistinius „antkainius“ kai yra Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta metodika, yra mažų mažiausiai neatsakinga! Metodika yra skelbiama viešai ir kiekvienas gali su ja susipažinti kada panorėjęs. Joje nėra numatyti jokie „antkainiai“, apie kuriuos kalba V. Kisielius. Šilumos tiekimo įmonių veikla yra kasmet audituojama ir joks auditas nėra nustatęs jokių „antkainių“. O p. V. Kisieliui kaip verslo atstovui turėtų būti suvokiama, kad galutinė produkto kaina vartotojams susideda ne vien iš jo pagaminimo, bet ir tiekimo bei vartotojų aptarnavimo kaštų.

Su tuo susijęs 7 retorinis klausimas p. V. Kisieliui:

7. Ar, pirkdamas pieną parduotuvėje, mokate už jį tiek pat, kiek mokėtumėte kaime už ką tik primelžtą?

Pagal viešai prieinamą informaciją, Klaipėdoje NŠG šilumą rugpjūčio mėnesiui pasiūlė po 0,5 – 0,6 cento už kilovatvalandę. Tuo tarpu, Kaune veikiantys NŠG – dvigubai brangiau.

8 retorinis klausimas p. V. Kisieliui:

8. Kodėl Kaune NŠG rugpjūčio mėnesį pasiūlytos supirkti šilumos kainos yra dvigubai didesnės, nei Klaipėdoje?

Apskritai, pastarojo meto NŠG asociacijos elgsena verčia stebėtis. Juk būtent jie savo lobistiniais veiksmais siekė įvesti naują šilumos supirkimo tvarką. Dabar, kai jau aišku, kad ši nauja tvarka bus įvesta nuo š. m. lapkričio 1 d., NŠG asociacija toliau viešai žeria nepagrįstus kaltinimus šilumos tiekimo įmonių atžvilgiu, lyg siekdama jas pažeminti visuomenės akyse. Susidaro įspūdis, kad patys NŠG bijo savo išsikovotos naujos tvarkos, nes, ko gero, nėra tikri, ar ji ir toliau užtikrins jiems buvusius pelnus, kai šilumos tiekėjai patys dar neturėjo biokuro katilinių.

O šilumos tiekimo įmonės, kaip jau minėjome, yra pasiruošusios pagal šią naująją tvarką dirbti. Kaip ir dabar, taip ir vėliau tvarkos laikymąsi užtikrins Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, todėl vartotojai gali būti tikri, kad šilumą jie ir toliau gaus teisinga ir pagrįsta kaina.

Ir pabaigai dar du retoriniai klausimai p. V. Kisieliui:

9. Kodėl NŠG nepretenduoja į viso kurio nors miesto šilumos ūkio valdymą?

10. Kodėl beveik nuolat mažiausios šilumos kainos Lietuvoje yra Šiauliuose ir Utenoje – miestuose, kuriuose nėra nei vieno NŠG?

 2017-07-26 d. AB "Kauno energija" pranešimas

 

2017-06-25 d. www.delfi.lt publikuotas V. Kisieliaus straipsnis „V. Kisielius. Šilumos tiekėjų agonija naujos tvarkos akivaizdoje

  Daugiau informacijos: http://www.lsta.lt/lt/articles/view/688 

Grįžti į naujienų sąrašą