Nacionalinė šilumos energetikos technologijų platforma

Euroheat & Power

EFIEES

World Energy Council

LŠTA Informacija apie teisės aktais reglamentuojamą šilumos tiekėjų ir pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų atsakomybę, sprendžiant didelių mokėjimų už šilumą problemas

2016-02-11

2016 m. sausio mėn. vidutinei lauko oro temperatūrai nukritus žemiau 7 laipsnių šalčio, gyventojų mokėjimai už šilumą žymiai išaugo. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija mato būtinybę priminti didelių mokėjimų už šilumą priežastis bei pateikti teisingą informaciją apie teisės aktais reglamentuojamą šilumos tiekėjų ir pastatų vidus šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojų atsakomybę

Dėl ypač šalto oro šių metų sausio mėnesį šilumos suvartojimo dydis, lyginat geros kokybės ir gerai prižiūrimus su prastos būklės ir blogai prižiūrimais daugiabučiais gyvenamaisiais namais skyrėsi net devynis kartus. Tam įtakos turėjo ne tik lauko oro temperatūra, bet ir daugiabučių bei jų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų būklė, jų priežiūra ir eksploatavimas.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, reaguodama į iki šiol viešojoje erdvėje skleidžiamą klaidingą nuomonę ir nepasitenkinimus šilumos tiekimo įmonių atžvilgiu dėl didelių mokėjimų už šilumą, pateikia informaciją už ką atsakingos šilumos tiekimo įmonės ir už ką atsako pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai.

Mokėjimas už šilumą – tai mokėjimo suma eurais, kuri apskaičiuojama kiekvieno daugiabučio gyvenamojo namo buto suvartotą šilumos kiekį per mėnesį (kWh) dauginant iš šilumos kainos (Euro ct/kWh)

silum_kaina.jpg 

 

  Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo nuostatomis šilumos tiekimo įmonės yra atsakingos už šilumos kainos dydį ir nenutrūkstamą šilumos tiekimą vartotojams iki pastatų įvadų. Šilumos tiekėjai taip pat įpareigoti kiekvienam vartotojui (butui) pateikti sąskaitas už jam priskirtą pastate suvartotos šilumos kiekio dalį, kuri nustatoma įvadinio šilumos skaitiklio apskaitytą šilumos kiekį paskirsčius  pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką,

Šilumos tiekimo įmones kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri taip pat kas mėnesį skelbia šilumos kainas kiekviename mieste. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 32 str. nuostatomis į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis.

Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Nuo tada, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 20 str. nuostatomis, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui, ar fiziniai asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais (išskyrus miestus, kuriuose gyvena mažiau kaip 150 tūkst. gyventojų).  Pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemą turi prižiūrėti gyventojų pasirinktas prižiūrėtojas, kuriam  už paslaugas gyventojai kas mėnesį moka atskirą mokestį.

Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 31 str. nuostatomis, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai turi turėti atitinkamą atestatą. Prižiūrėtojus  energetikos ministro nustatyta tvarka atestuoja ir atestatus išduoda bei jų veiklą kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija.

Prižiūrėtojų veiklą reglamentuoja LR energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtintas Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas (aktuali redakcija nuo 2015-04-11 d. pridedama). Aprašo 251 punkte numatyta: Prižiūrėtojas pagal faktinį šilumos energijos suvartojimą pastate kiekvieną mėnesį nustatyto santykinius šilumos pastatui šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui ruošti sunaudojimo rodiklius, vadovaudamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tvirtinama skaičiavimo metodika, (patvirtinta 2015-10-30 d. VKEKK nutarimu Nr.O3-578 ir įsigaliojusi nuo 2016 m. vasario 3 d.), analizuoja gautus duomenis, ir pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, teikia juos pastato savininkui arba Bendrojo naudojimo objektų valdytojui, pagal kompetenciją kartą per metus rengia pasiūlymus dėl efektyvaus šilumos vartojimo ir šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo.“

Mūsų nuomone tik tada, kai prižiūrėtojai tinkamai atliks  jiems priskirtas funkcijas, bus galima nustatyti tikrąsias nepagrįstai didelio šilumos suvartojimo priežastis ir įdiegus net paprasčiausias ir nebrangias taupymo priemones (pvz. temperatūrinio grafiko optimizavimas), ženkliai sumažinti sąskaitų už šilumą dydį.

LŠTA Informacija apie teisės aktais reglamentuojamą šilumos tiekėjų ir pastatų šilymo ir karšto vandens prižiūrėtojų atsakomybę, sprendžiant didelių mokėjimų už šilumą problemas LŠTA Informacija apie teisės aktais reglamentuojamą šilumos tiekėjų ir pastatų šilymo ir karšto vandens prižiūrėtojų atsakomybę, sprendžiant didelių mokėjimų už šilumą problemas (189.94 KB
1 priedas - Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas (aktuali redakcija nuo 2015-04-11 d.)  1 priedas - Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas (aktuali redakcija nuo 2015-04-11 d.) (514.92 KB
2 priedas - Santykinių šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartojimo rodiklių apskaičiavimo metodika (patvirtinta 2015-10-30 d. VKEKK nutarimu Nr.O3-578). 2 priedas - Santykinių šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartojimo rodiklių apskaičiavimo metodika (patvirtinta 2015-10-30 d. VKEKK nutarimu Nr.O3-578). (101.82 KB
 

Grįžti į naujienų sąrašą