Nacionalinė šilumos energetikos technologijų platforma

Euroheat & Power

EFIEES

World Energy Council

Atstovai daugiau nei iš 20 užsienio valstybių patirties ir gerųjų praktikų sėmėsi iš pažangaus Lietuvos biomasės sektoriaus

2016-04-26

Vilniuje šią savaitę vykusi tarptautinė biomasės energetikos konferencija „Nordic Baltic Bioenergy“ pritraukė daugiau nei 250 specialistų iš 150 organizacijų ir daugiau nei 20 šalių. Lietuvos pažanga ir patirtis vystant biomasės energetiką, unikalios sėkmės istorijos nustebino ne vieną iš svetur atvykusį konferencijos dalyvį.

Pagrindine konferencijos tema tapo partnerystė tarp Rytų ir Vakarų Europos šalių. Verslui iš Rytų Europos valstybių sudaromos galimybės susipažinti su geriausiomis Lietuvos, Švedijos, Suomijos ir kitų Vakarų ir Skandinavijos valstybių praktikomis.

Konferencijos atidarymo metu  kalbėjęs Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pabrėžė, kad šiandien energetikos politika išlieka prioritetu, o pagrindinis Vyriausybės tikslas Lietuvoje pereiti prie vietinio kuro naudojimo buvo sėkmingai įgyvendintas.

„Per dvejus metus pasiekėme, kad daugiau kaip pusė centralizuotai tiekiamos šilumos yra pagaminama iš biokuro. Biokuro paklausą dar labiau padidins įgyvendinami didžiausi per pastaruosius dvidešimt metų energetikos projektai – Vilniuje ir Kaune statomos biokuro ir komunalinių atliekų kogeneracinės elektrinės. Jos pagamins iki 45 proc. šiems miestams centralizuotai tiekiamos šilumos ir apie penktadalį visoje Lietuvoje pagaminamos elektros  energijos“, – sakė premjeras A. Butkevičius.

Konferencijoje pasisakęs  Energetikos ministras Rokas Masiulis priminė, kad būtent biomasės energetikos plėtra padėjo Lietuvai pakilti iš sunkios situacijos energetikoje. 

„Šilumos negalime pakeisti importu – turime ją gaminti Lietuvoje. Todėl pradėjus didėti kainai buvome labai pažeidžiami. Tuomet, kai padėtis tapo itin sudėtinga, šilumos gamybos sektoriuje pradėti diegti biokuro deginimo įrenginiai. Tą daryti skatino ir valstybė. 2000–2015 metais įrengta iš viso daugiau nei 1500 megavatų (MW) galios  biokuro deginimo įrenginių, iš jų 600 MW finansuota iš ES fondų. Vien 2007–2013 metais investicijos siekė 225 mln. eurų, iš jų beveik 89 mln. skirta iš ES fondų“,  – kalbėjo R. Masiulis.

Lietuvos įmonės, gaminančios biokuro technologijas, savo įrengimus diegia ne tik Lietuvoje, bet jie taip pat tampa vis paklausesni užsienyje. 

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas pastaruosius metus energetikoje apibūdina kaip biomasės energetikos proveržį.

„Per pastaruosius metus dujas centralizuotame šildyme pakeitus biokuru gyventojams šilumos kaina sumažėjo 25 procentų, kai kuriose miestų net 40 proc. Net 61 proc. šilumos centralizuotame šildyme pagaminama naudojant biokurą. Įvyko ir akivaizdus biokuro verslo proveržis. Kasmet Lietuvoje veikiančios biomasės energetikos srities įmonės pasiekia net 300 mln. eurų apyvartą. Per pastaruosius trejus metus šių įmonių eksportas išaugo net 3 kartus ir pernai pasiekė 100 mln. eurų. 7 500 Lietuvos žmonių dirba biomasės energetikos sektoriuje. Tikimės, kad po kelių metų šis skaičius sieks jau 10 000. Vidutinis šiame sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimas 1,5 karto viršija vidutinį atlyginimą Lietuvoje“, – teigė V. Ramanauskas.

Konferencijos svečių susidomėjimo sulaukė pristatyta pirmoji ir vienintelė Europoje „Baltpool“ biokuro birža, kuri Lietuvoje pradėjusi  veikti 2012 metais padėjo užtikrinti kainų skaidrumą ir rinkos efektyvumą, aptarti Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje (COP21) valstybių prisiimti įsipareigojimai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo, perspektyvos dėl CO2 taršos mokesčių įvedimo, biokuro granulių gamybos pajėgumai Europoje, sertifikavimas, ambicinga Suomijos Vyriausybės programa atsinaujinančioje energetikoje.

Paskutinę konferencijos dieną renginio dalyviai lankėsi „Kauno energijoje“ bei šiai įmonei priklausančioje naujoje katilinėje „Inkaras“. Taip pat vyko vizitai modernioje ir inovatyvias technologijas naudojančioje UAB „Ekopartneris“ biokuro jėgainėje, kuri, naudodama medienos skiedras, perdirbtą medieną ir durpes, patenkina beveik vieną dešimtadalį Kauno šilumos poreikio. Konferencijos dalyviai taip pat lankėsi Lietuvos miškų institute, su kurio mokslininkais apžiūrėjo Lietuvos ir Latvijos selekcijos geriausių hibridinių drebulių klonų augimą bei geriausias užsienyje plačiai naudojamas hibridinių tuopų veisles ir eksperimentinius klonus, laikomus viena iš didelį potencialą turinčių biomasės žaliavų, tinkamų auginti ir naudoti Šiaurės Europoje. 

Tikimasi, jog šios sėkmės istorijos ir pamokos iš Skandinavijos, Baltijos ir Vakarų Europos valstybių taps kelrodžiu Ukrainai, Baltarusijai, Moldovai ir kitoms Rytų Europos valstybėms sėkmingai biomasės energetikos plėtrai, atvers kelius bendradarbiavimui, siekiant užsitikrinti energetinį saugumą bei prisidėti prie geresnio klimato.

Plačiau apie renginį skaitykite ČIA

Grįžti į naujienų sąrašą