Nacionalinė šilumos energetikos technologijų platforma

Euroheat & Power

EFIEES

World Energy Council

UAB "Vilniaus energija" informacija spaudai "Įmonei „Dalkia Lietuva“ metami kaltinimai tinka visiems dujų pardavėjams"

2015-08-27

Tiek ikiteisminis įmonių „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ vadovų veiklos tyrimas, tiek šiuo metu vykstantis teisminis procesas jau spėjo pagarsėti visa eile skubotų ir nelogiškų sprendimų.

Šiam procesui būdingos grubios faktinės klaidos ir neteisingi skaičiai kaltinamajame akte. Tarp jų - ir įmonei „Dalkia Lietuva" mestas nelogiškas kaltinimas, kurį galima pritaikyti iš esmės visiems Lietuvoje veikiantiems dujų tiekėjams, parduodantiems gamtines dujas laisviesiems vartotojams.

Prokuroras bando kriminalizuoti įprastą dujų tiekimo verslo praktiką - operacijas, kurias kasdien atlieka tiek „Lietuvos dujų tiekimas", tiek „Dujotekana".

Teigiama, esą „Vilniaus energija" iš įmonės „Dujotekana" galėjo įsigyti dujų pigiau nei realiai įsigijo iš tos pačios „Dujotekanos" pagal po viešai skelbto konkurso sudarytą sutartį, esą dėl to nukentėjo Vilniaus miesto komerciniai šilumos vartotojai (ne gyventojai).

Kaltinamajame akte cituojamoje FNTT specialisto išvadoje Nr. 5-1/54 nurodoma, esą „Dalkia Lietuva" neturėjo gamybinės bazės ir licencijos elektros energijos gamybai, nepatyrė išlaidų dėl gamtinių dujų transportavimo. Ten pat teigiama, kad nuo 2004 m. sausio 1 iki 2004-ųjų gegužės 31 d. UAB „Vilniaus energija" gamtines dujas tariamai pateikė ne UAB „Dalkia Lietuva", o UAB „Dujotekana" pristatydama jas į Kotlovkos gamtinių dujų apskaitos stotį, esančią Baltarusijos Respublikoje".

Teigiama, kad dėl to „realiai ūkinės operacijos tarp UAB „Dalkia Lietuva" ir UAB „Vilniaus energija" neįvyko, o PVM sąskaitose faktūrose išrašytų ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės". Taip pat nurodoma, kad dėl šių aplinkybių „Dalkia Lietuva" pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, „kadangi į apskaitą įtraukė realiai neįvykusias operacijas ir tuo iškreipė duomenis apie bendrovės turtą ir įsipareigojimus".

Šių išvadų melagingumą patvirtina akivaizdūs ir lengvai patikrinami faktai. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2003 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. O3-45 buvo išdavusi bendrovei „Dalkia Lietuva" (analogiškai, kaip ir „Dujotekana") licenciją dujų tiekimui, todėl „Dalkia Lietuva" be jokių apribojimų galėjo pirkti dujas iš kitų tiekėjų ir parduoti jas laisviesiems vartotojams, tame tarpe - ir „Vilniaus energijai".

Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, kaip ir dabar, dujų tiekimo licencijas turinčios įmonės gamtines dujas pirkėjams tik parduoda „ant valstybinės sienos" ir nepristato iki energijos gamybos įrenginių Lietuvos teritorijoje.

Pavyzdžiui, ir šiuo metu, gamtinių dujų tiekimu (pardavimu) užsiima valstybinė įmonė „Lietuvos dujų tiekimas", o jau nupirktų ant Lietuvos sienos dujų pristatymu užsiima kita įmonė „Lietuvos dujos", turinti visai kitą (ne dujų tiekimo, tačiau perdavimo ir skirstymo) licenciją. Kodėl prokurorai nekaltina nei „Dujotekanos", nei „Lietuvos dujų tiekimo", kad tariamai jų atliekamos gamtinių dujų pardavimo operacijos faktiškai nevyksta dėl to, kad nei viena iš šių įmonių nepristato dujų iki pirkėjų energijos gamybos įrenginių Lietuvoje?

Analogiškos licencijos, kurią turėjo „Dalkia Lietuva", pagrindu dujas tiekė ir tebetiekia „Dujotekana", taip pat neturinti jokių dujų ar elektros energijos gamybos ar transportavimo pajėgumų - gamtinių dujų tiekimo licencija ar licencijavimo taisyklės to nereikalauja. Dujų gamybos bazės ar elektros energijos gamybos licencijos neturi, jokių išlaidų dujų transportavimui savo klientams Lietuvos Respublikoje nepatiria ir dabartinė valstybinė įmonė „Lietuvos dujų tiekimas".

Visi dujų kiekiai į Lietuvą aptariamu 2003-2005 metų laikotarpiu patekdavo iš Rusijos įmonės „Gazprom". Todėl tiek „Dujotekana", tiek „Dalkia Lietuva", tiek šiuo metu valstybinė įmonė „Lietuvos dujų tiekimas" gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) veikloje veikė ir veikia kaip tarpininkai ir gamtines dujas gaudavo (perparduodavo laisviesiems vartotojams) būtent per Kotlovkos dujų apskaitos stotį. Šios įmonės nepristatė tiekiamų dujų toliau Lietuvos teritorijoje, kadangi tokią paslaugą teikė / teikia vienintelė gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo licencijas turinti bendrovė „Lietuvos dujos" (šiuo metu ir „Amber grid").

„Dalkia Lietuva", lygiai kaip ir „Dujotekana" ar „Lietuvos dujų tiekimas", neturėjo ir neturi turėti kažkokios „gamybinės bazės", kadangi dujų sektoriuje pirkimo-pardavimo veikla vyksta be jokių gamybinių procesų. Todėl nei darbuotojų skaičius, nei menamos gamybinės bazės neturi jokios įtakos ūkinės veikos vykdymui - dujų pardavimo įmonės veikė kaip tarpininkai.

Vadovaujantis Kaltinamojo akto argumentais galima teigti, kad analogišką gamtinių dujų tiekimo licenciją kaip „Dalkia Lietuva" tebeturinti „Dujotekana" (taip pat - šiuo metu ir valstybinė įmonė „Lietuvos dujų tiekimas"), tebedirbanti tokiais pat principais, per pastaruosius 15 metų Lietuvos laisviesiems vartotojams pardavusi dujų už ne vieną milijardą eurų, taip pat „neatliko realių ūkinių operacijų". Anot Kaltinamojo akto, taip pat galima teigti, kad „Dujotekanos" (kaip ir šiuo metu valstybinio „Lietuvos dujų tiekimo") visiems Lietuvos laisviesiems vartotojams išrašytose „PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas ūkių operacijų turinys neatitinka tikrovės".

Apie visa tai Kaltinamąjį aktą surašęs prokuroras dar 2014 m. spalio 1 dieną buvo informuotas kaltinamojo Prancūzijos piliečio J. P. H. Sacreste raštu, kuriuo jis prašė prokuroro leisti duoti parodymus ir jį išklausyti. Tačiau, nežiūrint į įtariamųjų prašymus dėl privalomos jų apklausos ikiteisminio tyrimo metu, nežiūrint į raštu teikiamus paaiškinimus apie grubias faktines klaidas ir neteisingus skaičius kaltinamajame akte, prokuroras bylą nusiuntė į teismą nei apklausęs įtariamųjų, nei ištaisęs jam gerai žinomas klaidas.

Daugiau informacijos:
Nerijus Mikalajūnas,
„Vilniaus energijos" atstovas spaudai,
+ 370 685 20513,
nerijus.mikalajunas@vilniausenergija.lt

Grįžti į naujienų sąrašą